- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-276-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14465-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernesta Montvidienė, Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe su A. V. ir L. B., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos karfentaniliu ir psichotropinės medžiagos metadonu, tai yra ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 9 d. A. V. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3 106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio ir psichotropinės medžiagos metadono. Narkotines – psichotropines medžiagas jis neteisėtai laikė su savimi Marijampolės mieste iki tol, kol 2019 m. balandžio 9 d. 11.00 val. dalį, tai yra 1 113,88 g miltelių, kurių sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 0,620 g ir psichotropinės medžiagos metadono, kurios grynoji masė 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą ir tą pačią dieną 13.10 val. aukščiau minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio V., esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Po ko jie, L. B. ir A. V., iš anksto susitarę, laikydamiesi konspiracijos, automobiliu „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nuvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė L. B., tikslu ją nuvežti prie upelio, kad parodyti kur paslėptos narkotinės – psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B.. Po ko A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „M.“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ją paleido ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio V., esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), tikslu parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1 113,88 g narkotinės - psichotropinės medžiagos. Po ko L. B. išėjo link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę ir išvažiavo, kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 14.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rado ir paėmė 1 113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos. Savo ruožtu A. V., palikęs L. B., pats automobiliu „F. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Marijampolės miestą, kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 16.35 val., kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 55 km jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį 1 992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. B. laikinai sulaikyta 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi A. B. paskirtas suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu A. B. paskirto suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
4. Kaltinamosios gynėja advokatė L. Guižauskienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir A. B. taikomą suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde nurodė, jog A. B. praeityje nebuvo teista. Griežčiausia kardomoji priemonė jai taikoma daugiau nei šešis mėnesius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji planuotų daryti naujus nusikaltimus. A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šeimos nėra sukūrusi, tačiau globoja giminaitės vaiką. Nuo 2014 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, gavo legalias pajamas. Darbdavio pateikta pažyma rodo, kad ji iki šiol nėra atleista iš darbo. Kaltinamoji turi sveikatos problemų. 2017 m. jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas, skirtas gydymas. A. B. reguliariai lankėsi pas gydytojus, pasveikimo tikimybė menka. Laikant įtariamąją (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, ji skundėsi pablogėjusia sveikata. Šiuo metu A. B. yra (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, kur nėra specialistų, galinčių suteikti tinkamą medicininę pagalbą. A. B. turi įsiskolinimų, kuriuos, būdama laisvėje, dengdavo iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl turimų skolų ji gali daryti naujus nusikaltimus. A. B. paaiškino, kad nepažįstamas vyras jai pasiūlė paimti paketą iš vienos vietos ir nugabenti į kitą, už šią paslaugą pažadėjo 400 Eur atlygį ir tai rodo, kad A. B. nežinojo kas yra pakete, o jei ir įtarė, jai nebuvo žinoma kokia tai medžiaga ir koks jos kiekis. Pasiūlytas uždarbis negali būti laikomas jos pragyvenimo šaltiniu, nes ji dirbo ir gavo legalias pajamas. Gynėja teigia, jog A. B. saistoma tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, o tai sumažina tikimybę, kad ji gali daryti naujus nusikaltimus.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamosios gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. B. gynėjos advokatės L. Guižauskienės skundas atmetamas
6. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajai A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis(-oji) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje esantys dalis pačios kaltinamosios A. B. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokolai, tarnybinis pranešimas apie sekimo metu surinktus duomenis, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. manant, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
9. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama A. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Ji kaltinama padariusi ne atsitiktinį, bet galimai iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, nusikaltimas galimai padarytas veikiant organizuota grupe, kaltinamajai galimai aktyviai dalyvaujant šios nusikalstamos veikos padaryme. Nors A. B. iki sulaikymo dirbo, iš jai pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydama nusikalstama veiką ji galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Visi šie duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog A. B., būdama laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad ji realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Vien tai, kad A. B. praeityje nebuvo teista šiuo atveju nepakankama paneigti šį teismo nustatytą suėmimo pagrindą.
10. Skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamosios sveikatos būklės bei galimybės gauti tinkamą medicininę pagalbą neturėjimu nėra patvirtintos įrodymais. Duomenų, jog kaltinamosios sveikatos būklė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės, taip pat nėra. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtajai gali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o esant būtinybei medicinos pagalba gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtosios apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4 dalys).
11. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad A. B. netaikant kardomosios priemonės suėmimo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos duomenų visumą, A. B. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. B. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo tęsimo būtinumą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinama A. B., pobūdį, mastą ir sunkumą, kolegija mano, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis teisme netrukdomai ištirti ir įvertinti labai pavojingą, galimai organizuota grupe padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl A. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta.
13. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajai A. B. šioje proceso stadijoje maksimaliam trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamosios gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamosios A. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.