Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-646-538/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-18
Bylos Nr.: e2A-646-538/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02153-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Almantas Padvelskis
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: I. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-646-538/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02153-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė) 1 629,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė su sutuoktiniu 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos mieste po Jūros šventės dienos renginių pasiliko praleisti laiką naktiniuose renginiuose, kur prie jos ir sutuoktinio prisijungė bendri pažįstami draugai. 2022 m. liepos 30 d., apie 6.00 val., linksminantis ir leidžiant laiką bare „Tostai“, ieškovei grįžus iš tualeto šalia baro prie jos sėdinčio sutuoktinio ant kėdės, ant kurios anksčiau sėdėjo pati ieškovė, pamatė nepažįstamą moterį. Ieškovei artinantis prie baro jos sutuoktinis šios moters paprašė atlaisvinti kėdę ieškovei. Ieškovei prisiartinus, ši moteris atsistojo nuo kėdės ir kiek pasitraukė į šalį. Atsisukusi į baro pusę ieškovė netikėtai pajuto stiprų smūgį kietu daiktu į galvą (viršugalvį). Atsisukusi prieš save ieškovė pamatė tą pačią moterį, kuri ieškovei netikėtai griebė delnais ir nagais ieškovei už veido ir pasikartojančiais judesiais, spausdama atliko brėžimo-plėšimo veiksmus. Ieškovei kiek atsistūmus nuo šios moters, ji griebė ieškovę už rankų ir naudodama jėgą toliau laisva ranka bandė pasiekti ieškovės veidą. Bare kilus sumaiščiai, apsauginiai ir kartu su ieškovę užpuolusia moterimi atėjęs vyras ieškovę užpuolusią moterį ištempė iš baro į lauką, po to ši pasišalino iš įvykio vietos.

1.2. Policijos komisariate buvo atlikta ieškovės sužalojimų apžiūra, ieškovė buvo pasiųsta specialisto apžiūrai, kuri buvo atlikta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Specialisto išvadoje konstatuota, kad ieškovei veide kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje padarytas juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas, dešinės alkūnės paviršiuje netaisyklingos formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio paviršiuje smulkios poodinės kraujosruvos, analogiškos kraujosruvos ir kairės alkūnės paviršiuose. Specialisto išvadoje konstatuota, kad juostos formos nubrozdinimas-nudrėskimas veide, tikėtina, padarytas rankos pirštų nagais, kraujosruvos – nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais. Ieškovei padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kitą dieną po specialisto apžiūros ieškovė pasijuto blogai, stiprus galvos skausmas srityje, į kurią buvo suduotas smūgis kietu daiktu, galvos svaigimas paskatino ieškovę kreiptis į medikus, apžiūros metu ieškovei konstatuotas galvos sumušimas, skirtas ambulatorinis gydymas ir nedarbingumas.

1.3. Paaiškėjus ieškovę užpuolusiam asmeniui, atsakovė buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, kurio metu pripažino, jog būdama neblaivi užpuolė ieškovę, nors tokio savo elgesio motyvų paaiškinti negalėjo. Atsakovei visiškai pripažinus savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-28579-22 buvo nutrauktas, atleidžiant atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant ją pagal laidavimą atsakovės motinos atsakomybėn. Atsakovė, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, žalos, padarytos ieškovei dėl sveikatos sužalojimo, neatlygino.

1.4. Dėl užpuolimo ir sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su sveikatos susigrąžinimu, liekamųjų sužalojimo pasekmių sumažinimu. Būtinų ir skubiausių medicinos priemonių, vaistinių preparatų, sužalotos odos priežiūros priemonių, taip pat įtampą, stresą malšinančių, nervinę būklę raminančių vaistų įsigijimui patirtas išlaidas sudaro ne mažesnė nei 169,08 Eur suma. Ši išlaidų suma yra minimali, nes dėl patirto streso, išlaidas, patirtas iš karto po sužalojimo, patvirtinančių pirkimo čekių neišsaugojo. Be to, dėl patirto veido sužalojimo, padaryto odos nubrozdinimo-nubrėžimo vietoje ėmė formuotis iškilus tamsios spalvos randas, esmingai darkantis estetinę ieškovės išvaizdą. Kilo grėsmė, kad susiformavęs randas išliks visam laikui. Dėl šios priežasties, gavusi tiek gydytojų, tiek estetinės chirurgijos specialistų konsultacijas, ryžosi atlikti gydomąsias estetines veido priežiūros procedūras kolageno injekcijomis. Tokių gydomųjų-estetinių procedūrų kursas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) Už šias procedūras ieškovė sumokėjo bendrą 1 460 Eur procedūrų kurso kainą.

1.5. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų taip pat patyrė neturtinio pobūdžio išgyvenimus, patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur suma. Buvo sužalota labiausiai matoma kūno dalis – veidas, o sužalojimo pobūdis sukėlė grėsmę visą gyvenimą galinčių likti estetinės išvaizdos pasekmių (rando) atsiradimui. Dėl patirto veido sudarkymo ir nedarbingumo dėl galvos sumušimo ieškovė kurį laiką buvo priversta nedirbti, tai turėjo įtakos ir jos pajamų netekimui. Ieškovė pakankamai ilgam laikui iškrito iš normalaus, įprasto gyvenimo ritmo, patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus dėl galimų liekamųjų sužalojimo pasekmių, turėjo ilgalaikį rūpestį dėl jos sveikatos būklės, liekamųjų sužalojimo pasekmių sumažinimo ar visiško eliminavimo. Ilgą laiką stengėsi slėpti, maskuoti estetinę išvaizdą, jautėsi nejaukiai ir nemaloniai dėl estetinės išvaizdos būnant viešumoje ir net artimųjų aplinkoje, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, stresą, bendravimo apribojimą. Sužalojimas lėmė ir tebelemia nemalonių pojūčių atsiradimą, nes dėl temperatūrų poveikio (aukštos temperatūros ar žemės temperatūros) sužalojimo veide vieta ir forma išryškėja ir tampa ryškiai matoma, nereikalingai atkreipia aplinkinių dėmesį, taip trikdant ieškovę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovė visų konflikto aplinkybių tiksliai neprisimena, tai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, pasakyti negali, tik žino, kad konfliktas įvyko prisėdus prie ieškovės sutuoktinio.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovės nurodomos estetinės procedūros nebuvo būtinos, ieškovė nepateikė įrodymų, jog be šių veido priežiūros procedūrų nebuvo galimybės sugrąžinti jos sveikatos, buvusios iki įbrėžimo padarymo. Ieškovė yra kosmetologė, todėl tikėtina, kad ji galbūt atliko gydomąsias estetines veido procedūras, pasinaudodama situacija, kad atsakovė yra pripažinta kalta dėl įbrėžimo padarymo ir dėl to už jas turės sumokėti.

2.3. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas neigiamai atsilieps vaikų gerovei. Atsakovė turi tris mokyklinio amžiaus vaikus, yra išsituokusi, gaunamos pajamos yra minimalios. Be to, ieškovė negalėjo patirti didelių neigiamų išgyvenimų, nes praėjus maždaug mėnesiui po įvykio socialiniuose tinkluose matė įdėtas ieškovės fotonuotraukas, ir jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 629,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 93 Eur žyminio mokesčio. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovei ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28579-22 buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad ji 2022 m. liepos 30 d., apie 06.00 val., bare „Tostai“ konflikto metu smogė ieškovei vieną kartą kumščiu į veidą ir tuo padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą veide kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose, dešinio dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje bei kairio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. IBPS-V-3192077-22 patvirtintas prokuroro nutarimas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-28579-22, atleidžiant atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant ją pagal laidavimą T. K. atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei padaryta žala nebuvo atlyginta.

3.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji ranka ieškovės veide, kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą, ir tuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytų aplinkybių visuma teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad būtent dėl atsakovės veiksmų buvo sutrikdyta ieškovės sveikata. Byloje nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, esant nepaneigtai atsakovės kaltės prezumpcijai, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui.

3.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti žala už medicinos priemonių, medicininių preparatų įsigijimą yra realiai patirta, tarp šalių nesant ginčo, kad šių priemonių, preparatų įsigijimas yra susijęs su įvykiu ir buvo būtinas ieškovės sveikatos sugrąžinimui, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 169,08 Eur turtinės žalos atlyginimo už įsigytas medicinos priemones, medicininius preparatus.

3.4. Teismas pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo turi būti nedelsiant grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Dėl to ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nieko nelaukdama ieškoti būdų ir priemonių žaizdos vietoje atsiradusiam randui naikinti ir (ar) minimizuoti, naikinti raudoną rando spalvą ir kt. Dėl kaktos srityje susiformavusio odos defekto ieškovė kreipėsi į licencijuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (duomenys neskelbtini) Teismas iš ieškovės paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažymos nustatė, kad ieškovę konsultavo įstaigoje dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S., kuris sudarė gydymo planą, atliekant impulsinės šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu. Šios procedūros buvo parinktos atsižvelgiant į ieškovės rando būklę: randas atrodė ryškiai raudonos spalvos, kietas, nelygių kraštų ir kt., procedūros buvo skirtos siekiant vizualiai minimizuoti randą, naikinti raudoną spalvą, paveikti smulkius raudonus kapiliarus, lyginti rando paviršių, skatinti natūralaus kolageno gamybą ir kt.

3.5. Iš bylai pateiktos (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 26 d. konsultacijos metu darytos fotonuotraukos matyti žymus randas veide, kaktoje. Teismo vertinimu, išlaidų estetinėms procedūroms atlikti būtinumą nulėmė objektyvios aplinkybės, t. y. rando lokalizacija (matomiausioje kūno vietoje – veide), jo dydis, ryškumas ir dėl to pablogėjusi estetinė veido būklė, o ne atsakovės nurodomas ieškovės subjektyvaus pobūdžio pageidavimas pagerinti odos būklę, neva tik sutampantis su patirto sužalojimo faktu. Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažymos matyti, kad baigus procedūrų kursą randas suminkštėjo, pašviesėjo, gijimo procesas pagreitėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad po procedūrų buvo nuslopintas skausmas ir tempimo jausmas, sumažėjo kaktos odos spalvos nelygumai, buvo aplygintas kaktos odos paviršius. Teigiamą procedūrų poveikį ir pasiektą rando būklės pagerinimo efektą taip pat patvirtina pateiktos klinikoje prieš procedūras (2022 m. rugpjūčio 26 d.) ir baigus procedūrų kursą (2023 m. kovo 7 d.) darytos fotonuotraukos, kuriose rando būklės skirtumas vizualiai žiūrint akivaizdus. Pažymėjo, kad šių procedūrų atlikimas negali būti vertinamas kaip perteklinis dar ir tuo aspektu, kad nuo įvykio jau praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau randas kaktos srityje yra aiškiai kiekvienam stebėtojui matomas, tuo buvo galima įsitikinti ieškovei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė išlaidų, patirtų atliekant impulsinės šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu, būtinumą, šalinant sveikatos sužalojimo padarinius.

3.6. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje skelbiamos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 13 d. išduota Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 4526, suteikianti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini): antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos-dermatovenerologijos, bendrąją asmens sveikatos priežiūros-slaugos (bendrosios praktikos slaugos). Kaip nurodė kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) vadovė L. G., įstaigoje darbo sutarties pagrindu dirba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S.. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje skelbiamos informacijos matyti, kad G. S. 2018 m. birželio 29 d. išduota plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo licencija Nr. MPL-22888. Kaip nurodė ieškovė, kaip liudytoja apklausta G. B., kuri asistuoja plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojui G. S., tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažyma, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. S. ieškovei suteikė konsultaciją dėl jai reikalingų procedūrų randui šalinti, sudarė gydymo planą, gydytojas taip pat atliko 1 procedūrą kolageno injekcija invaziniu metodu. G. B. parodė, kad ji pati atliko 4 aparatines procedūras kolageno preparatu ir impulsinės šviesos terapijos procedūrą. Bylai taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) nustatytos formos ieškovės pasirašyti 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. spalio 8 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. kovo 7 d. sutikimai atlikti procedūras, kasos kvitas, banko mokėjimo nurodymai, patvirtinantys iš viso 1 460 Eur išlaidų faktą. Tuo tarpu atsakovės teiginiai, jog procedūras galbūt atliko asmuo, neturintis teisės atlikti tokio pobūdžio procedūrų (kosmetologė G. B.), taip pat, kad nepildyta medicininė dokumentacija, neturi įtakos reikalavimo pagrįstumui. Ieškovė dėl paslaugų gavimo kreipėsi į licencijuotą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodo, kad paslaugas gavo, tai iš esmės patvirtina ieškovės pildyti įstaigos nustatytos formos sutikimai atlikti procedūras ir duomenys, patvirtinantys faktiškai išleistas pinigų sumas už paslaugas, paslaugų kokybe ir rezultatu yra patenkinta, tuo tarpu licencijuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidinis darbo organizavimas, paskirstant darbo užduotis ir pavedant paslaugas teikti atitinkamiems įstaigos darbuotojams, dokumentacijos (ne)pildymas ir galima tokio (ne)pildymo neatitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas.

3.7. Teismas, nuspręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata, taip pat į ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį. Teismas įvertino, kad ieškovei buvo sužalota matomiausia kūno dalis – veidas. Nors ieškovė vykdė specialistų rekomendacijas, naudojo specialias priemones (tepė tepalus, gėrė maisto papildus, skatinančius odos regeneraciją ir kt.), atliko estetines procedūras, tačiau sužalojimo – paviršinio odos nubrozdinimo-nudrėskimo – liekamųjų padarinių iki galo panaikinti nepavyko, padariniai buvo tik kiek įmanoma minimizuoti: ieškovės teigimu, sužalojimo padariniai jaučiami iki šiol, keičiantis orams, patyrus stresą ir pan. išlikęs randas mėlynuoja, raudonuoja, jo vizualiai nesimato tik naudojant kosmetines maskuojamąsias priemones. Pažymėjo, kad ieškovei dalyvaujant teismo posėdžiuose buvo aiškiai vizualiai matyti įstrižos juostos formos raudonos spalvos randas kaktoje. Neabejotina, kad matomiausioje kūno zonoje likęs randas kelia estetinį diskomfortą, gadina bendrą veido odos išvaizdą, ieškovė, nenorėdama atkreipti dėmesio, priversta naudoti specialias kosmetines maskuojamąsias priemones, randas gali niekada neišnykti, ir su šiais padariniais gali tekti gyventi visą gyvenimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra ne tik moteris, kuriai svarbi jos išvaizda, tačiau ir kosmetologė, kuriai veido oda – įrankis, kuriant specialistės įvaizdį.

3.8. Teismui nekilo abejonių, kad dėl sužalojimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos psichologinė sveikata: ieškovė patyrė išgyvenimą dėl galinčių likti liekamųjų padarinių, kurį laiką buvo apribotos jos bendravimo galimybės, ieškovė, veide esant žaizdai, nurodė, kad vengė rodytis viešumoje, tai trukdė gyventi visavertį gyvenimą. Be to, sužalojimai padaryti viešoje vietoje, dėl įvykio pradėjus ikiteisminį tyrimą, su ieškove buvo atliekami procesiniai veiksmai (asmens apžiūros ir kt.). Žalą atsakovė padarė tyčiniu smurtiniu veiksmu, pažeidžiant ieškovės kūno vientisumą, kas yra kompensaciją didinantis veiksnys. Nors atsakovė nurodo, kad yra išsituokusi, augina tris mokyklinio amžiaus vaikus, o pajamos nėra itin didelės, tačiau tai nelaikytina kompensaciją mažinančiu veiksniu.

3.9. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kai buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, baudžiamosiose bylose labai svyruoja, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-256-648/2022, Nr. 2K-21-697/2022, Nr. 2K-188-303/2023, Nr. 2K-29-648/2023, Nr. 2K-63-942/2023 ir kt.). Paminėjo, kad, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-926/2022 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, nosies sumušimo pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-929/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, dešiniu kumščiu suduodant į kairę akį bei tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kraujosruvą akies junginyje, kai neliko liekamųjų padarinių, priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų įvairiose veido vietose, dantų panirimą ir kt. pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-908/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavus kumščiu vieną smūgį į veidą ir padarius danties panirimą ir randu sugijusią nedidelę žaizdą viršutinėje lūpoje, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-557/2023 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje – antakyje – akies vokuose – skruoste, kairiame žande – pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvas ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, ir kt. Teismas pažymėjo, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

3.10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes ir į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius (lyginant teismų priteisiamas sumas taip pat įvertintina infliacija, bendras kainų lygis šalyje bei tai, kad nuo 2024 m. padidėjo tiek minimali mėnesinė alga, tiek vidutinis mėnesio atlyginimas), vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nusprendė esant pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 169,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (67 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur advokato atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo surašymą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Ieškovė 1 460 Eur išlaidas siejo su rando veide gydymu bei neigiamų padarinių šalinimu, atliekant invazines procedūras – kolageno injekcijas. Liudytoja G. B. nurodė kiek kitokias aplinkybes, t. y. kad gydytojas G. S. ieškovei atliko l kolageno injekciją, o ji pati atliko 4 aparatines procedūras kolageno preparatu ir pulsinės šviesos terapijos procedūrą.

4.2. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų (kasos čekio ir mokėjimo nurodymų bankui) nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai procedūros buvo atliktos, kokios medžiagos ar įranga buvo naudojama, ar šios procedūros buvo skirtingos. Mokėjimo nurodymuose bankui skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodyta „už kolageno procedūrą“ ar „kolageno terapiją“ gydant randą, paskutinė 2023 m. kovo 7 d. atlikta mokėjimo suma – 270 Eur – skiriasi nuo ankstesnių, kuriomis už tokią pat procedūrą buvo mokama po 200 Eur. Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. kasos čekio 390 Eur išvis nėra galimybės nustatyti nei šią sumą sumokėjusio asmens, nei už kokią paslaugą buvo sumokėta.

4.3. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentavimu, jei (duomenys neskelbtini) teikė ieškovei paslaugas, ji privalėjo jas įtraukti į apskaitą, tačiau šiuo atveju nebuvo pateikta jokių apskaitos dokumentų.

4.4. Nors ieškovė ir teigė, jog dėl gydymo konsultavosi su gydytojais, tačiau nebuvo ir nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad tokios konsultacijos buvo teikiamos, skiriamas gydymas ir pan. Ieškovė bylai nepateikė nė vieno įrodymo iš gydymo paslaugas teikiančios įmonės ar asmens, kad po patirto sužalojimo ji kreipėsi į gydytojus ir buvo konsultuota, kad paskirtas gydymas ir pan., taip pat išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nors ieškinyje nurodė, kad buvo nedarbinga apie 10 dienų, teisme nurodė dar ilgesnį terminą – teigė į darbą grįžusi 2022 m. rugsėjo mėn. gale , t. y. beveik po 2 mėnesių nuo sužalojimo.

4.5. (duomenys neskelbtini) jei suteikė ieškovės nurodomas gydymo paslaugas, privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir pildyti nustatytos formos medicininę dokumentaciją ir tik tokie dokumentai galėtų patvirtinti aplinkybes apie ieškovei suteiktas gydymo paslaugas, todėl teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias tam tikros bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Minėtų paslaugų suteikimą gali patvirtinti tik specialūs dokumentai, o tokių medicininių dokumentų bylai nebuvo pateikta. Teismas nepagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) vidiniam naudojimui sukurtais sutikimais atlikti procedūrą, kurie ne tik savo turiniu bei forma neatitinka medicininiams dokumentams keliamų reikalavimų, bet šiuo atveju ieškovės sutikimuose net nėra pasirašyti gydytojo, nors tokia grafa „gydytojo vardas, pavardė“ yra numatyta.

4.6. Teismas nepagrįstai kaip tinkamą įrodymų šaltinį apie gydymo paslaugų ieškovei suteikimą vertino (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. paaiškinimą / pažymą. Šis dokumentas, kuriame nurodoma apie sudarytą gydymo planą, atliktas procedūras, nėra pagrįstas jokiais pirminiais medicininiais dokumentais, todėl nėra galimybės patikrinti ir įvertinti paaiškinime / pažymoje nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo, juo labiau, kad pati ieškovė ir liudytoja G. B. tam tikras aplinkybes apie suteiktų paslaugų pobūdį aiškina skirtingai.

4.7. Teismas nevertino, jog ieškovė yra susijusi su (duomenys neskelbtini) t. y. tuo pačiu adresu nuomojasi patalpas, pati teikia grožio paslaugas, yra pažįstama su (duomenys neskelbtini) darbuotojomis, todėl mokėjimo pavedimais galėjo būti įformintos ir apmokėtos bet kokios kitos, ir nebūtinos sužalojimui gydyti paslaugos.

4.8. Ieškovė, teigdama apie jai taikytą gydymą bei gydymo metodus, neįrodė, kad jai gydymas kolageno injekcijomis buvo būtinas, taip pat neįrodė, ar išvis ieškovei tokios paslaugos buvo suteiktos.

4.9. Atsakovės manymu, ieškovės naudotos gydymo priemonės – gelis „Contractubex“, gelis „Dermatix Ultra“, maisto papildas „Collagebo“ su biotinu bei apsauginis kremas nuo saulės su stipria apsauga – buvo pakankamos siekiant sumažinti ir pašalinti liekamuosius rando darinius, netaikant invazinių metodų, todėl reikalavimas priteisti 1 460 Eur laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

4.10. Atsakovė, sužalodama ieškovę, veikė netiesiogine tyčia, t. y. abipusio konflikto metu tyčia nesiekė sužaloti veido (kaktos), tokių pasekmių nenorėjo ir jų nesiekė. Atsakovė yra išsituokusi, viena augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, jos pajamos nėra didelės, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė.

4.11. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, išsamiai pasisakė apie teismų priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti kitose bylose, kuriose aplinkybės buvo panašios, ir vis dėlto nusprendė, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis yra artimas maksimaliam dydžiui, kuris buvo priteistas kitose bylose.

4.12. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad praėjus pakankamai nedaug laiko po sužalojimo ieškovė vyko į keliones, nors teigė, jog apie du mėnesius buvo nedarbinga, lankėsi viešose vietose, tai įrodo, kad ji nepatyrė didelių fizinių ar dvasinių nepatogumų, nesukėlė ilgalaikių išgyvenimų, nesudarė didelių kliūčių įprastiniam bendravimui bei gerai fizinei savijautai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Ieškovei suteikto sužalojimo gydymo kvalifikavimas, kaip medicininis gydymas ar kaip estetinės medicinos procedūros, neturi reikšmės. Jei ieškovei suteiktos paslaugos yra susijusios su jos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsenos atkūrimu ar liekamųjų padarinių minimizavimu, šios paslaugos vienareikšmiškai laikytinos susijusiomis su ieškovės sveikatos grąžinimu.

5.2. Atsakovė nekvestionuoja to, kad, patyrusi sužalojimą, ieškovė turėjo teisę imtis neatidėliotinų veiksmų, priemonių, reikiamų ar rekomenduojamų sužalojimo gydymui ir liekamųjų pasekmių minimizavimui. Todėl ieškovės aktyvus veikimas ieškant ir pasirenkant rekomenduojamas sužalojimo šalinimo priemones nelaikytini nepagrįstais.

5.3. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent gydytojas G. S. sudarė ieškovės gydymo planą, atliekant impulsinės šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu, kurios buvo parinktos atsižvelgiant į ieškovės rando būklę.

5.4. Ieškovė niekaip ir jokia forma nedalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, neturi jokių žinių, kaip yra, ar turi būti teikiamos, ar įforminamos (duomenys neskelbtini) teikiamos paslaugos, negali joms daryti įtakos. Tačiau tai, kas nurodyta, nepaneigia to, dėl kokių paslaugų suteikimo į (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi ir kokios paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Ieškovės vertinimu, tai, kaip (duomenys neskelbtini) tvarko, organizuoja darbą, kaip įtraukia į apskaitą teikiamas paslaugas, nėra šios bylos dalykas, tai pagrįstai konstatavo teismas.

5.5. Ieškovei buvo atlikta tik viena giluminė kolageno preparato injekcija, kurią atliko gydytojas G. S.. Likusios kolageno preparato injekcijos (mikroinjekcijos) ieškovei buvo atliktos mezopeno aparatu. Europos valstybėse, kur reikiamą išsilavinimą nurodė įgijusi G. B. (Jungtinėje Karalystėje), teisė atlikti mikroinjekcijas mezopeno aparatu yra suteikiama kosmetologui, specialistui, neturinčiam medicininio išsilavinimo ar specialios licencijos. Lietuvoje šių procedūrų atlikimas nėra reglamentuotas. Todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad 4 kolageno preparato injekcijos ieškovei buvo atliktos tam teisės neturinčio asmens, yra nepagrįstos ir neturi reikšmės.

5.6. Jokio abipusio atsakovės ir ieškovės konflikto 2022 m. liepos 30 d. nebuvo. Ieškovė buvo užpulta atsakovės iš nugaros, suduodant smūgį ieškovei į viršugalvį ir ieškovei atsisukus, pirštais ir nagais padarant sužalojimus ieškovės veide, tai nustatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kurioje konstatuotas visiškas atsakovės prisipažinimas dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

5.7. Atsakovė neteikė duomenų apie jos realią turtinę padėtį. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovės pateikta pažyma apie jos pajamas realios atsakovės turtinės padėties neatspindi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pakankamai naujos statybos individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovė vairuoja jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį pakankamai naują, aukštesnės nei vidutinės klasės automobilį. Atsakovei priklausančiose socialinėse paskyrose atsakovė save publikuoja pozuodama jai priklausančio namo kieme šalia prabangių transporto priemonių, tai leidžia manyti, kad realios turtinės padėtis, realių pajamų ir ar jomis grindžiamų išlaidų atsakovė neatskleidžia.

5.8. Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino to, kad ieškovė netrukus po sužalojimo, 2022 m. spalio mėnesį, vyko į kelionę, o jos metu darytos fotonuotraukos, publikuotos ieškovės socialinėje paskyroje, neleidžia nuspręsti, kad ieškovei padarytas sužalojimas veide varžė ieškovės dalyvavimą viešame gyvenime ar sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus. Tokie motyvai prasilenkia su elementarios moralės normomis. Naivu manyti ir vertinti, kad sužalojimą ir dėl to žalą patyręs asmuo privalo viešai demonstruoti patiriamus išgyvenimus, skausmą, privalo demonstruoti patiriamus gyvenimo suvaržymus, o išvykimas į iš anksto suplanuotą kelionę paneigė dvasinių išgyvenimų ilgalaikiškumą ir (ar) patiriamus socialinio gyvenimo suvaržymus. Tik naudojamos papildomos kosmetinės priemonės leido ieškovei pasijusti kiek įmanoma laisviau, tačiau nepaneigė to, kad padaryti sužalojimai dvasinių išgyvenimų ieškovei nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos dydžio

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad ieškovė neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, o teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2022 m. liepos 30 d. apie 6.00 val., bare „Tostai“ konflikto metu smogė ieškovei vieną kartą kumščiu į veidą ir tuo padarė įstrižos juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą-nudrėskimą veide kaktos vidurinės dalies dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose, dešinio dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje bei kairio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Vadinasi, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui: nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai smūgiuojant ieškovei, padaryta žala (ieškovės sveikatos sutrikdymas) ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą turtinės ir neturtinės žalos dydį.

11. Asmens teisė į patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovės žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.

12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

13. Atsakovė neginčija, kad ieškovė realiai patyrė 169,08 Eur turtinės žalos už medicininių priemonių įsigijimą. Vis dėlto atsakovė nesutinka, kad ieškovė realiai patyrė 1 460 Eur turtinės žalos už šviesos terapijos procedūrą ir procedūras kolageno preparatu (duomenys neskelbtini) Anot atsakovės, šiai sumai pagrįsti ieškovė nepateikė (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentų ir medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad minėtas gydymas ieškovei realiai buvo suteiktas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

14. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 26 d. kasos kvitą 390 Eur, 2022 m. rugsėjo 8 d. bankinio pavedimo išrašą 200 Eur (mokėjimo paskirtis – už kolageno terapiją gydant randą), 2022 m. spalio 8 d. bankinio pavedimo išrašą 200 Eur (mokėjimo paskirtis – už kolageno procedūrą), 2022 m. lapkričio 15 d. bankinio pavedimo išrašą 200 Eur (mokėjimo paskirtis – kolageno terapija gydant randą), 2022 m. gruodžio 14 d. bankinio pavedimo išrašą 200 Eur (mokėjimo paskirtis – lazerio procedūra gydant randą) ir 2023 m. kovo 7 d. bankinio pavedimo išrašą 270 Eur (mokėjimo paskirtis – už kolageno procedūrą gydant randą). Iš viso 1 460 Eur. Kad ieškovės rando gydymo paslaugos (duomenys neskelbtini) realiai buvo suteiktos, patvirtina tiek byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažyma, tiek liudytojų L. G. ir G. B. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad ieškovė realiai patyrė 1 460 Eur gynimo išlaidų už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini)

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, kaip pacientė, nėra atsakinga už tai, kaip jai gydymo paslaugas suteikusi įmonė tvarko savo finansinę apskaitą ar prižiūri medicininių dokumentų surašymo tvarkos laikymąsi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė faktiškai patyrė 1 460 Eur išlaidų už jai suteiktas gydymo paslaugas, o gydymo įstaigos vidaus finansinės apskaitos ir medicininių dokumentų surašymo tvarkos laikymasis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl tokių atsakovės argumentų nepasisako.

16. Atsakovės manymu, ieškovės naudotos gydymo priemonės – gelis „Contractubex“, gelis „Dermatix Ultra“, maisto papildas „Collagebo“ su biotinu bei apsauginis kremas nuo saulės su stipria apsauga – buvo pakankamos siekiant sumažinti ir pašalinti liekamuosius rando darinius, netaikant invazinių metodų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės teiginiams.

17. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. pažyma patvirtina, kad baigus procedūrų kursą ieškovės randas suminkštėjo, pašviesėjo, gijimo procesas pagreitėjo. Kaip matyti iš pateiktų prieš procedūras (2022 m. rugpjūčio 26 d.) ir baigus procedūrų kursą (2023 m. kovo 7 d.) darytų fotonuotraukų, akivaizdžiai matosi ieškovės rando būklės skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šių procedūrų atlikimas negali būti vertinamas kaip perteklinis, nes nuo įvykio jau praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau randas kaktoje vis dar yra matomas, tuo įsitikino pirmosios instancijos teismas ieškovei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Byloje nėra priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Vadinasi, atsakovė vien pasvarstymais apie ieškovės naudotas alternatyvias gydymo priemones šiuo atveju neįrodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) suteiktos rando gydymo paslaugos buvo nereikalingos.

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės ginčijamą 1 460 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

19. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dyžiu, argumentuodama, kad teismas neįvertino, kad atsakovė, sužalodama ieškovę, veikė netiesiogine tyčia, atsakovė yra išsituokusi, viena augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, jos pajamos nėra didelės. Anot atsakovės, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju yra artimas maksimaliam dydžiui, kuris buvo priteistas analogiškose bylose, o ieškovės nuotraukos įrodo, kad ieškovė nepatyrė didelių fizinių ar dvasinių nepatogumų, nesukėlė ilgalaikių išgyvenimų, nesudarė didelių kliūčių įprastiniam bendravimui bei gerai fizinei savijautai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

20. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

21. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

22. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2013). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vieną iš esminių vertybių – asmens sveikatą. Atsakovė sužalojo matomiausią kūno dalį – veidą. Nors ieškovė ėmėsi specialistų rekomenduotų priemonių, perėjo gydymo kursą (duomenys neskelbtini) tačiau pašalinti liekamųjų atsakovės neteisėtų veiksmų padarinių iki galo nepavyko. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad matomiausioje kūno vietoje (veide) likęs randas kelia ieškovei diskomfortą ir ieškovė yra priversta naudoti maskuojamąsias priemones randui pridengti. Be to, neatmestina tikimybė, kad randas ieškovės veide gali ir neišnykti.

24. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji veikė netiesiogine tyčia, t. y. tyčia nesiekė sužaloti ieškovės veido (kaktos), tokių pasekmių nenorėjo ir jų nesiekė, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su tokia atsakovės pozicija. Atsakovė, smūgiuodama kumščiu į veidą, galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie tyčiniai smurtiniai veiksmai gali sukelti platų padarinių spektrą (nuo fizinio skausmo sukėlimo iki atitinkamo sveikatos sutrikdymo). Vadinasi, nors atsakovė galbūt ir nesiekė būtent palikti ieškovės veide rando, tačiau veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

25. Atsakovė nurodė, jog yra išsituokusi, viena augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus, jos pajamos nėra didelės. Vis dėlto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, pastebėtina, jog atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas tiek iš darbinės, tiek iš kitos veiklos, asmeninių banko sąskaitų išrašų ir kt. duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

26. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, išsamiai pasisakė apie teismų priteistas pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti kitose bylose, kuriose aplinkybės buvo panašios, ir vis dėlto nusprendė, kad šiuo atveju neturtinės žalos dydis yra artimas maksimaliam dydžiui, kuris buvo priteistas kitose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokį atsakovės argumentą, pasikartoja, jog atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Taip pat, kaip skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Šiuo atveju nuo įvykio, kai ieškovė patyrė sužalojimus, praėjus beveik 2 metams ieškovės vis dar jaučiami liekamieji reiškiniai ir nėra jokių garantijų, kad jie laikui bėgant visiškai išnyks. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 2 500 Eur suma būtų neproporcingai didelė ir turėtų būti mažinama.

27. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

29. Ieškovė I. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 640,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. gegužės 8 d. advokato darbo ataskaitą, sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. gegužės 10 d. bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios ieškovės patirtos 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės J. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės J. K..

Teisėjas Almantas Padvelskis