Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-170-1149/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-12
Bylos Nr.: e2-170-1149/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02153-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marija Augustinaitė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: J. K.
Advokatai: Rimvydas Paulauskas, Linas Žukauskas, Rimvydas Paulauskassu

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-170-1149/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02153-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant Anetai Kozun,dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui Linui Žukauskui,atsakovei J. K., jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 629,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Paskutinis liepos mėnesio savaitgalis dažniausiai sutampa su asmenine švente - gimtadieniu ((duomenys neskelbtini)) ir kasmetine Klaipėdos miesto švente - Jūros švente. Įprastai tokią sutampančią dvigubą progą yra įpratusi pažymėti šventinio vakaro, nakties praleidimu su sutuoktiniu S. K. ir artimais draugais naktinės miesto šventės renginiuose, kitą dieną skiriant šventiniams pietums su ieškovės, jos sutuoktinio tėvais, artimais giminaičiais. Tokiu būdu 2022 m. liepos 29 d. (penktadienis) Klaipėdos mieste prasidėjus Jūros šventės renginiams, po dienos renginių pasiliko praleisti laiką naktiniuose renginiuose, kur prie jos ir sutuoktinio prisijungė bendri pažįstami draugai. Jau 2022 m. liepos 30 d. apie 06.00 val., ieškovei su sutuoktiniu ir bendrais pažįstamais linksminantis ir leidžiant laiką bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grįžus iš tualeto šalia baro prie jos sėdinčio sutuoktinio ant kėdės, ant kurios anksčiau sėdėjo pati ieškovė, pamatė nepažįstamą moterį. Ieškovei artinantis prie baro jos sutuoktinis šios moters paprašė atlaisvinti kėdę jo sutuoktinei, t. y. ieškovei. Ieškovei prisiartinus, ši moteris atsistojo nuo kėdės ir kiek pasitraukė į šalį, atsisukusi į baro pusę ieškovė netikėtai pajuto stiprų smūgį kietu daiktu į galvą (viršugalvį). Atsisukusi prieš save ieškovė pamatė tą pačią moterį, kuri ieškovei netikėtai griebė delnais ir nagais ieškovei už veido ir pasikartojančiais judesiais, spausdama atliko brėžimo - plėšimo veiksmus. Ieškovei kiek atsistūmus nuo šios moters, ji griebė ieškovę už rankų ir naudodama jėgą toliau laisva ranka bandė pasiekti ieškovės veidą. Bare kilus sumaiščiai, apsauginiai ir kartu su ieškovę užpuolusia moterimi atėjęs vyras, ieškovę užpuolusią moterį ištempė iš kokteilių baro į lauką, po ko ši pasišalino iš įvykio vietos.

1.2. Apie įvykį pranešus policijos tarnybai, į įvykio vietą policijos ekipažą atsiųsti buvo atsisakyta, ieškovei buvo pasiūlyta pačiai atvykti į policijos komisariatą pareiškimo apie užpuolimą surašymui. Nuvykus į policijos komisariatą įvykis buvo užfiksuotas, tačiau dėl didelio policijos pareigūnų užimtumo daugiau procesinių - operatyvinių veiksmų iš karto po įvykio atliekama nebebuvo. Tą pačią dieną policijos komisariate buvo atlikta ieškovės sužalojimų apžiūra, ieškovė buvo nukreipta specialisto apžiūrai, kuri buvo atlikta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Specialisto surašyta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad ieškovei veide kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje padarytas juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas, dešinės alkūnės paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio paviršiuje smulkios poodinės kraujosruvos, analogiškos kraujosruvos ir kairės alkūnės paviršiuose. Specialisto išvada konstatuota, kad juostos formos nubrozdinimas - nudrėskimas veide, tikėtina, padarytas rankos pirštų nagais, kraujosruvos - nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais. Specialisto išvada konstatuota, kad ieškovei padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kitą dieną po specialisto apžiūros ieškovė pasijuto blogai, stiprus galvos skausmas srityje, į kurią buvo suduotas smūgis kietu daiktu, galvos svaigimas paskatino ieškovę kreiptis į medikus, apžiūros metu ieškovei konstatuotas galvos sumušimas, skirtas ambulatorinis gydymas ir nedarbingumas.

1.3. Jau kitą dieną po užpuolimo ieškovės sutuoktinio pažįstamas J. Š., buvęs bare ieškovės užpuolimo metu, ieškovės sutuoktiniui nurodė, kad jis pažįsta moterį, užpuolusią ieškovę ir tai yra atsakovė J. K.. Tokiu būdu paaiškėjus ieškovę užpuolusiam asmeniui, atsakovė buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, kur pripažino, jog būdama neblaivi užpuolė ieškovę, nors tokio savo elgesio motyvų paaiškinti negalėjo. Atsakovei visiškai pripažinus savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-28579-22 buvo nutrauktas, atleidžiant įtariamąją J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant ją pagal laidavimą motinos T. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Atsakovė, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, žalos, padarytos ieškovei dėl sveikatos sužalojimo, neatlygino.

1.4. Dėl užpuolimo ir sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu, liekamųjų sužalojimo pasekmių sumažinimu. Būtinų ir skubiausių medicinos priemonių, vaistinių preparatų, sužalotos odos priežiūros priemonių, taip pat įtampą, stresą malšinančių, nervinę būklę raminančių vaistų įsigijimui patirtas išlaidas sudaro ne mažesnė nei 169,08 Eur suma. Ši išlaidų suma yra minimali, nes dėl patirto streso, išlaidas, patirtas iš karto po sužalojimo, patvirtinančių pirkimo čekių neišsaugojo. Be to, dėl patirto veido sužalojimo, padaryto odos nubrozdinimo - nubrėžimo vietoje ėmė formuotis iškilus tamsios spalvos randas, esmingai darkantis estetinę ieškovės išvaizdą. Kilo grėsmė, kad susiformavęs randas išliks visam laikui. Dėl šios priežasties, gavusi tiek gydytojų, tiek estetinės chirurgijos specialistų konsultacijas, tam, kad būtų išvengta galimų chirurginių operacijų ateityje mažinant liekamuosius rando darinius, ryžosi atlikti gydomąsias estetines veido priežiūros procedūras - kolageno injekcijomis. Tai ilgalaikis, apie 6 mėnesius trunkantis kolageno (vienas svarbiausių odos komponentų baltymų, skatinančių audinių elastingumą ir odos atsinaujinimo procesus, stiprinančių audinių sieneles) injekcijų estetinio gydymo kursas, skirtas rando audinių minkštinimui ir lyginimui, jo audinių suvienodinimui su aplinkiniais audiniais. Tokių gydomųjų - estetinių procedūrų kursas buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 2023 m. kovo 7 d. laikotarpiu. Už šias procedūras ieškovė sumokėjo bendrą 1 460 Eur procedūrų kurso kainą. Laiko, kad šios patirtos išlaidos yra susijusios su patirto sveikatos sužalojimo neigiamų pasekmių sumažinimu, todėl yra pagrįstos ir jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

1.5. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų taip pat patyrė neturtinio pobūdžio išgyvenimus, patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma. Pažymėjo, kad buvo sužalota labiausiai matoma kūno dalis - veidas, o sužalojimo pobūdis sukėlė grėsmę visą gyvenimą galinčių likti estetinės išvaizdos pasekmių (rando) atsiradimui. Dėl patirto veido sudarkymo ir nedarbingumo dėl galvos sumušimo ieškovė kurį laiką buvo priversta nedirbti, kas turėjo įtakos ir jos pajamų netekimui. Dėl patirto sužalojimo ieškovė pakankamai ilgam laikui iškrito iš normalaus, įprasto gyvenimo ritmo, patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus dėl galimų liekamųjų sužalojimo pasekmių, turėjo ilgalaikį rūpestį dėl jos sveikatos būklės, liekamųjų sužalojimo pasekmių sumažinimo ar visiško eliminavimo. Ilgą laiką stengėsi slėpti, maskuoti estetinę išvaizdą, jautėsi nejaukiai ir nemaloniai dėl estetinės išvaizdos būnant viešumoje ir net artimųjų aplinkoje, dėl ko patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, stresą, bendravimo apribojimą. Sužalojimas lėmė ir tebelemia nemalonių pojūčių atsiradimą, nes dėl temperatūrų poveikio (aukštos temperatūros, ar žemės temperatūros) sužalojimo veide vieta, ir sužalojimo forma išryškėja ir tampa ryškiai matoma, nereikalingai atkreipia aplinkinių dėmesį, taip trikdant ieškovę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsiliepime nurodoma, kad paskutinis liepos savaitgalis dažniausiai sutampa su gimtadieniu ((duomenys neskelbtini)) ir kasmetine Klaipėdos miesto švente - Jūros švente. Šias dienas leidžia su šeima ir artimais draugais Jūros šventės renginiuose. Ieškovė į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko iš kito renginio prie jūros pakrantės, kur vartojo alkoholinius gėrimus ir nebuvo blaivi. Visų konflikto aplinkybių tiksliai neprisimena, ką nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas pasakyti negali, tik žino, kad konfliktas įvyko prisėdus prie ieškovės sutuoktinio. Ieškovei grįžus iš tualeto buvo paprašyta atlaisvinti jos vietą. Nepamena, ar ieškovė ją (atsakovę) stūmė, ar kažkaip kliudė. Mano, ir vėliau sutiko ir pripažino, kad mojant ranka kliudė ieškovės kaktą, dėl ko buvo padarytas įbrėžimas. Kitokių veiksmų prieš ieškovę nedarė, į galvą nesmogė. Konfliktas truko kelias sekundes. Norėjo susitaikyti su ieškove, skambino, rašė jai žinutes. Laiko, kad ieškovės nurodomos estetinės procedūros nebuvo būtinos, ieškovė nepateikė įrodymų, jog be šių veido priežiūros procedūrų nebuvo galimybės atstatyti jos sveikatos, buvusios iki įbrėžimo padarymo. Ieškovė yra kosmetologė, todėl tikėtina, kad ji galbūt atliko gydomąsias estetines veido procedūras, pasinaudodama situacija, kad atsakovė yra pripažinta kalta dėl įbrėžimo padarymo ir dėl to už jas turės sumokėti. Prašo nepriteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes tai neigiamai atsilieps vaikų gerovei: turi tris mokyklinio amžiaus vaikus, yra išsituokusi, gaunamos pajamos yra minimalios. Be to, ieškovė negalėjo patirti didelių neigiamų išgyvenimų, nes praėjus gal mėnesiui po įvykio socialiniuose tinkluose matė įdėtas ieškovės fotonuotraukas, ir jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad dėl atsakovės ant kaktos padaryto įbrėžimo - įdrėskimo žaizda kraujavo, dėjosi šašas, namuose tepė 2-3 rūšių tepaliukus, gydė žaizdos paviršių, skatino žaizdos gijimą. Paviršinei žaizdai užgijus, šašui nukritus oda pradėjo trauktis, išryškėjo randas, kuris buvo įdubęs, reikėjo priemonių, kurios paskatintų įdubimo išsilyginimą. Pati yra kosmetologė, tačiau nėra medikė, todėl nusprendė pasikonsultuoti su gydytoju. Vykdo individualią veiklą, nuomojasi kabinetą iš UAB (duomenys neskelbtini), žinojo, kad ten dirba geras plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S., kreipėsi dėl jo konsultacijos. Gydytojas rekomendavo atlikti kolageno injekcijų kursą. Sulaukus 40 metų kolageno gamyba organizme sumažėja, todėl be šių injekcijų nebūtų galima to pasiekti. Taip pat kadangi ties randu matėsi stiprios kraujagyslės, kurios keitė spalvas, buvo pasiūlyta padaryti lazerio procedūrą, kad pašalinti kapiliarų tinklą. Atliktų kolageno ir lazerio procedūrų rezultatais yra patenkinta, rando įdubimas išsilygino, randas yra išbalęs, tačiau liko baltas dryžius ant kaktos. Vizualiai randas ant kaktos visiškai neišnyko, jis matosi, keičiantis orams, sušalus, būnant pirty, patyrus stresą jis mėlynuoja, raudonuoja, ateityje jis gali pranykti, bet gali ir nepranykti, likti visam gyvenimui. Po sužalojimo nuotraukas į socialinius tinklus dėjo koreguotas su specialiomis nuotraukų koregavimo programomis, nedėtų nuotraukų, kur būtų subjaurota. Dėl patirto sužalojimo patyrė ne tik išlaidų už medicinos priemones, įvairius medicininius preparatus, kolageno ir lazerio procedūras, tačiau ir neturtinio pobūdžio išgyvenimų. Kitą dieną po įvykio turėjo vykti jubiliejinio gimtadienio šventė, tačiau ji neįvyko, nes dėl išvaizdos ir moralinės savijautos nebuvo galimybių švęsti. Buvo baisu pasirodyti viešumoje, net nueiti į parduotuvę, nes patinimai, pamėlynavimai išmušė iš gyvenimo. Dėl sužalojimų nedirbo 2 mėnesius, po to kiekvienai klientei teko aiškintis, kas atsitiko, buvo labai nemalonu. Visus metus gyveno streso būsenoje, pergyveno dėl galinčių likti padarinių matomiausioje kūno vietoje – veide.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Linas Žukauskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovė pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais sukeltos pasekmės akivaizdžios iki šiol. Nesutikdama atlyginti ieškovės patirtų procedūrų išlaidų atsakovė kvestionuoja ieškovės teisę imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant sumažinti sužalojimo pasekmes, bei ieškovės teisę pasirinkti gydymo būdą. Laiko, kad turi būti ginamos nukentėjusio asmens – moters, kuriai sužalotas veidas, teisės. Bet kuri moteris imtųsi visų priemonių, kad išvaizda būtų maksimaliai tvarkinga. Atsakovė negali kvestionuoti ieškovės teisės ieškoti gydymosi būdų ir ieškoti jai tinkamų priemonių. Ieškovės pasirinktas būdas ir priemonės nebuvo perteklinės, ieškovė rezultatu yra patenkinta, sužalojimo pasekmes pavyko minimizuoti. Pažymėjo, kad šioje byloje nekalbama apie procedūras atlikusios įmonės vidaus darbo organizavimą, įforminant suteiktas paslaugas, jei jis turi trūkumų, tai ieškovė neturi galimybių to įtakoti. Ieškovė kreipėsi dėl paslaugų gavimo, paslaugas gavo, todėl patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Ieškovės prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis nėra nesąžiningas. Sužalojimų momentas sutapo su ieškovės jubiliejiniu gimtadieniu, ko pasekoje teko atšaukti suplanuotą pasibuvimą su šeima ir draugais. Ieškovė buvo priversta vaikščioti į institucijas, kur buvo fotografuojama, apžiūrinėjama, kurį laiką nedirbo, nes nedrįso rodytis viešumoje, kadangi nebuvo įmanoma paslėpti rando. Tuo tarpu atsakovė jokio empatiškumo nerodė, nesugebėjo nei atsiprašyti, nei matė tame ypatingai neigiamo savo elgesio. Turi duomenų, kad tokio pobūdžio atsakovės elgesys tame bare yra toleruojamas, ne vienkartinio pobūdžio.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko atlyginti 169,08 Eur sumą už medicinos priemones, medicininius preparatus bei 200 Eur neturtinei žalai, kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad buvo Jūros šventė, leido laiką su vaikais dienos renginiuose, vėliau su pilnamete dukterimi nusprendė pasilikti naktiniuose renginiuose. Užėjus į barą „(duomenys neskelbtini)“ jame buvo ieškovė su sutuoktiniu. Ieškovė buvo neblaivi, priešiškai nusiteikusi, matyt pyko, kad prieš tai leido laiką su jos sutuoktiniu kitame bare. Kai ieškovė nuėjo į tualetą, priėjo prie jos vyro. Buvo sumaištis, mojant ranka kliudė ieškovės veidą. Ikiteisminio tyrimo metu iš tyrėjos gavo ieškovės telefono numerį, skambino jai, rašė žinutes, norėjo susitarti, bet ieškovė į žinutes neatsakė. Nurodė, kad turi 7 metus kosmetologo darbo stažą ir 2 metus vaistinės asistento darbo stažą. Iš patirties žino, kad kai užgijus žaizdai nukrenta šašas, reikia tepti rando gijimą skatinančius gelius, galima gerti kolageną. Jei tinkamai naudoji tepaliukus, oda įgauna sveiką būseną. Iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad ji buvo nusipirkusi geras, kokybiškas priemones, jų turėjo pakakti rando gydymui, gijimo procesui. Tuo tarpu kolageno injekcijos yra estetinė, pagražinimo procedūra, priemonė veido odos revitalizacijai. Tai brangi procedūra, kuri šiuo atveju nebuvo būtina. Ieškovei buvo taikytas būtiniausias gydymas tepaliukais, reikėjo daugiau laiko laukti ir tikėtina rando įdubimas būtų iškilęs. Taip pat ieškovei nebuvo būtinybės atlikti lazerio procedūros, vėlgi užgijus žaizdai reikėjo laukti, nauja oda ir yra įvairių atspalvių. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad už 169,08 Eur sumą įsigytos priemonės buvo pakankamos žaizdai ir randui užgydyti. Taip pat laiko, kad 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama. Pati dėl šio įvykio patyrė daug išgyvenimų, tenka pavartoti raminamuosius vaistus. Yra išsituokusi, viena augina tris mokyklinio amžiaus vaikus, pajamos yra minimalios.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ginčo dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų nėra, ieškovė turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė sutinka atlyginti 169,08 Eur sumą už ieškovės įsigytas medicinos priemones, medicininius preparatus. Tačiau atsakovė nesutinka sumokėti ieškovės reikalaujamos sumos už estetines procedūras. Tokias procedūras gali atlikti tik gydytojas ir turi būti pildoma medicininė dokumentacija, kurios šiuo atveju nėra. Jei buvo atliktos invazinės procedūros, o jas gali atlikti tik licenciją turintis asmuo, turėjo būti pateikta medicininė dokumentacija. Ieškovė toje klinikoje nuomojasi kabinetą, todėl kyla abejonių, kad paslaugos apskritai buvo suteiktos. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad tokios procedūros iš tiesų buvo reikalingos. Tuo tarpu ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos dydis 3-5 kartus viršija maksimalią ribą, suformuotą teismų praktikoje. Pažymėjo, kad nepraėjus ilgam laiko tarpui ieškovė keliavo, lankėsi viešose vietose, kėlė nuotraukas į socialinius tinklus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jos patirti dvasiniai išgyvenimai buvo nepakeliami.

8. Liudytoja apklausta L. G. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Darbo funkcijos yra darbuotojų priėmimas, kabinetų nuoma, tačiau kasdienės įmonės veiklos neorganizuoja, tai daro administratorė G. B., nes pati dirba per 3 darbus. Patalpose nuomojami 5 kabinetai, 1 iš jų nuomojasi ieškovė. Likusioje patalpų dalyje veiklą vykdo klinika „(duomenys neskelbtini)“. Gydytojas G. S. dirba darbo sutarties pagrindu, į kliniką atvažiuoja 1 kartą per mėnesį. 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. spalio 13 d. pažymas parengė G. B., pati šias pažymas tik pasirašė kaip įmonės direktorė.

9. Liudytoja apklausta G. B. parodė, kad 5 metus dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra administratorė, kosmetologė, taip pat 2 metus asistuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojui G. S.. Anglijoje yra baigusi kosmetologiją, taip pat šiuo metu studijuoja bendrosios praktikos slaugą. Kadangi visą laiką asistuoja gydytojui, jai yra žinoma, kad ieškovei gydytojas G. S. paskyrė kolageno injekcijų kursą bei impulsinę šviesos terapiją. Gydytojas atliko 1 procedūrą su kolageno injekcijomis, o 4 kolageno procedūras atliko ji su aparatu „mezopenu“, taip pat atliko impulsinę šviesos terapiją. Kaip kosmetologė tokias procedūras gali atlikti. Kadangi ieškovę žino, nes ji patalpose nuomojasi kabinetą, todėl jai buvo pigesnės procedūrų kainos, nei kitiems klientams. 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. spalio 13 d. pažymas parengė ji, suderinusi su gydytoju G. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28579-22 2022 m. rugpjūčio 8 d. pareikštas įtarimas dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini), apie 06.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė ieškovei vieną kartą kumščiu į veidą ir tuo padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą veide kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose, dešinio dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje bei kairio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. IBPS-V-3192077-22 patvirtintas prokuroro nutarimas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-28579-22, atleidžiant atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant ją pagal laidavimą T. K. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei padaryta žala nebuvo atlyginta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

13. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovei, reikalaujančiai žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jos kaltės buvimą.

14. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

16. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu pradėtas, įtariant, kad ji 2022 m. liepos 30 d. konflikto metu smogė ieškovei vieną kartą kumščiu į veidą ir tuo padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą - nudrėskimą veide, kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant ją pagal laidavimą motinos atsakomybėn. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis, be kitų sąlygų, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji ranka ieškovės veide, kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą - nudrėskimą, ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo sutrikdyta ieškovės sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas šio sužalojimo padarymo mechanizmas: iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas veide, kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje gavosi nuo vieno trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tikėtina rankos piršto nagu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. atsakovei panaudojus fizinius veiksmus ieškovės atžvilgiu, ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsirado žala kaip atsakovės veiksmų padarinys. Kaip minėta, atsakovės kaltė preziumuojama, atsakovė šios prezumpcijos neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, esant nepaneigtai atsakovės kaltės prezumpcijai, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 182 straipsnio 4, 5 punktai, 185 straipsnis). Atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą.

17. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta.

18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos sužalojus sveikatą, dydžio.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

16. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 169,08 Eur sumą, kurią išleido įsigydama medicinos priemones, medicininius preparatus, reikalingus patinimui, paraudimui, skausmui mažinti, žaizdai dezinfekuoti, žaizdos, vėliau atsiradusio rando gydymui, gijimui skatinti, rando minkštinimui, lyginimui, mažinimui, sužalotos odos apsaugai nuo neigiamo aplinkos poveikio, odos regeneracijos skatinimui ir kt. Ieškovės patirtas išlaidas šiuo aspektu patvirtina į bylą pateikti pirkimo kvitai (vaistinių kasos kvitai) apie atsiskaitymą vaistinėse už įsigyjamas priemones, preparatus (el. b. failas 1, 30-31 psl.). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti žala už medicinos priemonių, medicininių preparatų įsigijimą yra realiai patirta, tarp šalių nesant ginčo, kad šių priemonių, preparatų įsigijimas yra susijęs su įvykiu ir buvo būtinas ieškovės sveikatos atstatymui, todėl reikalavimas atlyginti šias išlaidas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 169,08 Eur turtinės žalos atlyginimui už įsigytas medicinos priemones, medicininius preparatus (CPK 178, 185 straipsniai, 268 straipsnio 5 dalis).

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 460 Eur sumą, kurią išleido už estetinio gydymo procedūrų kursą mikroinjekcijomis kolageno preparatu ir šviesos impulsinę terapiją į kaktoje susiformavusį randą. Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka, nurodo, kad nurodytos procedūros nebuvo būtinos, taip pat kelia abejones dėl jų realaus atlikimo.

19. Pirmiausia atsakovė nurodo, kad procedūrų atlikti nebuvo būtinybės, ieškovė turėjo laukti, galimai oda būtų atsinaujinusi pati, be papildomų estetinių procedūrų, t. y., anot atsakovės, per laiką odos spalva galimai būtų suvienodėjusi, o rando įdubimas – iškilęs. Pažymėtina, kad nukentėjęs asmuo turi būti nedelsiant grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Dėl to ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nieko nelaukdama ieškoti būdų ir priemonių žaizdos vietoje atsiradusiam randui naikinti ir (ar) minimizuoti, naikinti raudoną rando spalvą ir kt. Dėl kaktos srityje susiformavusio odos defekto ieškovė kreipėsi į licencijuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigą UAB (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų, UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažymos matyti, kad ieškovę konsultavo įstaigoje dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S., kuris sudarė gydymo planą, atliekant impulsinės šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu. Iš procedūras atlikusios licencijuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažymos matyti, kad šios procedūros buvo parinktos atsižvelgiant į ieškovės rando būklę: randas atrodė ryškiai raudonos spalvos, kietas, nelygių kraštų ir kt., procedūros buvo skirtos siekiant vizualiai minimizuoti randą, naikinti raudoną spalvą, paveikti smulkius raudonus kapiliarus, lyginti rando paviršių, skatinti natūralaus kolageno gamybą ir kt. Pažymėtina, kad licencijuota asmens sveikatos priežiūros įstaiga / gydytojas, kaip profesionalai, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Iš į bylą pateiktos 2022 m. rugpjūčio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu darytos fotonuotraukos (el. b. failas 1, 131 psl.) matyti žymus randas veide, kaktos srityje: kiekvienam stebėtojui matyti, kad randas ryškus, apimantis žymią kaktos srities dalį, dėl savo estetinės išvaizdos pats savaime atkreipiantis dėmesį į žmogų ir pastebimas iškart, o ne specialiai apžiūrint žmogų ir matomas tik iš arti. Manytina, kad kiekvienas asmuo, besirūpinantis savo sveikata ir išvaizda, imtųsi visų įmanomų priemonių, siekiant randą naikinti, o jei rando visai panaikinti neįmanoma, koreguoti rando dydį, faktūrą ir formą, siekiant randą paversti mažiau matomu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad išlaidų estetinėms procedūroms atlikti būtinumą nulėmė objektyvios aplinkybės, t. y. rando lokalizacija (matomiausioje kūno vietoje – veide), jo dydis, ryškumas, ir dėl to pablogėjusi estetinė veido būklė, o ne atsakovės nurodomas ieškovės subjektyvaus pobūdžio pageidavimas pagerinti odos būklę, neva tik sutampantis su patirto sužalojimo faktu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažymos matyti, kad baigus procedūrų kursą randas suminkštėjo, pašviesėjo, gijimo procesas pagreitėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad po procedūrų buvo nuimtas skausmas ir tempimo jausmas, sumažėjo odos kaktos srityje spalvos nelygumai, buvo aplygintas odos kaktos srityje paviršius. Teigiamą procedūrų poveikį ir pasiektą rando būklės pagerinimo efektą patvirtina ne tik gydymo įstaigos UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, tačiau ir pačios ieškovės vertinimas ir savijauta, taip pat pateiktos klinikoje prieš procedūras (2022 m. rugpjūčio 26 d.) ir baigus procedūrų kursą (2023 m. kovo 7 d.) darytos fotonuotraukos (el. b. failas 1, 131 psl.), kuriose rando būklės skirtumas vizualiai žiūrint akivaizdus. Pažymėtina, kad šių procedūrų atlikimas negali būti vertinamas kaip perteklinis dar ir tuo aspektu, kad nuo įvykio jau praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau randas kaktos srityje yra aiškiai kiekvienam stebėtojui matomas, tuo buvo galima įsitikinti ieškovei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė išlaidų, patirtų atliekant impulsinės šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu, būtinumą, šalinant sveikatos sužalojimo padarinius.

20. Atsakovė, minėta, taip pat kelia abejones dėl realaus estetinių procedūrų atlikimo. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos (https://vaspvt.lrv.lt/uploads/vaspvt/documents/files/Lic/L4526.pdf; https://licencijavimas.vaspvt.gov.lt/License/PublicOfficeIndex) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduota Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini): antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – dermatovenerologijos, bendrąją asmens sveikatos priežiūros – slaugos (bendrosios praktikos slaugos). Kaip nurodė liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) vadovė L. G. įstaigoje darbo sutarties pagrindu dirba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S.. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos (https://licencijavimas.vaspvt.gov.lt/License/PublicSpecialistIndex) matyti, kad G. S. (duomenys neskelbtini) išduota plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo licencija Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ (galioja nuo 2020 m. gegužės 5 d.) nurodyta, kad plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pagal savo kompetenciją turi teisę konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (9.4 papunktis), gali atlikti estetines operacijas ir procedūras, tame tarpe naudojant užpildus, botulino toksiną, biologinių audinių ir ląstelių kultūrų ir kitas injekcijas (16.8.2 papunktis). Kaip nurodė ieškovė, liudytoja apklausta G. B., kuri asistuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojui G. S., ką patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažyma, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S. ieškovei suteikė konsultaciją dėl jai reikalingų procedūrų randui šalinti, sudarė gydymo planą, gydytojas taip pat atliko 1 procedūrą kolageno injekcija invaziniu metodu. Liudytoja apklausta G. B., davusi priesaiką, parodė, kad ji pati atliko 4 aparatines procedūras kolageno preparatu ir impulsinės šviesos terapijos procedūrą. Į bylą taip pat pateikti UAB (duomenys neskelbtini) nustatytos formos ieškovės pasirašyti 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. spalio 8 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. kovo 7 d. sutikimai atlikti procedūras (el. b. failas 1, 144-149 psl.), kasos kvitas, banko mokėjimo nurodymai, patvirtinantys iš viso 1 460 Eur išlaidų faktą (el. b. failas 1, 32-37 psl.). Tuo tarpu atsakovės teiginiai, jog procedūras galimai atliko asmuo, neturintis teisės atlikti tokio pobūdžio procedūrų (kosmetologė G. B.), taip pat, kad nepildyta medicininė dokumentacija, neturi įtakos reikalavimo pagrįstumui. Ieškovė dėl paslaugų gavimo kreipėsi į licencijuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigą UAB (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodo, kad paslaugas gavo, ką iš esmės patvirtina ieškovės pildyti įstaigos nustatytos formos sutikimai atlikti procedūras ir duomenys, patvirtinantys faktiškai išleistas pinigų sumas už paslaugas, paslaugų kokybe ir rezultatu yra patenkinta, tuo tarpu licencijuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidinis darbo organizavimas, paskirstant darbo užduotis ir pavedant paslaugas teikti atitinkamiems įstaigos darbuotojams, dokumentacijos (ne)pildymas ir galimas tokio (ne)pildymo neatitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas.

21. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų ir motyvų visumą, ieškovės 1 460 Eur dydžio išlaidos už estetines veido procedūras pripažintinos įrodytomis ir atlygintinomis, todėl reikalavimas atlyginti šias išlaidas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 460 Eur turtinės žalos atlyginimui už estetines veido procedūras (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 629,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

25. Pažymėtina, kad asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010).

27. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, visų pirma atsižvelgia į tai, kad buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata, taip pat į ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį. Šiuo aspektu įvertintina tai, kad ieškovei buvo sužalota matomiausia kūno dalis – veidas. Nors ieškovė vykdė specialistų rekomendacijas, naudojo specialias priemones (tepė tepalus, gėrė maisto papildus, skatinančius odos regeneraciją ir kt.), atliko estetines procedūras, tačiau sužalojimo - paviršinio odos nubrozdinimo-nudrėskimo liekamųjų padarinių iki galo panaikinti nepavyko, padariniai buvo tik kiek įmanoma minimizuoti: ieškovės teigimu sužalojimo padariniai jaučiami iki šiol, keičiantis orams, patyrus stresą ir pan. išlikęs randas mėlynuoja, raudonuoja, jo vizualiai nesimato tik naudojant kosmetines maskuojamąsias priemones. Pažymėtina, kad ieškovei dalyvaujant teismo posėdžiuose buvo aiškiai vizualiai matyti įstrižos juostos formos raudonos spalvos randas kaktoje. Neabejotina, kad matomiausioje kūno zonoje likęs randas kelia estetinį diskomfortą, gadina bendrą veido odos išvaizdą, ieškovė, nenorėdama atkreipti dėmesio, priversta naudoti specialias kosmetines maskuojamąsias priemones, randas gali niekada neišnykti, ir su šiais padariniais gali tekti gyventi visą gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra ne tik moteris, kuriai svarbi jos išvaizda, tačiau ir kosmetologė, kuriai veido oda – įrankis, kuriant specialistės įvaizdį.

28. Neapsiribojant vien tik ieškovės sveikatai padarytos žalos pobūdžiu, atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes (dėl patirto sužalojimo patirtą stresą, išgyvenimus, šeimos gyvenimo sutrikdymą ir kt.), kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos psichologinė sveikata: ieškovė patyrė pergyvenimą dėl galinčių likti liekamųjų padarinių, kurį laiką buvo apribotos jos bendravimo galimybės, ieškovė, veide esant žaizdai, nurodė, kad vengė rodytis viešumoje, kas trukdė gyventi visavertį gyvenimą. Be to, atsižvelgtina į aplinkybę, kad sužalojimai padaryti viešoje vietoje, dėl įvykio pradėjus ikiteisminį tyrimą, su ieškove buvo atliekami procesiniai veiksmai (asmens apžiūros ir kt.).

29. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Šiuo aspektu atsižvelgtina į ieškovei padaryto kūno sužalojimo mastą ir pobūdį, jo padarymo aplinkybes, gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus neigiamus išgyvenimus, kilusias pasekmes. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, vertintina, kad sužalojimas, be kita ko, padarytas matomiausioje kūno vietoje – veide, sužalojimas paliko neigiamų liekamųjų padarinių – aiškiai aplinkiniams matomą randą, kas taip pat laikytina didinančiu neturtinės žalos atlyginimą kriterijumi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltės formą. Teismo vertinimu, konkrečios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žalą atsakovė padarė tyčiniu smurtiniu veiksmu, pažeidžiant ieškovės kūno vientisumą (atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, atsakovė su jai inkriminuota veika sutiko ir tai buvo viena sąlygų atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės), kas yra kompensaciją didinantis veiksnys. Nors atsakovė nurodo, kad yra išsituokusi, augina tris mokyklinio amžiaus vaikus, o pajamos nėra itin didelės, tačiau tai nelaikytina kompensaciją mažinančiu veiksniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusio asmens, jo artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kai buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, baudžiamosiose bylose svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-256-648/2022, Nr. 2K-21-697/2022, Nr. 2K-188-303/2023, Nr. 2K-29-648/2023, Nr. 2K-63-942/2023 ir kt.). Paminėtina, kad, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-926/2022 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, nosies sumušimo pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-929/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, dešiniu kumščiu suduodant į kairę akį, bei tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kraujosruvą akies junginyje, kai neliko liekamųjų padarinių, priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų įvairiose veido vietose, dantų panirimą, ir kt. pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-908/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavus kumščiu vieną smūgį į veidą ir padarius danties panirimą ir randu sugijusią nedidelę žaizdą viršutinėje lūpoje, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-557/2023 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje – antakyje – akies vokuose – skruoste, kairiame žande – pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvas ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, ir kt. Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

31. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad žala padaryta sveikatai kaip absoliučiai vertybei, į nustatytus didinančius neturtinės žalos atlyginimą kriterijus (sprendimo 29 punktas), į tai, kad nepaisant naudotų priemonių ir taikytų procedūrų dėl sužalojimo yra likę aiškiai matomi liekamieji padariniai matomiausioje kūno vietoje - juostos formos randas kaktos srityje, dėl ko ieškovė, nenorėdama atkreipti dėmesio į šį odos defektą, kaip atsakovės veiksmų pasekmę, iki šiol (ir galimai visą likusį gyvenimą) priversta naudoti kosmetines maskuojamąsias priemones, į ieškovės amžių ir veiklos sritį (ieškovė jauna moteris, dirbanti grožio paslaugų srityje), į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius (lyginant teismų priteisiamas sumas taip pat įvertintina infliacija, bendras kainų lygis šalyje bei tai, kad nuo 2024 m. padidėjo tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis mėnesio atlyginimas), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, sprendžia esant pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 640 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

35. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

36. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, laikytina, kad ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme patenkintas pilna apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

37. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą praktiką, į tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir neturtinės žalos dydį nustato teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju, neatsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės reikalautos neturtinės žalos iš atsakovės priteista dalis sumos, laikytina, jog šis ieškovės materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Įvertinus, kad buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytų dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina 640 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

38. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 93 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

39. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į sprendimo 36-37 punktuose nurodytus motyvus, jog ieškovės ieškinys, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, laikytinas tenkintu, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K. 1 629,08 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 08 ct) turtinės žalos atlyginimą, 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 129,08 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų 08 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei I. K..

Priteisti iš atsakovės J. K. valstybės naudai 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661), ir 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė