Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. V. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo (Nikolaj Voinov) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. kaltinamas tuo, kad nes jis veikdamas organizuota grupe su L. B. ir A. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. jis ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 9 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio ir psichotropinės medžiagos – metadono, ir šias medžiagas neteisėtai laikė su savimi (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2019 m. balandžio 9 d., 11 val., dalį – 1113,88 g – miltelių, kurių sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio – 0,620 g. – ir psichotropinės medžiagos – metadono, kurios grynoji masė – 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną, 13.10 val., ankščiau minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Paskui, iš anksto susitaręs, laikydamasis konspiracijos, su L. B. automobiliu „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nuvyko prie namo Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini)., iš kur paėmė ją (L. B.), turėdamas tikslą ją nuvežti prie upelio ir parodyti, kur paslėptos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B.. Po to, A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), ją paleido ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1 113,88 g narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Paskui L. B. išėjo link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę ir išvažiavo, kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rado ir paėmė 1 113,88 g narkotinės–psichotropines medžiagos. Tuo tarpu, A. V., palikęs L. B., pats automobiliu „Fiat Bravo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d., apie 16.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 55 km jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1 992,8 g – narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio – 1,506 g. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

2. Kaltinamasis A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2019 m. balandžio 9 d., 16.36 val., laikinai sulaikytas. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi jam dviem mėnesiams paskirtas suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas ir paskutine Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pratęstas iki 2019 m. spalio 9 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas, kuriame 2019 m. spalio 2 d. gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi trims mėnesiams kaltinamajam A. V. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019m. spalio 9 d., nes nustatė, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

III. Skundo argumentai

4. Skunde kaltinamasis A. V. ir jo gynėjas, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2019m. spalio 8 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir kaltinamajam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog konkrečiu atveju yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo pagrindai. A. V., kuris dėl jam inkriminuotos veikos kaltę pripažįsta iš dalies, yra susaistytais tvirtais socialiniais ryšiais, t. y. yra vedęs, iki suėmimo jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, turi santaupų, nes dirbo samdomu darbuotoju Anglijoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos grupę.

4.2. Skunde prašoma atsižvelgti taip pat į tai, kad A. V. serga itin sunkia liga – ŽIV, jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei reguliarūs kraujo tyrimai, kaltinamojo giminaičiai į Generalinės prokuratūros sąskaitą yra sumokėję 24 989 Eur užstatą. Visos aptartos aplinkybės, anot kaltinamojo ir jo gynėjo, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme bei nuosprendžio įvykdymas gali būti užtikrintas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: užstatu, intensyvia priežiūra, namų areštu.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. V. gynėjas prašė jo ir kaltinamojo skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. V. ir jo gynėjo N. Voinovo skundas atmetamas.

5. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas nustato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimas yra proporcingas galimai padarytos kaltinamojo A. V. veikos sunkumui, pavojingumui, pobūdžiui.

7. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. V. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai iš dalies kaltinamojo A. V., liudytojų (V. O., E. A. ir kt.) parodymai, apžiūrų, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kt.

8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindai, pagrįsta bylos duomenimis.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. V. yra kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo teismo, yra pagrįsta. Tačiau konkrečiu atveju teismo išvada, kad A. V., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrįsta ne vien gresiančios bausmės griežtumu. Pirmosios instancijos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su A. V. asmenybe, jo socialiniais, šeiminiais ryšiais ir ryšiais užsienyje. Bylos duomenimis A. V. iki sulaikymo dirbo Didžiojoje Britanijoje. Oficialaus darbo Lietuvos Respublikoje A. V. neturi, iki 2018 m. kovo mėnesio atskirais laikotarpiais dirbo pagal verslo liudijimą, jo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto nėra. Taigi, pagrindo išvadai, jog šiuo atveju kaltinamąjį sieja tvirti socialiniai ryšiai būtent su Lietuvos Respublika, teisėjų kolegijos vertinimu nėra. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis Lietuvoje būtų gavęs kokių nors legalių pajamų. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas Baltarusijos Respublikoje už analogiško pobūdžio veiką ir galimai vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina A. V. asmenybę ir rodo jo susiformavusias nuostatas veikti priešingai teisės normoms, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų, o taip pat, jog jo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje galimai buvo pajamos, gaunamos iš įstatymo uždraustų veiksmų.

10. Nors kaltinamasis A. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimo, dėl kurio galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikštas kaltinimas, pobūdžiu (savanaudiškas; galimai siekiant gauti lėšų pragyventi), pavojingumu (disponavimas labai dideliu kiekiu ypatingai pavojingos žmogaus sveikatai narkotinės medžiagos – karfentanilio- 0,620 g, o pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, karfentanilio labai didelis kiekis pripažįstamas nuo 0,018 g),taip pat labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – metadono (disponavo 130 g, kai pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, metadono labai didelis kiekis laikomas nuo 6 g); veika galimai padaryta veikiant organizuota grupe; nebuvo atsitiktinė, ji buvo iš anksto suplanuota), sunkumu (labai sunki), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nesumenkina galimo A. V. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegijos išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir jo turimi ryšiai užsienyje. Bylos duomenis, A. V. dažnai vyksta už Lietuvos Respublikos ribų (2019 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje fiksuoti devyni išvykimai), Didžiojoje Britanijoje gyvena ir dirba kaltinamojo dukra, kaip minėta anksčiau, ir pats A. V. kurį laiką yra dirbęs Didžiojoje Britanijoje, o Baltarusijos Respublikoje gyvena jo faktinė sutuoktinė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaltinamajam A. V. nusikalstama veika yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, A. V. anksčiau teistas, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, jo galimai padaryta veika nebuvo atsitiktinė, buvo iš anksto suplanuota, galimai veikta organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų. Taigi, Vilniaus apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju taip pat nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t.y. kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

12. Nustatyti du suėmimo taikymo pagrindai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad sušvelninti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę nesuteikia pagrindo sumokėti beveik 25 000 Eur, skirti užstatui. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys). Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla gauta 2019 m. spalio 2 d., teisiamajam posėdžiu nagrinėti ji perduota 2019 m. spalio 15 d., o teismo posėdis numatytas 2019 m. lapkričio 4 d., 9 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

13. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo A. V. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. A. V. laikomas suimtas daugiau nei šešis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. A. V. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytos veikos pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo ir formuojamos teismų praktikos kontekste.

14. Tai, kad A. V. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos grupę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Skunde aprašyta A. V. sveikatos būklė taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai yra tokie, jog gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaltinamajam reikalingos medicinos paslaugos gali būti teikiamos kardomojo kalinimo įstaigoje, Laisvės atėmimo vietos ligoninėje ar kitoje valstybinėje, savivaldybės medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja dar trims mėnesiams kaltinamajam A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. V. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo (NikolajVoinov) skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi trims mėnesiams kaltinamajam A. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.