Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B., nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos;

G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir G. M. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nuosprendžiu išspręsti civilinio ieškinio, kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B., G. M. ir E. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. gruodžio 3 d., apie 17.45 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 33, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“ GA005GM201 40V 2X4AH (prekės kodas 40127128), kurio vertė 889 eurų, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 889 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2.2. Nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. Šį nusikaltimą įvykdė spontaniškai vienas ir jam nebuvo reikalinga jokių kitų asmenų pagalba savo nusikaltimui realizuoti. Teigia, kad iš nuosprendžio turi būti šalintina aplinkybė dėl veikimo bendrininkų grupėje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Kartu teismų praktikoje yra pažymima, kad, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę, įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019, 2K-60-495/2023).

13. Kaip matyti, nuteistasis M. B. jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę buvo atlikęs iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu jam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausme. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, nors šiuo atveju 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę M. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo atlikęs, tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, bausmių bendrinimas yra privalomas, todėl turėjo būti taikomas, kadangi nusikalstamą veiką, už kurią M. B. nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė 2022 m. gruodžio 3 d., t. y. dar iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendį

Dėl prokurorės skundo dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo nuteistajam E. S.

16. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad E. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo E. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam už šią veiką paskirta 25 parų arešto bausmė. Nuteistojo E. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir palikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės (25 parų arešto bausmė ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė) subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. S. skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 15 dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams 20 dienų. Šią bausmę E. S. atliko 2023 m. spalio 16 d.

Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentų

21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl bausmių bendrinimo, tačiau apie tai jau pasisakė šio nuosprendžio 12-15 punktuose, todėl nebesikartoja, o su kitais nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacine tvarka apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus (M. B., G. M., E. S. parodymus, liudytojo A. P. parodymus, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės M. S. paaiškinimus, dalinės inventorizacijos aktą, vaizdo įrašus, jų apžiūros protokolus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis ir kitus duomenis) ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. B., G. M. ir E. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvykdė veikdami bendrininkų grupe.

29. Taigi anksčiau aptarti duomenys patvirtina pirmosios instancijos skundžiamu nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad M. B. veikė ne vienas ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvykdė veikdamas kartu su G. M. ir E. S.. Kaip minėta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad M. B. bendrauja, kalbasi su E. S., ir tai taip pat paneigia M. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, jog E. S. jis nepažįsta ir net nėra matęs ir kad jis veikė vienas.

31. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

34. M. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo teistas 5 kartus, visus kartus teistas už vagystes bei kartą už sukčiavimą, baustas administracine tvarka, taip pat ir už turtinio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad M. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad M. B. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai spręsdamas šį klausimą, padarė teisės pažeidimą.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išsamiai pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. B. atžvilgiu, įvertino apelianto asmenybę, tai, jog apeliantas nusikalto ne pirmą kartą, savo elgesio nekeičia ir konstatavo, kad anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas iš dalies (ar visiškai) atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

38. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti (neteisingi) pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisingi sprendimai nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus iš esmės nagrinėti bylą: iš naujo vertinti bylos įrodymus, atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-241-303/2018, Nr. 2K-48-511/2020). Apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir pareiga – dar kartą įvertinti bylos įrodymus, jei reikia – imtis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-222/2017).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos paskirtį ir apeliacinės instancijos teismo pareigą tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atsakyti į esminius nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, o kartu ir siekdama užtikrinti, jog būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, pripažino, kad būtina atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir skyrė teismo psichiatro konsultaciją nustatyti, ar byloje reikalinga nuteistajam M. B. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Dėl nuteistojo G. M. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentų

41. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo G. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

42. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinęs byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino visų surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo G. M. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

43. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

44. G. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. ir E. S., 2022 m. gruodžio 3 d., apie 17.45 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 33, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“ GA005GM201 40V 2X4AH (prekės kodas 40127128), kurio vertė 889 eurų, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 889 eurų turtinę žalą.

45. Nors nuteistasis ginčija savo kaltę, tačiau iš 2022 m. gruodžio 22 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, protokole nurodoma, jog atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „1.Įeina pirmas“, matoma, kad faile užfiksuotas 2022 m. gruodžio 3 d. 15:11 val. į parduotuvę įeinantis vyras. Vyras ant galvos užsidėjęs juodą megztą kepurę, kurios kairiame šone yra geltonas ženklas, vilki mėlynos spalvos pusilgę striukę, per kurios pečius, krūtinę, apykaklę, ties kišenėmis eina šviesiai žalios spalvos juostos, vilki juodas kelnes, avi juodus batus. Įeidamas į parduotuvę vyras pasiima prekių vežimėlį. Faile pavadinimu „3.Cam 059-20221203-151930-152030“, matoma, kad užfiksuota, kaip 15:19 val. į parduotuvės įrankių skyrių įeina juodą ilgą striukę vilkintis jaunuolis (apibūdintas 2-ame faile), kuris sustoja prie lentynose sudėtų įrankių, tada prie jo prieina stumdamas vežimėlį pirmame faile apibūdintas vyras. Jaunuolis koja parodo į pirmoje lentynoje nuo grindų esančią prekę, kurią vyras įdeda į vežimėlį. Prekė yra supakuota mėlynoje dėžėje su užrašais. Vyras, su vežimėlyje esančia preke, ir jaunuolis pasišalina iš įrankių skyriaus. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu 4. „5.1 išardo prekę (priartinant)“, matoma, kad faile užfiksuoti abu anksčiau minėti asmenys patalynės skyriuje, kurie abu kažką veikia prie prekių vežimėlio, kuriame įdėta prekės pakuotė. Ilgą juodą striukę vilkintis jaunuolis iš vežimėlio pakelia iš pakuotės dėžės išimtą prekės lagaminą. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „9.Cam 086-20221203-151810-152140“, matoma, kad faile užfiksuota, kaip parduotuvės patalynės skyriuje juodą ilgą striukę vilkintis jaunuolis rankoje laiko iš pakavimo dėžės išimtą prekės lagaminą, o mėlyną striukę su žaliomis juostomis vilkintis vyras, stumdamas vežimėlį, išeina iš patalynės skyriaus. Vežimėlio dugne, apkrauta prekėmis, matosi prekės pakavimo dėžė (pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog juodą ilgą striukę vilkintis jaunuolis yra M. B., o mėlyną striukę su žaliomis juostomis vilkintis vyras yra G. M., šios aplinkybės neneigia ir patys nuteistieji) (1 tomas, b. l. 46-49).

46. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad jam su M. B. atėjus į parduotuvę, prekybinis vežimėlis jau buvo prikrautas daiktų, tačiau šią aplinkybę paneigia anksčiau minėtas kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio priedo (Fotolentelė Nr. 1) matyti, kad, įėjęs į parduotuvę, G. M. pasiima tuščia prekinį vežimėlį, o vėliau matoma, kad vežimėlio dugne, apkrauta prekėmis, yra prekės (akumuliatorinio kampinio šlifuoklio „Makita“) pakavimo dėžė, todėl darytina išvada, kad kitos prekės (patalynės komplektai) į prekinį vežimėlį buvo sudėtos jau po to, kai į jį buvo įdėtas akumuliatorinis kampinis šlifuoklis „Makita“ ir tai paneigia nuteistojo G. M. išsakytą versiją, kad prekinį vežimėlį jis pasiėmė jau su jame esančiomis prekėmis (1 t., b. l. 50-57).

47. Be to, iš 2022 m. gruodžio 22 d. kitų daiktų apžiūros protokolo priedo (Fotolentelės Nr. 1) matyti, kad po to, kai G. M. įdėjo akumuliatorinio kampinio šlifuoklį „Makita“ su pakavimo dėže į prekinį vežimėlį, patalynės skyriuje jie abu su M. B. išima prekę iš pakavimo dėžės, ir M. B. išsineša akumuliatorinio kampinio šlifuoklio „Makita“ lagaminėlį, o pakavimo dėžė lieka prekinio vežimėlio dugne, užkrauta kitomis prekėmis. Minėtą vežimėlį G. M. nuveža į kitą parduotuvės skyrių ir palieka jį ten (1 t., b. l. 50-57).

48. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad G. M. buvo žinoma, jog jis dalyvauja nusikalstamos veikos daryme, jis sąmoningai priėmė sprendimą taip elgtis, todėl nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai yra laikytini gynybine nuteistojo pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir ši pozicija nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Priešingai – kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo G. M. parodymus paneigia pareiškimas dėl vagystės, dalinės inventorizacijos aktas, vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo A. P. parodymai, civilinio ieškovo atstovės M. S. paaiškinimai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, kaip tai numato BPK 20 straipsnio nuostatos.

49. Kaip minėta anksčiau, pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

50. G. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, įvertino tai, jog G. M. anksčiau ne kartą teistas ir nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (4 t., b. l. 27-33). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis administracine tvarka baustas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 72-74). G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir G. M. charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (bausmės vidurkis – 1 m. 7 mėn. 15 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog G. M. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga ir kad pirmosios instancijos teismas, motyvuotai spręsdamas šį klausimą, padarė teisės pažeidimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio sudėjimo būdu, su 2021 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos didesnės vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjęs dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išsamiai pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo G. M. atžvilgiu, įvertino apelianto asmenybę, tai, jog viso proceso metu kaltinamasis G. M. savo kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai G. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo vykdymo.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

53. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-08052, kuria prašoma priteisti valstybei iš E. S. 204,17 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 196). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-09164, kuria prašoma priteisti valstybei iš G. M. 325 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 6). Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 24 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-09332, kuria prašoma priteisti valstybei iš M. B. 262,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 9).

54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

55. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

56. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. B., nuteistojo G. M. gynėjas advokatas ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Elona Korostina. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimis (4 t., b. l. 141, 142, 143) nuteistajam E. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas, nuteistajam G. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus, nuteistajam M. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis.

57. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. ir nuteistojo G. M. gynėjo advokato apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus, prokurorės skundą dalyje dėl bausmių bendrinimo nuteistajam E. S., tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad E. S. atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybei iš nuteistojo E. S. 204,17 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistojo M. B. atžvilgiu, nebendrindamas bausmių, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau kitoje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina iš dalies. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. M. apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, paskirtos laisvės atėmimo 5 mėnesiams 20 dienų bausmės ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

Į E. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo E. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išieškoti iš nuteistojo M. B. 131,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išieškoti iš nuteistojo G. M. 325 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.