- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-2676-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) L. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024-09-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. – G. ieškinį atsakovui A. G., dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. – G. ieškinį dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą atsakovui A. G., tretieji asmenys: antstolis A. S., L. J..
2. Šalys teisme 2024-09-09 pateikė taikos sutartį ir nurodė, kad ginčą išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo prašė spręsti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2024-09-10 nutartimi šalių prašymą patenkino. Patvirtino ieškovės M. S. – G. ir atsakovo A. G. 2024-09-06 sudarytą taikos sutartį. Civilinę bylą Nr. e2-4125-1086/2024 nutraukė. Grąžino ieškovei M. S. – G. 503 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024-07-29.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys ginčą išsprendė taikiai. Sudarytoji taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, jos apie tai raštu nurodė sudarytoje taikos sutartyje. Todėl taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla buvo nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovei buvo grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
5. Apeliantė (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024-09-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, paskirti ieškovei M. S. – G. ir A. G. 5 000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ dalį baudos priteisti solidariai L. J..
6. Apeliantės vertinimu, teismui pateikta taikos sutartis yra neteisėta, taip pat neteisėta yra ir teismo priimta nutartis, nes ji pažeidžia viešąjį interesą, apeliantės, kaip kreditorės teises, taip ir kitų asmenų teises, kurie į procesą tesimo nebuvo įtraukti ir apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuoti.
Šalies argumentai
7. Apeliantė nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. ieškovė pareiškė ieškinį, žinodama aplinkybes, kad ieškinyje nurodytam turtui yra nustatyta hipoteka, turto areštas, teismui nepateikė duomenų apie trečiuosius asmenis, su kurių teisėmis ir teisėtais interesais yra susijęs ieškovės iškeltas ginčas, t. y. į bylos nagrinėjimą kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtrakti: kreditorė L. J., hipotekos kreditorius, kadangi turtui yra registruota hipoteka, Palangos miesto savivaldybės administracija, nes ieškinyje nurodytas turtas yra žemės sklype, kuris savivaldybės valdomas patikėjimo teise, o su atsakovu yra sudaryta nuomos sutartis, antstolis J. P., antstolis M. M.. Taip pat ir bendraturės E. G. ir L. G..
8. Apeliantės vertinimu, būsimas teismo sprendimas minėtiems asmenimis sukelia pasekmes, tačiau jie bylos nagrinėjime nedalyvavo, kas leidžia teigti, kad teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia kreditorių interesus, todėl negalėjo būti patvirtinta (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateiktu ieškiniu bei taikos sutartimi siekia sumažinti atsakovo turto masę, kad kreditorės L. J. reikalavimas nebūtų patenkintas. Todėl ieškovei ir atsakovui teismas turėtų taikyti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnyje.
11. Ieškinyje nurodytam turtui taikomas turto areštas, t. y. atsakovas neturi turto disponavimo teisės, atsakovas sudaryti taikos sutarties negalėjo, o sudaryta taikos sutartis yra niekinė ir negalioja.
Atsiliepimas
12. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
13. Ieškovė atsiliepime į skundą nurodo, jog informavus trečiąjį asmenį apie ginčą ir jam įsitraukus į jį, trečiasis asmuo pasinaudojo savo turimomis teisėmis, tačiau nėra teisinio pagrindo nutraukti sudarytą taikos sutartį ir tęsti ginčo, kadangi tokiu atveju ginčas taptų ne ieškovo ir atsakovo, o trečiojo asmens, kuris neturi teisių kištis į privačius reikalus ir suformuoti ieškinio dalyko ar reikalavimų. Šalys taikos sutartimi siekė nutraukti egzistuojantį ginčą bei pasiekti taiką, o ne eskaluoti problemą ir bylinėtis be reikalo.
14. Ieškovės vertinimu, apeliantė siekia vienintelio tikslo – įtraukti kuo daugiau šalių ir tokiu būdu vilkinti šią bylą, tačiau toks motyvas yra nepateisinamas. Be to, apeliantė nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja taikos sutartis bei tai, kad būtent teismo sprendimo dėl ieškinio priėmimo trečiasis asmuo negali ginčyti, skųsdamas nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
15. Ieškovės manymu, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad į bylą nebuvo įtraukta, todėl taikos sutartis pažeidžia jos teises, tačiau dėl šios priežasties buvo įtrauktas antstolis A. S., kuris taiko areštą, kadangi sprendimo vykdymas yra antstolio prerogatyva. Be to, hipotekos kreditorius nėra trauktinas į ginčą asmuo, kadangi po taikos sutarties sudarymo jis išlieka įkeisto nekilnojamojo turto hipotekos kreditoriumi.
16. Ieškovė nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas žemės sklypas yra išsinuomotas, todėl savivaldybė neturėjo būti įtraukta į ginčą dėl gyvenamojo namo teisinio rėžimo. Nuomos sutarties sąlygos priklauso nuo gyvenamojo namo, todėl šioje byloje nuomos sutartis negalėtų net teoriškai būti keičiama, tai reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnis bei kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, todėl taikos sutartyje nenumačius valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų keitimo, papildomi asmenys nėra įtraukiami.
17. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog bendraturtės E. G. ir L. G. nėra šalys šiame ginče, kadangi ginčas kilo ne dėl šių asmenų nuosavybės teisės įgyvendinimo ar pažeidimo.
Šalies argumentai
18. Ieškovės manymu, apeliantė, nurodžiusi, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jo nedetalizavo, todėl atsikirsti nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės ir atsakovo prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra teisėta.
21. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kuriems esant sprendimas turi būti panaikintas, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
22. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi), turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
24. Vertinant, ar sprendimas daro poveikį nedalyvavusio byloje asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, reikia įvertinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotą išvadą (teismo sprendimą). Pavyzdžiui, nustačius, kad, sprendžiant klausimą dėl pagal preliminariąją sutartį gauto avanso grąžinimo, kita sutarties šalis ar sutarties šalis, kuriai sutarties sudarymo metu atstovavo įgaliotas asmuo, nebuvo įtraukta į bylą, tai gali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Nusprendimas dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių bei pareigų gali būti konstatuojamas ne tik tuomet, kai teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai išsprendžia dėl tokio asmens teisių ar pareigų (sprendime nustato konkrečias pareigas, priteisia konkrečias sumas, įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.), bet ir tuo atveju, kai teismo sprendime nusprendžiama dėl bylos dalyvio teisių ar pareigų, kurios yra tiesiogiai nulemtos kito asmens teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-995/2013).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantė 2024-08-22 teisėjo rezoliucija ant DOK-23104 įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Apeliantės advokatas 2024-09-10 parašė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo (DOK-25270). Ant šio prašymo yra 2024-09-10 rezoliucija „Priimti“. Tos pačios dienos (2024-09-10) nutartimi buvo patvirtinta M. S. – G. ir A. G. taikos sutartis. Po taikos sutarties patvirtinimo buvo priimta kita tos pačios dienos nutartis dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Nutartyje nurodyta, jog trečiajam asmeniui L. J. terminas atsiliepimui pateikti į pareikštą ieškinį baigsis 2024-09-13. Šalys 2024-09-09 teismui pateikė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas 2024-09-10 nutartimi rašytinio proceso tvarka patvirtino ir civilinę bylą Nr. e2-4125-1086/2024 nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog civilinė byla 2024-09-10 nutartimi nutraukta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, atmetė trečiojo asmens L. J. (jos advokato) prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo.
26. Iš aprašytų aplinkybių matyti, kad buvo pripažinta, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos L. J. teisėms ir pareigoms, L. J. buvo įtraukta į bylą, tačiau ji nebuvo išklausyta (negautas atsiliepimas į ieškinį, termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo klausimas išspręstas, jį atmetant). Tai reiškia, kad L. J., sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nedalyvavo ir nebuvo išklausyta, nors buvo pripažinta, kad jos teisėms ir pareigoms šis klausimas yra reikšmingas. Tokia padėtis atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte aprašytą absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindą.
27. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir taikos sutarties patvirtinimo klausimas turi būti grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad pirmosios instancijos teismas, prieš išspręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, tinkamai išklausytų visus dalyvaujančius byloje asmenis ir A. G. bylinėjimosi išlaidas (prašymas DOK-39705). Kadangi taikos sutarties patvirtinimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs nurodytą klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024-09-10 nutartį ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.