Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-927/2023, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, 7, 8, punktais, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo E. Š., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, paskiriant įpareigojimą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš A. B. bei M. B. E. Š. naudai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priimtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl 143,86 Eur žalos atlyginimo ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Priimtas Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl 114,50 Eur žalos atlyginimo ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 2.00 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. B., tyčia mušdamas E. Š. ir kitaip prieš E. Š. smurtaudamas: rankomis suduodamas ir kojomis spirdamas į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių bei padarė E. Š. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus nosyje, nugaroje, dešiniame kelyje, žaizdeles dešinės plaštakos tarpupirštyje ir III piršte, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, 21-22 dantų panirimą, tuo nežymiai sutrikdė E. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.5. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo E. Š. būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Manoma, jog dėl nurodytų argumentų E. Š. turėtų būti priteista suma, mažesnė už vidurkį. Manoma, kad adekvati suma būtų 500 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo pateiktu apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į byloje esančias aplinkybes, kurios lengvina A. B. atsakomybę ir dėl jų sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. trečdaliu sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui. Be to, prašoma atsižvelgti į galiojančią teismų praktiką ir tinkamai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2000 eurų neturtinės žalos dydžio sumą.

Dėl paskirtos bausmės dydžio ir kitų su bausme susijusių klausimų

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

9. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, padarymą paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejų metų laikotarpiui.

11. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, taip pat nukentėjusiajam sukeltas pasekmes.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. B. šiuo metu teistas 8 kartus (iki aktualios veikos padarymo buvo teistas 7 kartus), be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio veikas, nusikalstamą veiką padarė probacijos laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, bylos duomenimis nevedęs, apeliaciniame skunde nurodė, kad gyvena su sugyventine ir augina du mažamečius vaikus, tačiau tai patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nors apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietų kaip atlikęs bausmę, jis suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, deda pastangas resocializuotis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. B. nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai iš esmės neigiamai jį charakterizuoja ir leidžia spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava, kurio korekcijai jis deda nepakankamas pastangas, jų nepaneigia ir tik deklaratyvūs pažadai keisti elgesį ir nenusikalsti. Apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė ir į A. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistasis, t. y. jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nukentėjusiojo ištarta įžeidžianti frazė bei tai, kad jis atlygino turtinę žalą. Visgi, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tris A. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir skirdamas bausmę atsižvelgė ir jų tarpusavio santykį.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. pagrįstai paskyrė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę parenkant didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas A. B. atidėtas dvejiems metams, taigi jam negresia realus laisvės atėmimas, jei jis laikysis skundžiamu nuosprendžiu nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Pastebėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas niekaip netrukdo A. B. rūpintis šeima.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pasak apelianto, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo gynėjui advokatui pradėjus ginčyti įvykio aplinkybes, kad tiek sužalojimų nukentėjusiajam E. Š., kurie buvo nustatyti specialisto išvadoje, kaltinamasis negalėjo padaryti ir jie atsirado dėl kitų priežasčių, ir šioje dalyje kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, dėl tokio teismo aplinkybių vertinimo buvo pabloginta kaltinamojo padėtis ir neliko galimybės skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu.

15. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

16. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – aplinkybės, kurios mažina nusikalstamos veikos arba kaltininko pavojingumą ir leidžia teismui švelninti baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, kurią apima bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra numatytas BK 59 straipsnio 1 dalyje. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis).

17. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu paskutinėse apklausose, tiek pradėjus teisminį bylos nagrinėjimą kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau jo gynėjui advokatui pradėjus ginčyti įvykio aplinkybes, tvirtinant, kad tiek sužalojimų nukentėjusiajam E. Š., kurie nustatyti specialisto išvadoje, kaltinamasis negalėjo padaryti ir jie atsidaro dėl kitų priežasčių, kaltinamasis A. B. vėl pakeitė poziciją ir kaltę pripažino iš dalies. Apylinkės teismas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, A. B. nenustatė.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad nuteistasis A. B. būtų visiškai pripažinęs savo kaltę bei nuoširdžiai gailėtųsi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

20. Visiškas pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis – kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019). Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimąsi parodo ne vien apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyvūs atsiprašymai. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, pastangos atlyginti žalą, pagalba teisėtvarkos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik jei kaltininkas atgailauja savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme. Jei nagrinėjant bylą teisme asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, minėtoji aplinkybė nepripažintina atsakomybę lengvinančia. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos nurodytas pagrįstas aplinkybes dėl pozicijos apie kaltinimą keitimo, akivaizdu, kad A. B. prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo yra formalus. Svarbu paminėti, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra tada, kada asmuo visiškai atskleidžia ne tik savo padarytus veiksmus, bet ir kitų bendrininkų veiksmus. Nagrinėjamu atveju A. B. ir bendrininko M. B. veiksmus atskleidė tiek pat, kiek savo – tik dalinai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. B. dalinį prisipažinimą ir gailestį iš esmės nulėmė tik siekis švelninti savo atsakomybę.

21. Kita vertus, pastebėtina, kad aplinkybes, nurodomas apeliaciniame skunde, jog nuteistasis A. B. kartu su kitu nuteistuoju M. B. atlygino turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui bei Valstybei ligonių kasai, pagal paskutinį nuosprendį paskirtos bausmės atlikimo metu dirbo, savo poelgį vertina kritiškai, taip pat yra gana jauno amžiaus, nori keisti savo elgesį ir nusikalstamų veikų nebedaryti, pirmosios instancijos teismas įvertino bei į jas atsižvelgė individualizuodamas bausmę ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, taigi į jas buvo atsižvelgta.

22. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

23. BK 64(1) straipsnio 1 dalis numato, kad tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Be to, šio straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

24. Iš 2023 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo šioje byloje matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir teismas nutarė neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi bylos aplinkybės nebuvo aiškios, kaltinamieji kaltę pripažino tik iš dalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pažymi, jog sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, o kitokia proceso dalyvių pozicija šiuo klausimu nedaro tokio sprendimo nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai nebuvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei A. B. atžvilgiu nebuvo nustatyti pagrindai taikyti BK 64(1) straipsnį.

25. Apeliantas skundu prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trumpesniam laikui, t. y. 6 mėnesiams.

26. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai sąlyginė atleidimo nuo bausmės rūšis, kai atidedamas paskirtos bausmės vykdymas nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį turi būti vykdomos teismo paskirtos baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemonės ir kitos pareigos. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma atidedant paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali būti mažesnis nei vieneri metai.

27. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. B. pasirinkdamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, motyvuotai, atsižvelgiant ir į A. B. asmenybę bei kitas teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, parinko tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, švelninti nustatytą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bandomąjį laikotarpį nėra jokio teisinio pagrindo ir atsižvelgiant į galimumą pasiekti jau minėtus bausmės tikslus vykdant nuteistojo elgesio kontrolę.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

28. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

29. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. Š. neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į jo sveikatą, dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo nustatyti įvairūs sužalojimai dėl 15 trauminių poveikių: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai nosyje, nugaroje, dešiniame kelyje, kraujosruvos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, 21-22 (priekinių) dantų panirimas ir kt., jis buvo nedarbingas. Dėl tokių patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą, jautė stresą, nerimą, baimę, patyrė nepatogumus.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

31. Be to, pastebėtina, kad teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014; 3K-3-217-690/2018). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo taisykles, įskaitant ir įpareigojimą vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nebuvo pažeistos. Nors vadovaujantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nustačius, kad prie žalos atsiradimo savo veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjęs asmuo, teismas žalos dydį gali sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą iš viso atmesti. Šiuo atveju apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusysis savo išsakyta fraze provokavo nuteistųjų elgesį prieš jį, visgi kaip atsakas nuteistųjų fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusįjį, suduotų trauminių poveikių skaičius į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į veidą, nustatyti sužalojimai ir dėl jų sukeltos pasekmės jau aptartame kontekste, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo sumažinti apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

33. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-13538 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 40 Eur už A. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

34. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

35. Gynėjo būtiną dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo neatstovavo jos pasirinktas gynėjas, tuo tarpu teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, užtikrino gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Be to A. B. kaip nurodo turi išlaikytinių. Atsižvelgiant į tai, pažymoje nurodytos sumos iš A. B. apeliacinės instancijos teismas neišieško

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.