Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-52-1076/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-05
Bylos Nr.: 1A-52-1076/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14465-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Jūratė Varanauskaitė
Nuteistasis: A. V., L. B., A. B.
Advokatai: Edmundas Jonušas, Lina Andriuškevičienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14465-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos:; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.3.2.2.2.; 2.4.6.3.3 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Vidai Dautartienei,gynėjams advokatams Linai Andriuškevičienei, Edmundui Jonušui, Eglei Latauskienei,nuteistiesiems A. V., L. B., A. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B., nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato Edmundo Jonušo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė L. B. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. konfiskuotas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V., L. B. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų – karfentaniliu ir metadonu, t. y. A. V. Marijampolės mieste iki 2019 m. balandžio 9 d. neteisėtai laikė 3 106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio ir psichotropinės medžiagos metadono, iki 2019 m. balandžio 9 d. 11.00 val., kai dalį – 1 113,88 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta grynos narkotinės medžiagos karfentanilio 0,620 g ir psichotropinės medžiagos metadono, kurios grynoji masė 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą ir tą pačią dieną, 13.10 val., minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio „V.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Po to, iš anksto susitaręs su L. B., automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. nuvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė L. B. tikslu ją nuvežti prie upelio, kad parodytų, kur paslėptos narkotinės-psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B. Po to A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), ją paliko ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio „V.“, esančio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), tikslu parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1 113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos; po ko, L. B. išėjus link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmus minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžę ir išvažiavo, vėliau, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu, daiktadėžėje rado ir paėmė 1 113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos. A. V., palikus L. B. ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykus į Marijampolės miestą, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 16.35 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 55 km, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji A. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį jos atžvilgiu pakeisti, perkvalifikuoti jos nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Nuteistoji A. B. nurodo, kad nei skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų ir aptartų įrodymų visetas, nei pavieniai atskiri įrodymai nepatvirtina jos nusikaltimo subjektyviosios pusės, t. y., kad ji žinojo, kokią konkrečiai draudžiamą medžiagą ir kokį jos kiekį gabena. A. V. ir L. B. savo kaltės nepripažino ir jokių parodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl jų veikimo bendrai, nedavė, todėl jų parodymai jos (A. B.) kaltės disponavus labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu nepatvirtina. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas A. V. judėjimo maršrutas, bendravimas su L. B. ir susitikimas su ja taip pat jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ji (A. B.) žinojo, kokią draudžiamą medžiagą ir kokį jos kiekį gabena, neatskleidžia. Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas F. S. patvirtino, kad pats sekime betarpiškai nedalyvavo, sekimo protokolą surašė pagal sekimo padalinio pareigūnų pateiktą informaciją, šių pareigūnų teismui nenurodė, prie slapto sekimo protokolo specializuoto sekimo padalinio suvestinės išrašo nepridėjo. Kodėl šio pareigūno paties surašytame tarnybiniame pranešime laikas, kurį ji (A. B.) įvykio vietoje ieškojo paketo, skiriasi nuo to paties pareigūno kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyto laiko, F. S. paaiškinti negalėjo. Todėl ir šio pareigūno atlikti procesiniai veiksmai bei duoti parodymai niekaip nepatvirtina jos kaltės disponavus labai dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu. Kinologas T. A. patvirtino tik šuns panaudojimo įvykio vietoje faktą, bet ne jos dalyvavimą nusikaltime. Fiksuotuose A. V. ir L. B. telefoniniuose pokalbiuose apie draudžiamos medžiagos rūšį ir jos kiekį jokia forma nekalbama. Taip pat buvo fiksuoti kelias sekundes trukę jos pokalbiai su L. B., tačiau jų turinio byloje nėra. Vien tai, kad ji (A. B.) naudojosi telefonu, kuriuo prieš tai galimai naudojosi jos giminaitė L. B., neduoda pagrindo išvadai apie jos (A. B.) tyčią disponuoti labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekiu. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1723)-IS1-2565 nustatyta, kad baltos spalvos milteliai iš dviejų plastikinių butelių, paimtų iš automobilio „Renault Master“, kuriuo naudojosi A. V., sudėtyje yra narkotinė medžiaga karfentanilis. Teismas nurodo, kad ši medžiaga yra tokios pačios rūšies narkotinė medžiaga, kuri buvo rasta mano automobilyje „Audi A6“, tačiau šis rašytinis įrodymas niekaip nepaneigia fakto, kad ji nežinojo, jog disponuoju labai dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu. Fakto, kad ji (A. B.) žinojo draudžiamų medžiagų rūšį ir jos kiekį, nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys.

2.2. Apeliantė pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo klausimas, ji teisme pripažino draudžiamos medžiagos gabenimo faktą ir nurodė šios medžiagos atsiradimo jos automobilyje aplinkybes (2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio protokolas). Tokių parodymų ji laikėsi ir teisme, tik detaliau nurodė su įvykiu susijusias aplinkybes. Teismas netiki jos parodymais, kad pervežti paketą iš vienos vietos į kitą jos paprašė vyriškis, už šią paslaugą pažadėjęs 400 Eur atlygį, o jai sutikus, sulaikymo išvakarėse parodė vietą, iš kurios turės paimti ir atvežti jam paketą. Šie jos parodymai nepaneigti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Tiek ji pati, tiek ir L. B. vienodai paaiškino, kokiu tikslu įvykio dieną jos susitiko, jų paaiškinimus dėl L. B. skolos grąžinimo patvirtino sulaikymo metu pas ją (A. B.) rasti 20 Eur.

2.3. Pasak nuteistosios, byloje neginčijamai nustatyta, kad ji A. V. nepažinojo, anksčiau su juo niekada nebendravo, pirmą kartą jį pamačiau tik teisme. Su L. B. ją sieja giminystės ryšiai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jos bendravo byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos klausimu. Kelių sekundžių telefoniniai kontaktai, kurių turinys nefiksuotas, taip pat nepatvirtina, kad ji (A. B.) žinojo konkretų paketo turinį ir svorį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudžiama medžiaga, rasta jos automobilyje, buvo plastikinėje dėžutėje, suvyniotoje į juodą nepermatomą plastikinį maišą ir apvyniotoje lipnia juosta. Paketo vientisumas pažeistas nebuvo, jokie jos (A. B.) pirštų pėdsakai ant jo nerasti, nuoplovose, paimtose nuo jos rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų taip pat nerasta. Pas ją taip pat nebuvo rastos jokios svarstyklės. Paketu nuo paėmimo iki sulaikymo ji disponavo pakankamai trumpą laiką – apie 17 minučių. Praeityje ji neteista, jokių reikalų su disponavimu draudžiamomis medžiagomis niekada neturėjo, jų nevartojo, karfentanilio pavadinimą pirmą kartą išgirdo įteikus jai pranešimą apie įtarimą. Šios aplinkybės rodo, jog paketo ji neapžiūrėjo ir jo turinio netikrino, kitokių galimybių sužinoti paketo turinį ir svorį neturėjo.

2.4. Nuteistoji pažymi, kad kaltininko kaltės turinį sudaro jo psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Šioje byloje teismas neskyrė reikiamo dėmesio jos kaltės nustatymui, neatskleidė kaltės turinio. Akivaizdu, kad byloje nėra įrodyta jos tiesioginė tyčia disponuoti labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Nors teismas nepatikėjo jos nuoseklia versija, tačiau net ir teismo nustatytomis aplinkybėmis (A. V. padėjo paketą nuošalioje vietoje, parodė šią vietą L. B., o pastaroji ją parodė jai (A. B.), lieka neaišku, kam jos gabenta medžiaga buvo skirta. Tačiau, bet kuriuo atveju, net ir pripažinus, jog ji (A. B.) veikė bendrininkų grupe su A. V. ir L. B., nuosprendyje turėjo būti nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisme ištirti įrodymai, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad ji (A. B.) žinojo, jog disponuoju labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Ji pati neginčija fakto, jog suprato, kad pakete, kurį gabena, yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, tačiau jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog ji žinojo, kokia medžiaga yra paketo viduje ir koks jos kiekis, nėra. Todėl jos veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje teismo išvada, kad ji, veikdama bendrai su kitais kaltinamaisiais, turėjo tikslą disponuoti labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu ir suvokė savo veiksmų pavojingumą, grindžiama iš esmės prielaida, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalis ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, šie baudžiamojo proceso pažeidimai laikytini esminiais.

2.5. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su pirmiau išdėstytais argumentais dėl veikos kvalifikavimo, apeliantė prašo teismo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistoji nurodo, kad nors yra nuteista už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tačiau jis padarytas atsitiktinai, dėl sunkios materialinės padėties, o ne dėl iš anksto susiformavusių kriminalinių nuostatų. Tai patvirtina faktas, kad, paleista į laisvę, jokių naujų nusikaltimų nepadarė, įsidarbino, laikėsi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. Jos vaidmuo nusikaltime nebuvo pagrindinis, be to, nusikalstama veika buvo užkardyta, t. y. gabenta draudžiama medžiaga pakliuvo į policijos pareigūnų rankas, todėl jokios žalos įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė. Ji sutiko nusikalsti tik dėl itin sunkios materialinės padėties. Nors tuo metu dirbo, tačiau gaunamo darbo užmokesčio neužtekdavo net minimaliems poreikiams tenkinti, o ką jau kalbėti apie būsto paskolos, greitųjų kreditų grąžinimą. Byloje yra medicinos dokumentai, iš kurių matyti, kad jai nustatyta onkologinė liga, todėl didžiausia pajamų dalis buvo skiriama būtent vėžio gydymui, tyrimams ir profilaktikai.

2.6. Nuteistoji pažymi, kad praeityje nebuvo teista, suvokia padarytos veikos pobūdį, gailisi, pripažįsta, kad gabeno draudžiamas medžiagas. Ji nėra įrašyta į jokias priklausomybės ligų įskaitas, nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų. Savo šeimos nėra sukūrusi, tačiau šiuo metu globoja sesers vaiką. Inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu dirbo, paleista iš suėmimo nedelsiant pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą ir šiuo metu dirba UAB „M.“ pavežėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Ji turi stiprią motyvaciją dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais. Kaip jau minėta, ji serga onkologine liga – 2017 metais buvo diagnozuotas krūties vėžys, pašalinta krūtis, skirtas chemoterapinis ir spindulinis gydymas, medikai pasveikimo galimybių neprognozuoja. Šioje byloje pakeitus kardomąją priemonę, ji vėl kreipėsi į medikus, prie apeliacinio skundo pateikia medicinos dokumentus, iš kurių matyti, kad jai diagnozuotas viršutinio išorinio krūties kvadranto piktybinis navikas. Dėl šios ligos jai nustatytas dalinis darbingumas (darbinga 50 procentų), turi neįgaliojo pažymėjimą. Be to, būnant įkalinimo įstaigoje, jai papildomai buvo diagnozuota gimdos intramuralinė lejomioma. Paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jos ir taip bloga sveikata neabejotinai dar suprastės, o galimybių gydytis onkologinę ligą įkalinimo įstaigoje, taip kaip būnant laisvėje, nėra. Be to, ji turi kreditorinių įsipareigojimų bankui ir greitųjų kreditų bendrovėms, todėl ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė eliminuos galimybę dirbti, uždirbti ir atsiskaityti su kreditoriais. Visos šios aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau, sudaro pagrindą švelninti jos atsakomybę ir mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3. Nuteistoji L. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį jos atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistoji L. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą nepagrįstos, padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių. Nurodo, kad dar 2010 metais buvo nuteista ilgalaike laisvės atėmimo bausme ir po ilgų pataisos namuose praleistų metų tapo labai pažeidžiama, žinojo, kokios skaudžios gali būti pasekmės, kokią psichologinę traumą gali patirti jos artimieji, atskirti nuo jos, o taip pat ir ji pati, jei vėl darys nusikaltimus. Todėl paleista lygtinai stengėsi laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, dirbo, norėjo būti visuomenei naudinga.

3.2. Apeliantė nurodo, kad yra romų tautybės, neturi išsilavinimo, todėl teisme tiksliai nesuprato jai pateiktų kaltinimų ir nesugebėjo pateikti teismu suprantamų ir nuoseklių savo nekaltumo įrodymų. Teigia, kad su A. V. ji palaikė glaudžius ryšius, tačiau juos turėjo slėpti, nes pagal jų tradicijas nepriimta susitikinėti su dar neišsiskyrusiu vyru. Su A. V. kiekvieną dieną bendravo telefonu, taip pat susitikdavo aptarti savo vestuvių. Ji norėjo kuo greičiau ištekėti. 2019 m. balandžio 9 d. A. V. paskambino jai ir pasiūlė susitikti aptarti vestuves. Tuomet ji pasakė, kad dar turi paskambinti pusseserei A. B., kuri vienintelė žinojo apie jos santykius su A. V. Todėl po susitikimo su A. V. ji norėjo susitikti su A. B. ir taip pat pasikalbėti apie vestuvių planavimą bei grąžinti skolą. Kai susitiko su A. V., automobiliu pavažiavo apie 15–20 min., po to sustojo ir kalbėjosi, išlipę iš automobilio nebuvo. Bekalbėdami susipyko, tuomet ji paprašė nuvežti ją prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo labai prislėgta ir susinervinusi, norėjo pasikalbėti su A. B. apie problemas, susijusias su vestuvėmis, tačiau pastaroji labai skubėjo, todėl tiesiog paprašė nuvežti ją (L. B.) iki namų. Pakeliui buvo trumpam sustojusios, nes A. B. reikėjo atlikti gamtinius reikalus. Ar ji pati buvo išlipusi iš automobilio, neprisimena dėl savo psichologinės būsenos. Po to, A. B. pavežė ją iki stotelės ir išleido, nes labai skubėjo. Ji pati parėjo namo pėsčiomis, o po kelių valandų pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie namuose atliko kratą ir, nepateikę jokių kaltinimų, ją sulaikė.

3.3. Nuteistoji pažymi, kad nei kratos metu, nei atlikus ekspertizę, negauta jokių duomenų, patvirtinančių jos kontaktą su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jokio nusikaltimo ji nepadarė. Neteisėtai disponuoti šiomis medžiagomis ji iš anksto nei su A. V., nei su A. B. nesitarė, jokių bendrų tikslų nesiekė ir jokios konkrečios užduoties neatliko, tiesiog atsitiktinai atsidūrė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku.

4. Nuteistosios L. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį L. B. atžvilgiu panaikinti ir ją pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Nuteistosios gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos išvados dėl L. B. kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis, teismas nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesiėmė visų įmanomų priemonių pašalinti abejones, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, ignoravo vieną iš sudėtinių nekaltumo prezumpcijos principo dalių – in dubio pro reo principą – taisyklę, pagal kurią visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad L. B. žinojo ir suprato, kad slėptuvėje prie V. upelio yra būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tuo labiau, byloje nėra duomenų, kad L. B. būtų ką nors žinojusi apie narkotines medžiagas, kurios buvo rastos A. V. automobilyje „Renault Master“, stovėjusiame automobilių saugojimo aikštelėje Marijampolės mieste. Nėra duomenų, kad L. B. būtų buvusi Marijampolėje ir būtų mačiusi tas pakuotes, kuriose buvo laikomos psichotropinės bei narkotinės medžiagos, jų dydį. Ji pati tų medžiagų neslėpė, nematė, kad jas būtų slėpęs ir A. V., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad L. B. pagal pakuočių, kuriose buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, dydį, medžiagų perdavimą paslepiant nuošalioje vietoje suprato, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tai niekuo nepagrįsta teismo prielaida. Taigi neįrodytas tiesioginės tyčios subjektyvusis požymis, o jo nesant nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

4.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik bendrais bruožais nurodė, kad L. B. su kitais kaltinamaisiais veikė bendrai, turėdama tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiu, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, kad ji suprato, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kad tarp jos ir kitų kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, kad buvo pasiskirstyta vaidmenimis ir kiekvienas atliko tam tikrus veiksmus, kad veikė tyčia ir siekė bendrų tikslų. Tačiau teismas neatskleidė ir neanalizavo šios nuteistosios tyčios turinio, jos kryptingumo, motyvų, nepateikė įrodymų ir neaptarė, kokie byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. bent bendrais bruožais suvokė, kad jos veiksmai susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jų bent apytikriais kiekiais ir pan. Tuo labiau, kad, kaip minėta, L. B. net nebuvo mačiusi slėptuvėje prie V. upės ir Marijampolėje rastų pakuočių su psichotropine bei narkotine medžiaga. Iš teismo nustatytos L. B. nusikalstamos veikos aprašymo seka, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų (karfentaniliu ir metadonu), tačiau teismas disponavimo turinio neatskleidė: nenustatė ir nenurodė, kad L. B. veikimas atitinka bent vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytu veikų, t. y. ar L. B. gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį minėtų medžiagų. Tuo atveju, jeigu L. B. veiksmai neatitinka nė vienos iš BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų, apygardos teismas ją privalėjo išteisinti. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei negali numatyti, kad disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį jis negali būti traukiamas.

4.3. Pasak gynėjo, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad narkotinės medžiagos buvo L. B. žinioje. Nuteistoji slėptuvės netikrino, nematė, kad ten kas nors būtų padėta, tuo labiau ji negalėjo žinoti apie narkotines medžiagas, laikomas automobilyje Marijampolėje. Pats L. B. pažinties ir bendravimo faktas su A. V. neįrodo, kad nuteistoji yra kaip nors susijusi su tomis rastomis narkotinėmis medžiagomis. L. B. niekada neneigė, kad bendravo su A. V. ir su juo važinėjosi, tačiau tai nėra nusikaltimas. Teismo nuomone, L. B. žinojo, kad A. V. turi narkotinių medžiagų ir dalį jų paslėpė slėptuvėje prie V. upelio, t. y. veikė kartu su juo. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nėra užfiksuota jokių pokalbių tarp jų šia tema, sekimo protokolų ir pan. L. B. ir A. V. buvo pažįstami ir kurį laiką bendravo, abu apie tai parodė ir teismui. Net policijos pareigūnas F. S. teismui patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie L. B. ir A. V. bendravimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. būtų ką nors žinojusi apie rastas narkotines medžiagas. Teismas neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad L. B. turėjo parodyti A. B. vietą, kurioje paslėptos narkotinės medžiagos. Jeigu daryti prielaidą, kad buvo taip, kaip aprašo teismas, tai teismas turėjo nurodyti, kokiais konkrečiais įrodymais grindžia tokią savo išvadą, tačiau nuosprendyje tik atkartoti A. V. sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kurie L. B. kaltės niekaip nepatvirtina. Neatmestina, kad visi asmenys, su kuriais bendravo A. V., taip pat ir L. B., papuolė į policijos atliekamo tyrimo lauką ir tapo potencialiais įtariamaisiais.

4.4. Apeliantas pažymi, kad nuteistoji A. B. dar pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, teisme sprendžiant klausimą dėl jos suėmimo, t. y. tuo metu, kai visi kiti nuteistieji taip pat buvo sulaikyti, teismui parodė, kad paketą ji pervežė nepažįstamo vyro prašymu už 400 eurų atlygį. Teisiamajame posėdyje A. B. tokius savo pirminius parodymus patvirtino, tik juos labiau detalizavo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių A. B. parodymų neaptarė ir jų nevertino kitų duomenų kontekste, tik trumpai pasisakė, kad A. B. versiją apie nepažįstamo asmens prašymu gabentas narkotines ir psichotropines medžiagas paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, bet tokių įrodymų nekonkretizavo.

4.5. Gynėjo teigimu, nėra abejonės, kad L. B. atsidūrė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, kad ji yra nuteista nepagrįstai. Ne L. B. ir A. B. kaltė, kad jos nebuvo sekamos dieną prieš kaltinime nurodytą datą, t. y. balandžio 8 d. Be to, yra pagrindas teigti, kad L. B. buvo sekama neteisėtai. Jos sekimas nebuvo iš anksto sankcionuotas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš bylos matyti, kad šis veiksmas galimai buvo sankcionuotas atgaline data, t. y. po to, kai slaptas sekimas faktiškai jau buvo atliktas. Liudytojas F. S. teismui parodė, kad po to, kai A. V. 2019 m. balandžio 9 d. 14.02 val. išleido L. B. prie parduotuvės „M.“, buvo priimtas sprendimas sekti L. B. Taigi, kaip patvirtino šis policijos pareigūnas, tuo metu L. B. sekimas dar nebuvo sankcionuotas. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2019 m. balandžio 9 d. jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai L. B. atžvilgiu net nebuvo atliekami, o apie ją policijai tapo žinoma tik tą pačią dieną atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus A. V. atžvilgiu. Akivaizdu, kad būtinybė policijai sekti L. B. iškilo tik po to, kai A. V. ją atvežė prie parduotuvės ir jie išsiskyrė. Byloje nėra duomenų, kad iki to momento kokie nors veiksmai L. B. atžvilgiu būtų buvę sankcionuoti. Tuo tarpu vyriausiojo tyrėjo F. S. surašytame ir jo pasirašytame teikime dėl L. B. sekimo sankcionavimo 2019 m. balandžio 9 d. Nr. 10-3(DS)-1091-RN (t. 1, b. l. 42–43) yra Vilniaus AVPK KP ONTV 3 skyriaus viršininko, atliekančio valdybos viršininko funkcijas, A. B. rezoliucija „sankcionuoju nuo 2019-04-09 iki 2019-04-11“. Pirmiau nurodyti neatitikimai ir prieštaravimai kelia pagrįstas abejones dėl F. S. teikimo ir A. B. rezoliucijos surašymo laiko. Tokiu būdu, aukščiau nurodyto teikimo pagrindu surašytas 2019 m. balandžio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 10-3(DS)-1297-RN negali būti pripažintas įrodymu, kadangi jis neatitinka leistinumo kriterijaus, nes duomenys yra gauti neteisėta būdu. Sekimas nesant sankcijos yra neteisėtas.

4.6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino gynybos nurodytų akivaizdžių laiko neatitikimų sekimo protokoluose ir kituose bylos dokumentuose, duodančių pagrindą teigti, jog ir kiti protokoluose nurodyti laikai gali būti netikslūs, pavyzdžiui, kad A. V. ir L. B. prie upelio buvo 3 minutes – nuo 13.59 val. iki 14.02 val. Teismas nevertino ir kitų laiko neatitikimų: policijos pareigūno F. S. 2019 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime (t. l, b. 1. 59–60) nurodyta, kad, atlikus L. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, jog 14.09 val. A. B. paskambino L. B. Tuo tarpu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (2019-04-30 Nr. 10-3(DS)-1297-RN (t. 1, b. 1. 55–56) nurodyta, kad 14.07 val. prie prekybos centre laukiančios L. B. atvažiavo A. B. ir jos abi išvažiavo. Nepaaiškinta, kokiu tikslu A. B. turėjo skambinti L. B. joms kartu jau važiuojant viename automobilyje. Teismas neatliko prokuroro pateiktų įrodymų vertinimo, kilusių neaiškumų nepašalino. Taip pat teismas nepasisakė dėl gynybos nurodytų argumentų, kad policijos pareigūnai galimai pažeidė Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 22 straipsnio reikalavimą, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (2019-05-06 Nr. 10-3(DS)-1335-RN (t. 1, b. 1. 57–58) be ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos išdėstymo surašydami ir savo subjektyvius komentarus.

4.7. Pasak gynėjo, L. B. skambutis savo pusseserei A. B. po susitikimo su A. V., kurį teismas įvertino kaip svarų L. B. kaltės įrodymą, iš esmės jokios jos kaltės neįrodo. L. B. paaiškino, kad skambino pusseserei dėl to, kad parvežtų ją namo ir tuo pačiu pasinaudojo proga grąžinti šiai 20 eurų skolą. Tą patvirtina ir objektyvios aplinkybės – būtent tie 20 eurų ir buvo rasti pas A. B. jos asmens kratos metu. Kratos meta pas L. B. jokių reikšmingų įkalčių nebuvo rasta, tik buvo paimti jos drabužiai, ant kurių jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų neaptikta.

4.8. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodęs, kad griežtą bausmę L. B. skiria atsižvelgdamas į jos vaidmenį nusikaltimo padaryme, pastarosios vaidmens nedetalizavo. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad L. B. būtų ką nors žinojusi apie tas narkotines ir psichotropines medžiagas, jų neįgijo ir negabeno, net nebuvo prie jų prisilietusi, tačiau teismas jai skyrė tokią pat laisvės atėmimo bausmę kaip ir A. V., kurio vaidmuo tikrai nėra toks pat, kaip ir L. B. Teismas bausmės neindividualizavo, neatsižvelgė į L. B. sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad jos veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas ir sąmoningas jos pasirinkimas, neatsižvelgė į tai, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos ir atgabentos ne jos pastangomis ir ji neatliko jokių aktyvių veiksmų, disponuodama narkotine ir psichotropine medžiaga, taip pat neatsižvelgė į tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą, o tai yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas L. B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, neužtikrina bausmės paskirties.

5. Nuteistasis A. V. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį A. V. atžvilgiu ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

5.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesivadovauta BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimais, buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6, 8 dalių nuostatos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostata. Teismas klaidingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas, nepagrįstai įrodymus dirbtinai sujungė į visetą, nenustatė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, nes jį spėjo, nepagrįstai atmetė nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, visiškai nepagrįstai subjektyviai interpretavo liudytojų V. O. ir F. S. parodymus, dėl to neteisingai konstatavo, kad A. V. padarė jam įkaltintą nusikalstamą veiką. A. V. negabeno narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir jų nelaikė automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5.2. Dėl liudytojo F. S. parodymų ir jų vertinimo, apeliantai nurodo, kad šis liudytojas davė parodymus (jis parodė, kad asmeniškai nei A. V. sekime, nei automobilio „Renault Master“ kratoje nedalyvavo, o apie šių veiksmų atlikimo eigą buvo informuotas) ne apie savo atliktus procesinius veiksmus ir ne apie savo asmeniškai įgytą patirtį, o apie kitų pareigūnų atliktus veiksmus, kuriuos, duodamas parodymus teismui, vertino ir darė išvadas. Teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip patikimus, nors jų patikimumas turėjo būti ištirtas. F. S. teismui paaiškino, kad sekimo metu buvo nustatyta, jog A. V. nuvyko į vietą, esančią tarp (duomenys neskelbtini), kurioje, apžiūrint įvykio vietą kinologo su šunimi pagalba, buvo surasti narkotinių medžiagų pėdsakai. Tačiau F. S. nenurodė ir skundžiamame teismo nuosprendyje nėra paaiškinta, kaip A. V. yra susijęs su kinologo šuns aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų vieta, jei jo buvimo vieta kaip tokia nustatyta nebuvo. Byloje nustatyta, kad A. V., būdamas nenustatyto dydžio teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) neidentifikuotoje vietoje, kelioms minutėms buvo išlipęs iš automobilio. Tačiau tai savaime nereiškia, kad jis kažkaip susijęs su aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų vieta. Ikiteisminio tyrimo metu dėl nežinomų priežasčių nebuvo ištirta reikšminga aplinkybė, t. y. ar toje vietoje, kur buvo aptikti narkotinių medžiagų pėdsakai, iš tiesų buvo priėjęs ir A. V. Kinologo šuo buvo pasitelktas, tačiau jam užduotis dėl A. V. pėdsakų atsekimo užduota nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodymai apie jo sustojimo ir išlipimo iš automobilio vietą taip pat nebuvo nei patikrinti, nei patvirtinti, nei patikslinti, byloje taip ir liko nežinoma, koks atstumas buvo tarp A. V. automobilio sustojimo vietos ir kinologo šuns aptiktos vietos su narkotinių medžiagų pėdsakais, kiek laiko būtų reikėję pastarajam šį atstumą įveikti ir pan. Dėl to vertinama, kad teismas nepagrįstai susiejo faktines aplinkybes apie tai, kur A. V. buvo išlipęs iš automobilio ir vėliau kinologo šuns aptikta vieta su narkotinių medžiagų pėdsakais, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad esą būtent A. V. 2019 m. balandžio 9 d. ten paliko narkotines medžiagas.

5.3. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, ką veikė A. V., išlipęs iš automobilio minėtoje teritorijoje, t. y. kiek toli nuėjo nuo automobilio, ką nešėsi, ar naudojo kastuvėlį, ar jis padėjo plastikinį kibirą, pririšo prie medžio plastikinį maišą ir pan., ar A. V. nuolatos turėjo su savimi daiktą, panašų į paketą, kuris buvo aptiktas pas A. B. – juk pastarasis buvo sekamas, sekimo protokole tiksliai įvardytos jo lankymosi vietos, net aplinkybės apie asmenį, atrakinusį neidentifikuotas duris ir kt. Yra ir dar akivaizdžių nesutapimų, kurie nėra patvirtinti jokia bylos medžiaga, bet tyrėjo F. S. nurodyti apklausos teisme metu. Pavyzdžiui, F. S. nurodė, kad A. V., atvykęs į Vilnių, iš karto nuvažiavo prie slaptavietės, nors duomenų, kad A. V. šioje vietoje lankytųsi bent jau antrą kartą – nėra. Tai rodo išankstinį tyrėjų nuomonės primetimą A. V. elgesio vertinimui.

5.4. Teismas nuosprendyje susiejo į visumą nustatytas faktines aplinkybes: A. V. buvo teritorijoje, kurioje A. B. paėmė paketą su narkotinėmis medžiagomis, ant A. V. tą dieną dėvėtos striukes rasta psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų, ant megztinio ir kelnių paviršių – metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos metadono pėdsakų, ant vienų elektroninių svarstyklių, rastų atlikus kratą bute, į kurį prieš atvažiuodamas į vietą tarp (duomenys neskelbtini), buvo užėjęs A. V., (duomenys neskelbtini), rasta narkotinės medžiagos metadono pėdsakų, ant trijų elektroninių svarstyklių rasta narkotinių medžiagų kanapių antžeminių dalių ir kanapių dervos pėdsakai. Tačiau teismas nuosprendyje nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, kad automobilyje, kurį 2019 m. balandžio 9 d. vairavo A. V., jokių narkotinių medžiagų pėdsakų neaptikta, o iš to seka, kad A. V. paketą su narkotinėmis medžiagomis, kuris vizualiai yra didelis ir kuris buvo rastas pas A. B., turėjo nešiotis su savimi bent jau nuo 11.00 val. iki 14.00 val., tačiau šis faktas sekimo metu nefiksuotas. Be to, pakete, rastame pas A. B., buvo narkotinė medžiaga karfentanilis ir psichotropinė medžiaga metadonas, tačiau karfentalinio pėdsakų ant A. V. drabužių neaptikta. Šį akivaizdų ikiteisminio tyrimo metu nesurinktų duomenų trūkumą tyrėjas F. S. įvardino kaip slaptą tyrimo taktiką, o tai negali būti pateisinama priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

5.5. Apeliantai taip pat nurodo, kad teisme kaip liudytojas apklaustas tyrėjas F. S. parodė, kad prieš darant automobilio „Renault Master“ kratą, kalbėdamas su kratą atlikusiu neįvardintu pareigūnu jis esą per telefoną išgirdo A. V. žodžius apie tai, kad neva A. V. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog automobilyje yra laikomos narkotinės medžiagos. Tokius F. S. parodymus būtina vertinti kritiškai, nes jie nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga ir yra net neįtikėtini. Su kokiu pareigūnu kalbėjo minimos kratos metu, F. S. nenurodė, nes neprisiminė, tad vertintina, kad šie jo parodymai nepatikimi, nes nepatikrinti.

5.6. Dėl slapto sekimo rezultatų vertinimo, nuteistasis ir jo gynėja pažymi, kad A. V. neigia gabenęs narkotines ir psichotropines medžiagas iš Marijampolės į Vilnių. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. V. atgabeno draudžiamas medžiagas, kurios tą pačią dieną buvo rastos A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“. 2019 m. balandžio 9 d. A. V. buvo sekamas nuo 8.00 val. iki 16.40 val. (2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 48–50). Prie šio protokolo nėra jokių priedų, tad nėra galimybės įsitikinti šiame procesiniame dokumente užfiksuotos informacijos patikimumu. Be to, A. B. buvo sulaikyta apie 14.30 val., tad nesuprantama, kodėl slaptą sekimą atlikę pareigūnai A. V. nesulaikė iš karto, o sekė iki 16.40 val., kuomet pastarąjį sulaikė Marijampolės kelių policijos pareigūnai. Tokie pagrįsti klausimai suponuoja išvadą, kad A. V. buvo sekamas fiksuojant jo buvimo vietas pagal jo turimo telefono telekomunikacijų įrenginiais perduodamas koordinates arba sekimo įrenginio siunčiamus duomenis (tai patvirtina sekimo protokole teikiamas koordinačių tikslaus taško duomenų buvimas). O tai reiškia, kad tyrėjas F. S., surašęs slapto sekimo protokolą, duomenis gavo ne raštu, kaip kad pats teigia, bet net nebendravo su A. V. sekusiais pareigūnais, nes tiesioginis (vizualus kaip įvardino F. S. teisme) sekimas kaip toks nevyko. Tai patvirtina ir faktinių klaidų dėl tam tikro atstumo nuvažiavimo trukmės sekimo protokole buvimas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad netiksliai nurodytas A. V. nuvykimo laikas iki parduotuvės „M.“ esminės reikšmės šio įrodymo patikimumui neturi, nes esą tiek A. V., tiek L. B. patvirtino vykę būtent ten. Tačiau teismas nevertino fakto, kad šis protokolas buvo surašytas jau po to, kai visi asmenys buvo sulaikyti ir buvo žinomi jų veiksmai, tad tokios klaidos protokole atskleidžia, kad sekimas buvo dokumentuotas formaliai, didžiąją dalį sekamų asmenų veiksmų spėjant ir atkartojant jau retrospektyviai. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuota informacija neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepatikrinama, šį protokolą surašęs pareigūnas F. S. nenurodė, kokiais šaltiniais ar duomenimis vadovavosi rašydamas šį procesinį dokumentą. Grįsti šiuo procesiniu dokumentu A. V. įkaltinamą nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo, jame nurodyta informacija nėra patikrinta kitais procesiniais veiksmais.

5.7. Aplinkybę, kad įrašais minėtame protokole pasitikėti nėra pagrindo, patvirtina objektyvūs duomenys: protokole nurodyta, kad 09.45 val. Z. V. automobiliu „Fiat Bravo“ išvažiavo iš „E.“, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau Z. V. niekuomet nebuvo šioje įmonėje, automobilį ji išsinuomojo įmonėje „L.“, tai patvirtinantis dokumentas pateiktas į bylą, tačiau vertintas nebuvo.

5.8. A. V. yra nuteistas už tai, kad būtent 11.00 val. paėmė dalį, t. y. 1 113,88 g miltelių iš bendro turimo kiekio, t. y. iš 3 106,68 g, ir juos automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežė į Vilnių. Automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi draudžiama medžiaga (1 992,8 g) gulėjo nejudinama (nors iš tiesų ir ši faktinė aplinkybė yra preziumuojama) nuo 2019 m. balandžio 6 d. ryto, šis automobilis nuo 2019 m. balandžio 6 d. ryto nejudinamas stovėjo saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie jo A. V. atvykęs nebuvo. Analizuojant 2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą galima daryti prielaidą, kad 2019 m. balandžio 9 d. 11.00 val. A. V. buvo (duomenys neskelbtini). Kaip suprasti šio kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole esantį įrašą, neaišku, protokole nenurodyta, kaip turi būti identifikuojamas ir aiškinamas toks įrašas, t. y. ar A. V. privažiavo šį adresą, ar buvo netoliese. Tuo tarpu teismas nuosprendyje šį įrašą įvertino kaip A. V. patekimą į (duomenys neskelbtini), nors šio fakto jokie procesiniai dokumentai nepatvirtina. Toks procesinio dokumento įrašas leido plečiamai interpretuoti jo turinį, todėl negalėjo būti naudojamas pagrįsti A. V. neteisėtus veiksmus ir jo tyčinę kaltę, ko pasekoje, akivaizdu, teismas šio įrašo buvo suklaidintas ir padarė nepagrįstas išvadas. Protokole taip pat fiksuota, kad (duomenys neskelbtini), – tai namas, kurio tos pačios dienos 10.08 val. „duris atsirakino Z. V.“, po ko ji ir A. V. užėjo į vidų, kur prabuvo 21 minutę. Byloje yra duomenys, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keturiems asmenims (J. G., O. R., K. B. ir D. Š.) bendros dalinės nuosavybės teise, name yra atskiri butai. Kokiam asmeniui priklausančiame bute 2019 m. balandžio 9 d., 10.08 val., esą lankėsi A. V. (jis pats tai neigė), byloje konkrečiai nenustatyta, išskyrus D. Š. butą ‑ pastaroji parodė, kad jos bute A. V. nesilankė, be to, patvirtino, kad A. V. šiame name iš viso nesilankė (nebent naktimis, kai ji to nemato). 2019 m. balandžio 9 d., 21.20-22.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata (t. 2, b. l. 42–44). Kratos protokole nurodyta, kad į butą patekta atsirakinus jį raktu, rastu ir paimtu A. V. automobilyje „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio raktas buvo rastas kratos metu A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau kratos protokole nėra nurodyta, kokiame bute buvo atlikta krata. Buto numeris bei jo priklausomybė apskritai nėra nurodyti nei nutarime daryti kratą, nei kratos protokole, nei teismo nutartyje patvirtinti kratos teisėtumą. Kokie dar asmenys buvo atvykę į neidentifikuotą butą name, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d., 10.30 val., šiame neidentifikuotame bute tikrai niekas kitas nesilankė. Kratos metu name neidentifikuojamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastos kelios elektroninės svarstyklės, ant kurių rasta metadono, kanapių ir / arba kanapių dervos pėdsakų, tačiau tokių draudžiamų medžiagų pas A. V. nerasta ir su A. V. nesiejama ‑ jam įkaltinamas draudžiamų medžiagų karfentanilio ir metadono mišinio gabenimas.

5.9. Apeliantai pažymi, kad sulaikymo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 9 d. A. V. vilkėjo striukę, megztinį ir kelnes, kuriuos ištyrus ant striukės išorinių bei kišenių vidinių paviršių rasta metamfetamino pėdsakų, o ant megztinio ir kelnių vidinių paviršių rasta metamfetamino ir narkotinės medžiagos metadono pėdsakų (t. 1, b. l. 121–122). Apklaustas teisme A. V. patvirtino, kad drabužiais, su kuriais buvo sulaikytas, vilkėjo daugiau kaip savaitę laiko, įskaitant 2019 m. balandžio 6 d., kai pastatė automobili „Renault Master”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje ir savo iniciatyva buvo paėmęs ir padėjo maišą su plastikinėmis talpomis, galimai kurios vėliau buvo aptiktos šiame automobilyje ir jose konstatuotas draudžiamų medžiagų buvimo faktas. Objektyviai vertinant draudžiamų medžiagų radimo ant A. V. drabužių faktą, akivaizdžiai neatmestina, kad jų patekimo ant pastarojo drabužių galimybė yra tiesiogiai susijusi su A. V. tiesioginiu kontaktu su maišu, kuriame buvo rastos plastikinės talpos. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad kratos metu automobilyje „Renault Master”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos ne tik 2 plastikinės talpos su draudžiama medžiaga, tačiau ir skaidraus plastiko talpa bei vaistų Ibumetin 400 mg išnaudota pakuotė (su viena tablete), tačiau skirtingai nei plastikinės talpos, nei vaistų plokštelė, nei maišai, kuriuose rastos plastikinės talpos, tirti dėl draudžiamų medžiagų pėdsakų nebuvo. Dėl to, nesant pagrįstai paneigtos tikimybės dėl tokio kontakto buvimo draudžiamoms medžiagoms patekti ant A. V. dėvėtų drabužių, visos abejonės turėtų būti vertinamos kaip neįrodančios A. V. kaltės tyčia laikyti ir gabenti draudžiamas medžiagas.

5.10. Nuteistasis ir jo gynėja taip pat pažymi, kad 2019 m. balandžio 9 d. atlikus kratą automobilyje „Fiat Bravo“, kuriuo tą dieną į Vilnių, o vėliau į Marijampolę vyko A. V., buvo paimtas plastikinis maišelis su geltonos spalvos milteliais, kuriuos ištyrus po savaitės (2019-04-17 d.) paaiškėjo, kad tai – ne draudžiamos medžiagos. Šis automobilis buvo nuodugniai patikrintas, tačiau jame jokių draudžiamų medžiagų pėdsakai aptikti nebuvo. Tai rodo, kad A. V. automobiliu „Fiat Bravo“ negabeno jokių draudžiamų medžiagų, taip pat ir pas A. B. rastų 1 113,88 g draudžiamų medžiagų, priešingu atveju šios faktinės aplinkybės būtų nustatytos. Tą pačią dieną atlikus kratą automobilyje „VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokių draudžiamų medžiagų ar jų pėdsakų taip pat nebuvo rasta, nors ryte A. V. šiuo automobiliu naudojosi tariamai išėjęs iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Visa tai rodo, kad byloje nėra nustatyta, jog A. V. 2019 m. balandžio 9 d. apskritai turėjo hipotetinę galimybę iš kažkur paimti 1 113,88 g draudžiamos medžiagos ir atitinkamai ją gabenti iš Marijampolės į Vilnių.

5.11. Teismas, vertindamas A. V. veiksmus išskyrė aplinkybė, kad automobilyje „Fiat Bravo“ buvo rastas kastuvėlis su medine rankena, tačiau byloje nėra nustatyta jokia šio įrankio panaudojimo aplinkybė. A. B. nenurodė, kad jos paimtas paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo užkastas, įkastas ar kitaip susijęs su veiksmais, kuriems buvo reikalingas kastuvėlis. Kinologo šuns aptikta vieta su narkotinių medžiagų pėdsakais nebuvo identifikuota kaip kastinė ar kitaip apibūdinta kaip vieta, kuriai buvo naudotas kastuvėlis, priešingai, ji identifikuota kaip niekuo vizualiai nesiskirianti, esanti ties plastikiniu kibiru ir plastikiniu maišu, užkabintu ant medžio. Ant kastuvėlio taip pat nebuvo konstatuotos jo panaudojimo aplinkybės (žemių likučiai) ar pan. Pažymėtina, kad kastuvėlis apskritai tirtas nebuvo. Vykdant slaptą A. V. sekimą 2019 m. balandžio 9 d. taip pat nebuvo fiksuoti jokie veiksmai su šiuo kastuvėliu, t. y. nebuvo nustatyta, kad kastuvėlį į automobilį „Fiat Bravo“ įdėjo būtent A. V. Taigi faktinė aplinkybė, kad automobilyje „Fiat Bravo“ rastas kastuvėlis su medine rankena, taip pat negali būti vertinama kaip patvirtinantį A. V. įkaitinus nusikalstamus veiksmus, nes nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių.

5.12. Teismas skundžiamame nuosprendyje vertino, kad A. V. ir L. B. pokalbis, kurio metu buvo kalbama apie jų vestuves, yra gynybos versija, nes, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, vieta, į kurią dėl vestuvių šventės važiavo kaltinamieji, yra nuošali, apaugusi medžiais ir krūmais, į ją buvo nuvažiavęs A. V. prieš susitinkant su L. B. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta konkreti vieta, kurioje A. V. buvo išlipęs iš automobilio, todėl teismas nepagrįstai konstatavo šią aplinkybę esant nustatyta. Be to, priešingai nei vertinama skundžiamame nuosprendyje, A. V. niekuomet nenurodė, kad vietą, esančią Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), vyko su L. B. tikslingai kalbėtis apie vestuvių šventę. A. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tą dieną, susitikęs su L. B., atsiliepė į jos norą kalbėtis apie vestuves, planuoti šią šventę, kaip tokią, apskritai, vyko kartu praleisti laiko, tačiau pakeliui stipriai susipyko, todėl priėmė sprendimą privažiavęs aptariamą aikštelę apsisukti ir su L. B. išsiskirti. Todėl teismas nepagrįstai atmetė šiuos A. V. parodymus kaip neįtikinamus, nes, kaip matyti, nuteistasis nesiekė apie vestuves kalbėtis kokioje nors ypatingoje vietoje – pokalbis vyko automobilyje ir automobilio buvimo vieta neturėjo jokios reikšmės.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistosios A. B., nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato E. Jonušo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės L. Andriuškevičienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad visi disponavimo narkotinės medžiagomis veiksmai aprašyti kaip visų padaryti nuteistųjų bendrininkų grupėje, nors byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistosios L. B. ir A. B. būtų susijusios su narkotinių medžiagų laikymu A. V. automobilyje „Renault Master“, pastatytu stovėjimo aikštelėje Marijampolėje. Todėl vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu nuosprendžio aprašomoji dalis dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių keistina.

Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų laikymosi

9. Nuteistosios L. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad L. B. buvo sekama neteisėtai. Jos sekimas nebuvo iš anksto sankcionuotas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš bylos matyti, kad šis veiksmas galimai buvo sankcionuotas atgaline data, t. y. po to, kai slaptas sekimas faktiškai jau buvo atliktas. Apeliantas kelia abejones dėl F. S. teikimo ir A. B. rezoliucijos surašymo laiko. Todėl, apelianto nuomone, 2019 m. balandžio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 10-3(DS)-1297-RN negali būti pripažintas įrodymu, kadangi nebuvus sekimo sankcijos jame nurodyti duomenys yra gauti neteisėtu būdu.

10. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui. Liudytojas F. S., Vilniaus apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyriausiasis tyrėjas, kuris vykdė kriminalinės žvalgybos bylą, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. palikus L. B. prie parduotuvės „M.“ ir išvažiavus link Kauno, buvo priimtas sprendimas sekti ir L. B. Buvo surašytas teikimas, kurį pasirašė tuo metu viršininko pareigas ėjęs A. B. L. B. buvo narkotinių medžiagų platinimo grandis. 2019 m. balandžio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmai po išsiskyrimo su A. V. buvo taikomi ir L. B. atžvilgiu (t. 9, b. l. 36-39). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo F. S. teikimas dėl sekimo sankcionavimo Nr. 10-3(DS)-1091-RN surašytas 2019 m. balandžio 9 d, tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus viršininkas A. B. leido sekti L. B. nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 42). Nors Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnis nenumato sekimo sankcionavimo atgaliniu laiku, tačiau nagrinėjamu atveju pareigūnai, iki tol kartu su A. V. sekę nuteistąją L. B., jiems išsiskyrus nedelsiant turėjo priimti sprendimą, kad būtų atskleista nusikalstama veika, o L. B. sekimas buvo sankcionuotas tą pačią 2019 m. balandžio 9 d. Sekimo faktinis pagrindas buvo tai, kad L. B. galimai neteisėtai platina narkotines medžiagas labai dideliais kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis); vykdant šio asmens sekimą gali būti gauta itin svarbių duomenų apie narkotinių medžiagų platinimo mechanizmą, vietą ir laiką, jų slėpimo vietas, galimus bendrininkus, tam kad L. B. ar asmenis veikiančius jos vardu sulaikyti su įkalčiais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 42-43). Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju L. B. sekimas buvo vykdomas teisėtai, buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys yra teisėti ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), be to, juos patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi grįsdamas nuteistųjų kaltumą.

Dėl nuteistųjų kaltės ir jų veikos kvalifikavimo

11. Nuteistosios A. B. apeliaciniame skunde neginčijama, kad A. B. suprato, jog jos gabentame pakete yra draudžiamos (narkotinės ar psichotropinės) medžiagos, tačiau nesutinkama su A. B. veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ginčijamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia, o būtent, A. B. žinojimas, kokią konkrečiai draudžiamą medžiagą ir kokį jos kiekį jį gabeno, kaltė disponavus labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Nuteistosios A. B. apeliaciniame skunde prašoma A. B. nusikalstomą veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

12. Nuteistosios L. B. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su L. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, prašoma ją išteisinti. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pasak apeliantų, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad L. B. žinojo ir suprato, kad slėptuvėje prie V. upės yra būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei suprato, kad ji neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

13. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarasis automobiliu „Fiat Bravo“ narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurios tą pačią dieną buvo rastos A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“, iš Marijampolės į Vilnių negabeno, jų slėptuvėje nepaliko. Narkotinių medžiagų automobilyje „Renault Master“, stovėjusiame saugomoje aikštelėje Marijampolėje nelaikė.

14. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualūs šie veiką apibūdinantys požymiai – laikymas ir gabenimas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).??? ???Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos transportuojant, nešant su savimi ir pan. ?Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020). ???Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, gavęs pasiūlymą gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio kelionėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016, 2K-155-1073/2020).

15. Nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. su L. B. susitiko pakalbėti apie vestuves, pažiūrėti vietą, kur daryti „balių“, pas juos buvo „meilės reikalai“ apie 7-8 mėnesius, tądien pasiėmė L. B. iš namų, kartu važiuodami susiginčijo. Nuteistasis A. V. atvažiavo maždaug į tą pačią vietą prie V. upelio ir parduotuvės „M.“, kur prieš tai atliko gamtinius reikalus. L. B. pasakė ją nuvežti prie parduotuvės „M.“, nes ji kažkam buvo skolinga pinigų. A. V. išleido L. B. prie parduotuvės „M.“, o pats išvažiavo į Kauną, prie Marijampolės jį sustabdė kelių policija. Jokios vietos, kurioje galėjo būti paslėptos narkotinės medžiagos, nuteistasis L. B. nerodė. A. B. nepažįsta. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebūdavo (t. 9, b. l. 68-71).

16. Nuteistoji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad sulaikymo išvakarėse – 2019 m. balandžio 8 d., po darbo, apie 15 val., Kalvarijų turguje susitiko iš matymo pažįstamą vyrą vardu J., kuris pažadėjo jai duoti 400 eurų už tai, kad ji iš vienos vietos į kitą atveš jam paketą. Tą pačią dieną jis parodė vietą, kurioje paliks paketą. Pokalbio metu su tuo vyru A. B. įtarė kažką negero, bet nežinojo kas tame pakete. Įvykio dieną A. B. susitiko su L. B. prie parduotuvės „M.“, esančios prie (duomenys neskelbtini), kur L. B., atsisėdusi į jos automobilį, atidavė jai skolą. A. B. kartu su L. B. nuvažiavo į tą vietą, kur vyras jai nurodė pasiimti paketą. A. B. kapstėsi brūzgynuose apie 2-3 minutes, kol surado paketą, nes nežinojo tikslios vietos. L. B. išėjo, o A. B. įsidėjo paketą į automobilio daiktadėžę ir išvažiavo, vėliau jos automobilį sustabdė pareigūnai. A. B. teigė nepažįstanti A. V., pirmą kartą jį pamatė teismo salėje, tik iš bylos sužinojo apie vestuves, apie A. V. santykius su L. B. (t. 9, b. l. 71-72).

17. Nuteistoji L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nenurodė A. B. vietos, kur buvo paslėptos narkotinės medžiagos. L. B. susipyko su A. V., kuris ją paliko prie parduotuvės „M.“, tada privažiavo A. B., kuriai atidavė 20 eurų skolą. L. B., važiuodama kartu su A. B., atsidūrė netoli tos vietos prie upelio, kur prieš tai buvo kartu su A. V. L. B. buvo susipykusi su A. V., todėl nepastebėjo, ką A. B. veikė prie upelio. L. B. kasdien kalbėjo su A. V. apie vestuves (t. 9, b. l. 72-73).

18. Taigi byloje nėra ginčo, kad nuteistieji įvykio dieną lankėsi toje pačioje vietoje prie V. upelio, tačiau nurodo skirtingus motyvus. Nuteistasis A. V. – kad turėjo meilės pasimatymą su L. B. ir – kaip ir pastarosios parodymai – aptarti vestuvių reikalus, o A. B. – nepažįstamo vyro vardu J. prašymu paimti ten paslėptą paketą.

19. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys – slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolai, kratų protokolai – paneigia šiuos nuteistųjų parodymus ir patvirtina jų atsakomybę bendrininkų grupe disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo A. V. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis); nuteistasis parodė, kad narkotinių medžiagų prie V. upelio neslėpė, ten buvo tik vieną kartą ir mylėjosi su moterimi; nei prieš, nei po to toje vietoje nebuvo. Prie upelio jam pasiūlė nuvažiuoti moteris, tą vietą jam nurodė moteris. Pirmosios instancijos teisme A. V. jau parodė, kad toje vietoje buvo du kartus, taip pat įvardijo L. B. Nuteistosios A. B. ir L. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti išsamius parodymus (t. 4, b. l. 115, 122; t. 5, b. l. 84, 91) ir juos davė tik teisiamajame posėdyje, išklausiusios liudytojų ir nuteistojo A. V. parodymus. Nuteistosios A. B. ir L. B. yra pusseserės, L. B. jau kurį laiką bendravo su A. V., todėl jie dėl savo pažinties (draugystės) ir giminystės ryšių, taip pat dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti. Šių nuteistųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, priešingai, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

20. Nuteistųjų A. V. ir L. B. iškelta versija, kad jie įvykio dieną susitiko pasikalbėti apie vestuves, nėra įtikinama. Byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų žinojęs apie A. V. ir L. B. artimus santykius, taip pat ir L. B. pusseserė A. B. Nuteistoji L. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pusseserė A. B. vienintelė žinojo apie jos santykius su A. V., todėl po susitikimo su A. V. ji norėjo susitikti su A. B. ir taip pat pasikalbėti apie vestuvių planavimą, problemas, susijusias su vestuvėmis. Tačiau nuteistoji A. B., teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nepažinojo A. V., pirmą kartą jį pamatė teismo salėje, apie A. V. santykius su L. B. ir vestuves sužinojo tik iš bylos medžiagos (t. 9, b. l. 71-72). Jokie bylos duomenys nepatvirtina ir nuteistosios A. B. deklaratyvios versijos, kad 2019 m. balandžio 8 d., po darbo, apie 15 val., Kalvarijų turguje ji susitiko iš matymo pažįstamą vyrą vardu J., kuris pažadėjo jai duoti 400 eurų už tai, kad ji iš vienos vietos į kitą atveš jam paketą; tą pačią dieną jis parodė vietą, kurioje paliks paketą. Nuteistoji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. daugiau nematė, jokių šio asmens duomenų ar kontaktų nenurodė (t. 9, b. l. 72). Taip pat neįtikina ir nuteistųjų nurodyta aplinkybių seka, kad toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini) iš pradžių lankėsi A. V. vienas, tuomet kartu su L. B. dėl vestuvių ir meilės reikalų, ir po trumpo laiko tarpo tą pačią dieną vėlgi neva dėl skolos grąžinimo susitikusios A. B. su L. B., kur A. B. pagal nepažįstamo vyro vardu J. nurodymus nuvažiuoja ten pat, suranda ir iškasa ten paslėptas narkotines medžiagas.

21. 2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. V. iš Marijampolės į Vilnių išvažiavo tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. išsinuomotu kito asmens vardu (savo dukros Z. V.) automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 106-107). A. V. 13.15 val. atvažiavo į Vilnių, (duomenys neskelbtini), apytikslės vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), kur buvo išlipęs iš automobilio ir po 3 minučių – 13.18 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). 13.37 val. A. V. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur į A. V. vairuojamą automobilį įsėdo L. B., ir jie abu 13.59 val. atvažiavo į anksčiau minėtą vietą, esančią (duomenys neskelbtini). A. V. ir L. B. iš automobilio išlipę nebuvo, ten buvo 3 minutes, 14.02 val. abu išvažiavo iš nurodytos vietos ir 14.03 val. atvažiavo prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), ir išsiskyrė. L. B. liko prie prekybos centro, o A. V. automobiliu nuvažiavo link Kauno (t. 1, b. l. 48-50). 2019 m. balandžio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad praėjus 4 minutėms po to, kai L. B. prie prekybos centro paliko A. V., 14.07 val. prie prekybos centro laukiančios L. B. į autobusų stotelę atvažiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B.; priėjusi L. B. įsėdo į automobilį ir abi išvažiavo. 14.10 val. abi atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prieš tai L. B. lankėsi kartu su A. V. L. B. ir A. B. išlipo iš automobilio (ką veikė, nenustatyta). 14.13 val. moterys išsiskyrė: L. B. pėsčiomis atėjo į (duomenys neskelbtini), o A. B. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo link Vilniaus miesto (t. 1, b. l. 55-56). 2019 m. balandžio 9 d. 14.35 val. A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu daiktadėžėje rasta ir paimta bespalvė keturkampė plastikinė dėžutė, uždaryta geltonos spalvos plastikiniu dangteliu, dėžutė buvo įdėta į juodą plastikinį maišą, kuris apvyniotas skaidria lipnia juosta; dėžutės viduje buvo vienas į kitą sudėti 3 vnt. bespalvių plastikinių maišelių su baltos spalvos milteliais (t. 3, b. l. 96-100), kurių bendra masė 1 116,19 g, ir kurių sudėtyje buvo nustatyta narkotinė medžiaga ‑ karfentanilis, kurio masė 0,621 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 130,66 g (t. 3, b. l. 155-156). Iš 2019 m. gegužės 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo bei mobiliojo ryšio apžiūros ir išklotinės analizės (t. 1, b. l. 57-58, 59-60) matyti, kad iš karto po to, kai 13.18 val. A. V. išvažiavo iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jis 13.21 val., t. y. praėjus vos 3 minutėms, paskambino L. B., kuriai pranešė, kad važiuoja pas ją, jog po 5 minučių ji lauktų lauke prie namų; L. B. paklausus A. V., ar ji gali paskambinti žmogui, A. V. sutiko, kad L. B. paskambintų tam žmogui, ir pasakė, kad važiuos kartu į vestuves, pakalbės (t. 1, b. l. 57-58). Iš karto po pokalbio su A. V., L. B. 13.22 val. skambino A. B., kuriai prisiskambino 13.23 val. Paskui L. B., kai buvo kartu su A. V. jo automobilyje, 13.45 val. dar kartą skambino A. B. (pokalbis truko 14 sekundžių). Taip pat L. B. skambino A. B. 14.04 val., t. y. praėjus 2 min., po to kai A. V. išleido L. B. prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59-61). Taip pat iš bylos domenų matyti, kad įvykio dieną – 2019 m. balandžio 9 d. A. B. pradėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, kuriuo iki tol naudojosi L. B.; pastarosios namo kratos metu (virtuvėje esančio televizoriaus staliuke) rasta ir paimta minėto telefono dėžutė. Įvykio dieną ryte – 9.57 val. L. B. skambino A. B. (t. 1, b. l. 59-61). Atsižvelgiant į įvykusius telefoninius susisiekimus, jų laiką, A. V. ir L. B. telefoninio pokalbio turinį, matyti, kad A. V., L. B. ir A. B. veikė bendrai, tarpusavyje derino veiksmus.

22. Papildomai pastebėtina, kad kratos metu A. V. 2019 m. balandžio 9 d. vairuotame automobilyje „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo duryse buvo rastas ir paimtas kastuvėlis (t. 2, b. l. 3-7). Automobilis „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo išsinuomotas, todėl niekas kitas, išskyrus A. V., kastuvėlį negalėjo padėti į automobilį, juo labiau vairuotojo duryse. Nuteistoji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kapstėsi brūzgynuose apie 2-3 minutes, kol surado paketą, nes nežinojo tikslios vietos. Po to L. B. išėjo, o A. B. įsidėjo paketą į automobilio daiktadėžę ir išvažiavo (t. 9, b. l. 71-72). A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu salone ant dešinės pusės priekinio automobilio kilimėlio rastas ir paimtas daržininko kastuvėlis (t. 3, b. l. 96-100), t. y. iš esmės šalia paketo, kuris buvo įdėtas į daiktadėžę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad slėptuvės vieta apaugusi medeliais ir krūmynais, esanti Vilniuje tarp (duomenys neskelbtini); toje vietoje stovėjo baltos spalvos plastmasinis kibiras, o apie 2 metrus nuo minėto kibiro ant žemės gulinčios šakos buvo užrištas polietileninis šviesios spalvos maišas, t. y. vieta buvo paženklinta. Kinologo šuo aptiko narkotinių medžiagų pėdsakus šalia minėto balto kibiro (t. 1, b. l. 23-31). Iš pateiktų byloje įvykio vietos nuotraukų (t. 1, b. l. 28-30) matyti, kad vieta yra pakankamai atvira, praktiškai prie pat gatvės, ir ten nebuvo kitokių vietų, kur galima buvo paslėpti plastmasinę dėžutę su daugiau nei 1 kg miltelių, turinčių narkotinių medžiagų, kaip tik jas užkasant. Kaip jau minėta, A. V. ir A. B. vairuotų automobilių salonuose buvo rasti kastuvėliai. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. narkotines medžiagas paslėpė jas užkasdamas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad įvykio vietoje, išskyrus A. V., L. B. ir A. B., būtų lankęsi kiti pašaliniai asmenys, kurie būtų paslėpę narkotines medžiagas.

23. Taigi nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje nėra tiesiogiai užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 9 d. A. V. kinologo šuns aptiktoje vietoje paliko narkotines medžiagas, o L. B. parodė A. B. vietą, kurioje paslėptos narkotinės medžiagos, kurios tą pačią dieną buvo rastos A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“, tačiau visuma byloje surinktų aplinkybių šiuos kaltinimus patvirtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018).

24. Kitaip negu teigiama nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis liudytojo F. S., Vilniaus apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyriausiasis tyrėjo, kuris vykdė kriminalinės žvalgybos bylą ir buvo nuteistojo A. V. slapto sekimo iniciatorius, parodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti parodymai laikytini tik išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes liudytojas asmeniškai 2019 m. balandžio 9 d. slaptame sekime nedalyvavo, tuo metu įvykio vietoje nebuvo ir pats betarpiškai įvykio nematė, taip pat nedalyvavo automobilio „Renault Master“ kratoje, o apie šių veiksmų eigą buvo nuolatos informuojamas slaptą sekimą ir kratas atlikusių pareigūnų, su kuriais pastoviai palaikė mobilųjį ryšį. Taigi nors liudytojas F. S. perpasakojo jam pateiktą kitų pareigūnų informaciją, jo parodymai turi įrodomąją vertę, kiek yra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju liudytojo F. S. parodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo absoliutinami, nebuvo vieninteliu nuteistųjų kaltės įrodymu, bet buvo vertinti visų bylos įrodymų grandinėje, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių.

25. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad A. V. buvo sekamas fiksuojant jo buvimo vietas pagal jo turimo telefono telekomunikacijų įrenginiais perduodamas koordinates arba sekimo įrenginio siunčiamus duomenis (tai patvirtina sekimo protokole teikiamas koordinačių tikslaus taško duomenų buvimas), kad tyrėjas F. S., surašęs slapto sekimo protokolą, duomenis gavo ne raštu, net nebendravo su A. V. sekusiais pareigūnais, protokole padarytos klaidos fiksuojant laiką, sekimas buvo dokumentuotas formaliai, didžiąją dalį sekamų asmenų veiksmų spėjant, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti 2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytos informacijos patikimumu. Protokole nurodyta, kad jį surašė vyriausiasis tyrėjas F. S., o veiksmą atliko specializuotas sekimo padalinys (t. 1, b. l. 48-50). Liudytojas F. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo slapto sekimo iniciatorius, o sekimą atliko specializuotas padalinys. Viską fiksavo sekimo padalinys, tame tarpe ir laiką, ši informacija pateikta protokole. Slapto sekimo protokolas surašytas sekimo padalinio raštu pateikta informacija. F. S. slapto sekimo metu palaikė pastovų mobilųjį ryšį su sekimo padalinio vyresniuoju (brigadininku). Protokole laikai nurodyti remiantis sekimo padalinio raštu pateikta informacija. Liudytojas patvirtino laikus, kurie nurodyti protokole. Liudytojas paaiškino, jog atstumas nuo parduotuvės „M.“ iki slėptuvės nedidelis, jeigu protokole nurodyta, kad galima nuvažiuoti per vieną minutę, vadinasi galima. Sekimo padalinys sekimą vykdė vizualiai ir viską fiksavo. Koordinates nurodė sekimo padalinys. Jeigu protokole nenurodyta, kad buvo naudojamos techninės priemonės, vadinasi jos nebuvo naudojamos (t. 9, b. l. 36-39). Tai, kad A. V. buvo sekamas vizualiai – tiesiogiai sekimą vykdžiusių pareigūnų, matyti ir iš protokole pateiktos detalios informacijos apie A. V. ir kitų asmenų, su kuriais jis buvo susitikęs, atliktus veiksmus, jų konkretų laiką, kokiais konkrečiais automobiliais važiavo, su kuo konkrečiai A. V. buvo susitikęs, kokiu adresu, prie kokios įmonės pastato, ką konkrečiai turguje pirko ir t. t. (t. 1, b. l. 48-50). Tai, kad protokole nurodyta, kad 09.45 val. Z. V. automobiliu „Fiat Bravo“ išvažiavo iš „Exleasingcar“, esančio (duomenys neskelbtini), nors Z. V. automobilį išsinuomojo įmonėje „L.“ (t. 9, b. l. 106-107), nesudaro pagrindo abejoti protokole pateiktų duomenų patikimumu, nes šios dvi įmonės yra tarpusavyje susijusios (net nuomos sutartyje nurodyta, kad „‘L.‘ powered by ‚E.‘“ (t. 9, b. l. 106-107)), ir registruotos tuo pačiu adresu ‑ (duomenys neskelbtini). Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefonų apžiūros ir išklotinės analizės (t. 1, b. l. 59-61) nurodytais duomenimis, o būtent jame nurodytais laikais, nes šis tarnybinis pranešimas surašytas vadovaujantis išklotinių ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad patys nuteistieji iš esmės neginčija, kad įvykio dieną lankėsi kaltinime nurodytose vietose, tik ginčija savo buvimo tikslą. Taigi vertinant byloje surinktų duomenų visumą neatitikimai kelių minučių intervale dėl tikslaus nuteistojo A. V. atvykimo prie parduotuvės „M.“ laiko, kaip ir L. B. gynėjo nurodytų sekimo ir telekomunikacijos ryšiais perduotos informacijos fiksavimo protokolų laikų, kuomet L. B. prie parduotuvės „M.“ susiskambino ir susitiko su A. B., nuteistųjų kaltės nepaneigia.

26. A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nutarime daryti kratą, kratos protokole ir nutartyje patvirtinti kratos teisėtumą (t. 2, b. l. 40-46, 63-64) nenurodyta, kuriame konkrečiai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (nenurodant jo numerio), buvo atlikta krata. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad tai vienaukštis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems savininkams po ¼ pastato, tame tarpe ir O. R. (t. 2, b. l. 47-55, 63-64). Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno jos seneliai, dabar ten niekas negyvena (t. 8, b. l. 193-194). Nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jo dukters teta O., tačiau šiuo metu bute niekas negyvena (t. 7, b. l. 21-22). Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi keturis butus, kurie priklauso skirtingiems šeimininkams, tačiau namas oficialiai į dalis nėra išskirstytas, visi keturi butai turi atskirus išėjimus. Butas Nr. 1 priklauso romams, o būtent O. R., kuri dabar gyvena Londone, ir kuri grįžta vasarą tik vienai savaitei, šiame bute apie 15 metų niekas pastoviai negyveno. A. V. anksčiau dažnai lankydavosi bute Nr. 1, nes ten gyveno jo žmonos tėvai. Liudytoja A. V. jau nematė daugiau nei 15 metų. Liudytoja negalėtų nurodyti, kas lankėsi bute Nr. 1, nes šio buto įėjimas jai nematomas (t. 4, b. l. 75-76). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, vienas iš butų (butas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. žmonos giminaičiams, kurie šiuo metu bute negyvena. Minėtas butas buvo atrakintas raktu, kuris buvo rastas ir paimtas A. V. priklausančio automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (t. 2, b. l. 42-46, 131-135); šiuo automobiliu įvykio dieną naudojosi A. V. ir jo dukra Z. V. (t. 1, b. l. 48-50). Iš 2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio dieną – 2019 m. balandžio 9 d., 10.15 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi A. V., minėto namo duris atidarė Z. V. ir jie abu užėjo į vidų, ten buvo 14 minučių, iki 10.29 val. (t. 1, b. l. 48-50). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. V. ne tik disponavo raktu nuo buto Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo žmonos giminaičiams, bet ir lankėsi tame bute įvykio dieną – 2019 m. balandžio 9 d. nuo 10.15 val. iki 10.29 val., prieš išvykdamas į Vilnių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš 2019 m. balandžio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. V. antrą kartą – 11.01 val. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kad pasiimtų savo dukros vardu išsinuomotą automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 106-107), kuriuo 11.08 val. pats išvažiavo link Kauno, o pakui į Vilnių (t. 1, b. l. 48-50). Namas, esantis (duomenys neskelbtini), oficialiai į dalis nėra suskirstytas, tad atitinkamai procesiniuose dokumentuose ir nenurodytas konkretus buto numeris, kuriame buvo atlikta krata.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu daiktadėžėje rasta ir paimta bespalvė keturkampė plastikinė dėžutė, uždaryta geltonos spalvos plastikiniu dangteliu, dėžutė buvo įdėta į juodą plastikinį maišą, kuris apvyniotas skaidria lipnia juosta; dėžutės viduje buvo vienas į kitą sudėti 3 vnt. bespalvių plastikinių maišelių su baltos spalvos milteliais (t. 3, b. l. 96-100), kurių bendra masė 1 116,19 g, ir kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilis ir metadonas (t. 3, b. l. 155-156). Ant striukės išorinių paviršių bei kišenių vidinių paviršių, 2019 m. balandžio 9 d. rastų ir paimtų kratos metu pas A. V. buvo rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Ant megztinio ir kelnių išorinių paviršių bei kišenių vidinių paviršių, 2019 m. balandžio 9 d. rastų ir paimtų kratos metu pas A. V., rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos ‑ metadono pėdsakų (t. 1, b. l. 121-122), t. y. dalinai tos pačios narkotinės medžiagos, kuri buvo rasta ir paimta A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame prieš atvykstant į Vilnių lankėsi A. V., kratos metu rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „Notebook“ 1108-2, elektroninės svarstyklės „BEURER“, elektroninės svarstyklės „QC PASS 30“, elektroninės svarstyklės „QC PASS 6“, elektroninės svarstyklės „QC PASS 09“ (t. 2, b. l. 42-46), ant vienų elektroninių svarstyklių rasta narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų (t. y. dalinai tos pačios narkotinės medžiagos, kuri buvo rasta ir paimta A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“ bei rasta ant A. V. drabužių), ant trijų elektroninių svarstyklių rasta narkotinių medžiagų kanapių antžeminių dalių ir kanapių dervos pėdsakai (t. 2, b. l. 75-76). 2019 m. balandžio 9 d. A. V. priklausančio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio saugomojoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasti ir paimti du 1 litro talpos plastmasiniai buteliai su baltos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 96-100), kurių bendra masė 1 996,93 g, ir kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 1,509 g (t. 2, b. l. 121-122), t. y. dalinai identiška narkotinei medžiagai, kuri buvo rasta ir paimta A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“.

28. Kadangi A. V. iš Marijampolės į Vilnių išvažiavo Z. V. tą patį rytą išnuomotu automobiliu „Fiat Bravo“, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad juo A. V. į Vilnių išsivežė narkotines medžiagas, kurias vėliau ten paslėpė prie Vokės upelio. Byloje nėra duomenų, kokiu kitokiu būdu jos galėjo būti atgabentos. Tai, kad A. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis, netiesiogiai patvirtina ant jo rūbų bei bute, kuriame jis tą rytą lankėsi su Z. V., rasti narkotinių medžiagų pėdsakai.

29. Specialisto išvadomis byloje nustatyta, kad A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastoje ir paimtoje plastmasinėje dėžutėje su baltos spalvos milteliais, kurių bendra masė 1 116,19 g, sudėtyje yra narkotinė medžiaga ‑ karfentanilis, kurio masė 0,621 g, ir narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė 130,66 g (t. 3, b. l. 155-156); A. V. priklausančio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rastuose ir paimtuose dvejuose 1 litro talpos plastmasiniuose buteliuose su baltos spalvos milteliais, kurių bendra masė 1 996,93 g, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 1,509 g (t. 2, b. l. 121-122). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, labai dideliu kiekiu karfentanilis laikomas, kai šios narkotinės medžiagos kiekis sudaro daugiau kaip 0,018 g, labai dideliu kiekiu metadonas laikomas, kai šios narkotinės medžiagos kiekis sudaro daugiau kaip 6 g Taigi nuteistųjų neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekiai apygardos teismo pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius.

30. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo skunde nurodoma, kad jam neteisingai inkriminuota bendra visų narkotinių medžiagų masė, kadangi pagal specialisto išvadas skiriasi miltelių sudėtis, rastų A. B. automobilyje „Audi A6“ (difenilhidraminas, karfentanilis ir metadonas) ir A. V. automobilyje „Renault Master“ (difenilhidraminas ir karfentanilis). Tačiau minėta aplinkybė, kad narkotinės medžiagos galėjo būti paimtos ne iš vieno ir to paties mišinio, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi jos teisinį įvertinimą lemia specialisto išvadose nustatytas uždraustų narkotinių ir psichotropinių medžiagų grynasis kiekis.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti grynųjų medžiagų kiekiai ne visai atitinka specialistų išvadose nurodytą medžiagų kiekį (nuosprendyje: 0,620 g karfentanilio, 130,39 g metadono, 1,506 g karfentanilio; specialistų išvadose: 0,621 g karfentanilio, 130,66 g metadono, 1,509 g karfentanilio). Tačiau kadangi šie skirtumai nuteistųjų teisinės padėties neapsunkina, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

32. Nuteistosios A. B. apeliaciniame skunde ginčijamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia, o būtent, A. B. žinojimas, kokią konkrečiai draudžiamą medžiagą ir kokį jos kiekį jį gabeno, kaltė disponavus labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Nuteistosios L. B. ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose ginčijamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pasak apeliantų, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad L. B. žinojo ir suprato, kad slėptuvėje prie Vokės upės yra būtent narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei suprato, kad ji neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

33. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistųjų atsargų ir apgalvotą elgesį, tai, kad A. V. narkotines medžiagas iš Marijampolės į Vilnių gabeno ne savo, bet kito asmens vardu tą pačią dieną išsinuomotu automobiliu, A. V. bendravimą telefonu su L. B. romų kalba, kalbant lakoniškai, laikantis konspiracijos, naudojant užšifruotas frazes, telefonu neminint trečio bendrininko vardo (A. B.), vadinant ją tiesiog „žmogumi“, nuvykimą į įvykio vietą po kelis kartus, ne visiems trims nuteistiesiems iš karto, tai, kad įvykio dieną A. B. naudojosi L. B. jai duotu mobiliojo ryšio telefonu, nuteistųjų elgesį jų susitikimų metu ir susitikimų trumpumą, paketo su narkotinėmis medžiagomis paslėpimo vietą ir būdą ‑ nuošalioje vietoje tarp medžių ir krūmų, jį užkasant, darytina išvada, kad nuteistieji žinojo plastmasinės dėžutės turinį, kad disponuoja draudžiamomis – narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistosios A. B. ir L. B. tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo nežinoti, nes medžiagas paslėpė bendrus veiksmus koordinavęs A. V., byloje nėra duomenų, kad nuteistosios siekė disponuoti būtent tam tikru apibrėžtu kiekiu narkotinių medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad jos tiesiog vykdė A. V. nurodymus, ir nuteistosioms buvo nesvarbu, koks tikslus narkotinių medžiagų kiekis buvo slepiamas slėptuvėje, taigi jos veikė neapibrėžta tyčia (lot. dolus generalis). Tokiais atvejais kaltininką tenkina bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, kurie jam inkriminuojami kaip tyčia. Nuteistasis A. V. plastmasinę dėžutę su baltos spalvos milteliais, kurių bendra masė 1 116,19 g, ir kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono (t. 3, b. l. 155-156), pats atvežė iš Marijampolės į Vilnių ir paslėpė nuošalioje slėptuvėje, todėl A. V. žinojo paketo turinį ir jo svorį. Kaip jau anksčiau minėta, A. B. ir L. B., atvykusios kartu į įvykio vietą, kartu išlipo iš automobilio, o išsiskyrė po 3 minučių; vadinasi, L. B. turėjo įsitikinti, kad A. B. parodė teisingą vietą. Atitinkamai tiek A. B., tiek L. B. turėjo matyti paketo slėptuvę ir paties paketo dydį, o A. B. rastą paketą dar ir laikė rankose, kad padėtų į automobilio daiktadėžę, tad jautė paketo svorį, kuris buvo apie 1 kg. A. B. ir L. B. iš paketo dydžio ir jo svorio, turėjo suprasti, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Todėl nagrinėjamu atveju, A. V., L. B. ir A. B. ne tik suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra sietini jų neteisėti veiksmai, yra narkotinės, bet ir bendrais bruožais suprato, koks yra tų medžiagų kiekis.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad A. V. jam priklausančiame automobilyje „Renault Master“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio saugomojoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė du 1 litro talpos plastmasiniai butelius su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu (t. 2, b. l. 121-122). Nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo vardu registruotą automobilį „Renault“, kuriame policija rado du butelius su narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis tris dienas iki įvykio – 2019 m. balandžio 6 d. turguje už 1500 eurų pardavė kazachams, kurie davė 50 eurų rankpinigių ir automobilyje tarp sėdynių paliko „terbą“. Kazachai automobilio raktelius pasiėmė, savaitės laikotarpyje automobilį turėjo paimti iš saugojimo aikštelės. A. V. nežinojo, kas yra buteliuose (t. 9, b. l. 69-70).

35. Šiuos nuteistojo parodymus teisėjų kolegija atmeta kaip gynybinę versiją. Nagrinėjamu atveju neįtikima, kad A. V., turguje paėmęs iš kazachų tik 50 eurų užstatą, jiems nesumokėjus visos tariamai sutartos 1 500 eurų sumos už automobilį, būtų jiems atidavęs automobilio raktelius, o kazachai esą žadėjo neužilgo paimsią automobilį, ir dar padėjęs į automobilį jų įduotus daiktus. Be to, nors A. V. esą pardavinėjo automobilį ir jį jau perleido būsimiems pirkėjams, negalėjo nurodyti nei minėtų kazachų vardų ir pavardžių, nei kontaktų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. V. šių aplinkybių nenurodė savo pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu. Priešingai, nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad sutiko už piniginį atlygį jam priklausančiame automobilyje „Renault Master“ pasaugoti kazachų duotus du 1 litro talpos plastmasinius butelius su baltos spalvos milteliais. A. V. susitarė su kazachų tautybės vyru, kad vyras ieškos klientų, o kai parduos medžiagas, atsiskaitys su A. V. už saugojimą; A. V. automobilio raktelius atidavė vyrui, kuris jam perdavė narkotines medžiagas. A. V. suprato, kad šis pasiūlymas bus susijęs su nusikaltimo darymu (t. 7, b. l. 21-22). Apklausa buvo atlikta 2019 m. balandžio 10 d., A. V. pranešus apie įtarimą (t. 7, b. l. 18-19), dalyvaujant gynėjui, balandžio 9 d. išaiškinus procesines teises (t. 7, b. l. 1). A. V. apklausos protokolo parodymų teisingumą patvirtino savo parašu (t. 7, b. l. 24). Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, kodėl, jo nuomone, minėtas protokolas esąs suklastotas.

36. Nuteistojo A. V. iškeltą versiją paneigia ir liudytojų V. O. ir F. S. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Liudytojas V. O. parodė, kad saugo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). A. V. priklausantis automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovi nuo 2019 m. balandžio 6 d., jį atvairavo A. V., jis buvo vienas ir prie šio automobilio daugiau jokių asmenų atsivedęs nebuvo. Jokie kiti asmenys prie šio automobilio nebuvo priėję ir nebuvo į automobilį įsėdę (t. 4, b. l. 8-10; t. 9, b. l. 67-68). Šiuos liudytojo V. O. parodymus patvirtina ir automobilių registracijos žurnale nurodyti duomenys, kad 2019 m. balandžio 6 d. į automobilių saugojimo aikštelę automobilį „Renault Master“ atvairavo A. V. (t. 4, b. l. 11-114). Iš VSATIS duomenų matyti, kad A. V. dažnai išvykdavo į užsienį, paskutinį kartą į užsienį buvo išvykęs 2019 m. balandžio 2 d., o į Lietuvą atvyko 2019 m. balandžio 5 d. 12.57 val., t. y. prieš 1 dieną iki automobilio palikimo saugojimo aikštelėje (t. 6, b. l. 134-136). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami įtariant jį ne tik narkotinių medžiagų platinime, bet ir jų kontrabandoje (t. 1, b. l. 36-37). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu (t. 2, b. l. 101-102). Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų parduotas tretiesiems asmenims, jog juo naudotųsi kiti asmenys, kurie į automobilio saloną būtų padėję kratos metu rastas narkotines medžiagas. Priešingai, iš byloje esančio įrodymų viseto matyti, kad automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. V., pastarasis naudojosi šiuo automobiliu ir pats jį atvairavo į automobilių saugojimo aikštelę prieš tris dienas iki kratos atlikimo – 2019 m. balandžio 6 d., prie šio automobilio kiti asmenys nebuvo priėję, be to, A. V. viso proceso metu nurodė, kad maišą su dviem buteliais, kuriuose buvo rastos narkotinės medžiagos, į automobilio saloną padėjo pats, bei nurodė konkrečią vietą, kur jie gulėjo. Liudytojas F. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. V. buvo sekamas jau kurį laiką, tačiau nebuvo surinkta duomenų, kad automobilis „Renault Master“ buvo parduotas kitiems asmenims. Kratos metu liudytojui bendraujant telefonu su pareigūnu, kuris buvo automobilių saugojimo aikštelėje prie automobilio „Renault Master“, ir kuris pranešė, jog automobilis užrakintas ir nėra rakto, išgirdo A. V. balsą, kuris sakė laužti duris, nes automobilyje „viskas yra, du bambaliai su tuo pačiu“ (t. 9, b. l. 36-39). Priešingai nei nurodoma A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, minėtais parodymais teismas galėjo vadovautis, juo labiau kad juos patvirtina automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad A. V. paklausus, ar automobilyje yra draudžiamų daiktų, A. V. atsakė, kad galima laužti durys, yra du „bambaliai“, su tuo, ką pareigūnai ieško (t. 2, b. l. 96-97). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. V. žinojo, kad jo automobilyje yra laikoma draudžiama medžiaga – narkotinės medžiagos. Be to, kaip jau minėta, A. V. ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad jis suprato, kad jam priklausančiame automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvejų 1 litro talpos plastmasinių butelių su baltos spalvos milteliais laikymas yra susijęs su nusikaltimo darymu (t. 7, b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. V. narkotinių medžiagų laikymas „Renault Master“ automobilyje inkriminuotas pagrįstai.

37. Nuteistosios L. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, veikdama kartu su kitais nuteistaisiais bendrininkų grupėje, nurodo, kad nuteistajai nieko nebuvo žinoma apie narkotines medžiagas, taip pat neįvardinti jos veiksmai bei vaidmuo indėlis nusikaltimo padaryme.

38. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y., jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. iš Marijampolės į Vilnių atgabeno narkotines medžiagas ir jas paslėpė nuošalioje vietoje, esančioje šalia Vokės upelio, paskui A. V. slėptuvės vietą parodė L. B., o pastaroji – A. B., kuri paėmusi iš slėptuvės narkotines medžiagas, jas gabeno savo automobiliu. Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia L. B. gynėjas, nuteistosios veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies sudėtį. Nors pirmosios instancijos teismas nusikaltimo sudėties požymių išties nedetalizavo, jie atitinka narkotinių medžiagų laikymą, o taip pat ir gabenimą, nes nuteistoji, parodydama A. B. slėptuvę, taip pastarajai sudarė sąlygas toliau gabenti A. V. atvežtas narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad nuteistosios vaidmuo nusikaltimo padaryme nors ir nebuvo visai lygiavertis kitiems nuteistiesiems, kurie fiziškai transportavo narkotines medžiagas, tačiau, kita vertus, anaiptol ne antraeilis, nes be slėptuvės parodymo bendras nusikalstamas sumanymas nebūtų įgyvendintas. Todėl L. B. kaip konspiraciniais tikslais panaudoto tarpininko narkotinių medžiagų laikyme ir gabenime vaidmuo yra bendravykdytojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant bendravykdymui kiekvienas bendrininkas „savomis rankomis“ visų nusikalstamos veikos veiksmų atlikti neprivalo – kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai yra inkriminuojami kitam bendrininkui kaip jo paties veiksmai, o bendrininko rolę lemia priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu susijusio indėlio svarumas. L. B. veikė sutartinai su kitais bendrininkais pervežant narkotines medžiagas, savo veiksmais sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ir suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje.

40. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai A. V., L. B. ir A. B. veikoje yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti. Tačiau teisėjų kolegija pritaria L. B. ir jos gynėjo skundo argumentui ta apimtimi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje visi disponavimo narkotinės medžiagomis veiksmai aprašyti kaip padaryti visų trijų nuteistųjų bendrininkų grupėje, nors byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistosios L. B. ir A. B. būtų susijusios su narkotinių medžiagų laikymu A. V. automobilyje „Renault Master“ stovėjimo aikštelėje Marijampolėje. Todėl nuosprendžio aprašomoji dalis dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių keistina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

A. V., L. B. ir A. B. veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų – karfentaniliu ir metadonu, t. y. A. V. iki 2019 m. balandžio 9 d. neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. balandžio 9 d. 11.00 val. paėmė su savimi 1 113,88 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta grynos narkotinės medžiagos karfentanilio 0,620 g ir psichotropinės medžiagos metadono, kurios grynoji masė 130,39 g, ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą ir tą pačią dieną, 13.10 val., minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio „V.“, esančio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Po to, iš anksto susitaręs su L. B., automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. nuvyko prie namo Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė L. B. tikslu ją nuvežti prie upelio, kad parodytų, kur paslėptos narkotinės-psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B. Po to A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „M.“, esančio Vilniuje, J. T. g. 22, ją paliko ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio „V.“, esančio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), tikslu parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1 113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos. Po to, L. B. išėjus link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmus minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžę ir išvažiavo, vėliau, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu, daiktadėžėje rado ir paėmė 1 113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos.

A. V. Marijampolės mieste iki 2019 m. balandžio 9 d. neteisėtai laikė 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos karfentanilio 1,506 g, t. y. A. V., palikus L. B. ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykus į Marijampolės miestą, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 16.35 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 55 km, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

Dėl teismo paskirtų bausmių

41. Nuteistosios A. B. ir nuteistosios L. B. gynėjo apeliaciniuose skunduose prašoma, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sušvelninti nuteistosioms A. B. ir L. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

42. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

43. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

44. Skiriant bausmes, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistųjų A. B. ir L. B. asmenybės. Nuteistoji L. B. anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, bausta administracine tvarka, anksčiau teista už analogišką nusikalstamą veiką, teistumui neišnykus, lygtinio paleidimo laikotarpiu bendrininkų grupėje padarė naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kas neigiamai charakterizuoja nuteistosios L. B. asmenybę ir rodo, kad ji yra linkusi nusikalsti. Nuteistoji A. B. anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka, dirba. Taip pat skiriant bausmes buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad A. B. ir L. B., veikdamos bendrininkų grupe, padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, kuris kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Įvertinta tai, kad yra viena A. B. ir L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. B. ir L. B. paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis yra aiškiai per griežtos.

45. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių A. B. ir L. B. bendrai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su A. B. ir L. B. asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. B. ir L. B. už jų nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė pagrindo nuteistosioms A. B. ir L. B. skirti švelnesnes, negu nustatyta įstatyme, bausmes. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad abi nuteistosios turi sveikatos problemų, kad nusikalstama veika buvo užkardyta ir narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą. A. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodomos aplinkybės, kad ji neįgali, anksčiau neteista, būdama paleista iš suėmimo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, įsidarbino, laikėsi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, nes turi kreditų, taip pat reikalingi pinigai onkologinės ligos gydymui ir tyrimams, ji neįrašyta į jokias priklausomybės ligų įskaitas, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, šiuo metu globoja sesers vaiką, nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės nuteistosios negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmes A. B. ir L. B. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, priešingai ji buvo iš anksto suplanuota, nuteistosios disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurių svoris net keliasdešimt kartų viršijo rekomendacijose numatytą žemutinę labai didelio kiekio ribą. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje nepagrįstai nustatė A. B. ir L. B. bendrininkavimą dėl narkotinių medžiagų, laikytų A. V. automobilyje „Renault Master“ Marijampolėje, švelnesnės bausmės paskyrimo nepagrindžia. L. B. ir jos gynėjo skunde teisingai pastebima, kad nuteistajai L. B. paskirta tokia pati laisvės atėmimo bausmė kaip ir A. V. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors veikos padaryme L. B. vaidmuo iš tiesų nebuvo lygiavertis kitiems nuteistiesiems, tačiau, kaip jau minėta, anaiptol ne antraeilis, nes be jos pagalbos nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti bendro nusikalstamo sumanymo. Griežtesnės bausmės negu A. B. skyrimą šiuo atveju pateisina tai, kad L. B. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, be to, lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę bei rodo, jog ji yra linkusi nusikalsti. Be to, ir nuteistajai L. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai bausmei, tad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jos dar labiau švelninti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistosioms A. B. ir L. B. paskirtos bausmės atitinka jų padarytą bendrą nusikalstamą veiką bei nuteistųjų asmenybes, yra teisingos bei tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio nustatytų L. B. ir A. B. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad A. V., palikus L. B. ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvykus į Marijampolės miestą, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 16.35 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 55 km, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusJūratė Varanauskaitė