- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-91-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė, Laisvydas Zederštremas
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro
- Advokatai
- Audrius Karpinskas, Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos Z. K. atsakomybėn.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro priteista nukentėjusiojo V. L. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.
Iš P. K. priteista 97,74 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. turėtų proceso išlaidų.
Iš P. K. priteista 543,96 Eur Valstybės naudai už nukentėjusiajam V. L. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriuos P. K. turi sumokėti iki 2021 m. birželio 1 d.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad jis „2019 m. sausio 24 d. apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, lenkdamas dviratininką nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V. L., eismo įvykio metu sužalotas V. L., kuriam padaryta plėštinė žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimai abipus, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairiojo IX šonkaulio lūžis, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma, pasireiškusi sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu), dešinio kelio sąnario trauma, pasireiškusi priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma, pasireiškusi kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas“.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir, apklausus visus prašomus liudytojus, priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą bei išspręsti kaltinamojo bausmės klausimą.
2.1. Nurodo, kad 2019 m. sausio 24 d. vakare savo triračiu dviračiu iš (duomenys neskelbtini) važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kai pateko į eismo įvykį, kurio metu prarado sąmonę, atsibudo ligoninėje, ten buvo gydomas tris savaites, tačiau ligoninėje nebuvo atlikta visiška jo apžiūra, t. y. nebuvo užfiksuoti visi jo patirti sužalojimai, nebuvo suteiktas reikalingas gydymas (traumatologijos skyriuje nebuvo gydomas dėl patirtų kojų traumų, klubo sąnario, stuburo ir peties sumušimų), dėl to byloje nenustatyta objektyvi tiesa. Nesutinka, kad jo minėti sužalojimai buvo seni, o ne patirti eismo įvykio metu. Mano, kad traumatologas S. K. paėmė kyšį už jo sužalojimų nefiksavimą po autoįvykio, kai jis gulėjo ligoninėje. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje jam buvo atlikta peties operacija, neurochirurgas L. J. pasakė, kad yra pažeistas stuburas, bet stuburo nervas nepažeistas, traumatologas M. P. pasakė, kad gydymas stuburui nepadės, todėl reikės gyventi taip, kaip yra dabar. Taip pat nurodo, kad jis tyrėsi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse, reabilitavosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, bet dėl karantino negali tęsti gydymo dėl eismo įvykio metu patirtų traumų ar dalyvauti reabilitacijoje. Dėl patirtų sužalojimų tebevartoja vaistus: Cavinton, Finlepsin, Nimesil. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjui M. B. rodė telefone turėtas fotonuotraukas, kuriose gerai matėsi kojų sužalojimai, raudonai violetinė apatinė nugaros dalis, aptverta galva. Teigia, kad šiuo metu nuotraukų pridėti negali, nes jas ištrynė telefonų meistras, kai tvarkė telefoną. Taip pat tyrėjas sakė, kad P. K. buvo baustas už KET pažeidimą (už greičio viršijimą). Dėl to mano, kad tikslinga teismo posėdyje apklausti tyrėją M. B. apie jam rodytas sužalojimų fotonuotraukas, informaciją apie P. K. padarytą KET pažeidimą. Taip pat iš tyrėjo sužinojo, kad P. K. autoįvykio metu telefonu rašė SMS žinutę, todėl teigia, kad P. K., vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitas mašinas, nerodydamas posūkio signalo, dvi minutes telefonu rašė SMS žinutę, kai lauke buvo tamsu, todėl jo nematė ir nutrenkė.
2.2. Skunde nukentėjusysis taip pat nurodo, kad jis prašė iš kalto asmens priteisti 30 997,92 Eur turtinės žalos, 19,58 Eur kas mėnesį gydymui iki visiško pasveikimo, ir 500 000 Eur neturtinės žalos. Teigia, kad pirmas teismo posėdis buvo atidėtas, nes nebuvo vertėjo ir advokato, o antrame teismo posėdyje teisėja neleido dalyvauti jo liudytojui, kuris būtų paneigęs P. K. parodymus, šio liudytojo neapklausė, trečiame teismo posėdyje teisėja taip pat neleido jam paneigti P. K. parodymų ir nesuteikė galimybės pasisakyti, kaip viskas vyko prieš autoįvykį, nesuteikė galimybės pasinaudoti atsikirtimų teise prieš kaltinamojo adv. A. Karpinską. Teigia, kad P. K. parodymai, jog jis nematė daugiau automobilių, yra melagingi, nes buvo dar keturi automobiliai, jie judėjo nedideliu atstumu vienas nuo kito, kai P. K. aplenkė priekyje važiavusį automobilį, tada jį pastebėjo.
2.3. Nesutinka, kad jo dviratis tėra vertas tik 280 Eur, nes jis dviratį įvertino 600 Eur, kadangi pats jį gamino iš brangių detalių ir tokio dviračio daugiau niekur nėra, žmonės jam siūlė parduoti už 600 Eur, su juo keliaudavo ištisus metus ir negali sau leisti keliauti autobusu ar traukiniu. Taip pat nurodo, kad advokatas prašė atmesti 30 000 Eur žalos automobilio pirkimui dėl to, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Teigia, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis yra pasibaigęs. Nurodo, kad automobilis jam reikalingas nuvažiuoti pas gydytojus, gydytis ligoninėje, pasiimti pensiją, nuvykti susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto produktų, o dėl patirtų sužalojimų po autoįvykio gali judėti tik ramentų pagalba. Vidutinio pigaus automobilio kaina yra 30 000 Eur. Nesutinka su adv. A. Karpinsko teiginiu, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką neturtinės žalos dydis neturi viršyti 3 000 Eur. Teigia, kad jo ieškinyje nurodyta 500 000 Eur neturtinė žala yra dėl kojų, klubo sąnario, stuburo ir galvos sužalojimų, kurie atsilieps visą likusį gyvenimą, o pasekmės gali būti liūdnos, nes gali likti neįgalus. Be to, dėl stuburo, galvos sužalojimų ir vėlesnių daugkartinių rentgeno, tomografo ir magnetinio rezonanso tyrimų tapo impotentu.
2.4. Nukentėjusysis skunde teigia, kad P. K. tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus, o teisme teisėja jam (apeliantui) nedavė galimybės paneigti P. K. parodymų. Nurodo, kad P. K. parodymai yra melagingi, nes jis vairavo automobilį viršydamas greitį ir rašydamas SMS mobiliojo ryšio telefonu, netiesa, kad P. K. apakino sunkvežimis, su kuriuo prasilenkė, kadangi nebuvo jokio sunkvežimio, kuris jį apakintų, buvo tik traktorius-miškovežis 250 metrų atstumu iki susidūrimo. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad P. K. meluoja teigdamas, kad per avariją pastarasis kalbėjo su juo, kadangi jis tuo metu buvo be sąmonės ir pabudo tik ligoninėje, ir nors P. K. buvo atėjęs pas jį į ligoninę, tačiau neatsiprašė, žalos nežadėjo atlyginti, telefono numerio nedavė ir net neskambino.
2.5. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad adv. A. Karpinsko pasiūlytas bylos išsprendimo variantas buvo laikomas nuosprendžio pagrindu ir teismas jį tenkino, o jo (apelianto) reikalavimai ir motyvai buvo atmesti, todėl teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, o kaltinamojo noras patenkintas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo minimalios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jam, kurią ir taip kompensuos draudimo bendrovė. Dėl to teigia, kad faktiškai P. K. liko nenubaustas bei nepatyrė jokių materialinių išlaidų.
2.6. Nukentėjusysis pastebi, kad baudžiamoji byla turėjo būti nagrinėjama kitame mieste, nes P. K. yra (duomenys neskelbtini) policijos tyrėjas, o teisėja J. S. yra Telšių apylinkės teismo teisėja ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ji yra eismo dalyvė bei vairuoja automobilį, dėl to ši aplinkybė galėjo ją įtakoti ir kelti baimę bet kada būti sustabdytai dėl nepagrįstų kelių eismo taisyklių pažeidimų.
2.7. Nukentėjusysis skunde teigia, kad P. K. kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, (duomenys neskelbtini) policijos buvo įvertintas teigiamai. Tačiau ši savybė nėra priežastis P. K. atleisti nuo atsakomybės. Mano, kad P. K. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo duoti parodymai buvo melagingi, jis nebuvo apakintas sunkvežimio, tik dėl neatsakingo jo vairavimo ir kelių eismo taisyklių nesilaikymo jis (apeliantas) buvo pertrenktas, t. y. dėl to, kad jis viršijo greitį bei naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nestebėdamas kas vyksta kelyje. Taip pat siekdamas suklaidinti teismą ir sulaukti palankesnio sprendimo, P. K. tyčia melavo, kad avarijos vietoje bendravo su juo.
2.8. Nukentėjusysis mano, kad būtina iškviesti ir teisme apklausti greitosios medicinos komandą, kurie patvirtintų, kad įvykio vietoje jis (apeliantas) buvo be sąmonės, išreikalauti greitosios medicinos pagalbos protokolą, kuriame užfiksuota apie jo pristatymą, taip pat apklausti (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės chirurgą V. G., kuris patvirtintų traumatologo S. K. atsisakymą jį (apeliantą) perkelti į traumatologijos skyrių, taip pat apklausti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėją M. B., kuris patvirtintų matęs jo (apelianto) telefone padarytus sužalojimus, bei apie tai, kad P. K. anksčiau viršijo greitį ir likus 2 minutėms iki autoįvykio mobiliojo ryšio telefonu rašė SMS žinutę.
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį ir atmesti civilinio ieškovo V. L. Biurui pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.
3.1. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnyje numatyta, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDJĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pastebi, kad teisingas žalos nustatymas draudimo išmoka mokant Biurui yra svarbus ir tuo aspektu, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teise reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
3.2. Teigia, kad teismas nesivadovavo nei aktualaus teisinio reglamentavimo, nei teismų praktikos nuostatomis, nes net nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas 500,00 Eur turtinės žalos dydis, nei ar iš viso šis dydis yra pagristas įrodymas.
4. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. L. ir jo atstovė adv. L. Musteikienė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o Biuro skundą atmesti, gynėjas adv. A. Karpinskas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, dėl Biuro apeliacinio skundo paliko nuspręsti teismui, prokurorė prašė Biuro skundą atmesti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, padidinant atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Biuro apeliacinis skundas netenkintinas, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
7. Nukentėjusysis V. L. mano, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes P. K. yra (duomenys neskelbtini) policijos tyrėjas, o bylą nagrinėjusi teisėja J. S. yra (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėja, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ji kaip eismo dalyvė ir vairuotoja, galėjo būti suinteresuota bylos baigtimi, kad ji nebūtų sustabdyta dėl nepagrįstų kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, byloje buvo priimtas toks sprendimas, kokio prašė P. K. gynėjas.
7.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).
7.2. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).
7.3. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis ar jo atstovas pirmosios instancijos teisme nei viename iš trijų vykusių teismo posėdžių nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai (t. 3, b. l. 22, 90–93, 106–111). Tai, kad P. K., kurio atžvilgiu išnagrinėta baudžiamoji byla, dirba (duomenys neskelbtini) AVPK tyrėju, o bylą išnagrinėjusi teisėja J. S. dirba (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra vairuotoja, nėra pagrindas manyti, kad teisėja suinteresuota šios bylos baigtimi, vien dėl to, kad ji gali būti sustabdyta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, ši nukentėjusiojo nurodyta priežastis yra deklaratyvi, paremta vien tik subjektyvia paties nukentėjusiojo nuomone, prielaidomis. Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu P. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip prašė jo gynėjas, taip pat nepatvirtina bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, nes atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės prašė ir prokuroras. Be to, sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios teismas priėmė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu (BK 40 straipsnis). Kitų BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjusi teisėja negalėjo dalyvauti procese, nenustatyta.
8. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Taip pat skunde nukentėjusysis V. L. teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, nes teisme jam nebuvo sudaryta galimybė papasakoti apie įvykį, paneigti P. K. melagingus parodymus, nebuvo apklaustas jo prašomas liudytojas J. P., kad byla buvo išnagrinėta taip, kaip prašė P. K. gynėjas ir dėl to nepagrįstai P. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepatyrė jokių materialinių išlaidų.
9.1. Iš bylos matyti, kad byla buvo išnagrinėta byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pagal BPK 273 straipsnio nuostatas, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami <...>, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju P. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino, davė parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat prokuroras ir gynėjas prašė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis ir jo atstovė neprieštaravo dėl prokuroro ir kaltinamojo gynėjo prašymų byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo byloje ir nustatęs, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, nusprendė byloje įrodymus tirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 3, b. l. 91). Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo nuostatų išsprendė klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo byloje ir neapklausdamas nukentėjusiojo ir liudytojų, nepažeidė BPK reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiojo prašymo ir neapklausė jo liudytojo J. P. apie nukentėjusiojo įvykio metu vilkėtus drabužius, vairuotą transporto priemonę, nerodo, kad buvo pažeistos nukentėjusiojo procesinės teisės. Šis nukentėjusiojo prašymas buvo sprendžiamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, išklausius visų proceso dalyvių nuomonės. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje jau surinktus faktinius duomenis, sprendžia kokius naujus įrodymus tirti (pvz., apklausti liudytojais, išreikalauti papildomus duomenis ir pan.). Be to, iš byloje esančių apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė ir vilkėta šviesą atspindinti liemenė buvo išsamiai apžiūrėta (t. 1, b. l. 42–55, 60–65). Dėl to apklausti liudytoją, kuris nukentėjusiojo teigimu, patvirtintų, kaip atrodė nukentėjusysis ir jo vairuota transporto priemonė prieš eismo įvykį, netenkintas pagrįstai.
9.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašė byloje apklausti greitosios medicinos pagalbos tarnybos komandą ir išreikalauti greitosios medicinos pagalbos protokolą apie jo būseną iš karto po įvykio, apklausti chirurgą V. G. apie atsisakymą nukentėjusįjį perkelti į traumatologijos skyrių, apklausti tyrėją M. B. apie nukentėjusiojo telefone matytas nuotraukas apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, apie P. K. baustumą už greičio viršijimą, autoįvykio metu naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apklausti liudytoją J. P.. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytus papildomus duomenis apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tirti netikslinga, nes byloje yra ir nukentėjusiojo sveikatą, ir įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų (t. 1, b. l. 42-55, 60-65, 78, 153-158, 199; t. 2, b. l. 73-81; medicininiai dokumentai iš VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, posėdyje šiuos nukentėjusiojo prašymus atmetė.
10. Taip pat nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo skirti jam bausmę. Pažymėtina, kad nukentėjusysis skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl teismo sprendimas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra nepagrįstas ir kodėl bei kokia bausmė P. K. turi būti paskirta.
10.1. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
10.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendimą atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs visas bylos aplinkybes: P. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, sudarė sutartį su civiliniu ieškovu – (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa dėl 824,05 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 87; t. 2, b. l. 88–90), sutiko atlyginti nukentėjusiajai dalį padarytos žalos, tačiau nukentėjusysis net ir pirmosios instancijos teismo posėdyje atsisakė priimti iš P. K. dalį atlygintinos žalos, nurodęs, kad „teismas priteis“ (t. 3, b. l. 92). Taip pat yra pagrindo manyti, kad P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nebuvo teistas, nors buvo baustas administracine tvarka (2017-08-28 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį (greičio viršijimą), tačiau baustumas yra išnykęs, todėl P. K. laikomas nebaustu, jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat buvo gautas P. K. motinos Z. K., kuri verta teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti P. K. jos atsakomybei pagal laidavimą.
10.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus duomenis, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus, dėl to nukentėjusiojo reikalavimas panaikinti nuosprendį ir P. K. skirti bausmę netenkinamas kaip nepagrįstas.
10.4. Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo teiginys, kad atleidus P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis liko nenubaustas, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios tikslas padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. P. K. taip pat turės atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. 97,74 Eur nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, taip pat iš P. K. Valstybės naudai priteista 543,96 Eur už nukentėjusiajam V. L. suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, pastebėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis, nes kaltininkui laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad P. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis neliko nenubaustas.
11. Apeliaciniais skundais ir nukentėjusysis ir civilinis atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžių.
11.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).
11.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-29 nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nurodydamas kaip atsakovą tik P. K. (t. 1, b. l. 91–116), tačiau teisme 2020-06-26 ir 2020-10-05 nukentėjusysis šį civilinį ieškinį patikslino (t. 3, b. l. 46–62, 100–105) prašydamas turtinę ir neturtinę žalą bei periodines išmokas iki visiško jo pasveikimo priteisti ir iš draudikų biuro, ir iš P. K.. Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. L. posėdžio metu nurodė, jog jis nesutinka, kad jam „dabar būtų atlyginta žala, kad teismas priteis“, todėl teismas, priėmęs nukentėjusiojo „atsisakymą nuo dalies žalos priėmimo“ (t. 3, b. l. 92), pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš draudikų biuro, o nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas – iš P. K.. Nepagrįstas nukentėjusiojo skundo argumentas, kad atleidus P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, P. K. nepatyrė jokių materialinių išlaidų, nes, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu iš P. K. priteistos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos bei Valstybės naudai priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios teikiant nukentėjusiajam teisinę pagalbą. Be to, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį draudikų biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad P. K., nors ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis patirs materialinių išlaidų, nes turės atlyginti iš jo priteistas proceso išlaidas, sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei regreso tvarka atlyginti draudikų biurui pastarojo nukentėjusiajam išmokėtą atlyginti padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
11.3. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti 30 997,92 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos, po 19,58 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki nukentėjusiojo visiško pasveikimo ir 97,74 Eur patirtų proceso išlaidų, pateikė padarytą turtinę žalą patvirtinančius dokumentus (kelionių vykstant pas gydytojus, tyrėją, advokatą bilietus, vaistų įsigijimo kvitus, receptus) (t. 2, b. l. 91–116; t. 3, b. l. 46–62, 100–105).
11.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.
11.5. Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo – draudikų biuro teismas priteisė nukentėjusiojo V. L. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai nemotyvavo priteistinos atlygintinos turtinės žalos dydžio.
11.6. Kaip iš civilinio ieškinio matyti, nukentėjusysis prašė priteisti 30 000 Eur automobiliui įsigyti, kadangi jis dėl patirtų sužalojimų negali važiuoti traukiniu ar autobusu, tačiau jam būtina nuvykti pas gydytojus, į parduotuvę ir pan. Iš nukentėjusiojo pateiktų kelionės bilietų matyti, kad jis gali naudotis viešuoju transportu (traukiniu, autobusu), vykdamas tiek į gydymo įstaigas, į parduotuvę ir pan. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam būtina įsigyti transporto priemonę ir kodėl būtent tokios vertės. Atsižvelgiant į tai, kad 30 000 Eur turtinė žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, bei į tai, kad pagal BPK 109 straipsnį, CK 6.249 straipsnį atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, susijusios su padaryta nusikalstama veika, daroma išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 30 000 Eur automobiliui įsigyti jam pagrįstai nepriteista.
11.7. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam po 19,58 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis iki jo visiško pasveikimo, nes, kaip nukentėjusysis nurodė ieškinyje, tokio dydžio išlaidas jis patiria kiekvieną mėnesį lankydamasis pas gydytojus. Nors ieškinyje bei savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. L. nurodė, kad jis toliau gydosi, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ir šiuo metu gydosi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ir kad tokio dydžio išlaidas jis patiria tęsiamam gydymui. Dėl to, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias nukentėjusiojo kas mėnesį patiriamas gydymosi išlaidas, nukentėjusiojo V. L. reikalavimo dėl periodinių išmokų priteisimo tenkinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnį su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) bei kelionės išlaidas, patirtas vykstant gydytis, turi atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. dėl patirtų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, atlyginimo nukentėjusysis turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
11.8. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir savo apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu jo vairuotas dviratis, kurį jis buvo pasigaminęs pats iš brangių detalių, buvo sugadintas nepataisomai, ir šį dviratį jis vertina 600 Eur. Nors iš apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo dviratis sugadintas, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo sugadinto dviračio vertė yra 600 Eur. Pirmosios instancijos teisme P. K. gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad panašių naudotų dviračių kainos yra 280–300 Eur, tik elektrinio dviračio kaina – 550 Eur (t. 3, b. l. 70–72). MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2020-07-09 komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinto dviračio remontas su detalių pakeitimu ir darbu kainuotų nuo 170 iki 230 Eur (t. 3, b. l. 67). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo eismo įvykio metu vairuotą ir sugadintą dviratį galima suremontuoti ir dviračio remontas kainuotų 230 Eur, todėl tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas už sugadintą dviratį pagrįstai priteistas skundžiamu nuosprendžiu.
11.9. Taip pat nukentėjusysis ieškiniu ir skundu prašė priteisti jo turėtas išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus ir sumokant už kitas jam suteiktas medicinines paslaugas. Byloje esančiose specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusysis dėl jam eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo gydėsi pas įvairius gydytojus iki 2019 m. spalio mėnesio, jam buvo atliekami įvairūs (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, rentgeno) tyrimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėse, jam buvo išrašyti vaistai, jis vyko į reabilitaciją. Nukentėjusysis prie ieškinio pateikė kelionės bilietus, patvirtinančius jo vykimą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ligoninėse atliekamų procedūrų apmokėjimą, išrašytų vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (receptus, vaistinių kasos kvitus, ligoninėse suteiktų paslaugų (laboratoriniai tyrimai, kitos paslaugos, tyrimų įrašymas į CD, radiologija) kvitus). Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad dalis vaistų, kuriuos įsigijo nukentėjusysis, tiesiogiai nesusiję su patirtu sveikatos sutrikdymu, tačiau visi vaistai buvo įsigyti nukentėjusiajam gydantis ligoninėje iš karto po eismo įvykio, kai buvo taikomas gulimas režimas arba pagal gydytojo paskyrimą (receptus). Iš specialisto išvados Nr. PG 25/2019(02) tiriamosios dalies matyti, kad vaistas „Cavinton“ nukentėjusiajam buvo išrašytas gydytojo dėl patirtos galvos traumos. Pasisakant apie nukentėjusiojo apmokėtas ligoninių paslaugas, tokias kaip tyrimų rezultatų įrašymas į CD, pastebėtina, jog nors tai ir yra papildomos paslaugos ir jos buvo reikalingos tik nukentėjusiajam, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bet šios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam gydantis padarytus sužalojimus, t. y. tarp šių išlaidų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys. Dėl to visos nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su jo vykimu į gydymo įstaigas, vaistų įsigijimu ir paslaugų apmokėjimu ligoninėse, iš viso 410,18 Eur pripažįstamos nukentėjusiojo patirta turtine žala, nes šią sumą patvirtina byloje esantys kasos kvitai.
12. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvada, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra iš viso 640,18 Eur (230 Eur (dviračio remontas) + 410,18 Eur (vaistai, gydymo įstaigose suteiktos paslaugos ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidos)) ir tokio dydžio žalos atlyginimas priteisiamas iš draudikų biuro. Dėl to nukentėjusiojo apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Kadangi nukentėjusiojo patirta turtinė žala dėl sugadinto dviračio, vaistų įsigijimo, išlaidų, patirtų vykstant į gydymo įstaigas, apmokant gydymo įstaigose suteiktas paslaugas, yra įrodyta pateiktais kasos kvitais, draudikų biuro apeliacinio skundo reikalavimas atmesti nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
13. Skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas neturtinės žalos dydžio nustatymą, atsižvelgė į tai, kad V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat į P. K. elgesį po įvykio, jo turtinę padėtį, į patirtos turtinės žalos dydį, į teismų praktiką. Skundu nukentėjusysis prašo priteisti visą jo prašomą neturtinę žalą, t. y. 500 000 Eur, teigia, kad jis ir dabar dar gydosi, vartoja vaistus, jo patirti sužalojimai išliko, jis yra neįgalus. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jis iki šiol jaučia nuolatinį fizinį skausmą, negali ramiai miegoti naktimis, nuolat vartoja vaistus, išgyvena dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, nes prognozės yra abejotinos, o tai jam kelia dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kad sužalojimo pasekmes jaus iki gyvenimo pabaigos.
14. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
15. Neabejotina, kad nukentėjusysis V. L. dėl neatsargių P. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos, t. y. galvos, dešinio petinio raktikaulio, dešinio kelio ir kairės čiurnos sąnarių bei kairės šlaunies ir blauzdos traumos (t. 2, b. l. 73–81). Nukentėjusysis teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsiasi ir toliau, tai yra dėl patirtų kūno sužalojimų jis toliau gydosi, vartoja vaistus, lankė reabilitaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo įvardyti patirti ir patiriami negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžiai net ir nustatant vienodus sveikatos sutrikdymo padarinius yra skirtingi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kai už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiu nusikaltimu, priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo priteisiamos ir didesnės nei 2 500 Eur sumos (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-372-942/2015 (2 027,34 Eur (7000 Lt)), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-232-507/2015 (2 896,20 Eur (10 000 Lt)), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-211-895/2018 (2 896,20 Eur (10 000 Lt)), Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-3-557/2018 (3 000 Eur), kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-252-677/2015 (3 475 Eur (12 000 Lt)), Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-212-290/2018 (3 400 Eur), Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-331-174/2016 (6 800 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-159-875/2020 (7 000 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-325-744/2019 (5 000 Eur)). Taigi, paminėta teismų praktika patvirtina, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą, patirtą eismo įvykio metu, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas iki 7000 Eur.
16.1. Nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl 2019-01-24 patirtos politraumos, t. y. dėl galvos, dešinio petinio raktikaulio, dešinio kelio ir kairės čiurnos sąnarių bei kairės šlaunies ir blauzdos traumos (t. 2, b. l. 73–81). Specialisto išvadoje nurodyta, kad politrauma pasireiškė galvos plėštine žaizda, kaktos-momens sričių minkštųjų audinių sumušimais abipus, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės trauma pasireiškė kairiojo IX šonkaulio lūžiu, dešinio petinio raktikaulio sąnario trauma pasireiškė sąnario kapsulės daliniu plyšimu (saikingu I tipo sąnario pažeidimu), dešinio kelio sąnario trauma pasireiškė priekinio kryžminio raiščio plyšimu ir užpakalinio kryžminio raiščio patempimu, kairės čiurnos sąnario trauma pasireiškė kaulų čiulpų edema (pabrinkimu), kairės šlaunies ir blauzdos traumos pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis. Dėl šių padarytų sužalojimų nukentėjusysis gydėsi ligoninėse, lankė reabilitaciją, jam buvo atliktos radiologinės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos procedūros ir iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių dokumentų matyti, kad gydymas nukentėjusiajam truko iki 2019-10-17. Nukentėjusysis teigia, kad jis ir šiuo metu gydosi, vartoja vaistus, yra neįgalus, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusysis nepateikė tokius jo teiginius patvirtinančių duomenų (gydytojų pažymų ir pan.), todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis tebesigydo prieš dvejus metus eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ar kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapo neįgalus.
16.2. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sužalojimai galvoje, kojose, krūtinėje, rankose), taikytą gydymą (ilgą laiką gydytas ligoninėje ir ambulatoriškai), į liekamuosius reiškinius (t. y. nuolat jaučiamą skausmą įvairiose kūno vietose (tai patvirtina specialistų išvadose nurodyti duomenys), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į P. K. turtinę padėtį (jaunas, dirba, gyvena daugiavaikėje, mažas pajamas gaunančioje šeimoje), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. L. patirtą neturtinę žalą, kurią jis įvertino 500 000 Eur, sumažino. V. L. reikalavimas priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertino 2 500 Eur, nes, kaip minėta, teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 3 000 iki 7 000 Eur, o įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (sužalojimai buvo padaryti visame kūne (galvoje, rankoje, krūtinės ląstoje, kojose), buvo ir lūžių, rankos, kojų sąnarių traumos (sąnario kapsulės plyšimas, raisčių plyšimas ir patempimas, kaulų čiulpų edema (pabrinkimas), smegenų sukrėtimas, t. y. sužalojimai, kurių pasekmės jaučiamos ilgą laiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra 5 000 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, priteistos neturtinės žalos dydį padidinant iki 5 000 Eur.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35 Mr) PT-760 dėl 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo V. L. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi P. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jis dirba, išlaikytinių neturi, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš P. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos, pakeisti:
iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam V. L. priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 640,18 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt Eur 18 ct), o neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 Eur (penkių tūkstančių Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą.
Priteisti iš P. K. Valstybės naudai 112,50 Eur (šimtą dvyliką Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.