Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Aurelijai Balčiūnaitei, Teresai Stankevič, Justinai Kazakevičienei,

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsislavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teistas užsienyje ir Lietuvoje:

1) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 16 MGL (602,56 eurų) bauda (duomenų apie sumokėtą baudą nėra);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė, paskiriant ją atlikti poilsio dienomis;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždrausta visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 metų kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotum Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du pirmus mėnesius atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą žalą;

7) Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 15 d. 21.55 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 00.37 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 16 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas A. B. (A. B.) priklausantis automobilis „Mercedes Benz E 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. balandžio 10 d. apie 02.00 val., sodyboje esančioje Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, Balsiškių kaime, Balsiškių gatvė 5, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. B., tyčia mušdamas E. Š. ir kitaip prieš E. Š. smurtaudamas: rankomis suduodamas ir kojomis spirdamas į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 15 (penkiolika) trauminių poveikių padarė E. Š. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus nosyje, nugaroje, dešiniame kelyje, žaizdeles dešinės plaštakos tarpupirštyje ir III piršte, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, 21-22 dantų panirimą, tuo nežymiai sutrikdė E. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. B. kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. balandžio 10 d. apie 02.00 val., sodyboje esančioje Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, Balsiškių kaime, Balsiškių gatvė 5, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. B., tyčia mušdamas E. Š. ir kitaip prieš E. Š. smurtaudamas: rankomis suduodamas ir kojomis spirdamas į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip penkiolika (15) trauminių poveikių padarė E. Š. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste ir dilbyje, kairiame žaste ir dilbyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus nosyje, nugaroje, dešiniame kelyje, žaizdeles dešinės plaštakos tarpupirštyje ir III piršte, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, muštinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, 21-22 dantų panirimą, tuo nežymiai sutrikdė E. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 14 d. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis visiškai nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 9 d. jis buvo svečiuose pas M. ir R., kur M. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis šiam palaikė kompaniją ir gėrė nealkoholinį alų. R. nieko nevartojo. Tada kažkur apie 01.00 val. nakties M. paskambino jo draugas R., kurį jis pažįsta iš matymo, ir paprašė jo, kad paimtų jį iš sodybos ir nuvežtų namo. M. pats vairuoti nesutiko, jis irgi buvo be mašinos, tai sutiko R. R. paimti važiavo kartu ir jis. Atvykę adresu: Vilniaus rajonas, Bezdonių seniūnija, Balsiškių kaimas, Balsiškių gatvė 5, jie užėjo į sodybos vidų, bet ten R. nebuvo. Tada jie nuėjo į antrą sodybos aukštą, nes galvojo gal jis ten kur. Tada iš kambario išėjo jam iš matymo pažįstamas E., kuris buvo visiškai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų. Jis agresyviai nusiteikęs pradėjo negražiai vadinti R., o būtent pasakė jai: „Ką tu čia, ryža padla“. Dėl šių žodžių M. labai supyko ir pradėjo žodžiais aiškintis su E., jie pradėjo žodinį konfliktą ir to konflikto metu E. pirmas pastūmė M. ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, tada įsikišo jis (A. B.) ir jis, ir pradėjo juos skirti, gal kai juos skyrė, galėjo netyčia kažkaip sužeisti E., bet jis to nepamena, tyčia E. jis tikrai nesudavė. Nori pasakyti, kad jis (E.) buvo labai agresyviai nusiteikęs, tada kažkaip pavyko juos išskirti ir jie su M. nuvedė jį į jo kambarį ir paguldė jį ant lovos, uždarė duris, išėjo. Kuriuo momentu išėjo R., jis nežino, nepastebėjo, taip pat nežino ar ji galėjo matyti šį konfliktą. Taip pat nori paminėti, kad šio konflikto daugiau niekas iš pašalinių nematė, nes buvo tik jis, M., R. ir E. Po to, kai E. paliko jo kambaryje, jie nusileido į pirmą aukštą, kur buvo R. Tada jie pasiėmė jį ir visi išvažiavo namo. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali (1 tomas, b. l. 114-117). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 8 d. A. B. parodė, kad tiksliai jau neprisimena 2022 m. balandžio 10 dienos įvykių, nes jau praėjo nemažai laiko. Prisimena, kad pirmi į sodybos antrą aukštą nuėjo M. su drauge R., o jau netrukus iš paskos atėjo jis. E., M. ir R. jau stovėjo koridoriuje, ką jis ir parodė būdamas parodymų patikrinimo vietoje. Arčiausiai E. stovėjo M., jis stovėjo kiek tolėliau, ką ir parodė. Tada, kai E. su M. pradėjo muštis ir tarp jų įvyko susistumdymas, tada jau jis įsiterpė tarp jų ir, norėdamas juos išskirstyti, jis E. nustūmė nuo M. į šalia esantį kambarį, o kadangi E. buvo visiškai girtas ir vos pastovėjo ant kojų, jam atrodo jis pats nukrito ant kambaryje buvusios lovos, dabar, praėjus laikui, jis jau neprisimena kaip tiksliai buvo, ar jis nukrito, ar jie jį paguldė. Po to jie iškart iš ten išėjo ir išvažiavo namo. Kas vyko toliau, jis nežino, nes jisai (E.) ten pasiliko. Jie jį paliko gulėti lovoje ant nugaros ir jis nematė, kad jam būtų sužalotas veidas ar bėgtų kraujas. Daugiau apie šį įvykį nieko parodyti neturi (1 tomas, b. l. 126-128). Apklausos 2022 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad dėl to, jog sukėlė fizinį skausmą E., jis - jo pažįstamas gailisi. Supranta, kad jeigu jam taip suduotų, jam irgi skaudėtų. Daugiau pažada nenusižengti, laikytis įstatymų. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi, gal parodymų metu ir ne viską visiškai tiksliai apibūdino, buvo įvykio metu supykęs, taip išreiškė pyktį ir emocijas. Dabar nori pasakyti, kad patirtą žalą tiek ligonių kasoms, tiek Sodrai sumokėjo kartu, tačiau pavedimus padarė M. B. už abudu. Savo kaltės niekada neneigė, pripažino ir tikrai nuoširdžiai gailisi (1 tomas, b. l.143-146).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. parodė, kad jie atvyko pasiimti R., vaikščiojo per du aukštus, ieškojo R., pakilo į antrą aukštą, nukentėjusysis E. pamatė M. panelę ir pasakė: „ką tu ryža padla“, dėl to įvyko konfliktas Tada pradėjo susistumdymas. Pirmas pradėjo E., jis pamatęs, pradėjo negražiai vadinti tą panelę ir „šokinėti“, buvo labai neblaivus, ne vieną parą gėrė, jis galėjo nusibrozdinti bet kur. Negali pasakyti, kas pradėjo pirmas, kai jie (teismo pastaba – M. B. ir E. Š.) jau buvo susiėmę, jis pribėgo ir skyrė. Trenkė kumščiu, į kurią vietą - nepamena. Po smūgio E. atšoko, atsisėdo ant lovos. Jis (teismo pastaba – A. B.) girdėjo konfliktą, nes atsidarinėjo kito kambario duris ieškodamas R. Buvo susikabinę, bet kur - nepamena. Jis pribėgo, kad padėtų M. Nesutinka, kad tiek smūgių buvo. Jo tik vienas smūgis buvo, gynė draugą. Apatiniame voke kraujosruva galėjo būti. Dilbyje ir žastuose, jei pataikytų, nosies negalėjo atsirasti, nugaroje sužalojimus kategoriškai neneigia. Dešiniame kelyje negali būti, piršte irgi ne, dėl lūpų ir gali būti, negali pasakyti. Viskas buvo spontaniškai. Nei vieno smūgio nebuvo su kojomis. Buvo išgėręs mažai, gal 1 buteliuką alaus, išgėrė pakeliui važiuodamas. Prisipažįsta, gal refleksas buvo. Nebuvo išmušti dantys, gal buvo pataikęs į dantis. Prašo mažinti civilinį ieškinį. Mažinti abi sumas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. M. B. nukentėjo, į akį buvo suduota, buvo mėlynė. Jis asmeniškai nenukentėjo. Per didelė suma ieškinio. Bendrai sutiktų atlyginti 1500 eurų. Gailisi dėl visko, nesivels daugiau į jokius konfliktus. M. norėjo užstoti, užstojo M. panelę (2 tomas, b. l. 181-182).

M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 13 d,. savo kaltę pripažino iš dalies, o būtent dėl to, kad sudavė E. vieną kartą į veido sritį, su koja į veidą jam nespyrė. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. 2022 m. balandžio 9 d. pas jį ir jo draugę R. K. atvažiavo jo draugas A. B., su kuriuo jis vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. balandžio 10 d. apie 01.00 val. jam paskambino draugas R. ir paprašė jo, kad jis jį paimtų iš sodybos, esančios adresu: Vilniaus rajonas, Bezdonių seniūnija, Balsiškių kaimas, Balsiškių gatvė 5, ir nuvežtų namo. Tuo metu jis buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti, bet ten nuvažiuoti sutiko jo draugė R. K.. Tada jis, A. ir R. nuvažiavo nurodytu adresu. Atvykę jie visi trys užėjo į sodybos vidų, tačiau ten draugo R. nerado, tada jie trise pakilo į sodybos antrą aukštą pažiūrėti gal R. ten. Tada iš kambario išėjo jo dar vienas draugas E. Š., kuris buvo visiškai girtas ir vos pastovėjo ant kojų ir net nepasisveikinęs pradėjo negražiais žodžiais vadinti jo draugę R., o būtent jis jai pasakė: „ką tu, ryža padla“. Jis iš pradžių žodžiais bandė jam paaiškinti, kad kaip jis čia negražiai pavadino jo draugę, tada, matyt, jam tas nepatiko ir šis jį pirmas pastūmė, o jis jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, tada jisai jam atgal kumščiu sudavė į veido sritį. Ir silpnai pamena, bet jam atrodo, tada į jų konfliktą įsikišo A., kuris irgi vieną kartą kumščiu sudavė E. Šį konfliktą matė tik jo draugė R., daugiau ten nieko iš pažįstamų nebuvo. Po šių smūgių jie nusileido į pirmą aukštą, kur jau buvo atsiradęs R. ir kartu su juo jo drauge R. jie jam pasakė „važiuojam“ ir visi išvažiavo. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali, nes silpnai pamena, kadangi, kaip minėjo, pats irgi buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų (1 tomas, b. l. 154-157). Papildomos apklausos 2022 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad tik nori patikslinti, jog konflikto metu jis taip pat patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo, kai E. Š. sudavė jam vieną kartą į veido sritį ir pataikė į kairę akį, po to jam ji buvo visa pamėlynavusi ir ištinusi. Dėl to jis jokio pareiškimo nerašė, bet svarsto apie tokią galimybę. Į medikus taip pat nesikreipė ir nedarbingumo neėmė. Kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, kad dėl šio įvykio jis labai gailisi ir nuoširdžiai norėtų su E. Š. susitaikyti. Nori pranešti, kad jis su juo buvo susitikęs ir atsiprašė jo, bet jis pats nenori jam atleist ir su juo susitaikyt. Taip pat sutinka atlyginti E. Š. patirtą tiek materialinę, tiek turtinę žalą, taip pat atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai (1 tomas, b. l. 170-172). 2022 m. lapkričio 14 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. yra jo pažįstamas, labai gailisi, kad sukėlė jam fizinį skausmą. Jis buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tai įtakojo jo veiksmus E. atžvilgiu. Pripažįsta visą savo kaltę, tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Dabar būdamas blaivus supranta, kad pasielgė labai blogai, suvokia kad savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, jeigu jam taip suduotų, jam taip pat skaudėtų. Žalą Ligonių kasoms atlygino pilnai ir Valstybiniam socialiniam draudimui taip pat žala visiškai atlyginta, sumokėjo pavedimu iš savo banko sąskaitos. Suvokęs, kad padarė nusikalstamą veiką, visada gailėjosi, pripažino savo kaltę. Bijodamas pasekmių, plius įvykio metu buvo neblaivus, todėl gal ir ne viską tiksliai parodė ir papasakojo, tačiau pasakė tai, ką prisiminė apie įvykį. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau neturi ką pasakyti (1 tomas, b. l. 180-183).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. B. parodė, kad atvažiavo į tą sodybą kartu su A. Neatsimena, bet jo (teismo pastaba – M. B.) panelę R. E. negražiai vadino. Jie trys atvyko. Nemenčines plente sodyba. R. vairavo, jie buvo išgėrę, draugo, rodos, pasiimti atvažiavo, R. Rado sodyboje jį, dviejų aukštų sodyba. Pradėjo apsivardžiuoti, nepasakys ką sakė, negražiai sakė, todėl jam nepatiko. Neprisimena, išgėręs buvo ir seniai įvyko. Susistumdė ir susimušė, kuris pirmas - nepamena. Nebuvo didelių, gal po kartą kiekvienas gavo. Jam irgi sudavė E., akyje mėlynė buvo, po to gal, kai susistumdė, tai ir jis gavo. Neprisimena, kur ir kaip mušė E. Negali būti, kad buvo 15 kartų, kiek pamena, niekur neatsitrenkė. Dėl kelių ir rankų nubrozdinimų, dėl lūpos, dėl dantų sutinka, tai į veidą, kad sudavė turbūt buvo patinusi lūpa. Iš dalies pripažįsta kaltę. Gailisi dėl to, kas įvyko. Nesutinka dėl tokio ieškinio, sutinka mokėti, bet tiktai ne tokia sumą. Mano, gali mokėti 1000-1500 eurų. Nepasakys dėl akies „fanaro“. Žastuose ir dilbyje negalėjo būti, blauzdose irgi nepripažįsta, nugaroje irgi - ne, dešiniame irgi- ne, plaštakos ir trečiame piršte irgi nepripažįsta. Nežino, kodėl pats nesikreipė dėl savo sužalojimų. Pas tyrėją yra nuotraukos. Jolanta Tretjak turi nuotraukas. Pradžioje ta pati buvo tyrėja (2 tomas, b. l. 180-181).

Nors kaltinamieji kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. balandžio 9 d. kartu su draugais išsinuomojo sodybą Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, Balsiškėse, Balsiškių gatvė 5. Buvo penkiese. Sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo degtinę, alų. Jis asmeniškai alkoholio išgėrė nemažai. 2022 m. balandžio 10 d. apie 2 val. jis buvo sodybos namo antrame aukšte esančiame kambaryje. Buvo vienas. Kur tuo metu buvo jo draugai ir ką jie veikė, tiksliai nurodyti negali. Atsimena, kad jam būnant namo antro aukšto kambaryje, į jį įėjo du vyrai. Vienas iš vyrų buvo vardu M., kurį pažįsta apie tris metus, o kitas vardu A., kurį tiesiog žino iš matymo. M. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,80 cm ūgio, vilkėjo sportine apranga, tačiau spalvų neatsimena, atrodė neblaivus. A. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos striuke, juodos spalvos džinsais ir juodos spalvos sportiniais batais. M. ir A. įėjus į kambarį, kuriame jis buvo vienas (sėdėjo ant lovos krašto), atsimena tik tai, kad jis (nukentėjusysis) jam kažką pasakė, po to M. rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio jis ištiesė kumščius į M. gindamasis, tačiau kartu su juo buvęs A. savo rankos kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Atsimena tik tai, kad jis rankomis buvo užsidengęs veidą, galvą, tačiau M. ir A. tęsė smurto atvejį ir kažkuris iš jų koja spyrė jam į burnos sritį, po to jis vos neprarado sąmonės. M. ir A. baigė prieš jį smurtauti ir išvažiavo iš sodybos. Nusiprausęs vonioje grįžo namo. Ryte nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, sumušimas, rankos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Nori pažymėti, kad dėl jo buvusio neblaivaus stovio tiksliai įvykio aplinkybių, išsakytų žodžių ir pilnai atliktų veiksmų neatsimena. Nustačius nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis ikiteisminio tyrimo metu pageidaus reikšti civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 26-27). Papildomos apklausos 2022 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad šiuo metu vyksta jo dantų gydymas, jam yra uždėtas atitvaras ir suleisti vaistai. Atitvaro dar nenuims apie mėnesį laiko, o kai jį nuims, tada galimai bus aišku ar dantys prigijo, ar ne. Todėl šiuo metu civilinio ieškinio pateikti negali. Ieškinį pateiks tik tuo atveju, kai jau žinos, kad jo dantys prigijo ir naujų dėti nereiks. Artimiausia konsultacija pas odontologą bus birželio 2 d. (1 tomas, b. l.48-50). Taip pat dar kartą 2022 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. Š. paaiškino, kad kraujosruvos, atsiradusios po kaire akimi, viršutinėje lūpoje, dantenose, apatinėje lūpoje, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, bei nubrozdinimai ant nosies nugarėlės, mentės lygyje įbrėžimai, bei dešiniojo kelio įbrėžimai atsirado nuo M. B. ir A. B. veiksmų, t. y. nuo jų smūgių. Nuo kurio iš jų atsirado kraujosruvos bei nubrozdinimai, jis tiksliai nurodyti negali. Nori patikslinti, kad žaizdos ant dešinės plaštakos tarpupirštyje ir 3 - čiame piršte atsirado ne nuo M. ir A. veiksmų, o nuo to, kad jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą M. į veido sritį. Jis M. sudavė po to, kai jis pirmas jam sudavė ir jis taip bandė apsiginti. Nuo M. ir A. veiksmų jis patyrė labai stiprų fizinį skausmą, jam skaudėjo visą kūną, jis negalėjo atsikelti bei valgyti. Taip pat daugiau nei savaitę buvo nedarbingume (1 tomas, b. l. 61-64). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad jie atvyko pasiimti draugo, užlipo į antrą aukštą. Viskas įvyko antrame aukšte, per duris ėjo visi: M., A., jis (teismo pastaba – E. Š.) buvo įžeidęs R.. Dėl žargono apie plaukų spalvą jam buvo suduotas smūgis, M. sudavė į veidą kumščiu. A. teigė, kad nepamena, kur davė. Nuo M. galėjo apsiginti ir trenkė į veidą su kumščiu, gal ir buvo „fanaras“. Po to jie, galėjo jį trypti. Užsipuolė jį abu, galėjo kojomis, rankomis mušti. Ir į rankas, kojas, nugarą. Į kojas sudavė kojomis. Po to viskas įvyko ir jam atrodo, kad jis tuomet prarado sąmonę. Jis sėdėjo kambaryje, M. smūgis buvo prieš, kai trenkė jis (teismo pastaba – E. Š.) ir tada jie pradėjo jį (teismo pastaba – E. Š.) mušti. Kai jį spardė, tai jis gulėjo ant lovos, gal kai kėlėsi nuo lovos, M. sudavė. Tada jis jau gulėjo turbūt. Po M. smūgio atsigulė. Gal kai jam sudavė smūgį, tai gal jie kišo savo rankas. Buvo kojomis spirta, konkrečiai kada paniro dantys - nežino. Atsikėlė iš ryto, jautė burnoje, kad kažkas ne taip, abi lūpos kraujuotos, dantys du kabėjo, šveplavo, buvo akis pamėlusi. Jautėsi kaip ne žmogus, visas sulaužytas. Po to įvykio atvyko namo ir kitą dieną abdukciją išsiėmė. Tą pačią dieną dėjo atitvarą ant dantų, leido vaistus. Buvo didelis skausmas dėl dantų, turėjo gulėti ir negalėjo dirbti, negalėjo valgyti, turėjo važiuoti į gydymo įstaigas. Visi čekiai išbluko nuo laiko. Dėl neturtinės žalos nutarė, kad čia psichologinė trauma, visą mėnesį skaudėjo, nebuvo darbe, nes, galvoja, būtų tinkamiausia suma. Šiuo metu nebedirba ten ir neaišku ar gautų iš ten algalapį. Jo alga būdavo 700-850 eurų. Nugaroje įvykio metu atsirado nubrozdinimas. Paaiškino, kad šventė su kompanija, kur vyko įvykis toje patalpoje buvo jie keturi. Šventė su kompanija, vienas žmogus buvo R. Po įvykio jį matė A. M., L. B., D. Iki muštynių irgi tie patys asmenys buvo. Jų gyvenamų vietų nežino, gimimo datų nežino. Įvykio metu buvo su akiniais, konflikto metu galbūt buvo su akiniais. Nemano, kad buvo provokuojantis jo elgesys. Patvirtino, kad buvo „ryža“ pasakyta, taip tikrai sakė. Mano, kad žodžio „padla“ nesakė. Parodymus davė, bet nebuvo stipriai išgėręs. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 26-27) nukentėjusysis E. Š. patvirtino, kad buvo spyris jam į veidą ir tuo metu duodamas parodymus atsiminė daugiau. Teigė, kad gydymas jam dar tęsis. Nedarbingumas buvo dvi savaites. Sėdėjo ant lovos krašto ir kėlėsi, M. sudavė smūgį ir galėjo jį užgauti. Vienas po kito spardė (2 tomas, b. l. 182-184);

- liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 67-70) ir teisme, kad paskambino R. M. ir prašė jį pasiimti iš sodybos. Nuvykę jie jo nerado, todėl užlipo į antrą aukštą: ji, M. ir A. Pasakė E. jai: „ką tu ryža padla“. M. ją užsistojo, E. nepatiko, pagal ją – E. stumtelėjo M. Kažkur į veido sritį M. sudavė E., atgal E. trenkė kumščiu. E. stovėjo. Maždaug pusės metro atstumu ji stovėjo. M. po dešine, E. po kaire. A. užlipo laiptais, po E. smūgių atėjo. E. liko stovėti po smūgio. M. padarė žingsnį atgal po smūgio. Mėlynė buvo po akimi. A. atėjo ir tada ji išėjo. Nusileido į apačią, rado R., M. su A. nusileido ir jie išvyko, buvo išgėrę abu – M. ir A., vairavo ji. E. nebuvo blaivas, iš kalbėsenos ir judesių ji suprato, jis blaivas taip nepasakytų. E. buvo girtesnis. Girtas žmogus, tai ji nesureikšmino tų jai pasakytų žodžių. Tuos žodžius puikiai atsimena. Muštynės buvo ir prieš jiems atvažiuojant, taip sakė R. Muštynės buvo tarp jo ir E. Buvo prietema, todėl nematė ar nukentėjusysis buvo sužeistas. Kai jie važiavo namo, R. pasakė, kad vyko muštynės. Nepasakys, ką kalbėjo automobilyje. Stresas buvo todėl, kad jau prisidarė problemų. Jiems R. nesakė, kodėl jį reikia pasiimti iš sodybos. Kelintą valandą paskambino - ji nepamena, gal 1 valandą nakties. D. L. buvo ir iš matymo pažįstamas A. Jie nepasakojo ar buvo kažkas prieš jiems atvažiuojant. R. pasakė, kad susimušė ir viskas. Susimušė R. su E. Ant nugaros guzai matėsi. R. buvo be marškinėlių. Ji pasakė R., kad viršuje muštynės, kad greičiau rengtis ir važiuoti iš čia. Kai ji atėjo žemyn jis (teismo pastaba – R.) stovėjo nugara į ją. Ant veido nebuvo sužalojimų, ji neklausė ir nesakė kodėl įvyko konfliktas tarp R. ir E. M. į pareigūnus nesikreipė. Teigė, kad buvo įžeista. Ji nespėjo nieko pasakyti E., M. su E. pradėjo žodinį konfliktą (3 tomas, b. l. 3-4);

- liudytojo R. M. (M.) teisiamojo posėdžio metu 2023 m. balandžio 7 d. duotais parodymais, kad D. L. pakvietė į sodybą pailsėti. Ten buvo E. Š., pabuvo iki 7 valandos. Buvo truputį išgėręs, tad, jie apsistumdė, pasimušė. Nelabai atsimena, nes tai įvyko prieš metus. Buvo išgėręs, jie pastoviai konfliktavo, nuolat keikėsi ir ,,siuntinėjo“ vienas kitą. Tai įvyko apie 7 – 8 val. vakare, lauke prie tvenkinio, prie įėjimo į pirtį. Smūgių nebuvo, buvo apsistumdymai, jis (teismo pastaba – R. M.) pargriuvo nuo apsistumdymų, nukrito ant plytelių, apsibrozdino kojas. Dėl kaltinamųjų veiksmų nieko nepamena, nes buvo girtas, ir nieko konkretaus nematė, po to nuėjo į miegamąjį. Pas nukentėjusįjį E. Š. matė nubrozdinimus. Jis jo nespardė, nes jis stambesnio kūno sudėjimo, tačiau ar smūgiavo jam į veido ar kūno sritį, neatsimena. Aplinkui buvo kitų asmenų, kažkas stovėjo, rūkė, bet negali išvardyti, kas tai buvo. Nuo jo veiksmų kūno sužalojimai E. Š. galėjo atsirasti, nes po to, kai jie nukrito, jie galėjo atsirasti. Sodyboje buvo D., A., L., E., kelios panelės, bet jos ilgai nebuvo. Kai jis miegojo, po to jį pažadino, po to jie įsėdo į mašiną ir iš karto išvažiavo, girdėjo tik iš kalbų apie muštynes. Jis buvo atvykęs tik į sauną pabūti truputį, bet užsilaikė. Buvo girtas, todėl konkrečiau papasakoti negali, kur sudavė, kai mušėsi su E. Š., nevaldė savęs, kai yra girtas, gal net jis (teismo pastaba – E. Š.) jį sumušė, nes jam reikėjo gydymo, buvo nubrozdinimai. Į gydytojus nesikreipė. Jam D. L. sakė, kad E. Š. susimušė su kitais buvusiais sodyboje, kai jis (teismo pastaba – R. M.) atvažiavo į sodybą (3 tomas, b. l. 39-40);

- liudytojo D. L. teisiamojo posėdžio metu 2023 m. balandžio 7 d. duotais parodymais, kad žino, jog tarp M. B. ir E. Š. buvo konfliktas, konflikto nematė, atsikėlė šioje sodyboje, kažkas iš dalyvių papasakojo, kad M. trenkė A. į veidą, aš miegojau, po to nuvažiavau. E. su B. mušėsi. Tą vakarą žmonės kalbėjo tik apie vienas muštynes, kai E. Š. mušėsi su M. B. ir A. B.. Tą sodybą nuomojo jis ir jis taip pat į sodybą kvietė žmones, tačiau kaip jie atvažiavo, nematė. Jis į sodybą atvyko su E., A., L. Su E. Š. jie nėra draugai, mokėsi vienoje mokykloje. Atvyko ir nekviestų žmonių, tai – M., E., A., jie prisijungė. Kai vyko į sodybą, ant E. Š. kūno jokių kūno sužalojimų jis nematė. Po nakties jis E. Š. nematė. Dieną prieš tai matė, kai mušėsi E. su A., jie apsikeitė tik smūgiais. Sužalojimų nebuvo nei pas vieną, nei pas kitą, pataikė tik į žandą, jokio kraujo nebuvo. Konfliktą išprovokavo E. Šios muštynės įvyko sodyboje, antro aukšto koridoriuje, nakties metu. Kai įvyko muštynės, E. jam nieko nepasakojo. Kai išvyko A. ir M., E. nieko nepasakojo, kas galėjo nutikti. Jis nematė, kas pasiliko, nes išvažiavo anksčiau. Šioje sodyboje jie nakvojo dvi naktis ir per tą laiką niekur išvažiavę nebuvo (3 tomas, b. l. 40-41);

- liudytojos G. Š. teisiamojo posėdžio metu 2023 m. balandžio 25 d. duotais parodymais, kad sūnus išvažiavo šeštadienį su draugais, sakė, kad bus sodyba ir viskas. Pamatė jį sekmadienį, jis grįžo apie 12:30 val. visas sudaužytas. Kai grįžo, buvo nulenkta galva, matė, kad lūpos sudaužytos ir veidas kairėje pusėje. Ant kūno sužalojimų neapžiūrinėjo. Sūnus prašė vaistų, nes skaudėjo. Ji siūlė vežti tiesiai į Lazdynų ligoninę. Davė vaistų nuo skausmo ir streso. Nuėjęs į kambarį jis atsigulė ir užmigo. Peties srityje marškiniai buvo suplėšyti, golfas buvo prairęs. Jam buvo sužalota kairė pusė, buvo kraujosruva ant peties. Dešinėje pusėje ji nieko nematė. Vėliau sužalojimų ant kūno neapžiūrinėjo. Sūnus išvažiavo į polikliniką ir jam iškvietė greitąją. Kai jis užėjo, pasakė: „Urodai užpuolė miegantį“. Jis vienas, o jie trise, paskui dviese. Ji pradėjo klausti, jis atsakė, kad nesuprato, nes miegojo. Tik paskui pradėjo sakyti, kad nepasakė už ką. Jis iš pradžių tylėjo, paskui pradėjo kalbėti. Pasakojo, kad asmenys, kurie nebuvo šventėje, pradėjo daužyti. Kai grįžo, buvo strese, todėl nei dantų neparodė. Paskui parodė, kad trys dantys išnirę. Ji neskambino į bendrąjį pagalbos centrą, poliklinikoje jam iškvietė greitąją. Sekmadienį davė vaistų, jis užmigo. Ji su vyru nusprendė, kad reikia vežti į ligoninę. Kitą dieną, kai nuvyko į polikliniką dėl nedarbingumo, jam iškvietė greitąją. Labiau norėjo sūnų nuvežti į ligoninę, gal neatsimena, kad skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes patyrė stresą. Sūnus išvažiavo šeštadienį apie 16:00 val., jis buvo ir penktadienį su draugais. Iš penktadienio į šeštadienį jis namie nenakvojo, buvo šventėje. Siuntė nuotraukas su draugais, kad viskas gerai. Sodyba ne ta pati, bet A. ir pirmoje šventėje buvo. Sūnus apie muštynes penktadienį nieko nepasakojo, bet iš jo išvaizdos nieko nesimatė. Po pirmo vakaro jis buvo energingas ir labai gerai jautėsi. Viskas įvyko po paskutinės nakties. Sūnus užsienyje, todėl neatvyko į posėdį. Suplėšytą golfą ji pastebėjo sekmadienį jam grįžus. Davė jam „Ibuprom“ nuo skausmo ir valerijono 4-5 tabletes. Vartojo ir toliau nuo skausmo vaistus, nes trys dantys išmušti (3 tomas, b. l. 59);

- liudytojo A. M. teisiamojo posėdžio metu 2023 m. balandžio 25 d. duotais parodymais, kad kai viskas vyko, jis miegojo kambaryje, kai vyko muštynės. Ryte atsikėlė ir pamatė, kad E. sumuštas. Pasakojo, kad mušėsi su M. ir A. E. buvo kažkas su dantimis. Baisiai atrodė išoriškai - kraujas ant lūpų, pasikeitęs žandikaulis. Vyko balius toje vietoje. Kai atvyko, matė E., tuo metu jis normaliai atrodė, sužalojimų nebuvo. Nepasakojo, kad dar su kažkuo mušėsi iki tol. Buvo minimalių konfliktų, buvo atvažiavęs kažkoks žmogus, su kuriuo E. apsižodžiavo. Atvyko į sodybą turbūt penktadienį, tiksliai neatsimena. Atvyko vienoje mašinoje – jis, L. ir E. Su E. buvo draugiškai apsistumdę. Pakvailiojo išgėrę, sužalojimų po apsistumdymo nebuvo. Jie nesimušė. Nebuvo jokio konflikto su E. Apsikeitė smūgiais silpnais. Jis sudavė E. ranka į veidą, pliaukštelėjo, jis jam taip pat. Nestiprus pliaukštelėjimas. Po sustumdymo nebuvo nukritęs. Jie buvo išgėrę, draugiškai pakvailiojo. Kiti pobūvio dalyviai matė jų susistumdymą. E. po jų susistumdymo susvyravo, bet nebuvo pilnai nukritęs. Nepamena ar šeštadienį E. buvo kur nors išvažiavęs. Paskutinį kartą matė jį sveiką prieš nueinant miegoti. Po jų apsistumdymo jo veidas nebuvo sužalotas. Prieš jam (teismo pastaba – A. M.) nueinant miegoti jis buvo sveikas. Neatsimena tiksliai, kada nuėjo miegoti (3 tomas, b. l. 60-61);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas nesutiko su aplinkybe, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam E. Š. atsirado žaizdelės dešinės plaštakos tarpupirštyje ir III piršte, nes duodamas parodymus nukentėjusysis teigė, kad šie sužalojimai atsirado po jo paties vieno suduoto smūgio į veidą M. B.. Teismas šį sužalojimą vertina kaip susietą priežastiniu ryšiu tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. šie sužalojimai E. Š. nebūtų atsiradę, jeigu kaltinamieji būtų nenaudoję smurto prieš nukentėjusįjį.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog bent dalis sužalojimų, nustatytų nukentėjusiajam E. Š., atsirado ne dėl kaltinamųjų veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų A. B. ir M. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali būti sužalotas, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjamu atveju A. B. ir M. B. sužalojo nukentėjusįjį E. Š. abu suduodami smūgius nukentėjusiajam. Teismas konstatuoja, jog kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo A. B.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjant bylą teisme buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu paskutinėse apklausose, tiek pradėjus teisminį bylos nagrinėjimą kaltinamasis A. B. savo kaltę buvo pripažino visiškai, tačiau jo gynėjui advokatui pradėjus ginčyti įvykio aplinkybes, o tiksliau tvirtinant, kad tiek sužalojimų nukentėjusiajam E. Š., kurie nustatyti specialisto išvadoje, kaltinamasis negalėjo padaryti ir jie atsidaro dėl kitų priežasčių, kaltinamasis vėl pakeitė poziciją ir kaltę pripažino iš dalies. Atlikus pilną įrodymų tyrimą, iškvietus ir apklausus kaltinamajame akte nurodytus bei papildomus liudytojus, teismas nenustatė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų gynėjo poziciją, tačiau tokiu atveju buvo pabloginta kaltinamojo padėtis, kadangi neliko galimybės skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

Pažymėtina, jog vadovaujantis informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis kaltinamasis A. B. 2023 m. gegužės 5 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kaip atlikęs bausmę, skirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis kartu su kitu kaltinamuoju M. B. atlygino turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui bei Valstybei ligonių kasai, pagal paskutinį nuosprendį paskirtos bausmės atlikimo metu dirbo, jis savo poelgį vertina kritiškai, taip pat yra gana jauno amžiaus, nori keisti savo elgesį ir nusikalstamų veikų nebedaryti. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad A. B. atžvilgiu BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviem) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo E. Š., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo M. B.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (2 tomas, b. l. 149-150), baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (2 tomas, b. l. 4-6), nevedęs, nedirbantis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo prisipažinęs visiškai, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu savo poziciją pakeitė teigdamas, kad visi nukentėjusiajam E. Š. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti dėl jo veiksmų, tvirtino sudavęs tik vieną smūgį. Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tai yra ištarta įžeidžianti frazė kaltinamojo draugės atžvilgiu. Kaltinamasis savo veiksmus vertina kritiškai, neneigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidutinis.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 143,86 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 73-74). Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas E. Š. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 143,86 eurų. Ši žala ieškovui buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu buvo, todėl ieškovas jo atsisakė (1 tomas, b. l. 83-85). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 144,50 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam E. Š. išmokėtos nedarbingumo išmokos. Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintas, todėl ieškovas jo atsisakė (1 tomas, b. l. 95-96). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas šioje dalyje taip pat nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 4000,00 eurų turtinės žalos, tai yra įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai, suplėšyti rūbai, taip pat jis patyrė bei tęsiant gydymą ateityje patirs išlaidas dantų gydymui. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis E. Š. patyrė turtinę žalą, nors nukentėjusiajam buvo sudaryta galimybė ir išaiškinta teisė tokius įrodymus pateikti. Atsižvelgiant į tai, jog civiliniu ieškiniu reikalaujama turtinė žala nėra grindžiama patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, teismo vertinimu, šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl E. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę. E. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (odos nubrozdinimai nosyje, nugaroje, dešiniame kelyje, žaizdelės dešinės plaštakos tarpupirštyje ir III-ame piršte, kraujosruvos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, 21-22 dantų panirimas). Nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė fizinį skausmą dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, taip pat jautė didelį stresą, baimę. Nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino, kad jautė itin didelį skausmą bei išgyveno labai stiprias neigiamas emocijas dėl sužalotų dantų taip pat skubiai buvo atlikta odontologinė operacija, o dantų gydymas yra nebaigtas iki šiol.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintina visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena (1 vienetas) su BPC garso įrašu (prisegta prie bylos 2 tomo viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. B.suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 520,00 eurų suma (3 tomas, b. l. 68-75).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis A. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Jevgenij Bogdanov. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo A. B.turtinę padėtį (nedirbantis, neseniai atlikęs bausmę) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B.dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, 7, 8, punktais, A. B. (A. B.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo E. Š., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais paskiriant įpareigojimą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. (A. B.) ir M. B. 2000,00 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. Š. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 143,86 eur žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 114,50 eur žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam A. B. (A. B.) suteiktą teisinę pagalbą 520,00 priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena (1 vienetas) su BPC garso įrašu (prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.