Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-387-603/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: e2A-387-603/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32853-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-387-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32853-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui E. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 193,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. kovo 7 d. ieškovas su savo draugu O. C., eidami (duomenys neskelbtini), sutiko atsakovą ir susiginčijo su juo. Ginčo metu atsakovas dešine ranka sudavė ieškovui per veidą, po to kaire ranka dar kartą trenkė per veidą ir išmušė du priekinius dantis. Po šio incidento ieškovas nuvyko į Viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam suteikta pirmoji medicinos pagalba, t. y. nustačius apatinės lūpos dešinės pusės raudonio 0,5 cm žaizdą, 11, 12 dantų vainikų lūžį, atvirą pulpą, pašalintas 11-o danties vainiko fragmentas, susiūta žaizda, taikyta vietinė nejautra.

3. 2013 m. kovo 9 d. ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Bendrosios pagalbos centrą ir nurodė, kad atsakovas smogė jam kumščiu į veidą ir išmušė du priekinius dantis bei praskėlė lūpą. Dėl šio įvykio 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ketvirtojo policijos komisariato priimtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau pagal baudžiamojo proceso nuostatas, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Priimant šį nutarimą nustatyta, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl sugadinto piešinio, t. y. atsakovas kaltino ieškovą, jog šis sugadino jo „grafiti“ būdu atliktą piešinį ir dėl to atsakovas ieškovui du kartus sudavė kumščiu per veidą, išmušdamas du dantis ir perskeldamas lūpą. 2013 m. kovo 8 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių. Šios institucijos specialistė J. G.-D. nustatė, kad ieškovo kairiajame skruoste yra skruostikaulio kūno projekcijos 2x4 cm dydžio violetinė, melsvais pakraščiais su patinimu, neryškiomis ribomis poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos raudonio bei gleivinės srityje – 0,5 cm ilgio siūta žaizda, kurią supa apie 1 cm diametro violetinė, nedideliu patinimu kraujosruva, be to, nustatė, jog viršutiniai 1-as ir 2-as dešinės pusės dantų vainikai yra lūžę ties kakleliais, lūžių linijos skersinės, nelygios, baltos, dantų kanalai tvarkyti odontologiškai.

4. Remdamasi atliktos apžiūros ir išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, specialistė pateikė išvadą, kad nurodyti sužalojimai galimai įvyko 2013 m. kovo 7 d., įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Už išvados parengimą ieškovas sumokėjo 65 Lt (18,83 Eur). Dėl patirtos traumos ieškovas kreipėsi medicininės pagalbos į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Dentineksus“ ir UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. Šių įstaigų specialistai rekomendavo ieškovui taikyti dantų implantavimo metodą. Ieškovas pažymi, kad sutiko su šiuo metodu ne tik dėl šios srities specialistų rekomendacijų, bet ir todėl, jog šis metodas odontologijoje yra vertinamas kaip pažangiausias, ilgalaikis, sveikas ir estetiškas būdas. Pagal UAB „Vilniaus implantologijos klinika“ 2015 m. gegužės 23 d. gydytojo periodontologo A. P. sudarytą preliminarų gydymo ir finansinį planą, šioje klinikoje turėjo būti atliekamas paruošiamasis gydymas bei dalis viršutinio žandikaulio gydymo procedūrų. Visos šios procedūros turėjo kainuoti 15 790 Lt (4 573 Eur), be to, pagal minėtą A. P. parengtą preliminarų gydymo planą, dalį procedūrų turėjo atlikti UAB „Dentineksus“ gydytojas odontologas V. K..

5. Ieškovas pažymi, kad atsakovas, kuris šio įvykio metu dar buvo nepilnametis, ir jo tėvas R. S., informuoti apie planuojamą atlikti ieškovo gydymą ir šio gydymo preliminarias kainas ir sutiko bei įsipareigojo atlyginti visas reikalingas ieškovo išlaidas, kurias pastarasis turės gydymo proceso metu. 2013 m. kovo 9 d. atsakovo tėvas parašė pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja atlyginti visas išlaidas dėl priekinių dantų išmušimo. 2013 m. kovo 8 d. surašytame „prisipažinime“ atsakovas taip pat nurodė, kad sutinka ieškovui atlyginti materialinę ir moralinę žalą. 2013 metų vasarą ir 2014 metais atsakovas ir jo tėvas sumokėjo 4 000 Lt (1 158,48 Eur). Šie pinigai panaudoti ieškovo gydymui apmokėti. Už suteiktas gydymo paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. sausio 7 d. ieškovas sumokėjo UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 14 300 Lt (4 141,56 Eur), o už laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „Dentineksus“ ieškovui suteiktas gydymo paslaugas ieškovas sumokėjo 2 165,30 Eur. Be to, po atliktų chirurginių procedūrų ieškovas privalėjo vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir medicinines priemones, kurioms išleido 90,01 Lt (26,06 Eur). Iš viso dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 6 351,75 Eur išlaidų. Atsakovas ir jo tėvas atlygino 1 158,48 Eur ir liko skolingi ieškovui 5 193,27 Eur.

Šalies argumentai

6. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo pyktį sukėlė menkavertė priežastis. Nurodė, kad atsakovas turėjo suvokti, jog smūgiuodamas į burnos ertmę jis sukels ieškovui ne tik fizinį skausmą bet ir didesnio masto neigiamas pasekmes. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovas jautėsi pažemintas, emociškai sukrėstas. Incidentas įvyko viešoje vietoje, bendraamžių akivaizdoje. Pažymi, kad gydymo metu ieškovas turėjo naudotis laikina plokštele, nes be jos negalėjo gerai sukramtyti maisto, švepluodavo, be to, ieškovą itin slėgė be dviejų priekinių dantų estetiškai nepatraukli išvaizda. Atsižvelgiant į ieškovo jauną amžių, ši problema turėjo daug įtakos neigiamiems dvasiniems išgyvenimams, pasireiškė sumažėjusiomis bendravimo su aplinkiniais, ypač – bendraamžiais, galimybėmis. Gydymo procesas tęsėsi daugiau ne du su puse metų, ieškovui atliktos net kelios sudėtingos, nemalonios chirurginės operacijos, gijimo procesas pakankamai ilgas. Pažymėjo, kad incidento sukeltas itin stiprus stresas, ilgalaikės nemalonios pasekmės, turėjo įtakos kitam ieškovo susirgimui – paranoidinei šizofrenijai, kuri ieškovui išsivystė 2014 metais, kitas ligos paūmėjimas vyko 2016 metais, dėl ko ieškovas abu kartus po kelis mėnesius buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, dėl šios ligos jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Ieškovas nurodė, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto trijų metų ieškinio senaties termino.

7. Nurodė, kad dar 2013 m. kovo 8 ir 9 d., atsakovas, kuris tuo metu buvo nepilnametis, ir jo tėvas pripažino atsakovo veiksmų neteisėtumą bei žadėjo atlyginti ieškovui padarytą žalą, o 2013-2014 metais atlygino dalį ieškovo patirtų gydymo išlaidų. 2016 m. sausį, po gydymo procedūrų pabaigos, atsakovas ir jo tėvas atsisakė kompensuoti likusias išlaidas ir neturtinę žalą. Šis pareiškimas atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dėl jo psichinės sveikatos būklės 2016 metais ir pirmoje 2017 metų pusėje jam buvo sunku ginti savo pažeistas teises, be kita ko, ir teikti ieškinį. Pažymėjo, kadangi nuo žalos padarymo dienos (2013 m. kovo 7 d.) iki skolininko atliktų veiksmų, kuriais pripažinta prievolė bei nutrauktas ieškinio senaties terminas, praėjo tik viena diena, faktiškai ieškinio senaties terminas (atėmus vieną kalendorinę dieną) turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016 metų sausio mėnesio pabaigos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas E. S. pateiktame atsiliepime prašė taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas augo ir gyveno (duomenys neskelbtini), būdami panašaus amžiaus neretai leido laisvalaikį kartu, kartu piešdavo „grafiti“ ir nuo vaikystės buvo draugais. Pažymėjo, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo įvyko dėl gana kvailų priežasčių, t. y. dėl to, kad atsakovas, kuriam tuo metu buvo 17 metų, manė, kad ieškovas sugadino jo „grafiti“, užpiešdamas virš jo savo piešinio variantą. 2013 m. kovo 7 d. ieškovas ir atsakovas, lydimi panašaus amžiaus asmenų, atsitiktinai susitiko mieste. Vienas iš atsakovo draugų pradėjo raginti išspręsti situaciją vyriškai, o atsakovas, manydamas, kad tokiu būdu nepasirodys prieš draugus bailiu, sudavė dešine ranka ieškovui per veidą. Po šio veiksmo įsiplieskė konfliktas, vaikinai apsižodžiavo, atsakovas kaire ranka trenkė ieškovui į veidą. Paaiškėjus, kad nuo smūgio buvo išmušti du ieškovo dantys, atsakovas išsigando, atsiprašė ir pradėjo rūpintis pirmąja pagalba. Atsakovas sutriko dėl įvykio, nes nesitikėjo, kad smūgis sukels tokias pasekmes, o po incidento dėjo visas pastangas situacijai pagerinti – nusivedė ieškovą namo, pasirūpino greitosios medicinos pagalbos iškvietimu. 2013 m. kovo 8 d. ieškovas pats surašė atsakovo „prisipažinimą“ (nes pastarasis dėl sužalotos rankos negalėjo rašyti), kuriame aptartos incidento aplinkybės ir kuriuo atsakovas geranoriškai patvirtino, kad ketina atlyginti žalą. Kadangi įvykio metu atsakovas buvo nepilnametis, konflikto sprendimo metu dalyvavo ir atsakovas tėvas R. S., kuris taip pat atsiprašė ieškovo ir jo tėvų bei pažadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Vykdydamas pažadą, R. S. 2013 m. kovo 27 d. sumokėjo 1 158,48 Eur, o 2013 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 577,62 Eur.

9. Atsakovas pabrėžė, kad jo šeimai šios sumos buvo itin didelės ir sunkiai sukaupiamos. Praėjus maždaug pusei metų nuo minėtų pinigų sumokėjimo, t. y. maždaug 2014 m. vasarą, atsakovo tėvui paskambino ieškovo motina M. R. ir nurodė, kad jau yra patirta daugiau nei 16 000 Lt išlaidų, kurias ji prašo atlyginti, ir kad „tai tik pradžia“. Gydymas pradėtas 2013 metais, kai paslaugų kainos buvo mažesnės nei ieškinio pateikimo metu, todėl tokio dydžio išlaidų suma buvo per didelė ir neprotinga, dėl ko atsakovo tėvas atsisakė mokėti. Pažymėjo, kad su pačiu atsakovu niekas nebandė susisiekti. Nuo 2014 metų vasaros niekas nesikreipė ir į atsakovo tėvą, o praėjus daugiau nei trims metams, t. y. 2017 m. rugsėjo 8 d., atsakovas gavo ieškinį.

Šalies argumentai

10. Incidento metu, 2013 m. kovo 7 d., atsakovui buvo 17 metų. 2013 m. spalio 15 d. atsakovui sukako 18 metų. Nuo to laiko atsakovas įgijo visišką civilinį veiksnumą. Nepaisant to, ieškovo mama su prašymu apmokėti gydymo išlaidas kreipėsi ne į atsakovą, o į jo tėvą, nors šis asmuo nėra subjektas, kuriam kyla pareiga atlyginti žalą. Atsakovas nesutiko su ieškovo pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Nurodė, kad senatis ieškinio reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. kovo 7 d. Pažymėjo, kad ieškinio senatį galėjo nutraukti tik paties atsakovo, o ne jo tėvo veiksmai. Nurodė, kad atsakovas niekada nėra pripažinęs prievolės mokėti papildomus pinigus, o atsakovo tėvo atlikti mokėjimai rodo, kad atsakovas pripažino savo prievolę atlyginti gydymo išlaidas dalyje dėl 4 000 Lt. Pažymėjo, kad prievolės ginčijimas ieškinio senaties eigos nenutraukia. Atsakovas nurodė, kad ieškinio senaties pradžiai ir eigai neturi įtakos faktas ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad 2016 m. sausio mėnesį atliktas skambutis atsakovo tėvui, net jei toks ir buvo, senaties termino eigos nenutraukė, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriais jis pripažintų prievolę sumokėti prašomas priteisti papildomas dantų gydymo išlaidas. Net jei ir būtų laikoma, kad senaties terminą nutraukė atsakovo tėvo atlikti mokėjimai, terminas vis tiek yra praleistas, nes paskutinis mokėjimas atliktas 2013 m. lapkričio 6 d. Aplinkybė, kad gydymas baigtas tik 2016 m. sausio mėnesį, vertinant ieškinio senaties termino pradžią, teisinės reikšmės neturi, nes tai nekeičia objektyvaus ieškovo sužinojimo apie pažeistas teises momento.

11. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu jam yra 21 metai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba nekvalifikuotą darbą, jo uždarbis siekia 230 svarų, t. y. apie 256,66 Eur per savaitę, kas sudaro 1 026,64 Eur per mėnesį. Už nuomą atsakovas turi mokėti 669,95 Eur, likusios atlyginimo dalies nepakanka net būtinosioms išlaidoms, todėl jam finansiškai padeda brolis. Pažymi, kad ieškovo reikalaujamo žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per didelis. Mano, kad atsakovas turi apmokėti tik būtinąsias, protingas ir adekvačias gydymo išlaidas. Pažymėjo, kad didžioji dalis gydymo procedūrų ieškovui atlikta UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“, kuris neabejotinai yra laikomas vienu brangiausių Lietuvoje. Ieškovas ne tik buvo gydomas brangiausioje klinikoje, bet ir išsirinko brangiausiai apmokamą specialistą – gydytoją dr. A. P.. Ieškovas nesivadovavo ekonomiškumo principu, nesikreipė į pigesnes Lietuvos klinikas, kurių paslaugų kokybė irgi yra aukšta. Pažymi, kad tie patys dantys ieškovui buvo išmušti ir antrą kartą, todėl būtina įvertinti, kiek papildomų išlaidų ieškovas patyrė dėl antro dantų išmušimo. 2015 m. liepos 14 d. sąskaitoje-faktūroje Serija Pdent Nr. 0196 nurodoma, kad sąskaita išrašoma už laikiną korekciją po lūžio, tuo tarpu pirmasis dantų lūžis buvo dar 2013 m. kovo 7 d., o po to jau buvo sudėti laikini protezai, todėl ieškovo prašomas priteisti išlaidų dydis mažintinas šia suma.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nurodė, kad iš pateiktų sąskaitų nėra aišku už kokias procedūras mokėjo ieškovas ir ar šios procedūros yra būtinos šalinant padarytą žalą bei ar jos yra protingos ekonomiškumo prasme. Nurodė, kad iš išlaidų detalizavimo lentelės matyti, kad ieškovas patyrė išlaidų už profesionalią burnos higieną, pigmentinių apnašų šalinimą, nurodė, kad šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pažeidimo šalinimu. Be to, gydymo procesas užtruko neįprastai ilgą laiką. Standartiškai ieškovui atliktų procedūrų kainos yra 20-40 procentų pigesnės, nei nagrinėjamu atveju. Atsakovas pažymėjo, kad tarp jaunuolių, kurie leidžia laiką piešdami „grafiti“, dažnai pasitaikydavo „apsikumščiavimų“, kivirčų. Nurodė, kad incidento negalima laikyti brutaliu vandalizmo aktu, atsakovas sudavė ieškovui tik du smūgius, atsakovas įvykio metu buvo jaunesnis už ieškovą, kuriam incidento metu buvo 20 metų, po incidento ieškovas ir atsakovas ir toliau bendravo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jau 2013 m. balandį ieškovui uždėta kosmetinė plokštelė, didžiąją dalį gydymo ieškovas turėjo pakaitinius dantis, todėl ertmių, kurios trukdytų valgyti, kalbėti ir gadintų estetinį vaizdą, nebuvo.

13. Atsakovas abejojo ieškovo teiginiais esą incidentas turėjo įtakos jo psichinės sveikatos pablogėjimui. Nurodė, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas dar būdamas paauglys pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis), jo liga vystėsi nuosekliai ir prasidėjo prieš incidentą. Nurodė, kad tikrąja ieškovo išgyvenimų priežastimi didžiąja dalimi buvo ne incidentas, o psichikos liga. Pažymėjo, kad neturtinei žalai įtakos turi ir sveikatos sužalojimo dydis, o šiuo atveju ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė paaiškino, kad ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl kaltės, nei kalto asmens nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovo pusė laikėsi pozicijos, kurią grindžia gydžiusių gydytojų paaiškinimais, kad ieškovui parinktas gydymo metodas įvertinus būtent paties ieškovo fizinę būklę ir galimybę atstatyti kiek įmanoma į buvusią iki sužalojimo būklę. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad asmuo jaunas, kas taip pat paskatino ieškoti aukštos kokybės specialistų. Pats gydymas baigtas 2016 m. sausio pradžioje (6-7 dienomis). Tuo laiku ieškovo motina paskambino atsakovo tėvui ir pasakė, kad gydymas baigtas, tačiau atsakovo tėvas tik po kokių 2-3 savaičių informavo, kad išlaidų nebedengs. Tai turėtų vertinama atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nes laiko, kad ieškinio senatis nepraleista. Pažymėjo, kad iš karto po įvykio ieškovo tėvai bendravo su atsakovo tėvu ir tarėsi dėl gydymo išlaidų kompensavimo gražiuoju. Tokie veiksmai sustabdė ieškinio senaties termino eigą. Šis terminas atsinaujino, kai iš atsakovo pusės pasakyta, kad gydymo išlaidų daugiau nebus atlyginta. Tuo atveju, jeigu teismas darytų kitokią išvadą, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Be to, visa galutinė gydymo išlaidų suma paaiškėjo tik 2016 m. sausio mėnesį, baigus gydymą. Vertinant kitų gydymo įstaigų įkainius pažymėjo tai, kad jos pačios savaime nepatvirtina, kad tokios išlaidos ir būtų patirtos, nes teisminio nagrinėjimo metu akcentuota, kad nebuvo galima ieškovui implantuoti du implantus, kas sąlygojo neordinarių sprendimų ieškojimą ir parinkimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovo atstovė advokatė paaiškino, kad ginčo dėl žalos fakto nėra, tačiau šalys nesusitaria dėl žalos dydžio. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovui parinktas brangiausias gydymo metodas, todėl atsakovas neprivalo kompensuoti visų gydymo išlaidų. Advokatė paaiškino, kad ekspertizės skirti ji neprašo tikslu įvertinti, ar parinktas gydymo metodas tinkamiausias ieškovui, tačiau savo poziciją grindžia kitų gydymo įstaigų pateiktais atsakymais, kuriuose nurodytos mažesnės gydymo sumos, mažesnės atskirų gydytojų atliekamų paslaugų sumos (įkainiai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. S. ieškovo A. R. naudai 5 193,27 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 352,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo E. S. į valstybės biudžetą 3,11 Eur teismo pašto išlaidų.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 7 d. ieškovas su savo draugu O. C., eidami (duomenys neskelbtini), sutiko atsakovą su kitais asmenimis ir susiginčijo su juo. Ginčo metu atsakovas dešine ranka sudavė ieškovui per veidą, po to kaire ranka dar kartą trenkė per veidą ir išmušė du priekinius dantis. Po šio incidento ieškovas nuvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam suteikta pirmoji medicinos pagalba, t. y. nustatytas apatinės lūpos dešinės pusės raudonio 0,5 cm žaizda, 11, 12 dantų vainikų lūžis, atvira pulpa, pašalintas 11-o danties vainiko fragmentas, susiūta žaizda, taikyta vietinė nejautra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktoje specialisto 2013 m. kovo 8 d. išvadoje Nr. G 832/13(01) nurodyta, kad A. R. padaryta poodinė kraujosrūva kairiame skruoste, paviršinė žaizda su aplinkine kraujosrūva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio 1-2 dantų vainikų lūžiai, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2013 m. kovo 7 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad apžiūros metu ieškovo kairiajame skruoste yra skruostikaulio kūno projekcijos 2x4 cm dydžio violetinė, melsvais pakraščiais su patinimu, neryškiomis ribomis poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos raudonio bei gleivinės srityje – 0,5 cm ilgio siūta žaizda, kurią supa apie 1 cm diametro violetinė, nedideliu patinimu kraujosruva, be to, nustatė, jog viršutiniai 1-as ir 2-as dešinės pusės dantų vainikai yra lūžę ties kakleliais, lūžių linijos skersinės, nelygios, baltos, dantų kanalai tvarkyti odontologiškai.

Šalies argumentai

18. Ieškovas 2013 m. kovo 9 d. kreipėsi į Bendrosios pagalbos centrą ir nurodė, kad atsakovas smogė jam kumščiu į veidą ir išmušė du priekinius dantis bei praskėlė lūpą. Dėl šio įvykio 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ketvirtojo policijos komisariato priimtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tačiau pagal baudžiamojo proceso nuostatas, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Priimant šį nutarimą nustatyta, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl sugadinto piešinio, t. y. atsakovas kaltino ieškovą, jog šis sugadino jo „grafiti“ būdu atliktą piešinį ir dėl to atsakovas ieškovui du kartus sudavė kumščiu per veidą, išmušdamas du dantis ir perskeldamas lūpą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Dėl patirtos traumos ieškovas kreipėsi medicininės pagalbos į UAB „Dentineksus“ ir UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. Šių įstaigų specialistai rekomendavo ieškovui taikyti dantų implantavimo metodą. Pagal UAB „Vilniaus implantologijos klinika“ 2015 m. gegužės 23 d. gydytojo periodontologo A. P. sudarytą preliminarų gydymo ir finansinį planą, šioje klinikoje turėjo būti atliekamas paruošiamasis gydymas bei dalis viršutinio žandikaulio gydymo procedūrų. Visos šios procedūros turėjo kainuoti 15 790 Lt (4 573 Eur), be to, pagal minėtą A. P. parengtą preliminarų gydymo planą, dalį procedūrų turėjo atlikti ir atliko UAB „Dentineksus“ gydytojas odontologas V. K.. Gydytojas odontologas V. K. 2017 m. spalio 20 d. į pateiktą užklausą apie A. R. 11-12 dantų gydymo eigą nurodė, kad pacientas į odontologijos kliniką atvyko po 11-12 dantų traumos 2013 m. kovo 18 d. dėl tolimesnio gydymo; apžiūrint pacientą, nustatyta, kad 11-12 dantų vainikai nuskelti iki pat dantenų, o iš gomurio pusės lūžio riba ėjo giliai po dantenomis, siekė alveolinio kaulo lygį ir net šiek tiek giliau; esant tokiai situacijai estetiškai atstatyti ir suprotezuoti likusių 11-12 dantų šaknų neįmanoma, buvo nuspręsta 11-12 dantų šaknis šalinti, vėliau atlikti implantaciją ir protezavimą ant implantų; pasiektas rezultatas – estetinio protezo ant implanto pagalba atstatyta nepataisomai nuskeltų 11-12 dantų sritis, bei kramtymo, estetinė ir fonetinė funkcijos.

20. Pagal gydytojo periodontologo A. P. parengtą preliminarų gydymo planą gydymas UAB „Vilniaus Implantologijos Centro klinika“ (toliau – VICK) turėjo preliminariai turėjo kainuoti 15 790 Lt, pažymint, kad tai yra preliminarus gydymo ir finansinis planas, kuris gydymo eigoje gali keistis, gydymo eigos etapų terminai yra orientaciniai, plano kainos galioja 6 mėnesius iki gydymo pradžios, be to, kainos priklausomai nuo konstrukcijos, protezavimo gali keistis. Be VICK parengto preliminaraus gydymo plano, pacientui turėjo būti teikiamos ir kitos odontologinio gydymo paslaugos, kurias teikė gydytojas odontologas V. K.. Ieškovas nurodo, kad patyrė 6 332,92 Eur gydymo išlaidų – 4 141,56 Eur sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas VICK, 2 165,30 Eur sumokėta už suteiktas gydytojo odontologo V. K. paslaugas UAB „Dentineksus“, 26,06 Eur sumokėta už paskirtus vaistus, medicinines priemones (nuskausminamieji vaistai, antibiotikai, antiseptinis burnos skalavimo skystis), 18,83 Eur sumokėta už 2013 m. kovo 8 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui už atliktą specialisto išvadą. Šias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai pateikti į bylą, dėl jų patyrimo fakto ginčo byloje nekilo. Byloje kilo ginčas dėl turtinę žalą sudarančių išlaidų priteisimo visa apimtimi.

21. Byloje ginčo nei dėl kalto asmens, nei žalos fakto, nei dėl priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų nekilo. Ginčą lėmė tik atlygintos žalos dydis (išmuštų 11-12 dantų gydymui ir atstatymui apmokėtos sumos atlyginimo). Vertinant atsakovo išsakytus argumentus dėl ilgo taikyto gydymo laikotarpio, į ką prašo atkreipti dėmesį pats atsakovas, būtina vertinti aplinkybę, kad ieškovui iš karto po sveikatos sužalojimo suteikta odontologo pagalba, tačiau tokio vienkartinio gydymo nepakako ir toliau vyko išmuštų dantų gydymas, kuris pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus buvo specifinis, parinktas atsižvelgus į ieškovo dantų būklę, sveikatos būklę ir galima taikyti būtent jam tinkamą gydymo būdą siekiant atstatyti sveikatos būklę iki patirto sužalojimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovą gydęs gydytojas odontologas V. K., kuris paaiškino, kad atstatyti paciento A. R. dantų būklės į iki sužalojimo buvusią padėtį nebegalima, nes išmušti du dantys, o implantuoti galima tik vieną, kas sąlygoja padidėjusią riziką ateityje dėl padidėjusio implantui tenkančio krūvio, padidėjusią tiek dantų, tiek burnos priežiūrą, paaiškino, kodėl kartotos dantenų priauginimo procedūros ir pan., kodėl pacientui, atsižvelgus į patirtą traumą, pasiūlyta kreiptis į VICK, t. y., ne todėl, kad ten brangiausia klinika, bet į būtinybę šalinti galimas rizikas parenkant optimaliausią gydymo metodą pacientui, taip pat paties paciento fiziologines savybes (siauras žandikaulis, dėl ko nebuvo galima implantuoti dviejų implantų ir t. t.). Atsakovo teiginiai, kad ieškovui suteiktos paslaugos galėjo būti atliktos tokios pačios, bet pigiau, ir grindžiant juos kitų gydymo įstaigų į bylą pateiktais preliminariais paskaičiavimais, vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Minėta, kad ieškovas į bylą pateikė ne tik jam preliminariai parengtą išmuštų dantų gydymo planą, apie kurį buvo žinoma ir atsakovui (per jo tėvą), tačiau ir realiai, de facto gydymo patirtas išlaidas. Ieškovui pateikus šiuos įrodymus, atsakovui perėjo pareiga paneigti parinkto gydymo tikslingumą, tinkamumą, reikalingumą, siejant tai su patirta trauma, ir pan., tačiau teismas sutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad šiuo atveju paneigimo faktui pripažinti esant įrodytam nepakanka pateikti preliminarias kitų gydymo įstaigų gydymo preliminarių planų, parengtų nemačius konkretaus paciento, kuriam jos parengtos. Teismas pažymėjo, kad šalims išaiškinta teisė ir galimybė byloje skirti ekspertizę, tačiau atsakovo atstovė ekspertizės neprašė. Ieškovui pateiktus į bylą išmuštų dantų gydymui patirtas išlaidas, pareiga paneigti tokių išlaidų būtinumą perėjo atsakovui, tačiau pastarojo pateikti įrodymai nepatvirtino atsakovo argumentų ir atitinkamai nepaneigė patirtų išlaidų būtinumo.

22. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pripažinti ieškovo patirtų ginčo gydymo išlaidų būtinumą, pagrįstumą, todėl jos atlygintos pilnai. Su gydymu susijusios išlaidos sudaro 6 332,92 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad 1 158,48 Eur atsakovo tėvas atlygino, atlygintina išlaidų suma sudaro 5 193,27 Eur.

23. Atsakovo atstovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį žalai atlyginti, kurios terminas, advokatės skaičiavimu, suėjo 2016 m. kovo 7 d. (nuo 2013 m. kovo 7 d.). Ieškovo atstovė advokatė nurodė, kad ieškinio senaties terminas ginčo byloje nėra suėjęs, tačiau teismui nustačius kitaip, prašo šį terminą atnaujinti.

24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – žala padaryta 2013 m. kovo 7 d., teisės į žalos padarymą atsirado 2013 m. kovo 7 d., ką patvirtina tiek ieškovo kreipimasis dėl medicininės pagalbos suteikimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsakovo prisipažinimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas sutinka atlyginti materialinę ir moralinę žalą. Atsakovo tėvas R. S. 2013 m. kovo 9 d. parašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad jis įsipareigoja atlyginti visas gydymo išlaidas dėl priekinių dantų išmušimo. Analizuojant šiuos įrodymus, būtina vertinti aplinkybę, kad atsakovas, nagrinėjamo įvykio metu dar buvo nepilnametis, todėl apie planuojamą gydymą, preliminarias gydymo išlaidas buvo informuotas atsakovo tėvas R. S., kuris, ką patvirtina aukščiau aptartas rašytinis įsipareigojimas, sutiko bei įsipareigojo atlyginti visas reikalingas ieškovo išlaidas, kurias pastarasis turės gydymo proceso metu. Pirmą kartą 2 000 Lt suma už dantų gydymą sumokėta 2013 m. kovo 27 d. Kita suma, taip pat 2 000 Lt, sumokėta 2013 m. lapkričio 6 d. Daugiau sumokėta nebuvo, o atsakovas 2013 m. spalio 15 d. tapo pilnametis.

25. Analizuojant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei atsakovui ginantis ieškinio senatimi, teismas konstatavo, kad 2013 m. kovo 8 d. atsakovo pareiškimas, kuriuo jis sutiko atlyginti materialinę ir moralinę žalą, nutraukė ieškinio senaties termino eigą, nes iš pradžių atsakovo tėvas tiek 2013 m. kovo 9 d. pareiškimu dėl visų gydymo išlaidų atlyginimo, tiek veiksmais, atliktais 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. sumokėdamas ieškovui viso 4 000 Lt už išmuštų dantų gydymą pripažino prievolę. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes dėl tęstinio gydymo, apie kurį atsakovo pusei buvo žinoma, nes buvo informuoti apie gydymo preliminarų planą, teismas sprendė, kad ieškovo pusė galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovas ir toliau stengsis atlyginti ieškovo patiriamas gydymo išlaidas, susijusias su išmuštų dantų gydymu. Šioje situacijoje išsiskyrus šalių paaiškinimams, kada atsakovas nebesutiko atlyginti gydymo išlaidų, teismas vertina šalių elgesį ir kiekvienai iš šalių tenkančią pareigą. Minėta, kad atsakovas iš pat pradžių sutiko atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenurodydamas pripažintinos preliminarios atlygintinos sumos, nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo neigiama aplinkybė, kad preliminarus gydymo planas atsakovo pusei buvo žinomas. Įvertinus šią aplinkybę, pripažinta, kad ieškovas, turėdamas tiek atsakovo sutikimą atlyginti tokias išlaidas, tiek gavęs dalinį tokių išlaidų atlyginimą, pagrįstai tikėjosi, kad pareiga atlyginti dantų gydymo išlaidas bus vykdoma iš atsakovo pusės. Pranešimo, kad atsakovas nebesutinka toliau atlyginti gydymo išlaidų, ieškovas negavo, todėl atsakovo advokatės paaiškinimas, kad atsakovas neprisimena, ar ieškovo motina skambino 2016 m. sausio mėnesį ir pranešė, kad gydymas baigtas, vertintini kritiškai atsakovo nenaudai, nes atsakovui nebesutinkant toliau atlyginti gydymo išlaidų, esant prieš tai rašytiniam sutikimui dėl tokių išlaidų atlyginimo, turėjo būti iš esmės atliktas tokia pačia, t. y. rašytine forma. Tai sąlygojo išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad mokėti toliau už gydymą jis atsisakė 2014 m., kas sąlygojo išvadą, kad ieškinio senaties terminas ginčo byloje nėra praleistas.

26. Ieškovas jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina 2 000 Eur suma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, ginčo byloje turi būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip abi šalys iki konflikto bendravo, buvo pažįstamos, užsiiminėjo panašia veikla (piešė), tarp jų įvyko konfliktas, dėl ko atsakovas ieškovo atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą (trenkė du kartus kumščiu į veido sritį), ir išmušė du dantis, kurių gydymas užsitęsė daugiau kaip 2,5 metų, gydymas buvo sudėtingas, nes atlikta ne viena operacija, sietina su dirbtinio kaulo, dantenų priauginimu, chirurginė intervencija sąlygojo ir medikamentų vartojimą, fizinį skausmą, kitus nemalonius pojūčius burnoje, nepatogumą valgant, bendraujant ir t. t., įvertinus, kad ieškovas jauno amžiaus. Taip pat svarbia aplinkybe laikyta ir tai, kad pats atsakovas įvykio metu buvo nepilnametis. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje būtų 1 500 Eur, įvertinus ieškovui padarytus sužalojimus, gydymo laikotarpį, taip pat tai, kad po sužalojimų pablogėjo ir ieškovo psichikos sveikatos būklė, kuriai, pagrįstai tikėtina, turėjo įtakos tiek pats konfliktas, tiek ir padaryti sužalojimai, ir įvertinus aplinkybę, kad žalą padarė atsakovas, būdamas nepilnametis. Mažinti žalos dydį dėl sunkios turtinės padėties, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes įrodymų, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, teismui nebuvo pateikta, aplinkybė, kad pagal paaiškinimus, jo pajamos nėra didelės, nepatvirtina sunkios turtinės padėties fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

27. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-306-600/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą ir A. R. ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalis, neteisingai nustatydamas momentą, nuo kurio nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų nėra aiški teismo pozicija dėl to, nuo kurio tiksliai momento ieškinio senaties terminas nutrauktas ir nuo kurio momento jis pradėtas skaičiuoti iš naujo, taip pat ar buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo. Neidentifikavus šių momentų išvada dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo yra nepagrįsta datomis.

Žemesnės instancijos teismas

29. Ginčo atveju atsakovas 2013 m. kovo 8 d. „Prisipažinimu“ pripažino pareigą atlyginti žalą. 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. atsakovo tėvas atliko mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai sukūrė atsakovo pareigą pateikti rašytinį pranešimą apie atsisakymą mokėti skolą bei nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuluotos ieškinio senatį reglamentuojančių normų taikymo taisyklės.

30. Atsakovas 2013 m. kovo 8 d. „Prisipažinimu“ pripažino pareigą atlyginti žalą, o atsakovo tėvas atliko du mokėjimus: 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. Pagal Kasacinio teismo suformuluotą ieškinio senaties termino eigos prasidėjimo iš naujo po nutraukimo taisyklę, atsakovo tėvui 2013 m. lapkričio 6 d. sumokėjus žalą, likusiai žalos daliai ieškinio senaties termino eiga prasidės iš naujo rytojaus dieną po sumokėjimo. Taigi, net ir laikant, kad atsakovo ir jo tėvo veiksmai sumokant žalą liudijo prievolės pripažinimą, kuris ieškinio senaties terminą nutraukė, likusiai žalos daliai, kurios dydį visą likusį laiką atsakovas neigė, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2013 m. lapkričio 7 d. Metais skaičiuojamas ieškinio senaties terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Ieškinio senatis ieškovo reikalavimams baigėsi 2016 m. lapkričio 7 d., o į teismą ieškovas kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą beveik metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl abiejų reikalavimų ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra nepraleistas.

31. Preliminarus gydymosi planas sudarytas 2013 m. gegužės 23 d. Šis planas nebuvo pateiktas atsakovui, duomenų apie tokį pateikimą byloje nėra. Šalys byloje šiuo klausimu pateikė tik žodinius paaiškinimus. Ieškovo motina po įvykio yra skambinusi atsakovo tėvui, nurodydama, kad „jau dabar žala yra 16 000, Lt ir čia dar tik pradžia“, šis iš karto nesutiko su telefonu įvardijama pinigų suma, incidento dalyvių tėvai kompromiso dėl žalos dydžio nerado, o atsakovo tėvas labai aiškiai įvardino, kad tiek pinigų yra per daug ir tiek jų mokama nebus. Tad atlikus 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. mokėjimus daugiau pinigų nebuvo mokama, taip aiškiai konkliudentiniais veiksmais parodant, kad daugiau mokėti atsisakoma. Taigi, net jei būtų nepaisoma Kasacinio teismo suformuluotos taisyklės, pagal kurią likusiai žalos daliai ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo rytojaus dieną po sumokėjimo, pirmosios instancijos teismo pozicija ignoruoti aplinkybę, kad atsakovo tėvui atlikus paskutinį mokėjimą 2013 m. lapkričio 6 d. ir daugiau nei keturis metus nemokėjus nei vieno karto bei aiškiai atsisakant mokėti yra visiškai nepagrįsta bei prasilenkianti su paties ieškinio senaties instituto esme – ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

32. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad dar prieš antrojo atsakovo tėvo mokėjimo atlikimą 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovas jau buvo patyręs 9 300 Lt išlaidų, tad tiek subjektyvus tiek objektyvus suvokimas, kad 4 000 Lt piniginis mokėjimas nėra pakankamas patirtai žalai padengti yra akivaizdus iš karto po mokėjimo. Todėl Kasacinio teismo suformuluota taisyklė, pagal kurią likusiai žalos daliai ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo rytojaus dieną po sumokėjimo yra logiškai paaiškinama tuo, kad žalą patyrusi šalis žino apie ne pilnai patenkintą jos turtinį interesą, o toks žinojimas sąlygoja teisės į ieškinį atsiradimą. Tuo tarpu atsakovo pozicija dėl per didelės likusios sumos bei atsisakymo ją mokėti buvo aiški iš karto, o ją patvirtino vėliau sekęs atsakovo neveikimas nedarant papildomų mokėjimų bei telefonu informuojant apie atsisakymą.

33. Papildomai pažymėjo, jog tuo atveju, jei teismas spręstų dėl ieškinio senaties atnaujinimo klausimo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog visą ieškinio senaties terminą ieškovas aktyviai lankėsi pas stomatologus, o gydymo procesą koordinavo jo mama, kuri taip pat rūpinosi ir žalos išreikalavimu, tad objektyvios aplinkybės rodo, jog ieškovas turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą: asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas, kur yra jo gyvenamoji vieta arba turto buvimo vieta, arba koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą neįtakoja ieškinio senaties eigos pradžios momento nustatymo klausimo.

34. Ieškinio senaties termino eiga ieškovo reikalavimams prasidėjo sužalojimo dieną – 2013 m. kovo 7 d. Laikant, kad ieškinio senaties eigą nutraukė atsakovo veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę, t. y. 2013 m. kovo 8 d. atsakovo „Prisipažinimas“, 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. mokėjimai, likusiai žalos daliai ieškinio senaties termino eiga prasidės iš naujo rytojaus dieną po paskutinio sumokėjimo, t. y. 2013 m. lapkričio 7 d. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą beveik metus. Ieškinio senatis ieškovo reikalavimams baigėsi 2016 m. lapkričio 7 d. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti nurodytą ieškinio reikalavimą.

35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio neatsižvelgė į tai, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio pagrįstumo, ignoravo ekonomiškumo principą. Ieškovui beveik visos odontologijos paslaugos suteiktos iki euro įvedimo, kuomet odontologijos paslaugų įkainiai buvo bent 30 proc. mažesni nei šiandieniniai odontologijos paslaugų įkainiai. Kaip pagrindžia į bylą pateikti Verslo žinių ir kitų informacinių portalų išrašai, ieškovas dėl implantavimo kreipėsi į pačią brangiausią kliniką Lietuvoje, t. y. į UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“, pas patį brangiausiai apmokamą gydytoją odontologą A. P.. Dviejų dantų implantų kaina sudarė apie 22 000 Lt. Tokia kaina vertintina kaip objektyviai labai didelė bei neatitinkanti protingumo bei ekonomiškumo principų, todėl turėtų būti mažintina.

36. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-2015 m. odontologijos paslaugų kainų rinkos tyrimas kainuotų neadekvačiai per daug, tokio tyrimo atsakovas neužsakė, tačiau naudojosi kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pateikdamas užklausą klinikoms, formuluojant analogišką problemą – dėl smūgio išmušti du priekiniai šalia vienas kito esantys viršutiniai dantys su prašymu pateikti gydymo sąmatą. Į bylą yra odontologijos klinikų įkainiai, t. y. pateikti gydymo paslaugų įkainiai, iš kurių yra išvestas vidurkis, t. y. 2 609 Eur + 990 Eur už kaulo priauginimo operaciją, viso – 3 599 Eur. Į bylą yra pateikta eilės odontologijos klinikų įkainiai iš kurių matyti, kad UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ir A. P. nebuvo vienintelė klinika ir vienintelis specialistas, pajėgus atlikti ieškovui reikalingas odontologijos procedūras. Skundžiamas sprendimas turėtų būti pakeistas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, šią mažinant iki 3 599 Eur, o įvertinus, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 1 158,48 Eur, priteistina suma turėtų būti 2 440,52 Eur.

37. Atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba nekvalifikuotą darbą – barmeno padėjėju, jo uždarbis yra apytiksliai 200 Svarų sterlingų (225,54 Eur) per savaitę, t. y 800 Svarų sterlingų (902,17 Eur) per mėnesį. Daugiau pajamų atsakovas neturi. Didžiąją dalį gaunamų pajamų atsakovas sumoka už būsto nuomą, t. y. 450 svarų sterlingų (507,47 Eur), likusios dalies sunkiai pakanka būtinosioms išlaidoms, t. y maistui, transportui, telefonui ir t.t. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė.

38. Ieškovas ir atsakovas buvo draugai nuo vaikystės, tarp kurių visada pasitaikydavo kivirčų. Atsakovui incidento metu buvo 17 metų (3 metais jaunesnis už ieškovą), atsakovas sudavė iš viso du smūgius. Atsakovas nesitikėjo tokių pasekmių, po traumos atsakovas puolė atsiprašinėti, išsigando, pasirūpino greitosios pagalbos iškvietimu, parsivedė ieškovą namo, padėjo nusiprausti. Po incidento ieškovas ir atsakovas ir toliau bendravo ir susitikdavo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nevertino ir to, kad jau 2013 m. balandį atsakovui uždėta kosmetinė plokštelė, tai laikinų protezų rūšis, naudojama nedideliam defektui atkurti, iki tol, kol bus pagaminti nuolatiniai – pastovūs dantų protezai. Kosmetinė plokštelė yra sprendimas, kad pacientui gydymo proceso metu nereikėtų vaikščioti be dantų. Odontologų teigimu, plokštelė atkuria estetiką ir suteikia komfortą. Vėliau ši kosmetinė plokštelė pakeista į kitą, dar vėliau du kartus sudėti laikini dantų protezai. Atsakovas didžiąją laiko dalį gydymo eigoje turėjo pakaitinius dantis, todėl ertmės, kuri trukdytų valgyti, kalbėti ir gadintų estetinį vaizdą, didžiąją dalį gydymo nebuvo.

40. Iš į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų forma Nr. 027/a matyti, kad prodrominis ligos laikotarpis ieškovui prasidėjo dar 11-12 klasėse, ieškovas dar būdamas paaugliu pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir marichuana. Liga vystėsi nuosekliai ir prasidėjo 2-3 metai prieš incidentą. Psichikos sveikatai įtakos taip pat galėjo turėti piktnaudžiavimas alkoholiu ir marichuana. Išraše yra nurodyta, kad psichikos liga manifestavo 2014 m. interpretaciniais santykio, persekiojimo kliedesiais, besiformuojančiais psichiniais automatizmais, diagnozuotas ūminis psichozinis sutrikimas, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso. Taigi, medikai paūmėjusios sveikatos būklės nesiejo su stresoriais, o tiesiog nurodė, kad liga, prasidėjusi kai atsakovui buvo maždaug 17 metų, progresavo. 2016 metų rudenį atsakovui fiksuotas antras psichozės epizodas ir diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas identifikavo medikamentų vartojimą, fizinį skausmą, nepatogumą valgant, bendraujant kaip neturtinės žalos atlyginimą lemiančius veiksnius. Kita vertus, neturtinė žala sveikatos sužalojimo atveju yra dėl padarinių patirti dvasiniai išgyvenimai, kurių teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neanalizavo. Teismas nevertino ir to, ar tikroji ieškovo neigiamų emocijų ir išgyvenimų priežastis didžiąja dalimi buvo ne incidentas, o psichikos liga, kuriai būdingas emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 17-18 metų turi pastarąjį sutrikimą bei į tai, kad didžiąją dalį gydymo ieškovas turėjo pakaitinius dantis, o su atsakovu toliau buvo draugais ir bendravo, kas rodo, kad neliko baimės ar nepasitikėjimo draugu jausmo, labiau tikėtinas priežastinis ryšys tarp ligos ir dvasinių išgyvenimų, nei tarp incidento ir dvasinių išgyvenimų.

42. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti įvertintas ir patirto sveikatos sužalojimo laipsnis. Kaip minėta, medicinos specialistas nustatė, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sudėjus implantus sveikatos sužalojimo padariniai pašalinti. Sužalojimas padarytas netyčia, eilinio jaunuolių konflikto metu. Atsakovas ir jo tėvas dėjo pastangas žalai atlyginti, sumokėjo 4 000 Lt, atsiprašė. Atsakovo sunki materialinė padėtis, jis yra jauno amžiaus, gyvena nuomojamame būste, dirba nekvalifikuotą darbą, atlygio už kurį vos pakanka būtiniesiems poreikiams tenkinti.

43. Ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio, tarp incidento ir emocinių išgyvenimų, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti atmestas, o teismui sprendžiant, kad neturtinė žala patirta, išvardyti argumentai leidžia ją mažinti iki apytiksliai 300 Eur, tokiu būdu keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

44. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apie atsakovo pasikeitusias nuostatas žalos atlyginimo klausimu, A. R. sužinojo tik 2016 metų sausį, kuomet po viso gydymosi proceso pabaigos kreipėsi į atsakovą ir jo tėvą. R. S. pasakė, jog dėl žalos atlyginimo turi pagalvoti, o po kurio laiko paskambinęs pasakė, jog jis ir atsakovas ieškovui žalos neatlygins. Nutraukta ieškinio senatis iš naujo prasidėjo ne 2013 m. kovo 27 d. ar 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. kada atliktos minėtos įmokos, o 2016 metų sausio mėnesį, kada išreikštas E. S. atsisakymas įvykdyti likusią prievolės dalį.

45. Ieškovo turėtos išlaidos, sietinos su jam atliktu dantų implantavimo procesu, yra pagrįstos, būtinos, todėl atsakovo ieškovui turi būti atlygintos. Ieškovas A. R. dėl atsakovo jo atžvilgiu pavartotų tyčinių, brutalių veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kurią atsakovas turi atlyginti.

Atsiliepimas

46. Atsiliepime prašo 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Iš atsakovo (apelianto) priteisti visas ieškovo A. R. turėtas ir su bylos vedimu susijusias išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl ieškinio senaties

49. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalis, neteisingai nustatydamas momentą, nuo kurio nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Nėra aiški teismo pozicija dėl to, nuo kurio tiksliai momento ieškinio senaties terminas nutrauktas ir nuo kurio momento jis pradėtas skaičiuoti iš naujo, taip pat ar buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo.

50. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimą dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas kitą dieną nuo antrojo atlikto mokėjimo, kuriuose dengiamos gydymo išlaidos, atlikto 2013 m. lapkričio 7 d. Šis mokėjimas atliktas atsakovui žinant, jog gydymas dar nėra baigtas, kad šios išlaidos, tik iš dalies padengia gydymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, jog ieškinio senatis ieškovo reikalavimams baigėsi 2016 m. lapkričio 7 d., kadangi pareigą atlyginti ieškovui dėl sužalojimo kilusią žalą atsakovo tėvas pripažino 2013 m. kovo 8 d., taip nutraukdamas ieškinio senaties termino skaičiavimą. Vėlesniais mokėjimais iš dalies atlygino ieškovui padarytą žalą, turėjo suprasti, kad gydymas užtruks, o padaryta žala atlyginta tik iš dalies.

52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovas, turėdamas tiek atsakovo sutikimą atlyginti gydymo išlaidas, tiek gavęs dalinį tokių išlaidų atlyginimą, pagrįstai tikėjosi, kad pareiga atlyginti dantų gydymo išlaidas bus vykdoma iš atsakovo pusės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, ieškovas sutrumpinto trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino nepraleido, kadangi šis terminas nutrauktas 2015 m. gruodžio 23 d., kuomet ieškovas sužinojo faktiškai patirtų nuostolių dydį.

Dėl turtinės žalos

53. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio neatsižvelgė į tai, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi būti priverstini, būtini ir protingi. Ieškovas dėl implantavimo kreipėsi į pačią brangiausią kliniką Lietuvoje, pas patį brangiausiai apmokamą gydytoją odontologą A. P.. Dviejų dantų implantų kaina sudarė apie 22 000 Lt. Tokia kaina vertintina kaip objektyviai labai didelė bei neatitinkanti protingumo bei ekonomiškumo principų, todėl turėtų būti mažintina. Byloje esantys kitų odontologijos klinikų įkainiai, kurių vidurkis – 3 599 Eur. UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ir A. P. nebuvo vienintelė klinika ir vienintelis specialistas, pajėgus atlikti ieškovui reikalingas odontologijos procedūras.

54. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala).

55. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

56. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, parinkto gydymo tikslingumo, tinkamumo, reikalingumo, siejant tai su patirta trauma, paneigimo faktui pripažinti esant įrodytam nepakanka pateikti preliminarias kitų gydymo įstaigų gydymo preliminarių planų, parengtų nemačius konkretaus paciento, kuriam jos parengtos. Ši išvada laikytina pagrįsta, kadangi ieškovo gydymas buvo specifinis, parinktas atsižvelgus į ieškovo dantų būklę, sveikatos būklę ir galimą taikyti būtent jam tinkamą gydymo būdą siekiant atstatyti sveikatos būklę iki patirto sužalojimo. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo patirtų gydymo išlaidų būtinumu ar proporcingumu.

57. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nevertino jo turtinės padėties, kad jis dirba nekvalifikuotą darbą, daug išleidžia būsto nuomai, nėra pajėgus mokėti reikalaujamos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto turtinė padėtis sudarytų pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, taip pat pastarasis turi galimybę su ieškovu sudaryti taikos sutartį, kurioje šalys susitartų dėl įmokų dydžių ir jų mokėjimo terminų. Apelianto turtinė padėtis nepaneigia ieškovo teisės į faktiškai patirtų gydymosi išlaidų atlyginimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog atliktas gydymas laikytinas proporcingu, būtinu ieškovo sveikatos būklei atstatyti.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo patirtų gydymosi išlaidų būtinumu, proporcingumu, todėl apeliacinio skundo argumentai, dėl turtinės žalos dydžio laikytini nepagrįstais.

Dėl neturtinės žalos

59. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma. Teigia, jog ieškovas tik trumpą laiko tarpą buvo be priekinių dantų, jam įstatyta laikina plokštelė, daug patogumų ieškovas dėl to nepatyrė. Teigia, kad atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas padėti ieškovui po dantų išmušimo, geranoriškai atlygino dalį patirtų gydymo išlaidų. Taip pat teigia, jog ieškovo psichinė būklė tikėtina, kad pablogėjo ne dėl priekinių dantų išmušimo ir dėl to vykusio gydymo, o dėl kitų priežasčių. Nurodo, jog teismas nenustatė, ar ieškovo patirti išgyvenimai nulemti ieškovo psichinės būklės ar atsakovo sukelto sveikatos sužalojimo.

60. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu. Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

61. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

62. Taigi, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

63. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kad teisinga ir adekvati atlygintinos neturtinės žalos suma ginčo byloje būtų 1 500 Eur, įvertinus ieškovui padarytus sužalojimus, gydymo laikotarpį, taip pat tai, kad po sužalojimų pablogėjo ir ieškovo psichikos sveikatos būklė, kuriai, pagrįstai tikėtina, turėjo įtakos tiek pats konfliktas, tiek ir padaryti sužalojimai, ir įvertinus aplinkybę, kad žalą padarė atsakovas, būdamas nepilnametis.

64. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

65. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai sumažintas prašomos priteisti neturtins žalos dydis, kadangi šalys yra pažįstami asmenys, atsakovas po įvykio padėjo ieškovui suteikti pagalbą, iš dalies atlygino gydymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis adekvatus ieškovo patirtiems nepatogumams, išgyvenimams, papildomai mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio teismas nenustatė.

66. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

67. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

68. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei 800 Eur. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-306-600/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (atsakovo) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė