Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas N. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. paštu).

Atsakovas N. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisėjo žodine nutartimi nutarta nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad didysis sūnus E. jau tampa paaugliu, jis lanko būrelius, kurių lankymui reikia papildomų priemonių, jis nori geresnių batų, rūbų, o mažasis sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl jam yra reikalingos papildomos priemonės mokymuisi. Be to, nurodė, kad A. yra pilnapadis, todėl jam yra reikalingi specialūs batai. Abiem vaikams yra pastoviai naudojami vaistai, A. turi ir imuniteto ligą – limfmazgių virusą, jis lanko privačiai logopedą, už valandą moka 10-15 Eur / val. Vaikų poreikiai yra kintantys. Sūnus A. turi problemų su virškinimu, todėl jam yra perkami vaistai, kurie palengvintų problemas dėl vidurių, tenka net kviestis taksi ir skubiai vykti į priimamąjį, prašyti, kad vaikui paskirtų bet kokio brangumo vaistus, kad tik jam padėtį. Jos paskaičiavimu vienam vaikui kas mėnesį reikia 500 Eur, mažiausiai. Didysis sūnus lanko turizmo būrelį, mažasis nespėjo lankyti būrelių dėl karantino, tačiau ateityje tikrai lankys. Iš valstybės ji gauna kiekvienam po 60 Eur. Šias gaunamas sumas ji iš prašomo priteisti išlaikymo neišminusavo. Paaiškino, kad ji gyvena pas tėvus nuosavame name, antrame aukšte, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ji neturi. Atsakovas turi kitą šeimą, gyvena kitame Lietuvos gale, kiek ji žino dirba Suomijoje, sūnui yra rodęs kiek uždirba, tai yra 3500 Eur kas dvi savaites. Ji neturi jokių duomenų apie jo sveikatos būklę. Ji gyvena viena. Vaikams papildomai atsakovas nėra teikęs išlaikymo, nepasveikina net su gimtadieniais. Šiuo metu jis moka kiekvienam vaikui po 175 Eur / mėn., ir tai nereguliariai. Didžiausia sūnaus A. sveikatos problema yra limfmazgių virusas, kurio pa sekoje sūnui yra labai žemas imunitetas, reikalinga kiekvieną mėnesį gerti vaistus, reikalingas geras maistas. Be to, jis turi problemų su kalba. Jos pajamos per mėnesį yra nuo 700 Eur iki 1400 Eur. Paaiškino, kad ji sezono metu vykdo dažasvydžio veiklą, tada gauna ir didesnes pajamas, kurias gali leisti sau ir pataupyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – E.R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.R., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-824-904/2014 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 p. atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 86,88 Eur (300 Lt) kas mėnesį nuo 2014 m. vasario 28 d. iki kiekvieno sūnaus pilnametystės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-157-1025/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1 p. atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 175 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Šalių nepilnamečiai sūnūs E. ir A. R. gyvena su ieškove. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės A. R. darbo užmokestis per mėnesį yra vidutiniškai 402,58 Eur (atskaičius mokesčius). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ išduotos pažymos patvirtina, kad ieškovės A. R. vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota; atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės VOLVO,XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o nekilnojamojo turto jo vardu nėra įregistruota. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą N. R. nerasta. Ieškovės pateiktu paskaičiavimu nepilnamečiui A. R. per mėnesį yra reikalinga 579,20 Eur suma (draudimas -30 Eur, kanceliarinės prekės - 20 Eur, vitaminai - 12 Eur, vaistai (skirti visam laikui) - 30,20 Eur / mėn., rūbai - 40 Eur, logopedo paslaugos - 60 Eur (15 Eur x 4 kartus), spec. Padėjėja - 40 Eur (10 Eur x 4 kartus), telefonas - 25 Eur, komunaliniai mokesčiai - 30 Eur, higienos prekės - 12 Eur, dienpinigiai - 60 Eur (2 Eur /1 diena), maistas - 170 Eur, maitinimas mokykloje - 50 Eur), o E. R. -567 Eur suma (draudimas -30 Eur, kanceliarinės prekės - 20 Eur, vitaminai - 13 Eur, vaistai (skirti gydytojo ilgam) -19 Eur / mėn., rūbai - 40 Eur, turizmo būrelis - 30 Eur, Jaunųjų kuršių būrelis - 30 Eur, telefonas - 30 Eur, komunaliniai mokesčiai - 30 Eur, higienos prekės - 15 Eur, dienpinigiai - 90 Eur (3 Eur /1 diena), maistas - 170 Eur, maitinimas mokykloje - 50 Eur).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, ir vietoje priteisto 175 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės priteisti po 250,00 Eur, argumentuodama tuo, jog nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. per tą laikotarpį pasikeitė tėvų materialinė padėtis bei padidėjo vaikų poreikiai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra 2017 m. sausio 20 d., padidėjo šalių nepilnamečių vaikų E. R. ir A. R., poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik ketveriems metams. Šalių vaikams – E.R., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra trylika metų, jis tampa paaugliu, o A. R., gim. (duomenys neskelbtini), devyneri metai, vaikas per šį laikotarpį (per 4 metus) pradėjo lankyti mokyklą. Be to, pažymėtina ir tai, kad per keturis metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis po 175 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių ir vaikų poreikiai yra pakitę iš esmės. Juk paaugus vaikams, padidėjo jų poreikiai drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms mokslo reikmėms, būreliams, maitinimui, higienai. Atsirado vaikų asmeninių smulkių išlaidų poreikis. Pažymėtina, kad didesni vaikų poreikiai jiems paaugus ir šalyje pasikeitusi ekonominė situacija dėl infliacijos yra visiems žinomos aplinkybės ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jų išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500,00 Eur, o šią sumą sudaro maistas, drabužiai, būreliai, mokykliniai reikmenys, vitaminai, vaistai, dienpinigiai ir kt. Ieškovės nurodytos išlaidos minėtiems vaikų poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos.

Atsakovas savo apskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, į bylą neteikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs vaikų poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad vaikų būtinų poreikių užtikrinimui kiekvienam vaikui yra reikalingos 500 Eur išlaidos, ir jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad tokia vaikų išlaikymui skirtina suma tik minimaliai viršija teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės A. R. darbo užmokestis per mėnesį yra vidutiniškai 402,58 Eur (atskaičius mokesčius). Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sezono metu ji vykdo dažasvydžio veiklą, tada gauna ir didesnes pajamas (nuo 700 Eur iki 1400 Eur / mėn.). VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymos patvirtina, kad ieškovės vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės VOLVO,XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos, ir VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gamybos, o nekilnojamojo turto jo vardu taip pat nėra įregistruota. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą N. R. nerasta, gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Suomiją.

Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo vadovaujamasi kasacinio teismo praktika dėl priteistino išlaikymo dydžio, įvertintina aplinkybė, jog atsakovas apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuotas tinkamai, tačiau per teismo nustatytus terminus nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl preziumuojama, jog atsakovas sutinka su A. R. ieškinio reikalavimais ir jų neginčija. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientacinio nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, nenustatyta.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys savo nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti kiekvienam vaikui po 430 Eur per mėnesį sumą (500 Eur – 70 Eur).

Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas – ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydis – po 215 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. spalio 26 d. – iki E.R. ir A. R. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliktina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei prašymo jas atlyginti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsniai).

Teismo patirtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-157-1025/2017 priteisto išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 26 d.) iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiams vaikams E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams E. R. ir A. R. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę A. R.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-703-1071/2021).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.