Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajai L. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe su A. V. ir A. B., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu ir metadonu, tai yra: ne vėliau kaip 2019-04-09 A. V. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3106,68 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos karfentanilio ir psichotropinės medžiagos metadono. Narkotines – psichotropines medžiagas jis neteisėtai laikė su savimi Marijampolės mieste iki tol, kol 2019-04-09 11.00 val. dalį, tai yra 1113,88 g miltelių, kurių sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 0,620 g. ir psichotropinės medžiagos metadono, kurios grynoji masė 130,39 g, paėmė su savimi ir automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Marijampolės neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestą ir tą pačią dieną 13.10 val. aukščiau minėtą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos paslėpė tarp medžių ir krūmų prie upelio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po ko jie iš anksto susitarę, laikydamiesi konspiracijos su A. V., automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nuvyko prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė ją (L. B.) tikslu ją nuvežti prie upelio, kad parodyti kur paslėptos narkotinės – psichotropinės medžiagos, kad vėliau L. B. šią vietą nurodytų A. B.. Po ko A. V. nuvežė L. B. prie prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), ją paleido ir išvažiavo. L. B., tęsdama nusikalstamą veiką, prie minėto prekybos centro, apie 13.50 val., sulaukė A. B., kuri atvažiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos abi minėtu automobiliu nuvyko prie upelio (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), tikslu parodyti A. B. slėptuvę, kur tarp medžių ir krūmų buvo paslėpta 1113,88 g narkotinės - psichotropinės medžiagos. Po ko L. B. išėjo link (duomenys neskelbtini), o A. B. paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų, įdėjo į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžę ir išvažiavo, kai tą pačią dieną - 2019-04-09 apie 14.30 val. Vilniuje, Oslo g., prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos minėto automobilio apžiūros metu daiktadėžėje rado ir paėmė 1113,88 g narkotinės-psichotropinės medžiagos. Savo ruožtu A. V., palikęs L. B., pats automobiliu „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Marijampolės miestą, kai tą pačią dieną - 2019-04-09 apie 16.35 val. kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 55 km jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o 23.05 val. atliktos kratos metu A. V. automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį 1992,8 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio 1,506 g.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. B. laikinai sulaikyta 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi L. B. paskirtas suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamosios advokato skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas

6. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajai L. B. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų rodančių, kad kaltinamoji L. B. galimai padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie faktiniai duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose, tarnybiniame pranešime apie sekimo metu surinktus duomenis, specialisto išvadose. Sprendžiant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. B. jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajai kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą.

8. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. manant, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. L. B. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. L. B. kaltinama nusikalstamą veiką padariusi organizuota grupe su kitais asmenimis, L. B. inkriminuojamas nusikaltimas susijęs su disponavimu itin pavojiinga narkotine medžiaga – karfentaniliu, turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. Iš bylos duomenų matyti, jog L. B. praeityje buvo teista, yra netekėjusi, dirba pagal verslo liudijimą, kas rodo, jog kaltinamoji nėra saistoma nei stipriais šeiminiais, nei darbiniais, nei kitokiais socialiniais ryšiais. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdama laisvėje bei siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamoji L. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamosios gynėjo skundo argumentai apie tai, kad kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susitarusi dėl įsidarbinimo UAB ,,Nordestas“, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama L. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Ji kaltinama padariusi galimai iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, nusikaltimas galimai padarytas veikiant organizuota grupe, kaltinamajai aktyviai dalyvaujant šios nusikalstamos veikos padaryme. Iš bylos duomenų matyti, kad L. B. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo pripažinta kalta ir nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką L. B. galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nors iki sulaikymo L. B. dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad iš nusikalstamų veikų gautos lėšos buvo vienas iš L. B. pragyvenimo šaltinių. Visi šie duomenys leidžia pritarti apygardos teismo išvadai, jog L. B., būdama laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad L. B. netaikant kardomosios priemonės suėmimo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos duomenų visumą, L. B. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo L. B. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už L. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo tęsimo būtinumą. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinama L. B., pobūdį, mastą ir sunkumą, kolegija mano, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir siekis teisme netrukdomai ištirti ir įvertinti labai pavojingą, galimai organizuota grupe padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl L. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta.

15. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajai L. B. šioje proceso stadijoje maksimaliam trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamosios gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.