- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-416-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59350-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-06-22 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. B. toliau tęsti darbą AB „U.“, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausiant visą šios programos kursą, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Iš V. B. nukentėjusiosios D. Š. naudai priteista 1 245 Eur turtinės žalos būsimoms odontologo gydymo paslaugų išlaidoms už nulaužtų dantų atstatymą ir 1 000 Eur neturtinės žalos.
Iš V. B. nukentėjusiosios D. Š. naudai priteista 350 Eur proceso išlaidų atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. B. pripažinta kalta dėl to, kad ji pavartodama fizinį smurtą, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018-12-15, apie 11 val., V. B. savo namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme kilusio tarpusavio žodinio konflikto su D. Š. metu, pastarąją užsipuolus, tyčia vieną kartą su ranka sudavė nukentėjusiajai D. Š. į apatinio žandikaulio kairę pusę, o po to, paėmusi prie gyvenamojo namo lauko durų stovėjusią šluotą (šluoti skirtą šepetį) mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais, su šluotos kotu ne mažiau kaip tris kartus sudavė pastarajai į dešinę koją ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. Š. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti 33 danties vainiko netekimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai D. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-06-22 apkaltinamąjį nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Apeliantės vertinimu, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis vien nukentėjusiosios D. Š. prieštaringais, nenuosekliais parodymais, nekonkrečiomis specialisto išvadomis, be jokio pagrindo atmetant liudytojų parodymus. Pažymi, kad teismas nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, įrodymus vertino ne kaip visetą, o atskirai vienus nuo kitų, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio prieštaravimus ir neatitikimus.
4. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nuosekliai nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, tai, kad jos parodymai yra nuoseklūs, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į ilgalaikius apeliantės ir nukentėjusiosios nesutarimus, neįvertino, kad nukentėjusioji ir liudytojas S. B. yra suinteresuoti apkaltinti apeliantę, siekia keršyti, kadangi tarp jos ir liudytojo S. B. vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Nurodo, kad su sutuoktiniu S. B. pusantrų metų negyvena šeiminio gyvenimo, sutuoktinis su nukentėjusiąja tapo meilužiais, nukentėjusioji labai dažnai pradėjo lankytis apeliantės namuose, atnešdavo S. B. alaus, dėl tokio nukentėjusiosios elgesio apeliantei buvo sunku.
5. Apeliantės teigimu, ji įvykio dieną, apie 11 val., grįžo namo, pamatė pro vartelius link namų ateinančią kaimynę D. Š., prie lauko durų nuėjo iš antro aukšto nulipęs S. B., nukentėjusioji jam padavė maišelį su pirkiniais, matė, kad maišelyje buvo alus. Kai S. B. su maišeliu nuėjo nuo durų, prie jų priėjo apeliantė, stovėdama koridoriuje, prie durų nukentėjusiajai pasakė „kiek tu čia vaikščiosi, juk namuose yra vaikai, prašau nevaikščiot“, į ką nukentėjusioji atsakė, kad „ne pas ją ateina, o ji (apeliantė) ten tik deklaruota“, supykusi dėl šio pasakymo apeliantė nukentėjusiajai pasakė, kad ji „dingtų, nes paims šluotą“. Tuo metu apeliantės dukra L. B. buvo virtuvėje, viską girdėjo, o kilusio konflikto metu S. B. šalia nebuvo, jis buvo užlipęs į namo antrą aukštą, kur tuo metu gyveno. Nurodo, kad tarp apeliantės ir nukentėjusiosios buvo tik žodinis konfliktas, kuris truko 3-4 minutes, ji nebuvo išėjusi į lauką ir jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Pažymi, kad 2018-12-13 tarp nukentėjusiosios, jos sugyventinio V. S. ir S. B. buvo kilęs konfliktas, muštynės, kurių metu V.S. S. B. buvo įspyręs į koją, apeliantės vertinimu, konflikto metu galėjo nukentėti ir D. Š.. Nurodo, kad po įvykio jos draugė L. Z. jai pasakė, kad jos draugei D. skambinusi nukentėjusioji, išvadino apeliantę negražiais, necenzūriniais žodžiais, pasigyrė, kad apeliantė jai išmušė dantį ir už tai turės sumokėti.
6. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, nurodo, kad teisme duoti parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Duodama parodymus teisme nukentėjusioji nurodė, kad „dar kai trenkė, tai sudaužė šviestuvą su tuo kotu, kai trenkė jai į ranką, pamatė, kad šviestuvas nukrito ant žemės“, atsakydama į apeliantės gynėjo advokato V.Kersnausko klausimus nurodė, kad „sudavė ir į ranką, bet kliudė rankos mažai, tai numušė šviestuvą prie laiptų, smūgiai buvo 5, po tų smūgių nukentėjusioji užlipo laiptais ir išėjo“, atsakydama į teisėjo klausimą nukentėjusioji nurodė, kad „2018-12-13 įvykusio konflikto metu su sugyventiniu V. S. buvo tik stebėtoja, pati konflikte nedalyvavusi“, kai tuo tarpu S. B. apklaustas teisme nurodė, kad „jie su D. Š. laikė kirvį, vos atėmė, jis užstojo D. Š.“. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad apeliantė prieš ją tariamai smurtavo prie namo durų esančioje aikštelėje, ten numušė apačioje laiptų esantį šviestuvą ir po konflikto tik tada užlipo laiptais į viršų ir išėjo iš kiemo. Tuo tarpu iš byloje esančio įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad 2018-12-16 įvykio apžiūros metu nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta, o 2019-12-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad viršutiniame turėklo kampe, ties pirmąja laipto pakopa einant nuo vartų pusės, matomas juodos spalvos šviestuvo pagrindas be gaubto ir be šviesą skleidžiančios lemputės, turėklo apačioje matomas juodos spalvos šviestuvo pagrindas su baltos spalvos rutulio formos gaubtu, t. y. būtent papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą praėjus beveik metams laiko buvo rastas nudaužtas šviestuvo pagrindas.
7. Pažymi, kad nesutampa nukentėjusiosios ir liudytojo S. B. nurodomų suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiosios sužalojimo seka. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-16 protokole-pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu jai tris kartus sudavė šluotos kotu per dešinę koją, vieną kartą per dešinę ranką bei vieną kartą ranka sudavė į kairę apatinio žandikaulio pusę, išmušė du dantis. Apklausta tą pačią dieną nukentėjusioji nurodė, kad pradžioje buvo smūgis ranka į kairę apatinio žandikaulio pusę, tuo metu galimai jai išmušant du dantis, vėliau sekė smūgiai šluotkočiu tris kartus į dešinę koją ir vieną kartą į dešinę ranką. Apklausta 2019-06-13 nukentėjusioji nurodė, jog šluota buvo mušama per abi kojas, suduodant ne mažiau kaip 5 kartus ir per abi rankas, suduodant ne mažiau poros kartų su šluotos kotu. Atlikus akistatą nukentėjusioji nurodė, kad po konflikto užlipusi kieme esančiais laiptais pro vartelius parėjo namo. S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad viršutinį šviestuvą apeliantė sudaužė su šluota, apatinis buvo jau seniau sudaužytas. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. parodė vietą laiptų viršuje, kur buvo numuštas šviestuvo gaubtas ir apeliantė alkūne kliudė veidą nukentėjusiajai. Pažymi, kad proceso metu nukentėjusioji nurodė vieną šluotą, su kuria ją tariamai mušė, o liudytojas S. B. nurodė visai kitą.
8. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu atmesti liudytojų S. B. ir L. B. parodymus, nurodo, kad šių liudytojų parodymai nagrinėjamoje byloje svarbūs, nes abu asmenys tvirtina matę įvykio aplinkybes, liudytojo S. B. parodymai iš esmės nesutampa su nukentėjusiosios D. Š. parodymais, o liudytojos L. B. parodymai pilnai patvirtina apeliantės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodytas įvykio aplinkybes. Apeliantės teigimu, medicininiuose dokumentuose, medicininės apžiūros protokole, specialisto išvadoje, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta kategoriškų ar tikėtinų išvadų dėl nukentėjusiosios galimo sužalojimo laiko, aplinkybių ar mechanizmo. Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas R.L. pažymėjo, jog dėl dantų nulaužimo nėra kriterijų, kuriais remdamasis gali nustatyti sužalojimo laiką, vienintelis kriterijus yra tai, kad nulaužto kaklelio kraštai yra aštrūs, tačiau identifikuoti 2-3 parų dantų nulaužimą nedrįstų, nėra kriterijų, kad apie tai būtų galima drąsiai sakyti. Atsakydamas į apeliantės gynėjo klausimus teismo ekspertas R.L. aiškiai nurodė, kad konkrečių išvadų dėl dantų lūžimo negali duoti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokie objektyvūs specialisto išvadų duomenys ar paaiškinimai, buvo realus pagrindas apeliantę pripažinti kalta padarius nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai.
9. Nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Remiasi teismų praktika, pagal kurią prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: žala turi būti padaryta neteisėtais veiksmais, turi būti padaryta žala nukentėjusio asmens sveikatai, gyvybei ar jo turtui, turi būti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, turi būti žalą padariusio asmens kaltė. Pažymi, kad nesurinkus objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apeliantė padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu, paliekant ieškovei teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
11. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. V. B. pagrįstai pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
12. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. V. B. pripažinta kalta dėl to, kad ji kilusio tarpusavio žodinio konflikto su D. Š. metu, pastarąją užsipuolus, tyčia vieną kartą su ranka sudavė nukentėjusiajai į apatinio žandikaulio kairę pusę, o po to, paėmusi prie gyvenamojo namo lauko durų stovėjusią šluotą, su kotu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinę koją ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę ranką, dėl ko buvo padarytas 33 danties vainiko netekimas ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai, kad buvo įvykio vietoje ir tarpusavyje bendravo, neneigia nei nuteistoji, nei nukentėjusioji, abi nurodo, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas, tuo tarpu dėl tolimesnės įvykių eigos asmenų parodymai išsiskiria. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139-140), tiek parodymų patikrinimo metu (2 t., b. l. 86-87), tiek apklausiama teisme V. B. teigė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, nurodė, kad prie namo atėjo D. Š., perdavė maišiuką jos vyrui S. B., tada ji nukentėjusiajai pasakė „kiek tu dar čia vaikščiosi“, o D. Š. jai atsakė „ne pas tave ateinu, tu čia tik deklaruota“, tada apeliantė nukentėjusiajai pasakė „dink iš čia, nes aš tau paimsiu šluotą“ ir tuo jų konfliktas baigėsi, į lauką išėjusi nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nuteistoji ne tik su ja apsižodžiavo, bet ir prieš ją smurtavo.
14. Nukentėjusioji D. Š. pirminiame protokole-pranešime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad V. B. jai sudavė tris kartus kotu per dešinę koją, kartą per dešinę ranką, vieną kartą ranka į apatinio žandikaulio pusę, išmušė du dantis, dešinėje šlaunyje 10 cm hematoma (1 t., b. l. 6), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apeliantė pradėjo ją stumdyti ir stumdydama sudavė į kairę apatinio žandikaulio pusę, įtaria, kad tuo metu išmušė du dantis, nubėgusi prie namo apeliantė paėmė šluotą ir nukentėjusiajai einant iš kiemo tris kartus sudavė per dešinę koją, vieną kartą per dešinę ranką (1 t., b. l. 28-29), papildomos apklausos metu 2019-06-13 nurodė, kad apeliantė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį žandikaulį, pajuto kažkiek skausmo, šoką, nuteistajai pasakė „tu čia negyveni, o tik esi deklaruota“, tada V. B. pagriebusi šluotą sudavė per abi kojas ne mažiau penkis kartus ir per abi rankas ne mažiau pora kartų, suduodama sakė „eik iš čia“ (1 t., b. l. 49), akistatos metu 2019-01-22 D. Š. nurodė, kad jai atėjus S. B. atidarė duris, tuomet V. B. įėjusi pro atvertas duris pasakė „dink iš čia, ko čia vaikštai“, nukentėjusioji atsakė, kad „tai nėra jos namai, o ji tik čia deklaruota“, tada V. B. sugriebė vyrui už rankos ir liepė eiti namo, bet vyras nenuėjo, liko stovėti tarpduryje, nuteistoji jai trenkė dešine ranka į veidą, pataikydama į žandikaulį, tada pasiėmė šluotą, stovėjusią prie durų, ir su kotu trenkė tris kartus į dešinę koją, po to vieną kartą per dešinę ranką. (1 t., 104-105), parodymų patikrinimo metu 2019-11-28 D. Š. nurodė, kad S. B. išėjo tarp durų, ji jam padavė maišelį, tuomet išėjo V. B., norėjo griebti savo vyro ramentą, bet jis iškrito ant žemės, S. B. pasilenkė ir galimai nematė, kaip jai trenkė į veidą, tada V. B. nuėjo iki šluotos ir nukentėjusiajai einant atatupstai, traukiantis sudavė 3 kartus per kojas ir rankas (2 t., b. l. 100-101), apklausiama teisme nukentėjusioji D. Š., patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad S. B. perdavus maišelį, tuo metu tarpduryje pasirodė jo sutuoktinė V. B., kuri pradėjo jai priekaištauti dėl nuolatinio lankymosi jos namų valdoje, kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu, V. B. ją užsipuolusi, pradėjo stumdytis ir vieną kartą su ranka jai sudavė į apatinio žandikaulio kairę pusę, dėl ko ji pajuto skausmą, V. B. ir toliau nenusiramino, paėmusi šalia prie namo lauko durų stovėjusią šluotą mediniu šluotkočiu su geltonos spalvos plastikiniais rėžiais, mosikuodama nukentėjusiajai atatupstai einant iš kiemo link laiptų su šluotkočiu pradėjo ją mušti, suduodama kelis smūgius į dešinę koją ir į dešinę ranką. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad šie nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, apygardos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių ir nepaneigia jų patikimumo.
15. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į ilgalaikius apeliantės ir nukentėjusiosios nesutarimus, neįvertino, kad D. Š. ir liudytojas S. B. yra suinteresuoti, siekia keršyti, kadangi tarp apeliantės ir liudytojo S. B. vyksta teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija tokias nuteistosios keliamas įvykio versijas vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios iš tiesų buvo susiklostę itin įtempti konfliktiniai santykiai, kai nukentėjusioji nuolat ir artimai bendravo su apeliantės sutuoktiniu, būdavo jų namuose, atnešdavo alkoholį, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą nepagrįstai apkalbėti V. B.. Tiek iš nuteistosios, tiek nukentėjusiosios ir liudytojo S. B. parodymų matyti, kad D. Š. bendravimas su apeliantės vyru kėlė nuteistosios nepasitenkinimą, būtent ji pyko ant nukentėjusiosios ir norėjo nutraukti tokį elgesį, pažymėtina, kad pati V. B. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad po to, kai nukentėjusioji perdavė S. B. maišelį su maisto produktais ir vaistais, ji pati nedelsiant priėjo prie namo durų, pradėjo konfliktuoti su D. Š., liepė jai dingti iš kiemo, pagrasino panaudoti šluotą.
16. Nors pirmosios instancijos teismas S. B. ir L. B. parodymus atmetė kaip nepatikimus dėl galimo šališkumo, o L. Z. kaip tiesioginiai nemačiusios įvykio aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymų analizė yra būtina tikrinant nuteistosios ir nukentėjusiosios keliamas įvykių versijas. Nors sutiktina su teismo išvadomis dėl S. B. ir L. B. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi S. B. palaiko romantinius santykius su nukentėjusiąja, o L. B. yra nuteistosios dukra, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras liudytojų palankumas vienam iš bylos dalyvių savaime nelemia tokių parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Vertinant tokių asmenų parodymų patikimumą būtina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Tiek liudytoja L. B., tiek S. B. proceso metu nuosekliai teigė, kad matė, kaip tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, detaliai nurodė jo aplinkybės, nurodomos įvykių detalės sutampa su tomis, kurias nurodė V. B. ir D. Š.. L. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. B. iš nukentėjusiosios pasiėmė maišelį, tada nuteistoji V. B. pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai dėl jos nuolatinio lankymosi apeliantės namuose, tarp jų įvyko žodinis konfliktas (1 t., b. l. 82-83), akistatos metu L. B. taip pat nurodė, kad S. B. paėmus maišelį, apeliantė susiginčijo su D.Š. (1 t., b. l. 98-99), parodymų patikrinimo vietoje L. B. nurodė, kad S. B. nulipo iš antro aukšto, pasiėmė maišelį, tada prie durų priėjo apeliantė ir pradėjo „koliotis“ su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 121-122), apklausiama teisme L. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas S. B. taip pat nurodė aplinkybes, sutampančias tiek su nukentėjusiosios, tiek iš dalies nuteistosios nurodyta įvykių eiga. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad, kai nuėjo pasiimti produktų iš D. Š., būnant tarpduryje atėjo V. B. ir pastūmusi jį į šoną pradėjo konfliktuoti su D. Š., sakė „dink iš mano kiemo“, o D. Š. jai atsakė, kad „čia ne tavo kiemas, o S., tu čia tik deklaruota“, tuomet V. B. griebė šluotą, stovėjusią prie durų, ir pradėjo varyti iš kiemo D. Š., mosavosi, ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas, dėl sumušimo D. Š. buvo išmušti dantys, atsirado mėlynės, po įvykio kartu važiavo pas ekspertus dėl sužalojimo nustatymo (1 t., b. l. 76-77), akistatos metu nurodė, kad nusileido pirmą aukštą pasiimti D. Š. atnešto maišelio, tuo metu V. B. užsipuolė nukentėjusiąją sakydama jai dingti iš kiemo, tada D. Š. pasakius, kad namas yra S. B., V. B. griebė šluotą ir sumušė nukentėjusiąją, sudavė apie 5 kartus šluota, daugiausia trenkė į kojas (1 t., b. l. 98-99), parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. nurodė, kad D. Š. padavė jam krepšį, tada į kiemą išėjo jo žmona V. B., paėmė prie durų stovėjusią šluotą ir tolstančiai D. Š. sudavė per kojas (2 t., b. l. 105-106), apklausiamas teisme S. B. parodė, kad atidarė duris, V. B. išbėgo su šluota, mosikavosi, buvo daugiau kaip 5 smūgiai. Apygardos teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios versiją dėl jos atžvilgiu naudoto smurto ir sutampa su nuteistosios parodymų dalimi dėl įvykių pradžios – tarpusavio apsižodžiavimo, yra naudojamos identiškos citatos („dink iš mano kiemo“, „čia ne tavo kiemas, tu čia tik deklaruota“), todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.
18. Analogiškos išvados yra susijusios ir su liudytojos L. Z. parodymų vertinimu. Nors liudytoja iš tiesų įvykio aplinkybes sužinojo iš nuteistosios ir jos parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. nurodė, kad jai paskambino D. Š. draugė D. ir gyrėsi, jog dabar „kiaunė“ (V. B.) jai sudės dantis, nes juos išmušė su alkūne (1 t., 88-89), analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme. Apygardos teismo vertinimu, šie parodymai patvirtina, jog konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios buvo ir jis neapsiribojo vien žodiniu ginču.
19. Nors nuteistosios teigimu, nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitu metu, kadangi 2018-12-13 tarp jos, S. B. ir V. S. įvyko konfliktas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokias apeliantės prielaidas. Apklausiama teisme nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad 2018-12-13 tarp jos sugyventinio V. S. ir S. B. kilo konfliktas, kurio metu abu vyrai apsistumdė, S. B. buvo įspirta į koją, ji padėjo kaimynui sutramdyti savo sugyventinį, tačiau jai jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu V.S., nurodė, kad D. Š. jam nesakiusi, kad jų konflikto metu buvo išmušti dantys (1 t., b.l. 94-96). Liudytojas S. B. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad po konflikto su V. S. D. Š. nesiskundė sužalojimais, pažymėjo, kad su nukentėjusiąja bendravo dieną prieš įvykį su V. B., parodė, kad matė nukentėjusiosios sužalojimus po nagrinėjamo įvykio, mėlynes ant kojos, iškritusius dantys. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios keliama įvykių versija atmestina, kaip nepasitvirtinusi.
20. Nuteistoji taip pat nesutinka su medicininių dokumentų, specialistų išvadų, esančių byloje, vertinimu, nurodo, kad juose nėra pateikta kategoriškų ar tikėtinų išvadų dėl nukentėjusiosios galimo sužalojimo laiko, aplinkybių ar mechanizmo. Tokias nuteistosios išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys. Iš VšĮ „Ukmergės ligoninė“ išduotos D. Š. ligos istorijos matyti, kad nukentėjusioji 2018-12-16 10.34 val. kreipėsi į medicinos įstaigą, buvo apžiūrėta ir jai nustatytas dantų išmušimas, dešinės šlaunies sumušimas (1 t., b. l. 32), teismo medicinos ekspertai, susipažinę su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikę pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tyrimą, konstatavo, kad D. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais, iki kreipimosi medicininės pagalbos, galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis, tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 35-36). Specialisto išvadoje Nr. G 4543/2018(01) konstatuota, kad 2018-12-20 burnos apžiūros metu fiksuotas 32-o danties ir 33-io danties vainiko nebuvimas, stebimas kaklelis, kurio kraštai aštrūs, taip pat dešinės šlaunies vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje 1,5x4 cm violetinės spalvos geltonais pakraščiais vidutinio intensyvumo poodinė kraujosruva (1 t., b. l. 60). Teismo posėdžio metu medicinos ekspertas R.L., patvirtindamas savo specialisto išvadą papildomai nurodė, jog tam, kad būtų nulaužti dantys, turėjo būti trauminis poveikis į vainiką, apžiūros metu nustatyto nulaužto danties kaklelio, likusio kaule, kraštai buvo aštrūs, tai būdinga tik šviežiam nulaužimui, o dėl poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje medicininiuose dokumentuose nėra atžymų apie tai, kad kraujosruva yra ne šviežia, nes, pastebėjus seną kraujosruvą, tai yra nurodoma, pagal fiksuotą kraujosruvos formą ir dydį, t. y. pailga 1,5x4 cm skersmens kraujosruva, ji galėjo būti padaryta, suduodant šepečio kotu. Taigi, medicinos dokumentais ir specialisto išvadomis nustatyti sužalojimai nėra tikėtini, jie atitinka nukentėjusiosios ir liudytojo S. B. nurodomas V. B. suduotų smūgių vietas – žandikaulis, kojos, įvykio mechanizmą – smūgiai ranka, šluota, laiką – sužalojimai yra švieži, danties kaklelis aštrus, kraujosruva nepradėjusi keisti spalvos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie duomenys ir specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu buvo pagrįstai pripažinti įrodymais byloje ir vertintini kaip objektyvus pagrindas apeliantę pripažinti kalta padarius nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai.
21. Atsižengiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad V. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad ji apylinkės teismo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl kitų skunde nurodomų aplinkybių (dėl šveistuvo vietos, sudaužymo aplinkybių, suduotų smūgių eiliškumo ir pan.) kaip negalinčių šią išvadą paneigti, plačiau nepasisakoma.
Dėl civilinio ieškinio
22. Skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, nurodo, kad nesurinkus objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apeliantė padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu, paliekant ieškovei teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
23. Kaip nurodyta anksčiau, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji D. Š. dėl V. B. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl padarytų sužalojimų turėjo kreiptis medicininės pagalbos, į odontologus, turėjo laikinų nepatogumų dėl netektų dantų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai žala buvo neabejotinai padaryta ir ji neatsiejamai susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistosios nusikalstamais veiksmais.
24. Pažymėtina, kad teismas, konstatavęs, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala ir yra pareikštas civilinis ieškinys, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtus vertybių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį konstatavo, kad nukentėjusiajai D. Š. 32-33 dantų konsulinis tiltas buvo išmuštas dėl V. B. suduoto smūgio į apatinį žandikaulį kilusio tarpusavio konflikto metu, t. y. žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiosios G.Š. prašomas būsimų išlaidų už odontologines paslaugas atlyginimas yra būtinas ir realiai tikėtinas, nes yra paremtas byloje pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinio ieškinio klausimus susijusius su būsimos turtinės žalos atlyginimu. Nurodė, pigesnis nukentėjusiosios odontologinis galimas gydymo būdas netinka dėl pastarosios alergijos ir kitų individualių savybių. Su tokiomis teismo išvadomis, kolegija neturi pagrindo nesutikti, o tai, jog nukentėjusioji odontologo paslaugomis iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio nepasinaudojo, jai padarytos turtinės žalos ir/ar jos nustatyto dydžio nemažina ir niekaip nešalina.
25. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusios V. B. kaltės formą – tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją sukeltas pasekmes (dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai D. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, išskyrus tai, kad dėl smurto buvo išmušti dantys, kurie nėra atstatyti), į nukentėjusiosios individualias savybes (amžių, jos užimtumą), V. B. turtinę padėtį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 140 straipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino atlyginamos neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur.
26. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nukentėjusiosios patirtos žalos aspektu, konstatuoja, kad būsimos D. Š. 1 245 Eur dydžio išlaidos, susijusios su odontologiniu gydymu, buvo priteistos pagrįstai, o priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – nuo 150 Eur iki 1 500 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimai išnagrinėti ir išspręsti teisingai, todėl keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.
27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-06-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
28. Nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė nukentėjusiosios naudai priteisti 100 Eur turėtų procesinių išlaidų atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina nukentėjusiosios turėtas 100 Eur išlaidas susijusias su jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nėra pernelyg didelės, todėl pilnai atmetant nuteistosios apeliacinį skundą yra priteistinos iš nuteistosios.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios V. B. nukentėjusiosios D. Š. naudai priteisti 100 Eur procesinių išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.