- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-995/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00486-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- S. V., N. V.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-402-267/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantija“ ieškinį atsakovui R. K. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims S. V. ir N. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Statybų garantija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt skolą. Reikalavimą kildino iš ieškovo atsakovui 2008 m. sausio 24 d. pervesto 50 000 Lt avansinio mokėjimo už žemės sklypą. Kadangi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl bendrovės sumokėtos lėšos už žemės sklypą turi būti grąžintos bendrovei.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą grindė UAB „Krola“ ir trečiojo asmens N. V. 2008 m. sausio 11 d. preliminaria Nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje buvo numatyta šalies atsakomybė (50 000 Lt bauda), jeigu šalis vengtų pasirašyti per 3 mėnesius pagrindinę sutartį. Sumokėtas avansas turėjo būti įskaičiuojamas į baudos sumą (Sutarties 6.2 p.). Trečiasis asmuo neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų sumokėti likusią žemės sklypo išpirkimo sumą lizingo bendrovei, todėl atsakovui neatsirado sąlyga sudaryti pagrindinę sutartį, o pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui preliminarioji sutartis nutrūko ir sumokėtas avansas liko, kaip trečiojo asmens mokėtina bauda. Trečiasis asmuo dėl to pretenzijų nereiškė.
Trečiasis asmuo N. V. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pagal preliminarią sutartį žemės sklypo pirkėjas turėjo būti UAB „Statybų garantija“, o trečiasis asmuo tik tarpininkavo sudarant sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – ieškovui BUAB „Statybų garantija“ iš atsakovo R. K. priteisė 50 000 Lt, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą ir valstybei 1 533,79 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovui pervestas lėšas kvalifikavo kaip avansą už trečiąjį asmenį N. V. ir šį mokėjimą laikė tinkamu prievolės įvykdymu už jį (CK 6.50 str.). Tačiau teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 50 000 Lt pasilikti sau, kaip baudą dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties (sutarties 6.2 punktas), kadangi atsakovas nebuvo preliminariosios sutarties šalis, o tik pardavėjo dalyvis; ginčo suma laikytina avansu ir nesudarius pagrindinės sutarties pardavėjas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiomis lėšomis ir turėjo pareigą juos grąžinti ieškovui; preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovas nebuvo įsipareigojęs žemės sklypo pardavėjui UAB „Krola“ atlyginti nuostolius ar sumokėti baudą už pirkėją N. V., šiam atsisakius ar vengiant pasirašyti pagrindinę sutartį. Be to, teismas įvertinęs trečiojo asmens rašyseną pagal pateiktus procesinius dokumentus ir pastarajam neigiant preliminariosios sutarties pasirašymą, suabejojo preliminariosios sutarties tikrumu ir pripažino, jog atsakovas, siekdamas sau naudingo rezultato, bylos nagrinėjimo metu neatskleidė tikrųjų preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių. Atitinkamai sprendė, kad atsakovas nepaneigė CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos dėl sumokėto avanso ir leistinomis priemonėmis neįrodė, kad ieškovas atsakovui perdavė 50 000 Lt trečiojo asmens N. V. (pirkėjo) prievolei pagal preliminariąją sutartį užtikrinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas iškreipė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, įrodymų turinį, taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo taikyti, netinkamai interpretavo jų turinį, nepaisė ieškovo nurodyto faktinio pagrindo, sprendimo motyvai neatitinka ginčo esmės.
2. Ieškovas už N. V. UAB „Krola“ skirtą 50 000 Lt avansą, pagal 2008 m. sausio 11 d. bendrovės direktorės nurodymą pervedė jos kreditoriui – atsakovui, nurodant mokėjimo paskirtyje, kad tai avansinis mokėjimas žemės sklypo pirkimui už N. V.. Tokiu būdu, avansas pagal preliminariąją sutartį buvo sumokėtas ne žemės sklypo pardavėjui UAB „Krola“, o šios bendrovės nurodymu, jos kreditoriui. Tokie UAB „Krola“ veiksmai neprieštaravo teisės aktams ir sutarties esmei. Taigi, teismui buvo pateiktas 2007 m. gruodžio 28 d. UAB „Krola“ ir atsakovo susitarimas, kuriuo atsakovui bendrovė perleido teisę gauti mokėjimus, pagal bendrovės sutartis iš trečiųjų asmenų. Tokios atsakovo teisės niekas neginčijo. Grąžinti avansinį mokėjimą atsakovui kiltų pareiga tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad jį neteisėtai gavo UAB „Krola“.
3. Teismas nepagrįstai sumokėtus 50 000 Lt kvalifikavo, kaip rankpinigius, o ne kaip avansą.
4. Teismas, pripažinęs ieškovo 50 000 Lt mokėjimą tinkamu prievolės įvykdymu už trečiąjį asmenį pagal CK 6.50 straipsnį, vėliau iš atsakovo šias lėšas priteisė nenurodęs jokio teisinio pagrindo.
5. Apeliantui nesuprantami sprendimo motyvai, kad preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyti jokie ieškovo įsipareigojimai pardavėjui atlyginti nuostolius ar sumokėti baudą. Tačiau pažymi, kad ieškovui ir negalėjo būti nustatytos teisės ar įsipareigojimai pagal preliminariąja sutartį, kadangi ji nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, o tik įvykdė mokėjimo įsipareigojimą už šios sutarties šalį. N. V. avansinį mokėjimą privalėjo atlikti pagal sutartį, o UAB „Krola“ turėjo teisę jį gauti, o nesudarius pagrindinės sutarties dėl N. V. kaltės, pagal sutartį turėjo teisę šį mokėjimą įskaityti kaip baudą. Preliminari sutartis ir jos sąlygos nėra nuginčytos, todėl avansinis mokėjimas ir jo įskaitymas į baudą yra atlikti teisėtai ir pagrįstai.
6. Teismo abejonė dėl preliminariosios sutarties tikrumo yra nepagrįsta. N. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašė preliminariąją sutartį, kurios sąlygos buvo būtent tokios, kaip pateiktoje teismui preliminariojoje sutartyje, taip pat detaliai paaiškino ir visas sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, todėl trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismui pateiktą preliminarią sutartį pasirašė ne jis. Be to, teismas nėra specialių žinių turintis subjektas, kuris galėtų įvertinti parašo tikrumą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartį pasirašė ne N. V..
7. Ieškovas nekėlė klausimo dėl UAB „Krola“ užskaitos, kaip baudos sumokėjimo, preliminarios sutarties vykdymo klausimas nebuvo šios bylos įrodinėjimo ir nagrinėjamo dalyku, todėl teismas negalėjo spręsti klausimų, kurie nebuvo keliami. Pažymi, kad UAB „Krola“ nebuvo pareikšti reikalavimai dėl sutarties vykdymo, UAB „Krola“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl teismas neturėjo pagrindo aiškintis klausimo dėl sutarties vykdymo savo iniciatyva, neįtraukus į bylą jos šalių.
8. Pagal minėtą sutartį mokėtiną avansinį mokėjimą UAB „Krola“ nukreipė sumokėti atsakovui, kaip bendrovės kreditoriui ir toks mokėjimas yra teisėtas pagal CK 6.44, 6.101, 6.191 straipsnių nuostatas ir buvo galimas pagal faktines aplinkybes, todėl teismas negalėjo taikyti nuostatų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą.
9. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismas nenagrinėjo atsakovo atsikirtimų pagrįstumo, nevertino juos patvirtinančių įrodymų, teismo padaryti apeliaciniame skunde išdėstyti pažeidimai ir jų mastas patvirtina teismo šališkumą ir nekompetenciją, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo pažeista teisė į teisminę gynybą, apribota teisė būti išklausytu ir kiti esminiai principai, kurie turi užtikrinti tinkamą teismo procesą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:
1. Teismas teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepaisė ieškovo suformuluoto ieškinio pagrindo, sprendimą motyvavo ginčo esmės neatitinkančiais motyvais. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą ir jį pagrindžiančius išrodymus, tuo tarpu juridinio ieškinio pagrindo nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio buvo aiškus pažeistų teisių gynimo būdas ir kokio teisinio rezultato ieškovas siekia.
3. Apeliacinio skundo argumentai iškreipia teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teisė sumokėti už skolininką avansą, savaime nesukuria pagrindo reikalauti iš sumokėjusio asmens baudos, bei taikyti trečiojo asmens sumokėtų pinigų įskaitymo teisę. Pažymi, kad neįvykus sandoriui tarp N. V. ir UAB „Krola“, atsakovas neinformavo ieškovo raštu, jog ketina pasinaudoti preliminarios sutarties 6.2 punkte numatyta teise, nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo perkeliami ieškovui, o atsakovui atsirastų pagrindas reikalauti baudos iš BUAB „Statybų garantija“. Apeliantas nepaaiškino ir neįrodė, kad preliminariosios sutarties pagrindu už skolininką įvykdančiam prievolę asmeniui atsiranda pareiga mokėti baudą.
4. Teismas teisingai taikė ir išaiškino CK 6.165 straipsnio 4 dalies normą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, nebūdamas preliminariosios sutarties šalimi, neturi atsakyti už pagrindinės sutarties nesudarymą (CK 6.165 str. 4 d.), o atsakovas, gavęs avansą pagal preliminariąją sutartį iš ieškovo, turi šį avansą grąžinti ieškovui (CK 6.237 str. 2 d.).
5. Apeliantas, pagrindęs trečiojo asmens teisę mokėti už skolininką, neįrodė, kad ieškovas būtų pinigus sumokėjęs užtikrinimo tikslu.
6. Byloje nustatyta, kad UAB „Krola“ gautas lėšas nukreipė savo kreditoriui R. K., bet kaip baudą juos įskaitė kreditorius R. K., nors tokia teisė pagal preliminariąją sutartį buvo nustatyta tik sutarties šalims.
7. Apeliantas nepateikė naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti, todėl apeliacinės instancijos teismui lieka tik faktinis aplinkybių įvertinimas, dėl to netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą- pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (UAB ,,Krola“) materialiųjų teisų ir pareigų.
CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių bei pareigų gali būti konstatuojamas ne tik tuomet, kai teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai išsprendžia dėl tokio asmens teisių ar pareigų (sprendime nustato konkrečias pareigas, priteisia konkrečias sumas, įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.), bet ir tuo atveju, kai teismo sprendime nusprendžiama dėl bylos dalyvio teisių ar pareigų, kurios yra tiesiogiai sąlygojamos kito asmens teisių ar pareigų. Pavyzdžiui, kai bylos dalyvio teisė ar pareiga priklauso tiesiogiai nuo to, ar atitinkamą teisę ar pareigą turi kitas asmuo, ar jis ją įgyvendino ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju yra būtent tokia situacija.
Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 50 000 Lt sumą ieškovas UAB ,,Statybų garantija“ pervedė į atsakovo R. K. sąskaitą kaip avansą žemės sklypo pirkimui už N. V. (ieškovo sąskaitos išrašas, b.l. 6). Preliminarioji žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta UAB ,,Krola“ ir N. V. (25-29 b.l.). Taigi, nei ieškovas UAB ,,Statybų garantija“, nei atsakovas R. K. patys tiesiogiai nebuvo preliminariosios sutarties šalimis, bent jau tos sutarties, kuri yra pateiktą į bylą. Tokioje situacijoje ieškovas, nebūdamas preliminariosios sutarties šalimi, sandorio šalių atžvilgiu laikytinas trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu prievolę kreditoriui (UAB ,,Krola“) už skolininką N. V. (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Avansas atsakovui R. K. buvo pervestas ne kaip preliminariosios sutarties šaliai (pardavėjui), bet ir ne kaip UAB ,,Krola“ dalyviui, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet kaip pastarosios kreditoriui. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,,Krola“ prašymas“ N. V. pervesti avansą į R. K. sąskaitą (b.l. 77) bei susitarimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo (b.l. 78). Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pagrindas atsakovui gauti ieškovo sumokėtą avansą jo sumokėjimo metu buvo teisėtas- jis buvo preliminariosios sutarties šalies (būsimo pardavėjo) kreditorius. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovui iš atsakovo teisėtai pastarojo gautą avansą, teismo sprendimu išsprendė byloje nedalyvaujančio asmens- UAB ,,Krola“ pareigos grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautą avansą klausimą, nors teismo sprendime avanso suma ir priteista iš realiai ją gavusio atsakovo R. K., o ne iš UAB ,,Krola“. Pats pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad nei ieškovas, nei atsakovas nebuvo preliminariosios sutarties šalimis, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad avansinis mokėjimas ieškovo buvo mokamas, o atsakovo buvo gautas būtent vykdant preliminariosios sutarties sąlygas (sutarties 4.3.1 punktą). Nesudarius preliminariosios sutarties, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, cituodamas kasacinės instancijos teismo praktiką, pardavėjui kyla prievolė grąžinti avansą, jeigu jo paskirtis buvo mokėjimas pagal būsimą pagrindinę sutartį. Tačiau tokia prievolė kyla būtent pardavėjui, tai yra šiuo atveju- UAB ,,Krola“, be to, prievolė grąžinti avansą kyla tuo atveju, jeigu pardavėjas neturėjo pagrindo sumokėto avanso įskaityti savo priešpriešinių reikalavimų patenkinimui. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad šalims vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, sutartis laikoma nutraukta ir vengusi šalis privalo sumokėti kitai šaliai 50 000 Lt baudą bei apmokėti patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Pirkėjo sumokėta sutarties 4.3.1. punkte nurodyta suma (t.y. avansas) yra įskaičiuojama į baudos sumą (preliminariosios sutarties 6.2 punktas). Taigi, šiuo atveju teismas turėjo svarstyti būtent Pardavėjo (UAB ,,Krola“), o ne jo kreditoriaus- atsakovo R. K. teisės atlikti atitinkamą įskaitymą, klausimą. Tuo tarpu nusprendęs, kad atsakovas R. K. privalo grąžinti gautą avansą vien dėl to, kad jis nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, pirmosios instancijos teismas, nedalyvaujant byloje sutarties šaliai UAB ,,Krola“ iš esmės išsprendė jo teisės atlikti avanso įskaitymą netesyboms (baudai) sumokėti, klausimą bei, atitinkamai, išsprendė dėl UAB ,,Krola“ ir R. K. tarpusavio atsiskaitymų teisėtumo (teisės kreditoriui nurodyti, kad mokėjimas pagal sutartį būtų atliktas ne jam, bet tiesiogiai jo kreditoriui, teisėtumo bei pagrįstumo).
Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas buvo pareiškęs prašymą įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu UAB ,,Krola“, motyvuojant tuo, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms (1t., 41 b.l.), tačiau teismas protokoline nutartimi dalyvauti trečiaisiais asmenimis įtraukė tik N. V. ir S. V., nemotyvuodamas, kodėl dalyvauti byloje nėra įtraukiama UAB ,,Krola“ (1t., b.l.59-60). Neįtraukus į bylą šio juridinio asmens, kuris buvo teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sumokėtas avansas, dalyviu ir teismui nusprendus, kad šio nedalyvavusio byloje asmens kreditorius privalo grąžinti gautą mokėjimą, atsakovas teismo sprendimo pagrindu įgyja teisę reikalauti atitinkamos sumos iš savo kreditoriaus- UAB ,,Krola“, nors pastaroji, dalyvaudama byloje, galėtų reikšti atsikirtimus pareikštam reikalavimui būtent tuo pagrindu, kad ji turėjo teisę gautą avansinį mokėjimą įskaityti kaip baudą už prievolės pažeidimą. Tuo tarpu bylos atsakovas R. K., nebūdamas preliminariosios sutarties šalimi, tokių atsikirtimų negalėjo reikšti bei jais grįsti savo nesutikimo su ieškiniu.
Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, susijusių su dispozityvumo teisės pažeidimu bei pareikšto ieškinio ribų viršijimu. Kaip pagrįstai nurodoma ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal ieškovo nurodomas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą) ieškinio teisinį pagrindą nustato pats teismas. T.y. ginčo santykių teisinis kvalifikavimas bei šiam santykiui taikytinų teisės normų nustatymas yra teismo teisė bei pareiga. Todėl nepriklausomai nuo to, kokios materialinės teisės normos buvo nurodytos ieškinyje, būtent teismas, nustatęs faktinių bylos aplinkybių visumą, sprendžia dėl šalių tarpusavio teisnių santykių pobūdžio, šiuos santykius reguliuojančių teisės normų bei atitinkamai tas normas taiko, spręsdamas ginčą. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog teisingas šalių santykių kvalifikavimas pagal dalyvaujančių byloje asmenų nurodomas faktines aplinkybes yra itin svarbus dar ir dėl to, kad nuo to gali priklausyti ir byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į trečiųjų asmenų N. V. ir S. V. nurodomas faktines preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes. Būtent, N. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypą ketino įsigyti ne jis, bet būtent ieškovas- UAB ,,Statybų garantija“, o jis veikė šiame santykyje kaip tarpininkas ar atstovas. S. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno taip pat nurodė, kad žemės sklypą iš UAB ,,Krola“ ketino pirkti UAB ,,Statybų garantija“ ir, pakeitusi paskirtį, vykdyti jame statybas. Taip pat nurodė, kad jis preliminariojoje sutartyje buvo įrašytas pirkėjo atstovu ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB ,,Statybų garantija“ atstovas. Nors į bylą pateikta preliminarioji sutartis, sudaryta tarp UAB ,,Krola“ ir N. V., pastarais teisme tvirtino, jog šią sutartį pasirašė ne jis, tačiau kita vertus, patvirtino, jog sutartį (ar kažkokius kitus dokumentus) su R. K. pasirašė, bet kaip UAB ,,Statybų garantija“ atstovas. Šios trečiųjų asmenų nurodomos faktinės aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl subjekto, turinčio prievolę mokėti netesybas (baudą) kaip minimalius nuostolius pagal preliminariąją sutartį, nes tokia prievolė pagal preliminariąją sutartį kyla šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 str. 4 d., sutarties 6 punktas). Ieškovo pozicija byloje grindžiama tuo, kad jis nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, o avansą sumokėjo už N. V.. Tačiau šios pozicijos teisinis pagrįstumas gali priklausyti nuo to, ar iš tiesų preliminariosios sutarties šalimi buvo N. V., ar- kaip nurodo pastarasis bei trečiasis asmuo S. V.- sandorio šalimi buvo UAB ,,Statybų garantija“ (t.y. teismas turėtų aiškintis aplinkybes, ar sandoris nebuvo apsimestinis dėl vienos iš jo šalių (CK 1.87 str.)). Kitu atveju, jeigu preliminariosios sutarties šalimi iš tiesų buvo N. V., sprendžiant dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi būti nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės kaip antai, dėl kokių priežasčių, kokiu pagrindu atliktas avansinis mokėjimas už N. V., ar ieškovas, sumokėjęs šį avansą, turi teisinį pagrindą reikalauti jo grąžinimo iš pardavėjo UAB ,,Krola“, ar, remiantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis šios sumos turi reikalauti iš skolininko, už kurį įvykdė prievolę (t.y. iš N. V.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs tik aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie tarpusavio teisiniai santykiai, todėl atsakovas privalo grąžinti gautą avansinį mokėjimą kaip nepagrįstą praturtėjimą, neatsklaidė teisiškai reikšmingų bylos faktų, todėl negalėjo atlikti tinkamo šalių teisnių santykių kvalifikavimo, nes šalis siejos ne tiesioginiai, bet išvestiniai iš kitų asmenų santykių, teisiniai santykiai, o šalių teisės ir pareigos tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis bei pareigomis (kyla jų pagrindu).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie neturi įtakos grąžinant nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Argumentai, susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis, jų teisniu kvalifikavimu gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš naujo, todėl jų teisinį vertinimą (pagrįstumą) turėtų atlikti bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi tai priklauso nuo galutinio bylos rezultato, o ne nuo tarpinės jos baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.