- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-2110-886/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- M. S.-G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Editos Šliumpienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S.-G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S.-G. ieškinį atsakovui A. G. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys antstolis A. S., L. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. S.-G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-06-26 CBP-3407), patikslintu 2024 m. liepos 30 d. (DOK-21243) prašė pripažinti ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo turtas, namo dalis), įregistruotos atsakovo vardu, bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovo vardu įregistruoto turto dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė reikšmingai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų, valdo turtą kaip savo, moka mokesčius, jame gyvena, dengė paskolą. Ginčo turtas įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau vėliau sudarius santuoką ir vedant bendrą ūkį buvo baigtas statyti, todėl yra pagrindas turto dalį priklausančią atsakovui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
3. Ieškovė ir atsakovas pateikė taikos teismui sutartį (2024-09-09 DOK-24983), nurodė, kad ginčą išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-2676-432/2024 išnagrinėjęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų L. J. atskirąjį skundą, panaikino Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo L. J. atsiliepimu į ieškinį (2024-12-13 DOK-35054) prašė ieškinį atmesti, taikos sutarties netvirtinti, skirti ieškovei ir atsakovui baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ginčo turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ginčo turto statybos pradžia 2007 m., pabaiga 2008 m., t. y. iki ieškovės deklaruojamo bendro gyvenimo pradžios; nuosavybės teisės dalių pasikeitimas įregistruotas sandoriais 2012 m. spalio 8 d. ir 2012 m. spalio 29 d., t. y. padalinus turtą įpėdiniams po atsakovo sutuoktinės mirties, 2017 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vedybų sutartį dėl visiško turto ir įsipareigojimų atskirumo, pripažįstant, kad ginčo turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo ginčo turtą įgyti jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovė ir atsakovas veikdami kartu siekia išvengti vykdymo pasekmių sumažinti skolininko turto masę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino; atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovo 2024 m. rugsėjo 9 d. sudarytą taikos sutartį; netenkino trečiojo asmens prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei ir atsakovui; priteisė trečiajam asmeniui L. J. iš ieškovės M. S. – G. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Dėl ieškinio reikalavimo. Teismas atsižvelgdamas į šalių tarpusavio bankines operacijas pervedant viena kitai pinigines lėšas vertino, kad šalys nuo pat bendravimo pradžios savo finansus tvarkė atskirai, o 2017 m. liepos 25 d. sudaryta Vedybų sutartis tik patvirtina, kad jos neturėjo susitarimo dėl bendro nekilnojamojo turto sukūrimo. Ieškovė neteikė duomenų, koks namo baigtumas, ir kokia jo vertė šiuo metu, ieškovė tik deklaratyvia ieškinyje nurodė, kokius darbus name atliko. Namas buvo registruotas atsakovo vardu dar iki šalims pradedant bendrą gyvenimą, ieškovė neįrodė, kad namas buvo statomas ir įrenginėjamas bendromis šalių lėšomis ar kad ieškovė būtų prisidėjusi savo lėšomis, nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl namo sukūrimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė taip pat neįrodė, kad namas buvo pagerintas iš esmės, turtas iš esmės pagerintas santuokos metu ir kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškovės kaip sutuoktinės lėšomis ar darbu.
7. Dėl taikos sutarties tvirtinimo. Pagal šalių sudarytą taikos sutarties projektą mažėja atsakovo turimo turto, taikos sutartį patvirtinus, būtų pažeisti teisėti trečiojo asmens, kuris yra atsakovo kreditorius, lūkesčiai, nes sumažėtų atsakovo turimo turto ir taip būtų pažeistas viešasis interesas. Be to, namas yra areštuotas, juo draudžiama disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl jo pardavimo ar perdavimo kito asmens nuosavybėn.
8. Dėl prašymo skirti ieškovei ir atsakovui baudą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šalys piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nagrinėjamu atveju ieškovė tokį ieškinį ir pareiškė. Teismo pareiga konstatuoti, kad susitarimas pažeidžia trečiojo asmens interesus, tai šioje byloje ir buvo padaryta. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti ieškovei ir atsakovui baudos, nes šalys šioje byloje veikė teisėtomis procesinėmis priemonėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu (2025-07-08 DOK-48650) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti – pripažinti ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovo vardu, bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovo vardu įregistruoto turto dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
9.1 Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo teiktų rašytinų įrodymų į visumą, selektyviai išskirdamas kelis iš jų atliko klaidingą ir nepagrįstą jų vertinimą, neva paskolos sutartis ir mokėjimų paskirtys bankiniuose pavedimuose leidžia spręsti, jog šalys savo finansus tvarkė atskirai.
9.2 Kritiškai vertintina teismo išvada, kad nėra faktinių duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvęs susitarimas dėl gyvenamojo namo sukūrimo bendrąja daline nuosavybe. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2010 metų, t. y. iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas (abu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, abu pirko buityje reikalingus daiktus), todėl nurodytu laikotarpiu šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Ginčo objektas – gyvenamasis namas bendromis ieškovės ir atsakovo finansiniais ištekliais buvo statomas ir įrenginėjamas ir po santuokos sudarymo. Šalys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo – turėti namus.
Žemesnės instancijos teismas
9.3 Teismas nurodė, kad ieškovė neteikė duomenų, koks namo baigtumas ir kokia jo vertė šiuo metu, tačiau teismas tokių duomenų negalėjo vertinti, kadangi tai nebuvo bylos dalykas, kreditorius šių argumentų nenurodė.
9.4 Teismas savo sprendimą siekė pateisinti ieškovės ir atsakovo sudaryta vedybine sutartimi, neva minėta sutartis leidžia teigti, kad šalys neturėjo susitarimo dėl bendro nekilnojamojo turto sukūrimo, tačiau ieškovė nuosavybes teises įgijo CK 6.970 straipsnio pagrindu įnešant į turtą, ieškovei sukuriant nuosavybes teises jungtinės veiklos pagrindu, o ne pagal vedybos sutartį. Ieškovės asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo aplinkos tvarkymas, būklės gerinimas, laikytini ieškovės įnašais į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.26 straipsnis), įvertinus aplinkybes dėl investavimo į gerbūvį ir prisidėjimo prie gyvenamojo namo statybų, teigtina, kad ieškovė neabejotinai prisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo.
9.5 Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pagal taikos sutartį mažėja atsakovo turimas turtas, t. y. teismas nepagrįstai asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą iškėlė aukščiau arba suteikė jam prioritetą ieškovės atžvilgiu, kuri teisėtais savo veiksmais prisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo ir įgijo pagrindą į sukurtos nuosavybės dalį. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.
9.6 Informavus trečiąjį asmenį apie ginčą ir jam įsitraukus į jį, trečiasis asmuo pasinaudojo savo turimomis teisėmis, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti sudarytą taikos sutartį ir tęsti ginčo, kadangi tokiu atveju ginčas taptų ne tarp ieškovės ir atsakovo, o tarp trečiojo asmens, kuris neturi visiškai jokių teisių kištis į privačius reikalus ir suformuoti ieškinio dalyko ar reikalavimų.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-07-30 DOK-52904) prašo apeliacinį skundą atmesti; paskirti ieškovei ir atsakovui kiekvienam po 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ dalį baudos priteisti solidariai L. J. naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Apeliaciniame skunde nepateikta jokių pagrįstų teisinių argumentų ir motyvų, kurie pagrįstų/įrodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
10.2 Teismas detaliai įvertino kiekvieną ieškovės pateiktą įrodymą ir jų visumą, nustatė, kad pateikti jos įrodymai yra nepakankami, nepatikimi, iš esmės neįrodo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos buvo minimalios, nesudarančios jai galimybės ženkliai prisidėti prie atsakovo statyto ginčo turto. Pateikti rašteliai neatitinka finansinės atskaitomybės dokumentui keliamų reikalavimų. Jei juridiniai asmenys, kurie yra PVM mokėtojai (UAB „Kelmeda“ ir kt.) atlikę statybos darbus turėjo juos perduoti surašant priėmimo perdavimo aktą, turėjo būti išrašyta ir pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra ir t.t. Tačiau jokių įrodymų, kad faktiškai darbai būtų daryti, atlikti ir kad už juos būtų sumokėjusi ieškovė, byloje nėra pateikta.
10.3 Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ginčo turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Šis faktas patvirtintas šalių sudarytoje povedybinėje sutartyje, kuria šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę naudoti ginčo turtą prisidedant prie jo remonto ir išlaikymo. Šalys apibrėžė kiekvienos iš jų turto atskirumą, įskaitant ir kiekvieno sutuoktinių pinigines lėšas.
10.4 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nepatvirtindamas šalių taikos sutarties apribojo ieškovės interesus. Ieškovė ir atsakovas siekdami sumažinti atsakovo turto apimtį, tikslu, kad nebūtų patenkintas trečiojo asmens reikalavimas, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, o trečiajam asmeniui įstojus pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei.
10.5 Ieškovė neginčija aplinkybės, kad tiek nuo jos deklaruojamos bendro gyvenimo pradžios, tiek nuo santuokos sudarymo, tiek tariamų išlaidų, susijusių su ginčo turto statyba, jai buvo žinoma, kad ginčo turto dalis yra asmeninė nuosavybė, bet ji per 10 metų savo tariamai pažeidžiamų teisių teisės aktų nustatyta tvarka negynė. Todėl ieškinys galėjo būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino pabaigos, esant trečiojo asmens reikalavimui.
10.6 Ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, siekdama sustabdyti/ apsunkinti vykdymo veiksmus. Ieškovė ir atsakovas aktyviai dalyvavo kitos civilinės bylos nagrinėjime, ir kai byla iš esmės buvo parengta išnagrinėti teismo posėdyje, ieškovė pateikė naują ieškinį (turintį akivaizdžių procesinių trūkumų), kurį panaudojo kitos bylos sustabdymui, kad būtų sustabdyti vykdymo veiksmai. Trečiajam asmeniui sužinojus apie naują civilinę bylą, į kurios nagrinėjimą ieškovė jos neįtraukė, ir pateikus prašymą suteikti prieigą prie el. bylos, ieškovė ir atsakovas sudarė neteisėtą taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir akivaizdžiai pažeidžia trečiojo asmens teises. Atsakovas A. G., kaip NTR naudotojas, atspausdino ginčo turto NTR išrašą, kurį ieškovė pateikė teismui su ieškiniu, kuriuo reiškiami reikalavimai atsakovui A. G.. Ieškovė ir atsakovas bendrais veiksmas siekia apsunkinti teismo sprendimo vykdymą dėl trečiojo asmens reikalavimų, o jų veiklos rezultatas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas ieškinys. Jie abu atlieka neteisėtus veiksmus, priešingus greitam ir operatyviam procesui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, taip pat netenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Po ketverių metų, 2017 m. liepos 25 d., sudarė vedybų sutartį (1 t. 135-138 l.), kurios II dalies „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ 1 punkte susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat šalys susitarė, jog turtas įgytas santuokos metu asmeninės nuosavybės teise iki šios sutarties sudarymo momento taip pat yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Sutarties 2 punktu susitarta, kad sutuoktiniai šia sutartimi nustato visiško atskirumo režimą. Po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra įsigijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nekilnojamą turtą, kuriame šeima gyvena ir kuris pripažįstamas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio asmenine nuosavybe jis yra, sutuoktiniai susitaria išlaikyti, remontuoti, mokėti mokesčius po ½ dalį nuo reikalingos mokėti ar išleisti tam sumos.
14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 26 d. išrašo (toliau – ir NTR išrašas) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 205A1b(p) (toliau – ir namas), priklausantis žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); statybos pradžios metai 2007 metai, statybos pabaigos 2008 metai, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 19 proc., vidutinė rinkos vertė – 59 662 Eur (vertės nustatymo data 2012-09-21) (NTR išrašo 2.89 p.) (e.b. 1 t. 43 l.) Teismo pastaba: šalių procesiniuose dokumentuose šio gyvenamojo namo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).
15. Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu įregistruota nusoavybės teisė į 1/2 dalį namo pagal 2012 m. spalio 8 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2-3376 (NTR išrašo 4 .38, 4.39 p.); po ¼ dalį namo įregistruota nuosavybės teisė E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-3566 pagrindu (NTR išrašo 4.94, 4.95 p.) (e.b. 1 t. 71, 76-77 l.).
16. Atsakovo atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0010/18/00915 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, kuria nutarta leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį. Pagal išduotą vykdomąjį raštą skolininkas įpareigojamas sumokėti L. J. 471 863,78 Eur skolą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų.
17. Atsakovo vardu esančiai namo daliai taikytas areštas (NTR išrašo 7.19, 7.45, 7.46, 7.69, 7.98 p.).
18. Taikos sutartimi atsakovas pripažįsta, kad 1?2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovo vardu, priklauso ir ieškovei, todėl nustato, kad ieškovei priklauso nuosavybes teise ¼ šio gyvenamojo namo. Šalys susitaria, kad bet kuri šalis turi teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ įregistruojant ieškovės nuosavybes teises į teisę ¼ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šios sutarties sudarymo dienai registruota atsakovo vardu.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-141-998/2025 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2VP-3403-588/2018, išnagrinėtoje pagal išieškotojos L. J. prašymą dėl skolininko turto, esančio bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) A. G., skolininko sutuoktinė M. S. – G., antstolis A. S.. Procesas atnaujintas pagal L. J. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą). Civilinė byla Nr. eA2-141-998/2025 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį šioje nagrinėjamoje byloje.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo
21. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nėra faktinių duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvęs susitarimas dėl gyvenamojo namo sukūrimo bendrąja daline nuosavybe. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2010 metų, t. y. iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas (abu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, abu pirko buityje reikalingus daiktus), todėl nurodytu laikotarpiu šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Ginčo objektas – gyvenamasis namas bendrais ieškovės ir atsakovo finansiniais ištekliais buvo statomas ir įrenginėjamas ir po santuokos sudarymo. Šalys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo – turėti namus.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apeliantės teiginiu, jog apeliantė su atsakovu nuo 2010 metų gyveno kartu, kad 2011 metais jiems gimė dukra, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, 2016 metais gimė antra dukra. Apeliantė pateikė įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius, kad ir iki santuokos sudarymo, ir po jos abu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, abu pirko buityje reikalingus daiktus. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, su kuo neturi pagrindo nesutikti apeliacinės instancijos teismas, didžioji dalis mokėtų sumų nurodytos paprastuose rašteliuose kaip sumokėtos sumos, tačiau negalima nustatyti, kas jas mokėjo, o tais atvejais, kai mokėtoja nurodyta ieškovė, atsiskaitoma buvo grynais pinigais; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis ieškovės 2011 - 2018 metais draudžiamąsias pajamos sudarė tik nedidelės sumos; bankinių sąskaitų išrašai rodo, kad ieškovė pati skolinosi, jai taip pat kiti fiziniai asmenys pervedė sumas, nurodydami, kad tai paskolos grąžinimas, tačiau nėra galimybės nustatyti, koks galėjo būti ieškovės skolinamų pinigų šaltinis, nes ieškovės darbinės veiklos pajamos buvo nedidelės; A. G. atliko dešimtis mokėjimų į ieškovės vardu esančias banko sąskaitas, mokėjimo paskirtyse nurodoma „paskola“ ar „paskolos grąžinimas“, ieškovė taip pat atliko mokėjimų atsakovui, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“, „paskolos grąžinimas“, šalys dėl 76 000 Lt (22 011,12 Eur) paskolos Namo statybai 2013 m. kovo 23 d. pasirašė paskolos sutartį, mokėjimo nurodymu ši suma pervesta atsakovui. Įvertinus nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys nuo pat bendravimo pradžios savo finansus tvarkė atskirai.
23. Apeliantės teigimu, teismas savo sprendimą siekė pateisinti ieškovės ir atsakovo sudaryta vedybine sutartimi, neva minėta sutartis leidžia teigti, kad šalys neturėjo susitarimo dėl bendro nekilnojamojo turto sukūrimo, tačiau apeliantė nuosavybės teises įgijo CK 6.970 straipsnio pagrindu įnešant į turtą, ieškovei sukuriant nuosavybes teises jungtinės veiklos pagrindu, o ne pagal vedybos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
24. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 3.101 straipsnyje nustatyta, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius.
25. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –ir namas), kurio statybos pradžios metai 2007 metai, statybos pabaigos 2008 metai. NTR duomenimis atsakovo vardu pagal 2012 m. spalio 8 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2-3376 registruota 1/2 dalis namo. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nors byloje nekilo ginčo, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2010 metų, t. y. iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu.
26. Ieškovė ir atsakovas 2017 m. liepos 25 d. sudarė vedybų sutartį (e.b. 1 t. 135-138 l.), kurios II dalies „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ 1 punkte susitarė, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat šalys susitarė, jog turtas įgytas santuokos metu asmeninės nuosavybės teise iki šios sutarties sudarymo momento taip pat yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Sutarties 2 punktu susitarta, kad sutuoktiniai šia sutartimi nustato visiško atskirumo režimą. Po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra įsigijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nekilnojamą turtą, kuriame šeima gyvena ir kuris pripažįstamas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio asmenine nuosavybe jis yra, sutuoktiniai susitaria išlaikyti, remontuoti, mokėti mokesčius pagal tokią proporciją: 1/2 - vyras, 1/2- žmona, nuo reikalingos mokėti ar išleisti tam sumos.
27. Nagrinėjamu atveju šalių 2017 m. liepos 25 d. sudaryta vedybų sutartis yra galiojanti, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma. Šalys sutartimi susitarė dėl turto išlaikymo tvarkos. Todėl akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo ginčo turtą įgyti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes, kaip minėta, turtą atsakovas buvo įgijęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine, kuriai mirus turtas tapo bendrąja daline nuosavybe ir buvo padalintas įpėdiniams. Šalys dar 2017 m. liepos 25 d. sudarydamos povedybinę sutartį apibrėžė kiekvienos iš šalių turto atskirumą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.
Dėl taikos sutarties
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad pagal taikos sutartį mažėja atsakovo turimas turtas, t. y. teismas nepagrįstai asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą iškėlė aukščiau arba suteikė jam prioritetą ieškovės atžvilgiu, kuri teisėtais savo veiksmais prisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo ir įgijo pagrindą į sukurtos nuosavybės dalį. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
29. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
30. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas - ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų įstatymų imperatyvių nuostatų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.
31. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246- 701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi atsakovas pripažįsta, kad 1?2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovo vardu, priklauso ir ieškovei, todėl nustato, kad ieškovei priklauso nuosavybes teise ¼ šio gyvenamojo namo; šalys susitarė, kad bet kuri šalis turi teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ įregistruojant ieškovės nuosavybes teises į teisę ¼ gyvenamojo namo, kuri šios sutarties sudarymo dienai registruota atsakovo vardu.
33. Atsakovo atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0010/18/00915 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, kuria nutarta leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Lavaux-Oron rajono taikos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 5366822, dalį. Pagal išduotą vykdomąjį raštą skolininkas įpareigojamas sumokėti L. J. 471 863,78 Eur skolą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų. Atsakovo vardu esančiai namo daliai taikytas areštas.
34. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi - yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
Žemesnės instancijos teismas
35. NTR išrašo duomenimis ginčo turtui taikomas areštas, todėl atsakovas neturėjo teisės disponuoti turtu ir negalėjo sudaryti taikos taikos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal šalių sudarytą taikos sutartį mažėja atsakovo turimo turto; taikos sutartį patvirtinus, būtų pažeisti teisėti trečiojo asmens, kuris yra atsakovo kreditorius, lūkesčiai, nes sumažėtų atsakovo turimo turto ir taip būtų pažeistas viešasis interesas; atsakovo nuosavybės teise įregistruota namo dalis yra areštuota, ja draudžiama disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl šio turto pardavimo ar perdavimo kito asmens nuosavybėn.
36. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-141-998/2025 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2VP-3403-588/2018, išnagrinėtoje pagal išieškotojos L. J. prašymą dėl skolininko turto, esančio bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkas) A. G., skolininko sutuoktinė M. S. – G., antstolis A. S.. Procesas atnaujintas pagal L. J. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą). Civilinė byla Nr. eA2-141-998/2025 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį šioje nagrinėjamoje byloje.
Dėl įrodymų vertinimo
37. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo teiktų rašytinų įrodymų į visumą, selektyviai išskirdamas kelis iš jų atliko klaidingą ir nepagrįstą jų vertinimą. Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
38. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos ar vertinant įrodymus selektyviai. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jos procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.
Dėl ieškinio senaties
40. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad dėl ieškinio senaties termino pabaigos, esant trečiojo asmens reikalavimui, teismo galėjo/turėjo būti atmestas ieškinys.
41. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto argumento nepasisako ir jo nevertina, kadangi jis nėra šios apeliacijos dalykas.
Dėl prašymo skirti baudą
42. Trečiasis asmuo prašo paskirti ieškovei ir atsakovui kiekvienam po 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ dalį baudos priteisti solidariai L. J. naudai. Nurodo, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, siekdama, kad vykdymo veiksmai nebūtų tęsiami. Ieškovė ir atsakovas aktyviai dalyvavimo kitos civilinės bylos nagrinėjime, kai byla iš esmės buvo parengta išnagrinėti teismo posėdyje, ieškovė pateikė naują ieškinį, kurį panaudojo kitos bylos sustabdymui, kad būtų sustabdyti vykdymo veiksmai. Trečiajam asmeniui sužinojus apie naują civilinę bylą ir pateikus prašymą suteikti prieigą prie el. bylos, ieškovė ir atsakovas sudarė neteisėtą taikos ir sutartį, prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms ir akivaizdžiai pažeidžiančią trečiojo asmens teises. Kartu su ieškiniu, kuriuo reiškiami reikalavimai atsakovui, ieškovė pateikė atsakovo atspausdintą NTR išrašą. Ieškovės ir atsakovo bendri veiksmai nukreipti prieš greitą ir operatyvų procesą, siekiant apsunkinti teismo sprendimo vykdymą dėl trečiojo asmens reikalavimų.
43. CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Taip pat įtvirtinta galimybė iki 50 procentų skirtos baudos sumos pervesti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.
44. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti, arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl to byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Šio instituto taikymui įstatymas nustato dviejų sąlygų egzistavimą: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės, tas asmuo gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo neįrodė abiejų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų buvimo. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, prašydama skirti apeliantei ir atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokio reikalavimo nedetalizavo ir nenurodė, kaip apeliantė ir atsakovas akivaizdžiai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad apeliantė naudodamasi procesinėmis teisėmis (CPK 305 straipsnis) pateikė apeliacinį skundą, nesuponuoja išvados dėl jos galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
47. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
49. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš apeliantės 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (2025-08-13 DOK-18544). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, trečiajam asmeniui priteisiama 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės M. S. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.