Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su L. B. ir A. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: jis ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 9 d., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3 106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio ir psichotropinės medžiagos – metadono, ir šias medžiagas neteisėtai laikė su savimi Marijampolėje iki tol, kol 2019 m. balandžio 9 d. 11 val. dalį – 1 113,88 g – miltelių, kurių sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 0,620 g. – ir psichotropinės medžiagos – metadono, kurios grynoji masė – 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilnių ir tą pačią dieną 13.10 val. ankščiau minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio Vokė, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Paskui, iš anksto susitaręs, laikydamasis konspiracijos, su L. B. automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. nuvyko prie namo Nr. 4, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė ją (L. B.), turėdamas tikslą ją nuvežti prie upelio ir parodyti, kur paslėptos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B.. Po to, A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, J. T. g. 22, ją paleido ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro apie 13.50 val. sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio Vokė, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1 113,88 g narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Paskui L. B. išėjo link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžę ir išvažiavo, kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. apie 14.30 val. Vilniuje, Oslo g., prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rado ir paėmė 1 113,88 g narkotinės – psichotropines medžiagos. Tuo tarpu, A. V., palikęs L. B., pats automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Marijampolę, kai tą pačią dieną – 2019 m. balandžio 9 d. apie 16.35 val. kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 55 km jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 1 992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. V. 2019 m. balandžio 9 d. 16.36 val. laikinai sulaikytas. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi jam dviem mėnesiams paskirtas suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. V. gynėjos skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

7.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

7.2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties A. V., liudytojų V. O., E. A. parodymai, apžiūrų, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7.4. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

7.5. Kardomosios priemonės suėmimo terminas A. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

7.6. A. V. kaltinamas padaręs baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas galimai padarytas, veikiant organizuota grupe, dėl savanaudiškų tikslų, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuotas ir gerai organizuotas. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

7.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nors A. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, tačiau iki sulaikymo nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. V. yra saistomas tokiais tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi). Šios išvados nepaneigia gynėjos argumentai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su šeima. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai padaręs jis įtariamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo gynėja, nesumažina A. V. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Juolab, kad šeima galimai nesulaikė A. V. nuo nusikaltimo padarymo.

7.8. Ne mažiau svarbu tai, kad A. V. iki sulaikymo dirbo Didžiojoje Britanijoje. Oficialaus darbo Lietuvos Respublikoje A. V. neturėjo, iki 2018 m. kovo mėnesio atskirais laikotarpiais dirbo pagal verslo liudijimą. Nors pratęsiant suėmimą jo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto buvo, tačiau jo gynėja pateikė duomenis, kad šiuo metu turto neturi, pardavė. Byloje nėra duomenų, kad jis Lietuvoje būtų gavęs kokių nors legalių pajamų. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas Baltarusijos Respublikoje už analogiško pobūdžio veiką ir galimai vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Aplinkybė, kad A. V. dažnai vyksta už Lietuvos Respublikos ribų, patvirtina 2019 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje fiksuoti devyni išvykimai. Be to, Didžiojoje Britanijoje gyvena ir dirba kaltinamojo dukra, o Baltarusijos Respublikoje gyvena jo faktinė sutuoktinė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo.

7.9. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad A. V. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis), tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

7.10. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam A. V. pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

7.11. Nusikaltimas, kurio padarymu, kaltinamas A. V. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką suimtasis galimai padarė būdamas teistas, naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesnis suimtojo teistumas privalo būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Be to, A. V. inkriminuotas nusikaltimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, galimai padarytas veikiant organizuota grupe. Šios aplinkybės, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo ankstesnį teistumą, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo savanaudiškas ir galimai daromas, turint tikslą gauti neteisėtų pajamų.

7.12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su ankstesniu teistumu, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo A. V. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šios išvados nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, jog kaltinamasis iki sulaikymo turėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taigi ir pajamų pragyvenimui.

7.13. Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

7.14. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

7.15. Baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nuo 2019 m. spalio 2 d. nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. V. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

7.16. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas.

7.17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

7.18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingą organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

7.19. Nors kaltinamasis yra suimtas gana ilgą laiką, tačiau, įvertinus pateiktų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurią galimai padaręs kaltinamas A. V., pobūdį ir sunkumą, paskirta kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

7.20. Nors gynėja skunde akcentuoja kitai kaltinamajai taikomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau teismas kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ir pratęsdamas jos terminą, kiekvieno asmens atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Tai, kad kitai kaltinamajai pareikštas kaltinamas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, dar nereiškia, kad jos teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymą, yra vienoda.

7.21. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia gynėjos nurodyta aplinkybė apie suimtojo sveikatos būklę. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto įtariamojo (kaltinamojo) teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

7.22. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi kaltinamajam A. V. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.