Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos Z. K. atsakomybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteista nukentėjusiojo V. L. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš P. K. priteista 97,74 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. turėtų proceso išlaidų.

Iš P. K. priteista 543,96 Eur Valstybės naudai už nukentėjusiajam V. L. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriuos P. K. turi sumokėti iki 2021 m. birželio 1 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Biuro apeliacinis skundas netenkintinas, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

7.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

7.2. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

7.3. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

8. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

9.1. Iš bylos matyti, kad byla buvo išnagrinėta byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pagal BPK 273 straipsnio nuostatas, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami <...>, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju P. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino, davė parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat prokuroras ir gynėjas prašė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis ir jo atstovė neprieštaravo dėl prokuroro ir kaltinamojo gynėjo prašymų byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo byloje ir nustatęs, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, nusprendė byloje įrodymus tirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 3, b. l. 91). Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo nuostatų išsprendė klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje ir neapklausdamas nukentėjusiojo ir liudytojų, nepažeidė BPK reikalavimų.

10.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus duomenis, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus, dėl to nukentėjusiojo reikalavimas panaikinti nuosprendį ir P. K. skirti bausmę netenkinamas kaip nepagrįstas.

10.4. Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo teiginys, kad atleidus P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis liko nenubaustas, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios tikslas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. P. K. taip pat turės atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. 97,74 Eur nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, taip pat iš P. K. Valstybės naudai priteista 543,96 Eur už nukentėjusiajam V. L. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, pastebėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis, nes kaltininkui laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis neliko nenubaustas.

11. Apeliaciniais skundais ir nukentėjusysis ir civilinis atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

11.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-29 nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nurodydamas kaip atsakovą tik P. K. (t. 1, b. l. 91–116), tačiau teisme 2020-06-26 ir 2020-10-05 nukentėjusysis šį civilinį ieškinį patikslino (t. 3, b. l. 46–62, 100–105) prašydamas turtinę ir neturtinę žalą bei periodines išmokas iki visiško jo pasveikimo priteisti ir iš draudikų biuro, ir iš P. K.. Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. L. posėdžio metu nurodė, jog jis nesutinka, kad jam „dabar būtų atlyginta žala, kad teismas priteis“, todėl teismas, priėmęs nukentėjusiojo „atsisakymą nuo dalies žalos priėmimo“ (t. 3, b. l. 92), pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš draudikų biuro, o nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas – iš P. K.. Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo argumentas, kad atleidus P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, P. K. nepatyrė jokių materialinių išlaidų, nes, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu iš P. K. priteistos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos bei Valstybės naudai priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios teikiant nukentėjusiajam teisinę pagalbą. Be to, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį draudikų biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad P. K., nors ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis patirs materialinių išlaidų, nes turės atlyginti iš jo priteistas proceso išlaidas, sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei regreso tvarka atlyginti draudikų biurui pastarojo nukentėjusiajam išmokėtą atlyginti padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

11.3. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti 30 997,92 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos, po 19,58 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki nukentėjusiojo visiško pasveikimo ir 97,74 Eur patirtų proceso išlaidų, pateikė padarytą turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (kelionių vykstant pas gydytojus, tyrėją, advokatą bilietus, vaistų įsigijimo kvitus, receptus) (t. 2, b. l. 91–116; t. 3, b. l. 46–62, 100–105).

11.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.

11.5. Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo – draudikų biuro teismas priteisė nukentėjusiojo V. L. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai nemotyvavo priteistinos atlygintinos turtinės žalos dydžio.

11.6. Kaip iš civilinio ieškinio matyti, nukentėjusysis prašė priteisti 30 000 Eur automobiliui įsigyti, kadangi jis dėl patirtų sužalojimų negali važiuoti traukiniu ar autobusu, tačiau jam būtina nuvykti pas gydytojus, į parduotuvę ir pan. Iš nukentėjusiojo pateiktų kelionės bilietų matyti, kad jis gali naudotis viešuoju transportu (traukiniu, autobusu), vykdamas tiek į gydymo įstaigas, į parduotuvę ir pan. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam būtina įsigyti transporto priemonę ir kodėl būtent tokios vertės. Atsižvelgiant į tai, kad 30 000 Eur turtinė žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, bei į tai, kad pagal BPK 109 straipsnį, CK 6.249 straipsnį atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, susijusios su padaryta nusikalstama veika, daroma išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 30 000 Eur automobiliui įsigyti jam pagrįstai nepriteista.

11.7. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam po 19,58 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis iki jo visiško pasveikimo, nes, kaip nukentėjusysis nurodė ieškinyje, tokio dydžio išlaidas jis patiria kiekvieną mėnesį lankydamasis pas gydytojus. Nors ieškinyje bei savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. L. nurodė, kad jis toliau gydosi, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ir šiuo metu gydosi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ir kad tokio dydžio išlaidas jis patiria tęsiamam gydymui. Dėl to, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias nukentėjusiojo kas mėnesį patiriamas gydymosi išlaidas, nukentėjusiojo V. L. reikalavimo dėl periodinių išmokų priteisimo tenkinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnį su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) bei kelionės išlaidas, patirtas vykstant gydytis, turi atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. dėl patirtų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, atlyginimo nukentėjusysis turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

11.8. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir savo apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu jo vairuotas dviratis, kurį jis buvo pasigaminęs pats iš brangių detalių, buvo sugadintas nepataisomai, ir šį dviratį jis vertina 600 Eur. Nors iš apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo dviratis sugadintas, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo sugadinto dviračio vertė yra 600 Eur. Pirmosios instancijos teisme P. K. gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad panašių naudotų dviračių kainos yra 280–300 Eur, tik elektrinio dviračio kaina – 550 Eur (t. 3, b. l. 70–72). MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2020-07-09 komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinto dviračio remontas su detalių pakeitimu ir darbu kainuotų nuo 170 iki 230 Eur (t. 3, b. l. 67). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo eismo įvykio metu vairuotą ir sugadintą dviratį galima suremontuoti ir dviračio remontas kainuotų 230 Eur, todėl tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas už sugadintą dviratį pagrįstai priteistas skundžiamu nuosprendžiu.

11.9. Taip pat nukentėjusysis ieškiniu ir skundu prašė priteisti jo turėtas išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus ir sumokant už kitas jam suteiktas medicinines paslaugas. Byloje esančiose specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusysis dėl jam eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo gydėsi pas įvairius gydytojus iki 2019 m. spalio mėnesio, jam buvo atliekami įvairūs (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, rentgeno) tyrimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėse, jam buvo išrašyti vaistai, jis vyko į reabilitaciją. Nukentėjusysis prie ieškinio pateikė kelionės bilietus, patvirtinančius jo vykimą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ligoninėse atliekamų procedūrų apmokėjimą, išrašytų vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (receptus, vaistinių kasos kvitus, ligoninėse suteiktų paslaugų (laboratoriniai tyrimai, kitos paslaugos, tyrimų įrašymas į CD, radiologija) kvitus). Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad dalis vaistų, kuriuos įsigijo nukentėjusysis, tiesiogiai nesusiję su patirtu sveikatos sutrikdymu, tačiau visi vaistai buvo įsigyti nukentėjusiajam gydantis ligoninėje iš karto po eismo įvykio, kai buvo taikomas gulimas režimas arba pagal gydytojo paskyrimą (receptus). Iš specialisto išvados Nr. PG 25/2019(02) tiriamosios dalies matyti, kad vaistas „Cavinton“ nukentėjusiajam buvo išrašytas gydytojo dėl patirtos galvos traumos. Pasisakant apie nukentėjusiojo apmokėtas ligoninių paslaugas, tokias kaip tyrimų rezultatų įrašymas į CD, pastebėtina, jog nors tai ir yra papildomos paslaugos ir jos buvo reikalingos tik nukentėjusiajam, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bet šios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam gydantis padarytus sužalojimus, t. y. tarp šių išlaidų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys. Dėl to visos nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su jo vykimu į gydymo įstaigas, vaistų įsigijimu ir paslaugų apmokėjimu ligoninėse, iš viso 410,18 Eur pripažįstamos nukentėjusiojo patirta turtine žala, nes šią sumą patvirtina byloje esantys kasos kvitai.

12. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvada, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra iš viso 640,18 Eur (230 Eur (dviračio remontas) + 410,18 Eur (vaistai, gydymo įstaigose suteiktos paslaugos ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidos)) ir tokio dydžio žalos atlyginimas priteisiamas iš draudikų biuro. Dėl to nukentėjusiojo apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Kadangi nukentėjusiojo patirta turtinė žala dėl sugadinto dviračio, vaistų įsigijimo, išlaidų, patirtų vykstant į gydymo įstaigas, apmokant gydymo įstaigose suteiktas paslaugas, yra įrodyta pateiktais kasos kvitais, draudikų biuro apeliacinio skundo reikalavimas atmesti nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

13. Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas neturtinės žalos dydžio nustatymą, atsižvelgė į tai, kad V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat į P. K. elgesį po įvykio, jo turtinę padėtį, į patirtos turtinės žalos dydį, į teismų praktiką. Skundu nukentėjusysis prašo priteisti visą jo prašomą neturtinę žalą, t. y. 500 000 Eur, teigia, kad jis ir dabar dar gydosi, vartoja vaistus, jo patirti sužalojimai išliko, jis yra neįgalus. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jis iki šiol jaučia nuolatinį fizinį skausmą, negali ramiai miegoti naktimis, nuolat vartoja vaistus, išgyvena dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, nes prognozės yra abejotinos, o tai jam kelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kad sužalojimo pasekmes jaus iki gyvenimo pabaigos.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

15. Neabejotina, kad nukentėjusysis V. L. dėl neatsargių P. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos, t. y. galvos, dešinio petinio raktikaulio, dešinio kelio ir kairės čiurnos sąnarių bei kairės šlaunies ir blauzdos traumos (t. 2, b. l. 73–81). Nukentėjusysis teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsiasi ir toliau, tai yra dėl patirtų kūno sužalojimų jis toliau gydosi, vartoja vaistus, lankė reabilitaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo įvardyti patirti ir patiriami negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžiai net ir nustatant vienodus sveikatos sutrikdymo padarinius yra skirtingi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kai už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiu nusikaltimu, priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo priteisiamos ir didesnės nei 2 500 Eur sumos (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-372-942/2015 (2 027,34 Eur (7000 Lt)), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-232-507/2015 (2 896,20 Eur (10 000 Lt)), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-211-895/2018 (2 896,20 Eur (10 000 Lt)), Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-3-557/2018 (3 000 Eur), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-252-677/2015 (3 475 Eur (12 000 Lt)), Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-212-290/2018 (3 400 Eur), Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-331-174/2016 (6 800 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020 (7 000 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-325-744/2019 (5 000 Eur)). Taigi, paminėta teismų praktika patvirtina, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą, patirtą eismo įvykio metu, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas iki 7000 Eur.

16.1. Nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl 2019-01-24 patirtos politraumos, t. y. dėl galvos, dešinio petinio raktikaulio, dešinio kelio ir kairės čiurnos sąnarių bei kairės šlaunies ir blauzdos traumos (t. 2, b. l. 73–81). Specialisto išvadoje nurodyta, kad politrauma pasireiškė galvos plėštine žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės trauma pasireiškė kairiojo IX šonkaulio lūžiu, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškė sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu), dešinio kelio sąnario trauma pasireiškė priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma pasireiškė kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kairės šlaunies ir blauzdos traumos pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis. Dėl šių padarytų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėse, lankė reabilitaciją, jam buvo atliktos radiologinės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos procedūros ir iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių dokumentų matyti, kad gydymas nukentėjusiajam truko iki 2019-10-17. Nukentėjusysis teigia, kad jis ir šiuo metu gydosi, vartoja vaistus, yra neįgalus, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusysis nepateikė tokius jo teiginius patvirtinančių duomenų (gydytojų pažymų ir pan.), todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis tebesigydo prieš dvejus metus eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ar kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapo neįgalus.

16.2. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sužalojimai galvoje, kojose, krūtinėje, rankose), taikytą gydymą (ilgą laiką gydytas ligoninėje ir ambulatoriškai), į liekamuosius reiškinius (t. y. nuolat jaučiamą skausmą įvairiose kūno vietose (tai patvirtina specialistų išvadose nurodyti duomenys), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į P. K. turtinę padėtį (jaunas, dirba, gyvena daugiavaikėje, mažas pajamas gaunančioje šeimoje), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. L. patirtą neturtinę žalą, kurią jis įvertino 500 000 Eur, sumažino. V. L. reikalavimas priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertino 2 500 Eur, nes, kaip minėta, teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 3 000 iki 7 000 Eur, o įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (sužalojimai buvo padaryti visame kūne (galvoje, rankoje, krūtinės ląstoje, kojose), buvo ir lūžių, rankos, kojų sąnarių traumos (sąnario kapsulės plyšimas, raisčių plyšimas ir patempimas, kaulų čiulpų edema (pabrinkimas), smegenų sukrėtimas, t. y. sužalojimai, kurių pasekmės jaučiamos ilgą laiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra 5 000 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, priteistos neturtinės žalos dydį padidinant iki 5 000 Eur.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-760 dėl 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo V. L. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi P. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jis dirba, išlaikytinių neturi, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš P. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos, pakeisti:

iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam V. L. priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 640,18 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt Eur 18 ct), o neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 Eur (penkių tūkstančių Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą.

Priteisti iš P. K. Valstybės naudai 112,50 Eur (šimtą dvyliką Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.