Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2K-120-511/2022

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: 2K-120-511/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14465-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Artūras Pažarskis (pirm.), Alvydas Pikelis, Eligijus Gladutis (pran.)
Nuteistasis: A. V., A. B., L. B.

Kategorijos

1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 2K-120-511/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14465-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.2; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V., nuteistosios A. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, A. B. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu dešimčiai metų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. konfiskuotas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio nustatytų L. B. ir A. B. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad kai A. V. paliko L. B. ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Marijampolės miestą, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. apie 16.35 val. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 55 km buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu taip pat nuteista L. B., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V., L. B. ir A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų – karfentaniliu ir metadonu, t. y. A. V. Marijampolės mieste iki 2019 m. balandžio 9 d. neteisėtai laikė 3106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio ir psichotropinės medžiagos metadono, iki 2019 m. balandžio 9 d. 11.00 val., kai dalį – 1113,88 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta grynos narkotinės medžiagos karfentanilio 0,620 g ir psichotropinės medžiagos metadono, kurios grynoji masė 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą ir tą pačią dieną 13.10 val. minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie (duomenys neskelbtini) upelio, esančio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Po to, iš anksto susitaręs su L. B., automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nuvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš ten paėmė L. B., turėdamas tikslą ją nuvežti prie upelio, kad parodytų, kur paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B.. Po to A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), ją paliko ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) upelio, esančio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), kad A. B. būtų parodyta slėptuvė, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1113,88 g narkotinės ir psichotropinės medžiagos; po to, kai L. B. išėjo link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę ir išvažiavo, vėliau tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. apie 14.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, šie atliktos minėto automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rado ir paėmė 1113,88 g narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Kai A. V. paliko L. B. ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Marijampolės miestą, tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. apie 16.35 val. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 55 km buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį dėl A. V. nuteisimo ir A. V. išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodžius, kad A. V. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Taip pat formuluojamas ir alternatyvus prašymas – taikyti A. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai pripažinti kasatorių kaltu priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, nustatančio įrodymų vertinimo taisykles, nuostatas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos bei teisingo, nešališko įrodymų vertinimo principų, suteikiant nepagrįstai didelę reikšmę įrodymams, kuriuos teismas traktavo kaip patvirtinančius A. V. kaltę.

2.2. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje suformuota, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-440-976/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, serija A, Nr. 146; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.), o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Šioje byloje surinkti įrodymai, priešingai negu nustatė teismai, rodo, kad A. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl jam dėl šios dalies turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

2.3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys – slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolai, kratų protokolai – paneigia nuteistųjų parodymus apie tai, dėl kokių priežasčių nuteistieji įvykio dieną, t. y. 2019 m. balandžio 9 d., lankėsi toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini) upelio, kuri nuosprendyje yra nurodyta kaip esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Kaip pažymėjo teismas, bylos duomenys patvirtina nuteistųjų atsakomybę bendrininkų grupe disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tačiau tokią išvadą teisėjų kolegija padarė klaidingai vertindama nustatytas byloje faktines aplinkybes.

2.4. Jeigu kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies ir skyrėsi nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, ši aplinkybė neturėjo turėti reikšmės jo parodymų patikimumo vertinimui. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo minėta, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad A. V. sunkiai išreiškia savo mintis lietuvių kalba, todėl galėjo būti suprastas priešingai savo išsakomai pozicijai. Jo apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad duomenys, fiksuoti po A. V. sulaikymo, – pareigūnų bendravimas su A. V., procesinių veiksmų atlikimas, – buvo sunaikinti, taigi sunku daryti išvadas apie tai, kiek teisingi buvo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be to, teismo argumentas dėl nuteistojo suinteresuotumo bylos baigtimi atrodo keistai ir nelogiškai, kadangi akivaizdu, kad kiekvienas bylos dalyvis kiekvienoje byloje yra suinteresuotas jos baigtimi, tačiau tai savaime neleidžia atmesti bylos dalyvių parodymų kaip nepatikimų.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė versiją apie A. V. ir L. B. artimus santykius, kadangi dar nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. V. gynėja L. A. atkreipė teismo dėmesį, kad tai, jog A. V. ir L. B. siejo asmeniniai santykiai, nėra galimybės akivaizdžiai patvirtinti tik dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo sunaikintas visas tarp šių dviejų asmenų buvęs bendravimas telefonu. A. V. ir L. B. telefonu vykusio bendravimo įrašai galėtų patvirtinti tarp jų esančius artimus santykius. Be to, taip pat dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nurodyta, kad A. V. bendravimą su L. B. reikia vertinti atsižvelgiant į šių asmenų tautybę, būdingus bendravimo ypatumus. A. V., kaip vedęs ir dar neišsiskyręs vyras, negalėjo turėti jokių asmeninių ryšių su netekėjusia moterimi, tai ir lėmė būtinumą slėpti nuo visuomenės šiuos santykius. Taigi minėta teismo nuomonė yra subjektyvi, nepagrįsta jokiais procesiniais duomenimis.

2.6. Nesutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad A. V. narkotines medžiagas paslėpė jas užkasdamas. Teismas klaidingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl kasatoriaus kaltės. Pirma, byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, kad rastas minėtas kastuvėlis buvo panaudotas. Antra, teismas nurodo, kad vertinant įvykio vietos nuotraukas daroma išvada, jog paslėpti dėžutę galima buvo tik ją užkasant, tačiau įvykio vieta su narkotinių medžiagų pėdsakais nebuvo identifikuota kaip kastinė. Vieta identifikuota kaip niekuo vizualiai nesiskirianti, o esanti ties plastikiniu kibiru ir plastikiniu maišu, užkabintu ant medžio. Trečia, ant kastuvėlio nebuvo konstatuotos jo panaudojimo aplinkybės. Nebuvo rasta jokių žemės likučių ir pan. Be to, dėl nežinomos priežasties kastuvėlis nebuvo ištirtas, todėl, manytina, negali būti ir įrodymas byloje. Ketvirta, A. V. įvykio dieną, t. y. 2019 m. balandžio 9 d., buvo slaptai sekamas, tačiau nėra jokių fiksuotų duomenų apie tai, kad sėsdamas į automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. būtų turėjęs su savimi kastuvėlį ar įdėjęs jį į automobilį.

2.7. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra paaiškinta, kaip A. V. yra susijęs su kinologo šuns aptikta vieta, kur buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. A. V. buvimo vieta taip ir nebuvo nustatyta. Byloje nustatyta, kad A. V., būdamas nenustatyto dydžio teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelio neidentifikuotoje vietoje, kelioms minutėms buvo išlipęs iš automobilio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nė vienam įrodymui negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, nė vienas įrodymas negali būti vertinamas kaip turintis didesnę reikšmę prieš kitus byloje esančius įrodymus. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, jog nuteistasis A. V. buvo netoli tos vietos, kur vėliau A. B. rado ir paėmė dėžutę, kurioje buvo 1116,19 g narkotinės medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į A. V. pateikto apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta, koks atstumas buvo tarp preliminaraus A. V. automobilio sustojimo, išlipimo iš automobilio vietos ir kinologo šuns aptiktos vietos su narkotinių medžiagų pėdsakais; kiek laiko būtų reikėję šiam atstumui įveikti; A. V. parodymai apie jo sustojimo vietą nebuvo nei patikrinti, nei patvirtinti. Nebuvo įvertinta, ar A. V. galėjo būti priėjęs kinologo šuns rastą vietą. Todėl vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas taip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip A. V. yra susijęs su kinologo šuns nustatyta vieta.

2.8. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvertino atskirų apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, byloje esančius įrodymus vertino apibendrintai, dėl to ir buvo priimta nepagrįsta nutartis. Teismai neištyrė A. V. gynėjo keliamų klausimų dėl neužfiksuotų bylos aplinkybių, t. y. ką veikė A. V., išlipęs iš automobilio Vilniuje, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelio, ar buvo nutolęs nuo automobilio, ar turėjo su savimi ką nors rankose – kastuvėlį ar paketą. Teismas susiejo į visumą tas aplinkybes, kad A. V. buvo teritorijoje, kur vėliau A. B. paėmė paketą su narkotinėmis medžiagomis, kurių bendra masė yra 1116,19 g ir kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio ir metadono, bei tai, kad ant A. V. striukės išorinių paviršių ir kišenių vidinių paviršių, 2019 m. balandžio 9 d. rastų ir paimtų iš A. V., buvo rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų, bei tai, kad bute, kuriame prieš atvykstant į Vilnių lankėsi A. V., kratos metu buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės, ant vienų iš jų buvo rasta narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų. Tačiau tai, priešingai nei traktuoja teismai, patvirtina, kad jis nėra susijęs su rasta ir paimta iš A. B. vairuoto automobilio narkotine medžiaga. Pakete, kuris buvo aptiktas pas A. B., buvusios narkotinės medžiagos sudėtis yra 0,620 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 130,39 g psichotropinės medžiagos metadono. Tačiau ant A. V. drabužių karfentanilio pėdsakų nerasta. Be to, narkotinių medžiagų pėdsakai neaptikti ir automobilyje, kurį įvykio dieną, t. y. 2019 m. balandžio 9 d., vairavo A. V..

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent A. V. atgabeno ir paslėpė narkotines medžiagas, kurios vėliau buvo rastos A. B. automobilyje, išskyrus tai, kad jis buvo netoli įvykio vietos. A. V. parodymus teismai vertina tik kaip gynybos versiją, ir todėl, kasatoriaus manymu, įvertinus pirmiau išdėstytus argumentus, matyti, jog paliktos abejonės, kurių priimant apkaltinamąjį nuosprendį būti negali. Nepašalindamas šių abejonių, apeliacinės instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, vertindamas kaltinimui palankius įrodymus, taigi padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Taip pat ir kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota vertybė, įtvirtinanti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

2.10. Apeliacinės instancijos teismas atmetė A. V. parodymus dėl automobilio „Renault Master“ pardavimo, nors tai patvirtina aplinkybės, jog kasatorius paliko automobilį saugomoje stovėjimo aikštelėje, iš kurios paimti jį galėtų tik pats, gavęs visą sumą už parduotą automobilį, bei tai, kad automobilyje buvo palikti visi dokumentai. Be to, kasatorius atidavė pirkėjams automobilio raktą ir šis nebuvo rastas nei pas kasatorių, nei kratos butuose metu. Automobilis „Renault Master“ iš stovėjimo aikštelės išvažiavęs nebuvo, kasatoriaus šalia automobilio taip pat nebuvo. Kasatoriui nebuvo žinoma, kad jo automobilyje „Renault Master“ buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tai jis nuosekliai tvirtino, jam buvo žinoma tik tai, kad ten buvo padėti saugoti buteliai, kuriuos dėl saugumo kasatorius perstatė tarp sėdynių, kad jos nenuvirstų ir neišsipiltų. Pažymėtina, kad jeigu jis būtų suvokęs minėtų butelių turinį, jis tikriausiai būtų palikęs butelius stovėti ne tarp sėdynių, o juos paslėpęs.

2.11. Nesutiktina su teismo manymu, kad kasatoriaus versiją paneigia liudytojų V. O. ir F. S. parodymai. Liudytojas V. O. parodė, kad automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę atvairavo A. V., jis buvo vienas ir prie šio automobilio jokių kitų asmenų atsivedęs nebuvo. Jokie kiti asmenys prie šio automobilio nebuvo priėję ir nebuvo į automobilį įsėdę. Tačiau V. O. parodymai nepaneigia A. V. parodymų, kadangi A. V. aiškino, kad automobilį atvarė į automobilių saugojimo aikštelę vienas, o automobilio raktus pirkėjams perdavė jau išėjęs iš stovėjimo aikštelės. Šiuos argumentus A. V. nurodė savo apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas į juos niekaip neatsakė, ignoravo, pasirinkdamas tik tuos įrodymus, kurie pagrindžia teismo pasirinktą versiją, tai rodo, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai. F. S. parodymai taip pat negali būti laikomi patikimais, jų negalima patikrinti procesiniais veiksmais, todėl jie negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais A. V. kaltę.

2.12. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o A. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad neturėjo nė menkiausio įtarimo apie tai, kad buteliuose, paliktuose jo automobilyje „Renault Master“, yra būtent narkotinės medžiagos. Be to, paėmus pakuotę su minėtais buteliais, nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų – nebuvo paimti pirštų (rankų) atspaudai, nebuvo nustatyta, ar ant pakuočių buvo narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ir kt. Kasatoriaus vertinimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kadangi jo parodymus vertino šališkai ir neišsamiai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, neargumentavo ir nemotyvavo, kaip šiuo atveju pasireiškė tiesioginė tyčia ir tikslas parduoti ar kitaip platinti.

2.13. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, o apeliacinės instancijos teismas – pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nes jos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė nuteistajam A. V. neteisingą bausmę, taip neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio, turėjo atsižvelgti į jos paskirtį, todėl buvo netinkamai pritaikyti BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai. Taip pat iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad kasatoriaus asmenybės negalima pavadinti pavojinga, nors jis ir buvo anksčiau teistas.

2.14. Kartu pažymėtina, kad kasatoriui yra nustatyta sunki liga – neišgydomas žmogaus imunodeficito virusas. Akivaizdu, kad esant pataisos namuose dėl šios ligos kasatoriaus būklė gali stipriai pablogėti. Taigi tuo atveju, jeigu netenkinamas jo prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgiant į kasatoriaus sveikatos būklę, turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta bausmė sušvelnintina.

Šalies argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį: perkvalifikuoti jos nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmę sušvelninti. Kasatorė nurodo:

3.1. Šioje byloje kasatorei buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o žemesniųjų instancijų teismų išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis ir niekuo su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamos veikos sudėtimi bei kasatorės kaltumu nesusijusiais procesiniais dokumentais, taip paneigiant nekaltumo prezumpcijos principo galiojimą ir teisę į teisingą teismo procesą. Ši baudžiamoji byla nuo pat pradžių buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, o priimtas sprendimas pagrįstas tikimybių pusiausvyros principu.

3.2. Teismai neskyrė reikiamo dėmesio kasatorės kaltės nustatymui, neatskleidė kaltės turinio. Byloje nėra įrodyta kasatorės tiesioginė tyčia disponuoti labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Nors teismas nepatikėjo kasatorės nuoseklia versija, tačiau net ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad A. V. padėjo paketą nuošalioje vietoje, parodė šią vietą L. B., o ši vietą parodė kasatorei, lieka neaišku, kam gabenta medžiaga buvo skirta. Net ir pripažinus, kad kasatorė veikė bendrininkų grupe su A. V. ir L. B., nuosprendyje turėjo būti nurodyti BPK nustatyta tvarka gauti ir teisme ištirti įrodymai, kurie patvirtintų teismo išvadas, kad kasatorė žinojo, jog disponuoja labai dideliu draudžiamos medžiagos kiekiu. Neginčijamas tas faktas, kad kasatorė suprato, jog gabenamame pakete yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad kasatorė suvokė ir tai, kokia medžiaga ar koks jos kiekis yra minėtame pakete. Teismo išvados yra pagrįstos tik prielaidomis, taip pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Dėl to šiuo atveju yra pagrindas perkvalifikuoti kasatorės veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį.

3.3. Jeigu kasacinės instancijos teismas netenkintų prašymo perkvalifikuoti kasatorės veiką, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti kasatorei paskirtą bausmę. Kasatorė nuteista už tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tačiau jis padarytas atsitiktinai, dėl itin sunkios materialinės padėties, o ne dėl iš anksto susiformavusių kriminalinių nuostatų. Būdama laisvėje kasatorė jokių naujų nusikaltimų nepadarė, įsidarbino, laikėsi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. Praeityje kasatorė nebuvo teista, nevartojo jokių psichiką veikiančių medžiagų, globojo sesers vaiką. Be to, kasatorei nustatyta onkologinė liga, todėl didžiausia pajamų dalis buvo skiriama būtent ligos gydymui, tyrimams, dėl šios ligos nustatytas dalinis nedarbingumas. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę neabejotinai dar labiau pablogės kasatorės sveikata, ir nors visos šios aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina kaltės, tačiau sudaro pagrindą švelninti kasatorei paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė V. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. V. ir nuteistosios A. B. kasacinius skundus atmesti.

4.1. Dėl nuteistosios A. B. kasacinio skundo prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1.1. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, išvados dėl jų patikimumo, pakankamumo, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų byloje įrodinėtinų aplinkybių yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Įrodymų vertinimo procesas yra subjektyvus loginis procesas, atliekamas neperžengiant BPK normų nustatytų ribų. Proceso dalyvio nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu teismo neįpareigoja ir išvados apie teismo atlikto įrodymų vertinimo nepagrįstumą savaime nelemia. A. B. kasacinio skundo teiginiai apie skundžiamus nuosprendį ir nutartį priėmusių teismų išvadų neatitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, jų pagrindimą prielaidomis ir duomenimis, nepatvirtinančiais kasatorės kaltės, yra nepagrįsti. Priešingai, skundžiamus sprendimus priėmę teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir, įvertinę kasatorės veiksmus, juos tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įrodymų vertinimo taisyklių ir (ar) kitų baudžiamojo proceso pažeidimų priimant skundžiamus sprendimus nepadaryta. Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos teismo išvados.

4.1.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad A. B. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, suformulavo įvertinęs byloje surinktus duomenis, teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymus, išdėstė argumentus, kuriais atmetė nuteistųjų gynybines versijas. Išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nusprendė, kad A. B., kartu su kitais nuteistaisiais A. V. ir L. B. turėdami tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiu, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal pakuočių, kuriose buvo laikomos psichotropinės bei narkotinės medžiagos, dydį, medžiagų perdavimą, paslepiant nuošalioje vietoje, kaltinamieji A. V., L. B. ir A. B. suprato, kad neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veikos turi būti kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

4.1.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs slapto sekimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimo, kratų protokolų, taip pat ir specialisto išvadų turinį, konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina nuteistųjų, tarp jų – ir kasatorės, atsakomybę bendrininkų grupe disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl visų nuteistųjų parodymų vertinimo ir juos išanalizavęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste motyvavo išvadą apie tai, kad dėl savo draugystės (giminystės) ryšių bei procesinės padėties jie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir palankių parodymų vienas kito atžvilgiu davimu. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė detalius motyvus, dėl ko nuteistųjų gynybinės versijos neatitinka bylos duomenų ir jas atmetė.

4.1.4. Spręsdamas dėl kasatorės apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijama jos tiesioginė tyčia padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas įvertino pagal byloje surinktus įrodymus nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistųjų atsargų ir apgalvotą elgesį, kad A. V. narkotines medžiagas gabeno kito asmens vardu išsinuomotu automobiliu, kad su L. B. telefonu jis bendravo lakoniškai, laikydamasis konspiracijos, vartojo šifruotas frazes, neminėdamas bendrininkės A. B., ją vadindamas „žmogumi“, tai, kad į įvykio vietą buvo nuvykta po kelis kartus, ne visiems bendrininkams iš karto, aplinkybę, kad įvykio dieną A. B. naudojosi L. B. jai duotu mobiliojo ryšio telefonu, vertino nuteistųjų elgesį jų susitikimų metu ir susitikimų trumpumą, paketo su narkotinėmis medžiagomis paslėpimo vietą ir būdą – nuošalioje vietoje tarp medžių ir krūmų, jį užkasant. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad plastikinės dėžutės turinys, t. y. narkotinės medžiagos, kasatorei, kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo žinomas.

Žemesnės instancijos teismas

4.1.5. Pasisakydamas dėl kasatorės galimybių žinoti narkotinės medžiagos, kuria buvo disponuojama, kiekį, skundžiamą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors A. B. tikslaus narkotinių medžiagų kiekio galėjo nežinoti, nes medžiagas paslėpė A. V., byloje duomenų apie tai, kad kasatorė siekė disponuoti konkrečiu, apibrėžtu narkotinių medžiagų kiekiu, nebuvo gauta. Vykdant A. V. nurodymus, kasatorei buvo nesvarbu, koks tiksliai narkotinių medžiagų kiekis yra slepiamas, todėl tokiu būdu ji veikė neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkui veikiant neapibrėžta tyčia jį tenkina ir dėl to jam yra inkriminuojami dėl padarytos veikos kilę padariniai, t. y. šiuo atveju disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kasacinio skundo argumentai dėl būtinybės atitinkamais duomenimis patvirtinti kasatorės žinojimą apie tai, kad ji disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, yra nepagrįsti. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, medžiagos, kuria disponavo A. B., kiekis galėjo būti jai suprantamas ir iš paketo, kurį rankose laikė pati kasatorė, dydžio ir svorio.

4.1.6. Kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė apie tai, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis lieka neaišku, kam gabenta medžiaga buvo skirta, kasatorės kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nepaneigia, kadangi baudžiamoji atsakomybė šiame straipsnyje nustatyta už bet kurios iš alternatyvių veikų, t. y. labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo, padarymą. Kasatorės disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktas nustatytas bylos medžiaga.

Šalies argumentai

4.1.7. Kasatorės prašymo dalis jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kurių pagrindu A. B. paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino kasatorės padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupe, nuteistosios kaltės formą ir duomenis, susijusius su jos asmenybe (neteista, bausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama neigiamai). Įvertinęs kasatorės medicininius duomenis, teismas nusprendė, kad aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, nenustatyta. Išskirtinio pobūdžio aplinkybės ar visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas nenustatė ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę.

4.1.8. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs galimybes švelninti nuteistajai bausmę, remdamasis teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su A. B. sveikata, faktais apie įsidarbinimą, globojamą sesers vaiką, narkotinių medžiagų nepateikimą į apyvartą, nusikaltimo padarymo motyvais (bloga finansinė padėtis, finansiniai įsipareigojimai) ir kt., taip pat nevertino kaip išimtinių, kurios galėtų pagrįsti sprendimą taikyti kasatorei BK 54 straipsnio 3 dalį. Įvertinęs visus bausmės A. B. skyrimo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tiek A. B. paskirtos bausmės rūšis, tiek jos dydis nėra aiškiai per griežti.

Atsiliepimas

4.2. Dėl nuteistojo A. V. kasacinio skundo prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.2.1. A. V. kasacinio skundo argumentai yra iš esmės kasatoriaus nesutikimas su teismų atliktu bylos aplinkybių ištyrimu, byloje surinktų įrodymų, kurių pagrindu kasatoriaus veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vertinimu. Kasaciniame skunde formuluojamas A. V. prašymas jį išteisinti yra nepagrįstas, teismų išvados apie kasatoriaus padarytą nusikaltimą suformuluotos tinkamo, BPK 20 straipsnį atitinkančio, įrodymų vertinimo pagrindu.

4.2.2. Nuteistųjų versija apie jų buvimo įvykio vietoje 2019 m. balandžio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) upelio ((duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini)) priežastis byloje surinktais duomenimis teismų sprendimuose paneigta. Pirmosios instancijos teismas išdėstė nuoseklius motyvus, dėl ko kasatoriaus versiją apie jo buvimą įvykio vietoje atmeta kaip nepagrįstą ir vertina kaip prieštaraujančią bylos duomenims.

4.2.3. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad A. V. sunkiai išreiškia savo mintis lietuvių kalba, dėl to galėjo būti suprastas priešingai savo išsakomai pozicijai, objektyviai nepagrįsti. Kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie duomenų, fiksuotų po kasatoriaus sulaikymo, – pareigūnų bendravimo su kasatoriumi, procesinių veiksmų atlikimo – sunaikinimą taip pat vertintinos kaip deklaratyvios, nepatvirtintos jokia objektyvaus pobūdžio informacija. Teismo išvados apie kasatoriaus parodymų vertinimą suformuluotos atsižvelgiant į bylos duomenis, fiksuotus nuteistojo apklausų protokoluose, ir kasatoriaus paaiškinimus teisiamajame posėdyje, todėl nėra jokio pagrindo pritarti kasacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio teiginiui apie tai, jog jo parodymų vertinimas būtų kokiu nors būdu apsunkintas.

4.2.4. Kasacinio skundo argumentai, susiję su narkotinių medžiagų slėpimo būdu, nustatytu skundžiamus sprendimus priėmusių teismų, yra taip pat nepagrįsti. Atlikus kratą A. V. vairuojamame automobilyje „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų daiktų, rastas ir paimtas kastuvėlis, jo apžiūra fiksuota 2019 m. birželio 25 d. apžiūros protokole. A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu salone ant dešinės pusės priekinio automobilio kilimėlio buvo taip pat rastas ir paimtas daržininko kastuvėlis. Iš pateiktų byloje įvykio vietos nuotraukų teismas nustatė, kad vieta yra pakankamai atvira, praktiškai prie pat gatvės, ir ten nebuvo kitokių vietų, kur galima buvo paslėpti plastikinę dėžutę su daugiau nei 1 kg miltelių, turinčių narkotinių medžiagų, kaip tik jas užkasant. Įvertinęs šias aplinkybes ir pagal bylos duomenis nenustatęs, kad įvykio vietoje, išskyrus A. V., L. B. ir A. B., būtų lankęsi kiti pašaliniai asmenys, kurie būtų paslėpę narkotines medžiagas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad narkotinėms medžiagoms paslėpti A. V. naudojo kastuvėlį. Kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiamas kastuvėlio panaudojimas, grindžiami kastuvėlio tyrimo neatlikimu, tačiau byloje surinktų ir skundžiamuose teismų sprendimuose detaliai įvertintų duomenų teismų išvadoms apie tai, kad šis daiktas buvo naudojamas narkotinėms medžiagoms slėpti, pakanka.

4.2.5. Kasatoriaus teiginiai, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nėra atskleistos A. V. sąsajos su kinologo šuns aptikta vieta, kurioje rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, kad teismų sprendimuose nebuvo nustatyta A. V. buvimo vieta, neatitinka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio. Kasatoriaus argumentai, kad išnagrinėjus jo apeliacinį skundą turėjo būti atsakyta į klausimus, koks atstumas buvo nustatytas tarp A. V. automobilio sustojimo, išlipimo iš automobilio vietos ir kinologo šuns aptiktos vietos su narkotinių medžiagų pėdsakais, kiek laiko būtų reikėję tokiam atstumui įveikti ir pan., teismo išvadų pagrįstumo nekeičia.

4.2.6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ant striukės išorinių paviršių bei kišenių vidinių paviršių, 2019 m. balandžio 9 d. rastų ir paimtų kratos metu pas A. V., buvo rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Ant megztinio ir kelnių išorinių paviršių bei kišenių vidinių paviršių, 2019 m. balandžio 9 d. rastų ir paimtų kratos metu pas A. V., rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų, t. y. iš dalies tos pačios narkotinės medžiagos, kuri buvo rasta ir paimta A. B. vairuotame automobilyje „Audi A6“. Šios aplinkybės, įvertinus kartu su kitais bylos įrodymais, t. y. 2019 m. balandžio 9 d. A. B. vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, buto, esančio Šaulių g. 13, Marijampolėje, kratos, 2019 m. balandžio 9 d. A. V. priklausančio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kratos metu užfiksuotais duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, priešingai nei teigia kasatorius, ne paneigia, bet patvirtina kasatoriaus disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu faktą. Kasacinio skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių elektroninių svarstyklių sąsajas su A. V., taip pat yra deklaratyvūs, paneigti procesinių veiksmų atlikimo metu gautais, skundžiamus nuosprendį ir nutartį priėmusių teismų ištirtais duomenimis.

4.2.7. Dėl kasacinio skundo argumentų apie pažeistą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra aptarta, jog, aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, sąrašas. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020). Šioje byloje skundžiamus nuosprendį ir nutartį priėmę teismai išvadas dėl A. V. neteisėtų veiksmų ir kaltės juos padarius pagrindė tinkamu, įstatyme nustatytas taisykles atitinkančiu išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, motyvuotai išdėstė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Aptariamoje kasacinio skundo dalyje dėstomas nesutikimas su teismų atliktu bylos duomenų vertinimu, kitaip, kasatoriui palankia prasme interpretuojant atskirų bylos įrodymų turinį, nėra pagrindas daryti išvadą apie paneigtą A. V. nekaltumo prezumpciją ir būtinybę jam taikyti in dubio pro reo principą.

Šalies argumentai

4.2.8. A. V. versija, kad jis buvo sutaręs parduoti automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis nuo 2019 m. balandžio 6 d. nebuvo jo žinioje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atmesta kaip nepagrįsta. Liudytojų V. O. ir F. S. parodymai, akcentuojami A. V. kasaciniame skunde, teismo išvadą taip pat patvirtina. Minėtų liudytojų parodymų interpretavimas kasatoriui palankiu būdu yra jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.2.9. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais dėl A. V. neteisingai paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. V. skirtinos bausmės, įvertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta bendrininkų grupe), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltės formą, kasatoriaus vaidmenį, įvertino aplinkybę, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino duomenis apie kasatoriaus ankstesnį teistumą (teistas Baltarusijos Respublikoje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), baustumą, darbinę veiklą (kasatorius dirbo iki 2018 m. kovo 30 d., nusikaltimo padarymo metu nedirbo). Teismas konstatavo, kad byloje nėra nei įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, nei visumos aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas kaltinamajam A. V. skirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be kita ko, pažymėtina, kad apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės nebuvo pateiktas, todėl, skundžiamus nuosprendį ir nutartį priėmusiems teismams pagrįstai nustačius BK 260 straipsnio 3 dalies nusikaltimo požymius kasatoriaus veiksmuose ir pirmosios instancijos teismui už šio nusikaltimo padarymą jam paskyrus teisingą bausmę, pagrindo spręsti apie padarytus bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus kasacinės instancijos teisme nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. V., nuteistosios A. B. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Taigi, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021).

7. Dalis kasacinių skundų argumentų, susijusių su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (pvz., nuteistojo A. V., liudytojų V. O. ir F. S. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų, apžiūros protokolų duomenų) vertinimu, pateikiant savą jų vertinimą, ir nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK pažeidimų ir BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo

8. Kasatoriai A. V. ir A. B. teigia, kad jų kaltė grindžiama prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, kasatorius A. V. nurodo, kad bylos duomenys išnagrinėti neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismų išvados nemotyvuotos, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos, kiek buvo prašoma, nes tinkamai neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus. Su šiais teiginiais nesutiktina.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

10. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

11. Patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi; nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė ir skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė. Teismų sprendimuose byloje surinktų įrodymų analizė pateikta pakankamai išsamiai, nurodyta, kokie kiti surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų A. V. ir A. B. kaltę. Nesutiktina, kad jų kaltė grindžiama prielaidomis.

12. Pažymėtina, kad asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką nebūtinai turi būti pagrįsta tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio taip pat ir netiesioginiais įrodymais. Nors tokiu atveju įrodinėjimas yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju teismai visapusiškai ištyrė pirmiau minėtus ir kitus byloje surinktus įrodymus, juos susiejo į logišką grandinę ir, vadovaudamiesi byloje surinktų – pirmiau paminėtų bei kitų įrodymų visuma, padarė motyvuotas ir neabejotinas išvadas dėl nuteistųjų A. V. ir A. B. kaltės.

13. Teismų sprendimuose išsamiai pateikti slapto sekimo protokolų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolų, kratų protokolų duomenys, liudytojų F. S., V. O. parodymų analizė, šie įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek susiejant į loginę visumą. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, 2019 m. balandžio 9 d. išsinuomotu automobiliu A. V. atvažiavo į Vilnių, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upelio, ten išlipęs iš automobilio užtruko apie 3 minutes, po to paskambino L. B. ir nuvažiavo jos paimti. Iš karto po pokalbio su A. V. L. B. paskambino A. B.. A. V. kartu su L. B. atvažiavo į tą pačią vietą prie (duomenys neskelbtini) upelio, po to A. V. L. B. nuvežė prie prekybos centro. Ten ji įlipo į A. B. automobilį ir abi kartu su A. B. nuvyko į tą pačią vietą prie upelio, ten abi išlipusios iš automobilio užtruko maždaug tiek pat laiko, kaip ir pirmu atveju A. V.. Po to L. B. pėsčiomis nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o A. B. automobiliu išvažiavo ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų gabenanti pakete tris maišelius su 1116,19 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje, kaip vėliau nustatyta specialisto išvadoje, buvo 0,621 g narkotinių medžiagų – karfentanilio ir 130,66 g metadono, šalia paketo automobilyje rastas kastuvėlis. Atlikus tą pačią dieną kratą išsinuomotame automobilyje, kuriuo važinėjo A. V., taip pat rastas kastuvėlis, o atlikus kratą kitame A. V. automobilyje, rasti dar du buteliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,509 g karfentanilio. Atliekant minėtos vietos prie (duomenys neskelbtini) upelio apžiūrą ir ieškant slėptuvės, panaudojus tarnybinį šunį, buvo rastas kibiras ir maišas bei narkotinių medžiagų pėdsakų, narkotinių medžiagų pėdsakų taip pat rasta ant A. V. drabužių ir bute, kur tą dieną lankėsi L. B.. Be to, A. B. pripažino, kad su L. B. buvo nuvykusi į minėtą vietą, kur iškasė paketą, kurį vežant buvo sulaikyta policijos darbuotojų. Buvęs minėtoje vietoje pripažino ir A. V., tačiau teigė, kad kitu tikslu.

14. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir argumentuotai atmetė A. V. iškeltas versijas, kad prie (duomenys neskelbtini) upelio buvo ne narkotinių medžiagų platinimo tikslu, o dėl palaikomų artimų santykių su L. B.. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. V. keltą versiją, kad narkotines medžiagas, surastas jo automobilyje „Renault Master“, paliko šio automobilio pirkėjai, ją motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsakė į visus esminius A. V. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir pateikė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo A. V. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.

15. Nuteistoji A. B. teigia, kad teismai neskyrė reikiamo dėmesio kasatorės kaltės nustatymui, neatskleidė jos kaltės turinio. Teigiama, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog kasatorė suvokė ir tai, kokia medžiaga ar koks jos kiekis yra minėtame pakete, todėl jos veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota neteisingai. Nuteistasis A. V. teigia, kad teismai neargumentavo ir nemotyvavo, kaip šiuo atveju pasireiškė tiesioginė tyčia ir tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, rastas jo automobilyje „Renault Master“. Šie skundų argumentai nepagrįsti.

16. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016 ir kt.). O pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų.

17. A. B. kasaciniame skunde nėra ginčijamas pats faktas, kad kasatorė suprato, jog gabenamame pakete yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apie šios medžiagos labai didelį kiekį ji turėjo suprasti iš paketo dydžio ir jo svorio (daugiau nei 1 kilogramas). Duomenų apie tai, kad kasatorė siekė disponuoti konkrečiu, apibrėžtu mažesniu narkotinių medžiagų kiekiu, byloje nėra, o atsižvelgiant į pirmiau minėtas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes apie paketo su narkotinėmis medžiagomis savybes teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad iš to buvo numanytina, jog jame gali būti supakuotas labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų; A. B., darydama jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę bendrais bruožais suvokė ir taip elgtis norėjo. Analogiškai pasisakytina ir dėl kiekio požymio ir A. V. tiesioginės tyčios, jam disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. V. tai nebuvo pirmas kartas, kai jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, vadinasi, apie jas turėjo žinių, o tai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad jis suvokė, jog daro jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir taip elgtis norėjo.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. B. ir A. V. veikos padarytos jiems veikiant tiesiogine tyčia ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos teisingai.

Dėl nuteistiesiems A. B. ir A. V. paskirtų bausmių

19. Nuteistoji A. B. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai jai nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir jomis vadovaudamiesi nepaskyrė švelnesnių bausmių, atsižvelgdami į jos materialinę padėtį, sveikatos būklę, kad nusikalstama veika padaryta atsitiktinai. Nuteistasis A. V. teigia, kad teismai, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio, turėjo atsižvelgti į jos paskirtį, todėl buvo netinkamai pritaikytos BK 41 straipsnio nuostatos, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad kasatoriaus asmenybės negalima pavadinti pavojinga, nors jis ir buvo anksčiau teistas.

20. Pažymėtina, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

21. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.). Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-491/2012, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-185-495/2020).

22. Kasatorės A. B. prašymas jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kurių pagrindu A. B. paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino kasatorės padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupe, nuteistosios kaltės formą ir duomenis, susijusius su jos asmenybe (neteista, bausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama neigiamai). Įvertinęs kasatorės medicininius duomenis, teismas nusprendė, kad aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, nenustatyta. Visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas nenustatė ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus minimalią sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

23. Kasatorė analogiškus argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų jai pritaikymo pateikė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo ir pagrįstai konstatavo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų A. B. nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, aplinkybes, susijusias su A. B. sveikata, faktais apie jos įsidarbinimą, globojamą sesers vaiką, tai, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, jos nurodytus nusikaltimo padarymo motyvus – blogą finansinę padėtį, finansinius įsipareigojimus ir kt. – įvertino, tačiau visumos šių aplinkybių pagrįstai nevertino kaip išimtinių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra situacijos, kai bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. dėl ligos negalėtų atlikti jai skirtos bausmės. Be to, nustačius tokį pagrindą, nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas BPK 359 straipsnio nustatyta tvarka.

24. Nesutiktina A. V. kasacinio skundo argumentais, kad jam neteisingai paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. V. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintas nuostatas apie bausmės paskirtį, taip pat ir į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas – įvertino tiek jo padarytą veiką, tiek asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat ir tai, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, duomenis apie kasatoriaus ankstesnį teistumą kitoje valstybėje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baustumą administracinėmis nuobaudomis, darbinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, A. V. paskirta sankcijoje nustatyta bausmė artima minimaliai. Tuo tarpu teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nei įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, nei aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas kaltinamajam A. V. skirti švelnesnę, negu įtvirtinta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. V. ir nuteistosios A. B. kasacinius skundus.

Teisėjai Artūras PažarskisAlvydas PikelisEligijus Gladutis