Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 gruodžio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Arešto bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 12 d.

Nuosprendžiu priteista iš R. Ž. nukentėjusiajai G. B. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 196,10 Eur nukentėjusiosios G. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad 2022-03-26 apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu savo sugyventinei G. B. vieną smūgį į smilkinį, ne mažiau kaip aštuonis smūgius į veidą ir du smūgius į pakaušį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje – antakyje – akies vokuose – skruoste, kairiame žande – pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvas ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 3 000 Eur iki 1 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir galbūt vidinis išgyvenimas, tačiau poodinės kraujosruvos nebuvo akivaizdžiai matomos, kad ji nebūtų galėjusi išeiti į miestą, ir ji buvo matoma vaikščiojanti (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, tyrimo metu jis klausė G. B., ar gali kažkuo, t. y. vaistais ar pinigais jai padėti, tačiau ji pagalbos ar paramos iš jo pusės atsisakė. Todėl, apelianto nuomone, nukentėjusioji siekė pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. Ž. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nurodydamas, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai (kraujosruvos) jai nepatogumų nesukėlė, ji pati jo siūlomos pagalbos ar paramos atsisakė, todėl, apelianto nuomone, nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti sumažintina iki 1 000 Eur. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

6. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (LAT 2019-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015, Nr. 2K-294-303/2018).

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo sugyventinę G. B., tyčia, suduodamas jai kumščiu į smilkinį, ne mažiau kaip 8 smūgius į veidą ir 2 smūgius į pakaušį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalodamas.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-03-28 specialisto išvadoje Nr. G 135/2022(10) (t. 1, b. l. 25) ir 2022-04-11 specialisto išvadoje Nr. pG 174/2022(10) (t. 1, b. l. 38–39) konstatuota, kad nukentėjusiajai G. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje–antakyje–akies vokuose–skruoste, kairiame žande–pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvos ir nubrozdinimai apatinėje lūpoje, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.

10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B., 2022-05-18 pareikšdama civilinį ieškinį, prašė iš nuteistojo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad smurtaudamas R. Ž. sukėlė jai didelį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, dėl jo tyčinių smurtinių veiksmų ji patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą (t. 1, b. l. 55–56). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priteisdamas iš R. Ž. nukentėjusiajai G. B. 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl R. Ž. smurto nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, pažeminimą, nepatogumus, kartu į tai, kad R. Ž. civilinį ieškinį pripažino. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nukentėjusiajai G. B. priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydį. Kaip matyti iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, G. B. nukentėjo dėl tyčinių smurtinių R. Ž. veiksmų, kai šis, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, sudavė jai kumščiu daugybinius smūgius į galvą, smūgiuodamas mažiausiai 4 kartus į veidą, po smūgių ji apvirto, tačiau ir toliau jis nesiliovė ir toliau smūgiavo daugybę kartų jai į galvą ir į veidą, dėl to ji vėl apvirto. R. Ž. smurtavo prieš nukentėjusiąją dėl menkavertės priežasties, kaip pats nurodė: „Sukilo meilė ir pavydas“, suduodamas jai ne vieną smūgį į galvą, padarydamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-03-28 ir 2022-04-11 specialisto išvadose Nr. G 135/2022(10), Nr. pG 174/2022(10), remiantis G. B. tyrimui pateiktų medicininių dokumentų ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, konstatuotus sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje–antakyje–akies vokuose–skruoste, kairiame žande–pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvas ir nubrozdijimus apatinėje lūpoje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 25, 8–39). Iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo apžiūrėta GMP medikų, vėliau dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į šeimos gydytoją, nes, kaip nurodė, dėl suduotų smūgių jai svaigo ir skaudėjo galva ir apatinis žandikaulis. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo R. Ž. tyčiniai smurtiniai veiksmai turėjo poveikį ne tik fizinei nukentėjusiosios sveikatai, tačiau ir sukėlė moralinius išgyvenimus.

12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tai, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-255-697/2022).

13. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Juolab, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti iš tiesų laikytina per didelė. Vien tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savaime nemažina padaryto nusikaltimo rūšinio pavojingumo, juo labiau, kad asmens sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės normomis saugomų teisinių gėrių. Vien tai, kad, apelianto teigimu, nukentėjusioji po įvykio jo siūlomos pagalbos ar paramos dėl patirtų sužalojimų atsisakė, o jai buvo konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir „galbūt vidinis išgyvenimas“, tačiau poodinės kraujosruvos nebuvo akivaizdžiai matomos, kad ji nebūtų galėjusi išeiti į miestą, nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti tuo pagrindu, kad, pasak apelianto, nukentėjusioji siekė pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pats R. Ž. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu su nukentėjusiosios prašomu priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu sutiko ir jo sumažinti neprašė, be to, nurodė, kad jo pajamos iš darbinės veiklos (nurodė, kad jo veikla yra statybos darbai, vidinė apdaila) svyruoja nuo 1 500 Eur iki 3 000 Eur (2022-12-13 teisiamojo posėdžio protokolas).

15. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo reikalavimas dėl nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo šioje konkrečioje byloje buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

16. Darytina išvada, kad R. Ž. tyčiniais smurtiniais veiksmais pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra aiškiai per didelis. Sprendimą priteisti nukentėjusiosios prašomą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti apylinkės teismas priėmė įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. B., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą, pagrįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

19. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.