Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), pakuotojos pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. B., pavartodama fizinį smurtą, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2018m. gruodžio 15d., apie 11⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamoji V. B. savo namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio žodinio konflikto su pil. D. Š. metu, pastarąją užsipuolus, tyčia vieną kartą su ranka sudavė nukentėjusiajai D. Š. į apatinio žandikaulio kairę pusę, o po to, paėmusi prie gyvenamojo namo lauko durų stovėjusią šluotą(šluoti skirtą šepetį) mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais, su šluotos kotu ne mažiau kaip tris kartus sudavė pastarajai į dešinę koją ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. Š. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti 33 danties vainiko netekimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai D. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, teisme neprisipažino ir parodė, kad pil. D. Š. yra jos kaimynė, kurią pažįsta jau apie 15 metų. Su sutuoktiniu S. ji jau pusantrų metų nebegyvena šeimyninio gyvenimo, t.y. nuo tada, kai sutuoktinis 2016 vasarą pradėjo bendrauti su kaimyne D. Š., kurių bendravimas peraugo į artimus santykius, jie yra „ mei-lužiai “. Nežiūrint į tai, kad tebevyksta teisme inicijuotas skyrybų procesas, nuo bendravimo pradžios kaimynė D. Š. labai dažnai pradėjo lankytis jos namuose pas sutuoktinį S., atneša alaus, o dėl tokio netinkamo kaimynės elgesio jai psichologiškai yra labai sunku. Pats sutuoktinis S. dėl įtemptų tarpusavio santykių, esant tokiai situacijai, pastoviai ją terorizuoja, liepia išeiti iš namų. Įvykio dieną, apie 11⁰⁰ val., ji iš turgaus grįžo į namus. Dar įeinant pro duris į namo vidų, ji pamatė pro vartelius link namų ateinančią kaimynę D. Š.. Tuo metu sutuoktinis S. buvo susilaužęs koją, po operacijos, tačiau jau vaikščiojo. Jai nusirenginėjant koridoriuje, prie lauko durų nuėjo iš antro aukšto nulipęs sutuoktinis S., kuriam D. Š. padavė parduotuvės „ Iki “. Pro praviras duris matė, kad maišelyje buvo atneštas alus. Kada sutuoktinis S. su maišeliu nuėjo nuo durų, prie lauko durų priėjo ji pati, tačiau durų slenksčio peržengusi nebuvo. Stovėdama koridoriuje, prie durų, ji D. Š. pasakė: „ kiek tu čia vaikščiosi, juk vaikai namuose yra, prašiau nevaikščioti “, į ką kaimynė D. Š. jai atsakiusi, kad „ ne pas ją ateina, ji(V. B.) čia tik deklaruota “. Supykusi, ji kaimynei pasakiusi, kad „ ši dingtų iš čia, nes paims šluotą “. Tuo metu jos dukra L. buvo šalia esančioje virtuvėje, kur sėdėjo prie stalo, ir viską girdėjo, o kilusio konflikto metu jos sutuoktinio S. šalia nebuvo. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, kuris truko 3-4 minutes. Konflikto metu ji net į lauką išėjusi nebuvo ir jokio smurto prieš kaimynę V. B. nenaudojo. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota D. B., ji nurodyti negali. Dar 2019m. gruodžio 13d. buvo kilęs konfliktas tarp kaimynės D. Š. ir jos sugyventinio V. S., jame dalyvaujant ir jos sutuoktiniui S. Buvo muštynės, kurių metu V. S. jos sutuoktiniui S. buvo įspyręs į koją, todėl mano, kad konflikto metu galėjo nukentėti ir kaimynė D. Š., kuriai galėjo būti padaryti kokie nors sužalojimai ar išmušti dantys. Po įvykio ji skambino savo pažįstamai L. Z., kuri jai pasakė, kad jos(L. Z.) draugei D. skambinusi D. Š., išvadindama ją(V. B.) negražiais žodžiais, pasigyrė, jog ji(V. B.) jai(D. Š.) išmušė dantį, todėl už tai turės sumokėti. Jos įsitikimu, kaimynė D. Š. ją apkalba dėl smurtavimo, nes turi savanaudiškų motyvų, kad galėtų būti su jos sutuoktiniu S.

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. D. Š. ligos istorijos Nr. 18PR-15565 su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2018m. gruodžio 16d., 10³⁴ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi nukentėjusioji-pil. D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad išvakarėse po darbo buvo sumušta pažįstamo asmens, buvo keturi smūgiai su šluotos kotu ir smūgis su raanka į kairę apatinio žandikaulio pusę, ko pasekoje išmušė du dantis. Pasak pacientės, vakar ji negalėjo atvykti, nes turėjo dalyvauti anūko gimtadienyje, o šaindiną lankėsi policijoje ir buvo atsiųsta į SPS. Pacientės apžiūros metu buvo stebima dešinės šlaunies pailga apie 10 cm hematoma. Išmušti du dantys-32-33(b.l. 32, t. 1).

Iš teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2018m. gruodžio 21d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. Š. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. Š. nustatyti sužalojimai, t.y. apie 10 cm pailga kraujosruva ir 32,33 dantų „ išmušimas “, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 35-37, t. 1). Iš esmės analogiška išvada buvo duota ir 2018m. gruodžio 20d., 13⁰⁰ val., atlikus ir į ekspertinę įstaigą buvusios atvykusios nukentėjusiosios D. Š. medicininę apžiūrą, papildomai nurodant, kad pil. D. Š. nustatytas 33 danties vainiko netekimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais iki kreipimosi medicininės pagalbos(2018m. gruodžio 16d.), neatmetant galimybės, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis(b.l. 54-56, 59-60, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai-pil. B. nors ir tebegyvena vienoje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jie tebėra tik formali šeima, kartu nebegyvenanti jau apie pusantrų metų, tarp kurių šiuo metu Ukmergės rūmuose užvestoje civilinėje byloje tebevyksta teisminis skyrybų procesas. Nutraukus šeimyninius santykius su sutuoktine-kaltinamąja V. B., pastarosios sutuoktinis S. B. pradėjo bendrauti su kaimynystėje gyvenančia nukentėjusiąja D. Š., kuri ėmė lankytis pil. B. šeimos namuose, o toks kaimynės elgesys labai žeidė dar faktiškai neišsituokusią kaltinamąją V. B., tarp kurios ir nukentėjusiosios D. Š. susiklostė konfliktiški santykiai. Toks kaimynių konfliktas įvyko ir 2018m. gruodžio 15d., kada kaimynė D. Š. buvo atėjusi pas kaltinamosios V. B. sutuoktinį, kurio metu dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjo viena iš konflikto šalių-nukentėjusioji D. Š.. Nors kaltinamoji V. B., duodama parodymus byloje, nurodė, kad 2018m. gruodžio 15d. jos namų valdos kieme kilusio tarpusavio žodinio konflikto su nukentėjusiąja D. Š., kuri, pasak kaltinamosios, tą dieną jos sutuoktiniui buvo atnešusi alaus, metu ji prieš kaimynę jokio fizinio smurto nenaudojo ir, liepdama pastarajai daugiau nesirodyti jos namų valdos kieme, tik pagrasino paimti šluotą, tačiau tikėti tokiu kaltinamosios paaiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamosios duotus parodymus byloje paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek ir visos kitos byloje išaiškintos aplinkybės. Visų pirma, nukentėjusioji D. Š., duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtinus tiek atliktos akistatos su kaltinamąja, tiek ir su ja(nukentėjusiąja) atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 28-29, 49-50, 104-106, t. 1, b.l. 100-104, t. 2), prie kurių nukentėjusioji pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, parodė, kad, jai pradėjus artimai bendrauti su kaimynės-kaltinamosios V. B. sutuoktiniu Sigitu, kaltinamajai tas labai nepatiko, todėl tarp jos ir kaltinamosios V. B. susiklostė įtempti konfliktiški santykiai. Įvykio dieną, t.y. 2018m. gruodžio 15d., pasak nukentėjusiosios D. Š., kaltinamosios V. B. sutuoktinio paprašyta, ji pastarajam nupirko maisto ir leidžiamų vaistų, nes S. B. tuo metu buvo lūžusi koja ir juo niekas nesirūpino. Nukentėjusiosios D. Š. teigimu, ji su pirkinių maišeliu atėjo į pil. B. sodybos kiemą, kur jos prie namo lauko durų jau laukė kaltinamosios sutuoktinis S. B.. S. B. perdavus maišelį, tuo metu tarpduryje pasirodė ir kaltinamoji V. B., kuri pradėjo jai priekaištauti dėl nuolatinio lankymosi jos(kaltinamosios V. B.) namų valdoje. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu, nukentėjusiosios D. Š. žodžiais, kaltinamoji V. B., ją užsipuolusi, pradėjo stumdyti ir vieną kartą su ranka jai sudavė į apatinio žandikaulio kairę pusę, dėl ko ji pajuto skausmą. Pasak nukentėjusiosios D. Š., kaltinamoji V. B. ir toliau nenusiramino, kuri, paėmusi šalia prie namo lauko durų stovėjusią šluotą mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais, mosikuodama su šluota, jai(nukentėjusiajai D. Š.), atatupstai einant iš kiemo link laiptų, kuriais nusileidus patenkama į pil. B. sodybos kiemą, su šluotkočiu pradėjo ją mušti, suduodama kelis smūgius į dešinę koją ir į dešinę ranką, nuo mosikavimosi su šluotą sudaužius ir vieną betoninių laiptų šviestuvo gaubtą. Grįžusi į namus, nukentėjusiosios D. Š. žodžiais, valgydama mandariną, pajuto, kad kliba du apatiniai dantys, t.y. vienas dantis buvo nuosavas, tilteliu sujungtas su kitu dantimi(pastaba: išlūžo protezuotas 32-as dantis, kuris tilteliu buvo sutvirtintas su išlūžusiu ir 33-iuoju dantimi), kurie, bevalgant, iškrito. Kadangi tą dieną buvo jos anūko gimtadienis, nukentėjusiosios D. Š. teigimu, ji, nenorėdama sugadinti šventės, nuėjo į gimtadienį be dantų, o apie įvykio metu išmuštus dantis niekam nieko nepasakojo, ir tik sekančią dieną kreipėsi į policiją ir į ligoninės priėmimos skyrių, kur buvo apžiūrėta, o vėliau buvo nuvykusi ir pas odontologą dėl išmuštų dantų gydymo. Nors nukentėjusiosios D. Š. duotuose parodymuose byloje ir yra tam tikrų prieštaravimų dėl įvykusio tarpusavio konflikto su kaltinamąja V. B. metu pastarosios jai suduotų smūgių skaičiaus, tačiau parodymai apie esmines faktines bylos aplinkybes, t.y. fizinio smurto panaudojimą prieš jos asmenį, su ranka suduodant smūgį į apatinį žandikaulį ir smūgius su šluotkočiu, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiosios D. Š. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pagal 2019m. spalio 30d. Ukmergės rūmų nutartį atliekant papildomus procesinius veiksmus, atlikto parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiąja D. Š. metu buvo paimta lauke, šalia gyvenamojo namo lauko durų buvusi padėta šluota(šluoti skirtas šepetys) mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais, kurią nukentėjusioji D. Š. tarp kitų šluotų atpažino kaip daiktą, su kuriuo ji buvo mušama(b.l. 100-104, 139-143, 150-155, t. 2). Tai, kad konflikto dieną lauke, prie gyvenamojo namo kampo buvo padėta šluota(šluoti skirtas šepetys) mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos rėžiais, apie kurią yra kalbama, tiek atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisminio bylos proceso metu 2020m. kovo 12d. įvykusiame teismo posėdyje patvirtino ir pati kaltinamoji V. B.(b.l. 86-98, t. 2, b.l. 13-14, t. 3). Nors pati nukentėjusioji D. Š. ir neneigia to fakto, kad dar 2018m. gruodžio 13d. ji dalyvavusi ir kitame konflikte su sugyventiniu V. S., kada pastarasis susistumdė su kaltinamosios V. B. sutuoktiniu Sigitu, pastarajam padėdama iš sugyventinio V. S. atimti kirvį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad minėto konflikto metu galimai nukentėjo ir nukentėjusioji D. Š., t.y. pastaroji būtų buvusi sužalota, juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu, kaip liudytojas, apklaustas V. S., kurio, kaip šiuo metu jau mirusio asmens parodymai teisme buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu, nurodė, kad jis nežino, ar konflikto metu bandydamas ištrūkti iš jį laikiusių S. B. ir D. Š. rankų, galėjo pastarajai išmušti dantis, nes ši, liudytojo žodžiais, jam nesakiusi, kad jai(nukentėjusiajai D. Š.) buvo išmušti dantys(b.l. 94-96, t. 1). Kadangi byloje įrodymų apie tai, kad nukentėjusioji D. Š. kokiomis nors aplinkybėmis galėjo pati susižaloti ar anksčiau būti sužalota kito asmens, nėra, todėl, nežiūrint į konflikto šalių esamus įtemptus tarpusavio santykius, nukentėjusiosios D. Š. duotų parodymų byloje negalima vertinti kaip pastarosios siekimą apkalbėti kaltinamąją V. B. ar pastarąją nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. Priešingai, tą aplinkybę, kad nukentėjusioji D. Š. patyrė fizinį smurtą išvakarėse, t.y. 2018m. gruodžio 15d., įvykusio tapusavio konflikto su kaltinamąja V. B. pastarosios namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) kieme metu, pastarajai nurodžius sumušimo ir negalėjimo atvykti įvykio dieną į ligoninę aplinkybes, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotoje pil. D. Š. ligos istorijoje Nr. 18PR-15565 2018m. gruodžio 16d., 10³⁴ val., daryto ją apžiūrėjusios gydytojos įrašo išrašas(b.l. 32, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertai, susipažinę su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikę pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. Š. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. D. Š. nustatyti sužalojimai, t.y. 33 danties vainiko netekimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais, iki kreipimosi medicininės pagalbos(2018m. gruodžio 16d.) galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(b.l. 35-37, 54-56, 59-60, t. 1). 2018m. gruodžio 20d., 13⁰⁰ val., atlikus ir į ekspertinę įstaigą buvusios atvykusios nukentėjusiosios D. Š. medicininę apžiūrą, burnos apžiūros metu buvo fiksuotas 32-o danties ir 33-io danties vainiko nebuvimas, stebimas kaklelis, kurio kraštai aštrūs. Be to, pacientės apžiūros metu buvo stebimas dešinės šlaunies vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje 1,5x4 cm violetinės spalvos geltonais pakraščiais vidutinio intensyvumo poodinė kraujosruva(b.l. 60, t. 1). Į teisminį bylos procesą kviestas teismo medicinos ekspertas R. L., patvirtindamas savo duotą išvadą, kaip specialisto, apklausos teisme metu papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima paneigti tos galimybės, kad dantys iškrito ne iš karto, o tam, kad būtų nulaužti dantys, turėjo būti trauminis poveikis į vainiką, nes, valgant paprastą maistą, nulaužti danties per kaklelį, yra neįmanoma(vainikas dar kažkurį tai laiką galėjo būti, o paskui galėjo kasti ir iškrito), juolab, kad nukentėjusiosios D. Š. medicininės apžiūros metu audinių reakcijos, paraudimo ar patinimo apie išmuštą dantį fiksuota nebuvo, o vienintelis kriterijus-nulaužto kaklelio, likusio kaule, kraštai yra aštrūs, kas būdinga tik šviežiam nulaužimui. Kas liečia stebėtą poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, pasak teismo medicinos eksperto, nukentėjusiosios D. Š. apžiūros metu mediciniuose dokumentuose nėra atžymų apie tai, kad kraujosruva yra ne šviežia, nes, pastebėjus seną kraujosruvą, paprastai tai yra nurodoma, o nagrinėjamu atveju pagal fiksuotą kraujosruvos formą ir dydį, t.y. pailga 1,5x4 cm skersmens kraujosruva, pilnai galėjo būti padaryta, suduodant šepečio kotu. Savo ruožtu pačios kaltinamosios V. B. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamosios pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamosios V. B. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai. Nesivadovautina ir byloje apklaustų liudytojų S. B., L. B., L. Z. bei papildomai teisminio bylos proceso metu apklausto liudytojo D. B. parodymais, nes, kaip mayti iš bylos duomenų, liudytojai S. B. ir L. B., nutrūkus šeimyniniams santykiams, dėl ko yra inicijuotas teisminis skyrybų procesas, dėl dabartinių konfliktiškų tarpusavio santykių yra suinteresuoti vienai ar kitai iš buvusio konflikto šalių duoti naudingus parodymus(liudytoja L. B., kaip dukra, savo motinos-kaltinamosios V. B. naudai, o liudytojas S. B. nukentėjusiosios D. Š. naudai), todėl teismas turi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų, prieštaringai aiškinančių įvykio aplinkybes, patikimumu ir jų nevertina. Tuo tarpu liudytojai L. Z. ir D. B. nebuvo tiek 2018m. gruodžio 13d. įvykusio konflikto su šiuo metu jau mirusiu pil. V. S., tiek ir 2018m. gruodžio 15d. įvykusio konflikto pil. B. sodybos kieme tiesioginiai liudytojai, kuriems įvykio aplinkybės tapo žinomos tik vėliau iš pačių minėtų konfliktų dalyvių pasakojimo, todėl vertinti šių liudytojų parodymus, kaip įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, taip pat nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų ir papildomai surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji V. B., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kaimynę-nukentėjusiąją D. Š., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l 35-37, 54-56, 59-60, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys, pastarosios gynėjui ieškinį dalyje dėl būsimų odontologo gydymo paslaugų atlyginimo patikslinus žodžiu baigiamųjų kalbų metu, kuriuo yra prašoma atlyginti jai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalai bendroje 3.245,- Eur.(trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 1.245,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumą turtinei žalai ir 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinei žalai atlyginti(b.l. 6-10, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiosios N. R. 2018m. lapkričio 28d. pareikštame galutiniame patikslintame civiliniame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro būsimos odontologo gydymo paslaugų išlaidos už nulaužtų dantų atstatymą.

1. 32-o danties atatymas implantu, kaina 600,- Eur.;

2. 32-33 dantų protezavimas konsuliniu tiltu(metalo keramika), kaina 520,- Eur.;

3. gijimo galvučių dėjimas, kaina 50,- Eur.;

4. atspaudų nuėmimas, kaina 50,- Eur.;

5. konsulinio tilto uždėjimas ir užsandarinimas, kaina 25,- Eur.(viso: 1.245,- Eur.)(b.l. 12, t. 2). Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiąją D. Š. apžiūrėjusi ir, konsultuodama, galimus išmuštų dantų gydymo būdus nurodžiusi odontologė-pil. S. J.-P., kuri, kaip papildoma liudytoja, buvo apklausta teisminio bylos proceso metu.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei-kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija-kompensavimas. Vadovaujantis LR CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę(iki delikto padarymo) padėtį(lot. restitutio in integrum), t.y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam(pvz. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos(gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Kasacinėje teismų praktikoje pasisakant dėl būsimos turtinės žalos, yra nurodoma, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytą žalą, t.y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pvz. jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų(LR CK 6.249 str. 1d., 6.283 str. 2d.). Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. LR CK 6.249 straispnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį(nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodins išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikai lėšų, pvz. nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų(pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012, Nr. 3K-3-164-1075/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos ir protingos(pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019).

Teismo vertinimu, šios nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja LR CK 6.249 str. 3d. taikymo sąlygos dėl nukentėjusiosios D. Š. būsimų nuostolių už odontologines paslaugas atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis nukentėjusiajai D. Š. 32-33 dantų konsulinis tiltas buvo išmuštas dėl kaltinamosios V. B. pastarajai suduoto smūgio į apatinį žandikaulį kilusio tarpusavio konflikto metu, t.y. žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, kuri(nukentėjusioji D. Š.), neturėdama reikiamų lėšų ir dėl sveikatos sužalojimo negalėdama apsimokėti už mokamas odontologo paslaugas(procedūras), juolab, kad lėšų reikia nedelsiant, nes be išlūžusių dantų patiriamas diskomfortas, o išmuštų dantų būsima gydymo paslaugų kaina yra įrodyta byloje esančiais įrodymais(rašytiniais dokumentais ir teisminio bylos proceso metu apklaustos odontologės, kaip liudytojos, parodymais), bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiosios G. Š. prašomas būsimų išlaidų už odontologines paslaugas atlyginimas yra būtinas ir realiai tikėtinas, nes yra paremtas byloje pateiktais įrodymais(LR CK 176-177, 185 str.str.). Tokiu būdu nukentėjusiosios D. Š. baudžiamojoje byloje pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl būsimų odontologo gydymo paslaugų išlaidų už nulaužtų dantų atstatymą atlyginimo yra tenkintinas pilnai LR BK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Nukentėjusioji D. Š., byloje reikšdama galutinį patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant priteisti 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad 2018m. gruodžio 15d. tarp kaltinamosios V. B. ir nukentėjusiosios D. Š. įvykusio tarpusavio konflikto metu buvo sužalota viena iš konflikto dalyvių-nukentėjusioji D. Š., kuriai dėl pavartoto fizinio smurto prieš jo asmenį šalia kitų sužalojimų buvo išmušti ir 32-33 dantys, t.y. išlūžo protezuotas 32-as dantis, kuris tilteliu buvo sutvirtintas su išlūžusiu ir 33-iuoju dantimi. Pasak nukentėjusiosios D. Š., dėl konflikto metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ji patyrė ir didelį emocinį šoką dėl tokių jai netikėtų kaimynės-kaltinamosios V. B. veiksmų, kuri jos iki šiol net neatsiprašė, dvasinius išgyvenimus, nes, ir šiuo metu vaikščiodama be dantų, ji jaučia nepatogumus, didelį diskomfortą, dėl ko kompleksuoja bendravimo su kitais žmonėmis metu.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo, kurį galima būtų įvardinti „ meilės trikampiu “, padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamosios V. B. kaltės formą-tyčią ir pastarosios pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai D. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, išskyrus tai, kad smurtavimo pasekoje išmušti dantys(pastaba: išlūžo protezuotas 32-as dantis, kuris tilteliu buvo sutvirtintas su išlūžusiu ir 33-iuoju dantimi), kurių būsimas gydymo paslaugas prašoma atlyginti, iki šio laiko nėra atstatyti)), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji D. Š., gim. 1966m., yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra dirbantis asmuo), bet ir į kaltinamosios V. B. turtinę padėtį(kaltinamoji taip pat yra dirbantis asmuo(b.l. 113, 115, t. 1, b.l. 27, 29, t. 2)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(būsimas odontologo gydymo paslaugų išlaidas už nulaužtų dantų atstatymą) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 140 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios V. B. pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, iš kaltinamosios V. B. priteisinat 1/2 dalį ieškinio nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu.

Advokatas V. G., pagal susitarimą atstovaudamas nukentėjusiosios D. Š. interesus baudžiamojoje byloje, po bylos perdavimo teismui 2019m. rugsėjo 24d. kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu, kuris buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos 2019m. rugsėjo 30d. įvykusiame teismo posėdyje, pateikė ir pinigų priėmimo kvitą dėl jo, kaip advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo išlaidų bendroje 250,- Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, o dar vienas pinigų priėmimo kvitas už atstovavimą byloje 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumoje buvo pateiktas, po pertraukos tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2020m. gegužės 19d. įvykusiame teismo posėdyje((b.l. 11, t. 2, b.l. 30, t. 3).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylos proceso šalims susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, advokats V. G., pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiosios D. Š. interesus byloje nuo 2019m. liepos 25d., kurią toliau atstovavo ir viso teisminio bylos proceso metu(b.l. 166, t. 1). Kadangi po baudžiamosios bylos perdavimo Ukmergės rūmams 2019m. rugpjūčio 12d. teisminis bylos procesas dėl įvairių priežasčių truko daugiau kaip devynis mėnesius, kurio metu iš buvusių paskirtų 7(septynių) teismo posėdžių faktiškai įvyko 6(šeši) teismo posėdžiai, po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, advokatas, atstovaudamas nukentėjusiosios D. Š. interesus, reiškė ir patikslintą civilinį ieškinį byloje, todėl, atsižvelgiant į tiek į padarytos veikos pobūdį, tiek ir į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pastarosios dabartinę turtinę padėtį ir jos prašomos priteisti nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į pačios kaltinamosios V. B., kaip dirbančio asmens ir turinčio pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios D. Š. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio nukentėjusiosios atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamosios teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš katinamosios V. B. LR BPK 104 str. 2d. ir 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamosios V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios V. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai V. B. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamosios V. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamoji V. B. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos, kurį galima būti įvardinti „ meilės trikampiu “, aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į pačios kaltinamosios V. B., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamoji dar gali būti pataisyta ir perauklėta, ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajai V. B. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). (LR BK 46 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atlieidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausiant visą šios programos kursą, ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios D. Š. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamosios V. B. 1.245,- Eur.(vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumą būsimoms odontologo gydymo paslaugų išlaidoms už nulaužtų dantų atstatymą, kaip turtinei žalai, atlyginti ir 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios V. B. 350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo bylos procese ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip nukentėjusiosios D. Š. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios D. Š. naudai.

Daiktinius įrodymus-šluotą(šluoti skirtą šepetį) mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais ir šluotą mediniu šluotkočiu su mėlynos spalvos plastikiniais rėžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei-kaltinamajai V. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.