Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. J. ir atsakovės I. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V., bei pagal atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui P. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys N. L., G. S. ir D. V., bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. L. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei I. K., tretieji asmenys P. J. ir G. S.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. J. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. sausio 21 d. pateiktu bei teismo priimtu patikslintu ieškiniu atsakovei I. K. (toliau – ir atsakovė) prašė: atidalinti arba nustatyti ieškovui priklausančių pastatų dalių valdymą (naudojimosi tvarką) tokiu būdu: I variantas: 1) atidalinti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir malkinė), priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją 476,66 Eur; 2) atidalinti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sandėlis), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 127 Eur; 3) atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šiltnamis), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur; II variantas, jeigu teismas netenkintų I varianto: 1) nustatyti pastato – malkinės naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovui naudotis patalpa Nr. 1-1 (Priedas Nr. 1 Dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas). Ieškovui paskiriant naudotis patalpa Nr. 1-1 (22,20 kv. m.), o atsakovei paskiriant naudotis patalpomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 (11,41 kv. m.); 2) nustatyti papildomas sąlygas ieškovui pripažinti teisę įsirengti pertvarą atskiriant jam iš išskirtos patalpos Nr. 1-1 dalį, kurią sudaro 22,20 kv. m. ploto ir pripažinti teisę įsirengti atskirą įėjimą į patalpą Nr. 1-1 ir atlikti kitus reikalingus įrengimo darbus jam priklausančiose patalpose. Atsakovei paliekant naudotis patalpas Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4; 3) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis pastato – sandėlio nuosavybes teise turima 1/6 dalimi; 4) atidalinti pastatą – šiltnamį, priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur. Taip pat priteisti patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodomos aplinkybės:

1.1. Ieškovas kartu su atsakove bei su N. L., G. S., D. V. yra nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkiai.

1.2. Ieškovui nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis malkinės pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis sandėlio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis malkinės pagal 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį; 1/3 dalis sandėlio pagal 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį ir 1/3 dalis šiltnamio pagal 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Trečiajam asmeniui N. L. priklauso: 1/3 dalis sandėlio ir 1/3 dalis šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

1.4. Trečiajam asmeniui G. S. nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis sandėlio ir 1/6 dalis šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis nuosavybės teise valdo ir kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., dėl kurių ginčo byloje nėra.

1.6. Ieškovo iniciatyva buvo patikslinti pastatų kadastriniai matavimai. Patikslinus kadastrinius matavimus žymiai pasikeitė pastatų plotai. Patikslinus ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, ieškovas siūlo du variantus dėl jam priklausančių pastatų dalių valdymo (naudojimosi tvarkos nustatymo) ar atidalijimo. Nurodo, kad jo parengtas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, kadangi nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

1.7. Ieškinyje dėl I varianto, tai yra malkinės atidalijimo, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją 476,66 Eur, nurodė, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – atsakovei kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes ginčo pastato didesnė dalis priklauso ieškovui, 2/3 pastato dalys yra ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie ginčo pastato sienų galima patekti tik per ieškovui priskirto naudotis žemės sklypo dalį.

1.8. Dėl sandėlio atidalijimo, priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę 127 Eur kompensaciją, bei dėl šiltnamio atidalijimo, priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur, nurodo, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – ieškovui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes ginčo pastatų didesnė dalis priklauso atsakovei, pastatai yra atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie pastatų galima patekti tik per atsakovei priskirtą naudotis žemės sklypo dalį.

1.9. Teismui netenkinus I varianto, ieškovas siūlo II variantą, nes ieškovo nuosavybės teisė į minėtus pastatus yra akivaizdi, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, savininkas turi teisę valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jeigu ši teisė pažeidžiama, savininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad ši teisė būtų apginta. Nurodė, jog jis siekia tik vieno, kad būtų realizuota jam priklausanti teisė į nuosavybę ir turėtų galimybę faktiškai naudotis nekilnojamuoju turtu. Jis paveldėjęs įgijo teisę kartu, lygiomis teisėmis visa apimtimi valdyti bei naudotis minėtu turtu.

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškovo ieškinį prašo ieškovo pareiškimo dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo netenkinti. Atsakovės atsiliepime nurodomos aplinkybės:

2.1. Tiek 2019 m. lapkričio 5 d. patikslintu ieškiniu, tiek 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu keičiamas ne tik pradinio 2019 m. sausio 22 d. ieškinio dalykas, tačiau abu pradinio ieškinio elementai: dalykas ir pagrindas. Pradiniame 2019 m. sausio 22 d. ieškinyje, kurio dalykas buvo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nuosavybės teise valdo 11,33 kv. m. iš 17 kv. m. pastato – malkinės (faktinis pagrindas). Tuo tarpu, tiek 2019 m. lapkričio 5 d. patikslintame ieškinyje, tiek 2020 m. sausio 21 d. pareiškime pareikštas visiškai naujas alternatyvus reikalavimas dėl naudojimosi ginčo pastatais tvarkos nustatymo, ieškovas prašo paskirti jam naudotis 22,80 kv. m. (2019 m. lapkričio 5 d. patikslintu ieškiniu) ir 22,20 kv. m. (2020 m. sausio 21 d. pareiškimu) ploto pastato – malkinės patalpa (keičiamas pradinio ieškinio pagrindas). Be to, ieškinio dalykas keičiamas tam įgaliojimo neturinčio asmens.

2.2. Atsakovė savo poziciją dėl 2019 m. lapkričio 5 d. patikslinto ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, kuri aktuali ir vertinant 2020 m. sausio 21 d. pareiškimą, išdėstė savo 2019 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, jame nurodytus argumentus palaiko, todėl jų nekartos ir prašo teismo jais vadovautis, sprendžiant dėl 2020 m. sausio 21 d. pareiškimo pagrįstumo. Taip pat nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. pareiškimu pateiktas dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas pažeidžia atsakovės teises ir neatitinka teisės aktų nuostatų, nes juo neišspręsti atsakovės lėšomis įrengtų inžinerinių komunikacijų naudojimo klausimai, jame nurodyti duomenys apie ginčo objektą prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Trečiasis asmuo N. L. (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepimu į patikslintą ieškinį palaiko visus išdėstytus argumentus pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškiniu bei paaiškino, kad dėl pirmojo ieškinio reikalavimo trečiasis asmuo teisinio suinteresuotumo neturi, nes ji nuosavybės teisių į prašomą atidalinti pastatą – malkinę, neturi, tačiau teismas turėtų atsižvelgti į ieškovo ir atsakovės turimas nuosavybės dalis, daikto išsidėstymą žemės sklype bei nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo sutinka su ieškovo reikalavimais, kuriais prašo atidalinti pastatą – sandėlį, ir pastatą – šiltnamį, priteisiant atsakovei ieškovui priklausančias šių statinių dalis. Ieškovas teisingai nurodo, kad šiais statiniais (jų dalimis) niekas iš bendraturčių, išskyrus atsakovę, faktiškai nesinaudoja, jie yra atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

4. Atsakovė 2019 m. kovo 19 d. pateiktu ir 2019 m. kovo 27 d. priimtu priešieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti jos priešieškinį, kuriuo prašo: 1) atidalinti pastatą – malkinę, priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 2/3 dalis pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 87,33 Eur piniginę kompensaciją; 2) atidalinti pastatą – sandėlį, priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės 26,66 Eur piniginę kompensaciją; 3) atidalinti pastatą – šiltnamį, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš ieškovo 39,33 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodomos aplinkybės:

4.1. Naudojimosi žemės sklypu, ant kurio stovi ginčo pastatai, tvarka tarp ginčo šalių nenustatyta (ieškovas nepateikė jokių jo prielaidas patvirtinančių įrodymų). Atsižvelgdama į aplinkybę, jog malkinė atsakovės tėvui A. Z. buvo perleista su teise naudoti po ja esančią žemę, atsakovės įsitikinimu, malkinė faktiškai yra ant atsakovei priskirtinos žemės sklypo dalies, todėl į malkinę atsakovė nekliudoma gali patekti per jai priskirtiną žemės sklypo dalį.

4.2. Atsakovės tėvas nuo 1963 m. malkinę nepertraukiamai valdė, ją prižiūrėjo, suremontavo, ja rūpinosi ir naudojosi iki pat mirties. (duomenys neskelbtini) m. mirus atsakovės tėvui, jo turtą paveldėjo ir malkinės valdymą perėmė atsakovė, kuri, gyvendama (duomenys neskelbtini) kaime, prižiūri malkinę ir ja iki šiol nuolatos naudojasi, ten laiko įvairius įrankius ir namų apyvokos daiktus.

4.3. Ieškovas su savo sutuoktine ir dukterimi trečiuoju asmeniu G. S., kurį laiką gyvenę (duomenys neskelbtini) kaime, 1979 m. iš jo išsikėlė į (duomenys neskelbtini), kur ieškovas gyvena iki šiol, todėl jis negalėjo ir neturi poreikio nuolatos naudotis malkine. Ieškovas tik nuo 2013 m. ėmė reikšti pretenzijas į malkinę, nors faktiškai negyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir daugelį metų neturėjo jokio suinteresuotumo malkine. Dėl šiltnamio, kurį prašoma atidalinti ieškiniu, nurodo, kad yra likusi tik jo teisinė registracija, tačiau pats statinys jau seniai yra nugriuvęs. Todėl, atsakovės teigimu, šiltnamis turėtų būti ne padalintas, o išregistruotas.

5. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašo atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomos aplinkybės:

5.1. 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 buvo išspręstas klausimas dėl malkinės nuosavybės teisių pripažinimo, ir teismas netenkino atsakovės reikalavimų dalyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo į malkinę, į šiltnamį. Taigi atsakovė priešieškinyje nurodo ir ginčija tuos pačius faktus, naudojasi tais pačiais rašytiniais dokumentais, nors visos faktinės ir juridinės aplinkybės jau yra išspręstos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

5.2. Pastatas – malkinė neatitinka realios faktinės padėties, nes viešame registre yra nurodyta, kad malkinė yra 17 kv. m., o šiuo metu malkinė yra perstatyta ir atsakovė savo priešieškinyje apie šias aplinkybes nutyli. Kadangi ieškovas negali patekti į šias patalpas, nes jos yra aptvertos tvora, atsakovė turėtų atlikti kadastrinius matavimus pagal realią šios dienos padėtį.

5.3. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nurodo, kad iš tiesų, žemės sklypo naudojimosi tvarka viešame registre neįregistruota, tačiau bendraturčiai visi bendrai yra sutarę, kur ir kokia dalimi jie naudosis žeme ir naudojasi žemės dalimis faktiniu valdymu. Todėl ieškovas laikosi tos pačios pozicijos kaip ir nurodyta ieškinyje, kad pastatas yra atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie pastato galima patekti tik per atsakovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalį.

6. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodo, kad ji palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį.

7. Trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus, atidalinti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) r., jos pasiūlytu būdu: 1) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančią 1/6 dalį šio pastato, o trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 303,33 Eur; 2) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančias 5/6 dalis šio pastato, o trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją 916,67 Eur; 3) sandėlį priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją 88,33 Eur; 4) šiltnamį priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją 51,66 Eur; 5) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį šio pastato, o atsakovei iš trečiojo asmens priteisti piniginę kompensaciją 365,00 Eur; 6) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį, o atsakovei iš trečiojo asmens priteisti piniginę kompensaciją 129,33 Eur; 7) šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį šio statinio, o atsakovei iš trečiojo asmens priteisti piniginę kompensaciją 37,67 Eur; 8) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o atsakovei iš trečiojo asmens priteisti piniginę kompensaciją 75,33 Eur; 9) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o atsakovei iš trečiojo asmens priteisti piniginę kompensaciją 75,33 Eur; 10) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nurodomos aplinkybės:

7.1. Nusistovėjusi ilgametė faktinė naudojimosi minėtais pastatais tvarka yra kitokia nei yra įregistruotos nuosavybės teisės dalys į paminėtus statinius. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra tose žemės sklypo dalyse, kurios nėra priskirtos naudotis jai ir / ar atsakovei.

7.2. Trečiasis asmuo su kitais statinių bendraturčiais, išskyrus atsakovę, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo susitarė, juos išsprendė neteismine tvarka sudarant mainų sutartis ir ginčų tarp jų nėra. Trečiasis asmuo ne vieną kartą siūlė ir atsakovei tokį sprendimo būdą, tačiau atsakovė atsisakė su trečiuoju asmeniu bendradarbiauti.

7.3. Mano, kad atidalyti pastatus natūra būtų neracionalu bei ekonomiškai nenaudinga. Be to, atsižvelgtina ir į būtinybę derinti priskyrimo kiekvieno statinio atskirai natūra klausimą su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl ieškovė siūlo tokį statinių atidalijimo būdą, kai vienam iš bendraturčių priteisiamas turtas natūra, o kitam išmokama piniginė kompensacija.

8. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovės atsiliepime nurodoma:

8.1. Atsakovė sutinka su reikalavimu priteisti atsakovei natūra iš ieškovės 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 303,33 Eur piniginę kompensaciją; sutinka su reikalavimu priteisti atsakovei natūra iš trečiojo asmens 1/3 dalį sandėlio, trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 83,33 Eur piniginę kompensaciją; sutinka su reikalavimu priteisti trečiajam asmeniui natūra iš atsakovės 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 129,33 Eur piniginę kompensaciją; sutinka su reikalavimu priteisti trečiajam asmeniui natūra iš atsakovės 1/3 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 37,67 Eur piniginę kompensaciją; sutinka su reikalavimu priteisti trečiajam asmeniui natūra iš atsakovės 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant iš ieškovės 75,33 Eur piniginę kompensaciją.

8.2. Atsakovė kategoriškai nesutinka su reikalavimu priteisti atsakovei natūra iš trečiojo asmens 5/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 916,67 Eur piniginę kompensaciją, nes pats trečiasis asmuo nurodė, jog jam priklauso beveik visas (83,33 proc.) tvartas, kuriuo iki šiol faktiškai naudojosi tik ji, todėl akivaizdu, kad trečiąjį asmenį su tvartu sieja glaudesnis ryšys, jis turi didesnį interesą naudotis tvartu nei atsakovė. Jos įsitikinimu, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus labiausiai atitiktų toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, jeigu atsakovės turima 1/6 dalis tvarto būtų priteista trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo atsakovei už tą dalį išmokėtų 183,33 Eur kompensaciją.

8.3. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti trečiajam asmeniui natūra iš atsakovės 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 365 Eur piniginę kompensaciją. Prašoma priteisti jai priklausanti 1/4 tvarto dalis yra visiškai atskira 24 kv. m. patalpa, kuri nuo likusios tvarto dalies yra atitverta sienomis ir turi atskirą įėjimą. Nurodyta 1/4 tvarto dalis dar 1992 metais buvo nupirkta jos tėvo lėšomis ir iki šiol ta tvarto dalimi naudojasi tik ji. Aplink šią pastato dalį yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės įsitikinimu, klausimas dėl naudojimosi tvartu turėtų būti sprendžiamas taikant ne atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą, bet nustatant tvarką, pagal kurią ji galėtų naudotis 1/4 izoliuota tvarto dalimi.

8.4. Šiltnamio ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos taip pat prašoma atidalinti, iš esmės likusi tik šių statinių teisinė registracija, tačiau šiltnamis jau seniai yra nugriuvęs, o ūkinio pastato techninė būklė yra tokia prasta, jog jis kelia pavojų aplinkiniams, nes bet kada gali nugriūti. Todėl nurodyti statiniai: šiltnamis ir ūkinis pastatas turėtų būti ne atidalinti tarp ginčo šalių, o išregistruoti. Jai nėra prasmės iš ieškovų įsigyti dalis statinio, kurio faktiškai nėra. Atsakovė ieškovui ir trečiajam asmeniui vietoj kompensacijos mokėjimo sutinka perleisti savo turimą 1/3 dalį šiltnamio ir iš jų gauti 39,33 Eur piniginę kompensaciją. Palikus galioti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, ji neprieštarauja, kad trečiajam asmeniui iš jos būtų priteista 1/3 dalis nurodyto ūkinio pastato, o jai priteisiant iš trečiojo asmens 75,33 Eur piniginę kompensaciją.

9. Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose (prašyme dėl dokumentų prijungimo) nurodė, kad tvartas, pažymėtas indeksu 10I1ž, yra pakankamai geros būklės, jis blokuojasi su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 17I1ž, o tvartas, pažymėtas 4I1p yra sublokuotas su tvartu, pažymėtu 3I1p, kuris po atidalijimo turėtų atitekti atsakovei. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui natūra priteisus tvartą, pažymėtą 10I1ž, o atsakovei – tvartą, pažymėtą 4I1p, jų savininkai galėtų paprasčiau ir operatyviau šį turtą valdyti.

10. Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose į trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus (prašymą) nurodė:

10.1. tvartas, pažymėtas 10I1ž, kurio dalis, t. y. 23,87 kv. m. ploto priklauso atsakovei, jai priklausančios dalies patalpą ir statinio konstrukcijas savo lėšomis dalinai yra suremontavusi (nuo stogo statinio dalies nuimtos čerpės ir uždėta lengvesnė stogo danga). Po statinio, pažymėto 4I1p, žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui, o po statinio, pažymėto 3I1p – atsakovei. Trečiajam asmeniui statinio, žymimo 4I1p, priklauso 5/6 dalys, o atsakovei – 1/6 dalis. Sutikus su trečiojo asmens siūlymu ir atsakovei priskyrus trečiojo asmens statinio, pažymėto 4I1ž, priklausančią dalį, ateityje kiltų ginčas dėl žemės sklypo ploto po statiniu, žymimu 4I1ž. Trečiasis asmuo nepateikė teismui žemės sklypo atidalijimo projekto, kaip atsakovė turėtų naudotis žemės sklypu po statiniu žymimu 4I1ž.

10.2. Atsakovės nuomone, teisingiausias atidalijimas tarp ginčo šalių būtų, kad trečiajam asmeniui tenka statinio, žymimo 4I1p, atsakovei priklausanti 1/6 dalis, o atsakovei tenka statinio, žymimu 3I1p, trečiajam asmeniui 1/6 priklausančio statinio dalis, šalims viena kitai sumokant kompensacijas pagal VĮ Registrų centras nurodytą vidutinės rinkos kainos vertę.

10.3. Trečiojo asmens siūlomas statinio, žymimo 10I1ž, atidalinimo būdas yra nesąžiningas, nes po statinio žymimo 10I1ž esantis žemės sklypas priklauso valstybei, trečiajam asmeniui iš statinio 10I1ž bendro 96 kv. m. ploto priklauso 72 kv. m., o atsakovei 23,87 kv. m. statinio ploto, kuris įgytas atsakovės tėvui 1993 m. (duomenys neskelbtini) d. sumokėjus tuometinei (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei 551 talonų sumą. Be to, atsakovės tėvas už savo lėšas 353 talonus parengė ir tvarto (statinio, žymimo 10I1ž) techninės apskaitos bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Jo visas statinys (tvartas) žymimas 10I1ž viešame registre, įregistruotas 1994 m. (duomenys neskelbtini) d. pagal 1994 m. (duomenys neskelbtini) d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. statinio (tvarto), žymimo 10I1ž, nuosavybės dalis 23,87 kv. m. ploto, įregistruotas viešame registre 2009 m. (duomenys neskelbtini) d. pagal apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu trečiojo asmens siūlomas statinio, žymimo 10I1ž, atidalinimo būdas, prieštaraujant/nesutinkant atsakovei, pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias asmens nuosavybės neliečiamumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies; trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinti visiškai. Teismas nusprendė:

11.1. Atidalinti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1p, priteisti natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato, ir ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 160,66 Eur.

11.2. Atidalinti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, priteisti natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato, ir ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 57,66 Eur.

11.3. Atidalinti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, priteisti natūra atsakovei iš trečiojo asmens jam priklausančią 1/3 dalį šio pastato, ir trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją – 115,33 Eur.

11.4. Atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisti natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato – šiltnamio, ir ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 33,49 Eur.

11.5. Atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisti natūra atsakovei iš trečiojo asmens jam priklausančią 1/3 dalį šio pastato, ir trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 66,99 Eur.

11.6. Atidalinti pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3I1p, priteisti natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančią 1/6 dalį šio pastato, ir trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 368,33 Eur.

11.7. Atidalinti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 13I1p, priteisti natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią šio pastato 1/3 dalį, ir atsakovei priteisti iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją 164,99 Eur.

11.8. Atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 14I1ž, priteisti natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią šio pastato 1/3 dalį, ir atsakovei priteisti iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją 48,66 Eur.

11.9. Atidalinti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 15I1ž, priteisti natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią šio pastato 1/3 dalį, ir atsakovei priteisti iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją 97,66 Eur.

11.10. Atidalinti pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 17I1ž, priteisti natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią šio pastato 1/3 dalį, ir atsakovei priteisti iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją 97,66 Eur.

11.11. Atidalinti pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4I1p, priteisti natūra atsakovei iš trečiojo asmens jam priklausančias šio pastato 5/6 dalis, ir trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 1124,99 Eur.

11.12. Atidalinti pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 10I1ž, priteisti natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią šio pastato 1/4 dalį, ir atsakovei priteisti iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją 445 Eur.

11.13. Priteisti iš atsakovės 897,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo naudai.

11.14. Priteisti iš atsakovės 1790,96 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai.

11.15. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

11.16. Priteisti iš ieškovo 41,94 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

11.17. Priteisti iš atsakovės 41,94 Eur valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

12.1. Ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys N. L. ir G. S. yra nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., bendraturčiai.

12.2. Ieškovui nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis pastato – malkinės pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutartį ir 1/6 dalis šio pastato – pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą; 1/6 dalis pastato – sandėlio,ir 1/6 dalis pastato – šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą; 1/6 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1ž, pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimą.

12.3. Atsakovei nuosavybės teise priklauso: 1/3 dalis pastato – malkinės, 1/3 dalis pastato – sandėlio, 1/3 dalis pastato – šiltnamio, 1/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1p, 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1ž, 1/4 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 13I1p, 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 14I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 15I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 17I1ž, 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų k, pagal 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2010 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį.

12.4. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso: 1/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1p, 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 13I1p, 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 14I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 15I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 17I1ž, 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų k, pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą; 2/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. mainų sutartį; 1/4 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž, pagal 2012 (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž, pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis pastato – sandėlio ir 1/3 dalis pastato – šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 13I1p, 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 14I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 15I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 16I1ž, 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 17I1ž, pagal 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 16I1ž, pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 5 d. Apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-5-1025/2017 ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. Apygardos teismo nutartį Nr. 2A-18-796/2018.

12.5. Trečiajam asmeniui G. S. nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1p, 2/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, 2/3 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, 1/6 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1ž, 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų k, pagal 2008 (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p ir 1/3 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1ž, pagal 2012 (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalis pastato – sandėlio ir 1/6 dalis pastato – šiltnamio pagal 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

12.6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aukščiau nurodyti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilojamojo turto registre įregistruoti pagal 1999 m. (duomenys neskelbtini) d. atliktus pastatų kadastrinius matavimus.

12.7. Bylos duomenimis, 1,0202 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., kuriame yra aukščiau nurodyti nekilnojamieji daiktai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: atsakovei, ieškovui, tretiesiems asmenims N. L., G. S. bei D. V.

12.8. Atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotą 1963 m. (duomenys neskelbtini) d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad M. M. asmeninės nuosavybės teise turi (duomenys neskelbtini) rajone namų valdą, susidedančią iš vieno trečdalio vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, pusės mūrinio tvarto bei medinės malkinės.

12.9. Iš pateiktos 1963 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties, nustatyta, kad M. M. padovanojo A. Z. vieną trečdalį vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, pusę mūrinio tvarto bei medinę malkinę, su visais to turto dalies priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) rajone.

12.10. Į bylą pateiktas 1963 m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono Č. vardo kolūkio leidimas A. Z. naudotis žeme po jam priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) rajone.

12.11. Atsakovė į bylą pateikė statinio – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž techninės apskaitos bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

12.12. Byloje pateikti: 1993 m. (duomenys neskelbtini) d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 551 talonų sumai už nupirktą tvartą ir 1992 m. (duomenys neskelbtini) d. kvitas (pajamų orderis) 353 talonų sumai už tvarto inventorinę bylą.

12.13. Ieškovas į bylą pateikė 1956 m. (duomenys neskelbtini) d. Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. lygiomis dalimis su A. R. ir M. M. pripažinta asmenine nuosavybe sodybos pastatus naujakurio teisėmis, neturinčius visuomeninės paskirties, esančius (duomenys neskelbtini) rajone.

12.14. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1994 m. (duomenys neskelbtini) d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad namų valda 1/2 dalis buvo įregistruota Z. J. vardu pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, išduotą 1989 m. (duomenys neskelbtini) d., o kita dalis pastatų lygiomis dalimis įregistruota A. S. ir A. Z. vardu.

12.15. Iš (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1994 m. (duomenys neskelbtini) d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neišlikus pirminiams statybos dokumentams, leista įteisinti ir leido statytojams teisiškai registruoti pastatus.

12.16. Byloje pateiktas 1993 m. (duomenys neskelbtini) d. namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv. ribų planas, kuriuo buvę žemės sklypo bendrasavininkai Z. J., A. Z. ir A. S. tarpusavyje susitarė dėl nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei 1993 m. (duomenys neskelbtini) d. pareiškimas patvirtinantis sutikimą apie žemės sklypo dalių ploto nustatymą pagal nurodytus matmenis prie esančių pastatų ir 1994 m. (duomenys neskelbtini) d. pasirašytas susitarimas pirkti žemės sklypą.

12.17. Atsakovė į bylą pateikė Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Doržinkevičienės 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. patvirtintą dovanojimo sutartį, kurios 5.14 punkte nurodyta, kad prieš sudarydamas sutartį P. J. (Apdovanotasis) apžiūrėjo 1/2 dalį pastato – malkinės ir susipažino su nuosavybės dokumentais, planu ir charakterizuojančiais duomenimis; įvertino daikto teisinį ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę, ir patvirtino, kad daiktas visiškai atitinka reikalavimus ir nei dėl daikto teisinio ar techninio statuso, nei dėl faktinės būklės, jokių pretenzijų neturi.

12.18. Iš antstolės Redos Vizgaudienės 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nufilmuotas raudonų plytų pastatas (viena pastato pusė išmūryta baltomis plytomis). Šis pagalbinio ūkio paskirties pastatas įvardijamas kaip Malkinė, tačiau realiai jis naudojamas ne pagal paskirtį: pastatas restauruotas sutvarkytos prieigos prie pastato. Pastatas labiau primena gyvenamosios paskirties (arba poilsio) pastatą.

12.19. Byloje pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukos (4 vnt.) apie statinio – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž ir pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, būklę.

12.20. Iš 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. KAVPK Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. J. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į KAVPK Palangos miesto policijos komisariatą dėl to, kad I. K. VĮ Registrų centrui pateikė suklastotus duomenis apie naujus kadastrinius ginčo pastatų matavimus, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

12.21. UAB ,,Topo erdvės“ matininko 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. nustatyti nauji pastato – malkinės ir pastato – sandėlio kadastro duomenys, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12.22. Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, pastato – malkinės užstatytas plotas – 45 kv. m., sienos – plytos; kapitalinio remonto pradžios / pabaigos metai – 2008 m. / 2009 m. Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, pastato – sandėlio užstatytas plotas – 63 kv. m.; kapitalinio remonto pradžios / pabaigos metai – 1992 m. / 2008 m.

12.23. VĮ „Registrų centras“ matininkės nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. nustatyti nauji malkinės, sandėlio ir šiltnamio kadastro duomenys, pagal kuriuos užfiksuota, kad nurodytų nekilnojamųjų daiktų statybos būklė – sunaikinti. Nurodyti duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12.24. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Registrų centro Teritorinio registratoriaus 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruoti statiniai: malkinė, sandėlis ir šiltnamis bei nuosavybės teisės į juos ir priėmė naują sprendimą – I. K. prašymo išregistruoti nurodytus statinius ir nuosavybės teises į juos netenkino.

13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

13.1. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kai atsakovė paveldėjo turtą iš savo tėvo A. Z., tarp bendraturčių prasidėjo ginčai dėl turto dalių, jų naudojimosi. Tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys teikė vienas kitam pasiūlymus dėl bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančio turto atsidalijimo, dėl šio turto dalių vienas kitam perleidimo bei pasikeitimo, tačiau gera valia sutarimai tarp šalių nebuvo pasiekti, ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šalys kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo.

13.2. Ieškovas pirmuoju alternatyviu ieškinio reikalavimu prašo atidalinti ginčo statinius iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių priteisiant juos natūra, o kitam – išmokant piniginę kompensaciją už jo turimą turto dalį. Teismui netenkinus šių reikalavimų, antruoju alternatyviu reikalavimu prašo nustatyti malkinės naudojimosi tvarką, kartu nustatant ieškovui papildomas sąlygas, susijusias su šio daikto naudojimu.

13.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

13.4. Teismas, įvertindamas formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžia, jog ieškovo pateikto antrojo alternatyvaus reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu (ginčo malkine) nėra pagrindo tenkinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalių (bendraturčių) santykiai yra konfliktiški, šalims nepavyksta konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas ginčo malkine šiuo atveju visiškai neatitiktų tikslo, kokio turi būti siekiama, t. y. užtikrinti, kad šalys galėtų patogiai, netrukdydamos viena kitai, naudotis savo turimo turto dalimi. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymas netarnautų bendraturčių teisių apsaugai ir neužtikrintų ir kitos būtinos sąlygos – neužkardytų ginčų ir nesutarimų tarp šalių, priešingai, galimai keltų naujus ginčus. Dėl to, teismas sprendžia, jog naudojimosi ginčo malkine tvarka negali būti nustatyta – tuo pagrindu atmetamas antrasis alternatyvusis ieškinio reikalavimas ir byloje spręstinas ginčo turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės klausimas.

13.5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to, tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

13.6. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo bendrosios dalinės nuosavybės santykių kylančių ginčų sprendimo praktika, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

13.7. Ieškovas ir atsakovė sutinka atidalinti malkinę, 17 kv. m. užstatyto ploto, tačiau nesutaria kuriam iš bendraturčių turėtų atitekti šis turtas natūra.

13.7.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia bei šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė ginčo malkinę (jos dalį) paveldėjo iš savo tėvo, ja naudojasi nuo 2005 metų. Atsakovė nurodė, kad ginčo malkinė daugiau nei 50 (penkiasdešimt) metų priklausė išimtinai atsakovės šeimai, t. y. seneliui M. M., o vėliau – tėvui A. Z. Atsakovės senelis perleido atsakovės tėvui ginčo malkinę su teise naudotis po ja esančia žeme; (duomenys neskelbtini) m. mirus A. Z., jo turtą paveldėjo atsakovė, kuri iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., naudojasi ginčo malkine, ją prižiūri, joje laiko įvairius įrankius ir namų apyvokos daiktus; be to, į ginčo malkinę atsakovė gali patekti per jai tarp šalių bendrai nusistovėjusia naudojimosi žemės sklypu tvarka priskirtą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog ieškovas nuo 1979 m. gyvena (duomenys neskelbtini), jis niekada neprižiūrėjo ir nesirūpino ginčo malkine bei ja nesinaudojo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti racionalesnį turto naudojimą, ji prašo šį statinį priteisti jai natūra, o ieškovui – 87,33 Eur piniginę kompensaciją.

13.7.2. Ieškovo nuomone, visas šis statinys turi būti priteistas jam natūra, iš ieškovo priteisiant atsakovei kompensaciją – 476,66 Eur. Nurodo tai, jog ginčo malkinė yra pastatyta jam priklausančioje naudotis žemės sklypo dalyje (pagal šalių tarpusavio susitarimu nustatytą faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką), bei tai, jog ieškovas nuosavybės teise valdo didesnę ginčo malkinės dalį, t. y. 2/3 dalis (11,33 kv. m.), o atsakovė – 1/3 dalį (5,66 kv. m.).

13.7.3. Be jau anksčiau aptartų argumentų, šioje byloje sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto – malkinės, atidalijimo, būtina įvertinti tai, kad ginčo malkinė yra rekonstruota (atliktas kapitalinis jos remontas), o jos esamas faktinis plotas bei kiti šį nekilnojamąjį daiktą charakterizuojantys duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šio nekilnojamojo daikto duomenų. Tokia faktinė situacija susiklostė dėl to, jog buvo atliktas ginčo malkinės kapitalinis remontas, kurio metu pastatas buvo išdidintas, sienos išmūrytos plytomis, tačiau šie pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl esamas faktinis šio pastato užstatytas plotas (45 kv. m.) nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu malkinės užstatytu plotu (17 kv. m.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ginčo malkinę ji išdidino ir pagerino savo piniginėmis lėšomis, kiti bendraturčiai prie šio pastato pagerinimo neprisidėjo. Ieškovas tokių atsakovės nurodytų aplinkybių neneigė.

13.7.4. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovė nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., šiuo pastatu (malkine) naudojasi, jį pagerino, pastatas statytas atsakovės tėvo, prie pastato ji patenka per jai tarpusavio bendraturčių bendru sutarimu nustatyta tvarka priskirtą naudotis žemės sklypo dalį; tuo tarpu, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu jis patvirtino aplinkybę, kad šiuo pastatu jis nesinaudoja, juo naudojasi tik atsakovė, bei neneigė, kad prie pastato pagerinimo jis neprisidėjo. Todėl teismas, įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių interesus, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, tai, kad atsakovė turi esminį interesą naudotis pačios iš esmės pagerintu ginčo turtu, bei į konfliktinius šalių santykius, kurie lemia negalėjimą tinkamai rūpintis ir naudotis bendru turtu, sprendžia, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovui išmokant kompensaciją, o turtą natūrą priteisiant atsakovei yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.

13.7.5. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Byloje teismas ne kartą siūlė šalims patikslinti ginčo statinių vertę, paskiriant ginčo statinių vertės ekspertizę, tačiau nei viena iš šalių nesutiko keisti statinių vertės ir ginčo turto rinkos vertę grindė Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Todėl teismas šioje byloje spręsdamas bendraturčių ginčą ir atidalindamas bendraturčių dalis, remiasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastatų vidutine rinkos verte. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog malkinės vidutinė rinkos vertė – 241 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą ir anksčiau nurodytus argumentus bei įvertinus šalių paaiškinimus darytina išvada, jog yra pagrindas atidalinti malkinę, priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato, o ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 160,66 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

13.8. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo tarp šalių dėl sandėlio atidalijimo, nėra. Taigi yra pagrindas tenkinti ieškovo, atsakovės bei trečiojo asmens reikalavimą ir atidalinti ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą –sandėlį, iš bendrosios dalinės nuosavybės.

13.9. Ieškovas reiškia reikalavimą atidalinti šiltnamį priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur, nurodydamas, jog šio pastato jam priklauso 1/6 dalis (3,66 kv. m.), o atsakovei – 1/3 dalis (7,33 kv. m.). Atsakovė sutinka atidalinti minėtą pastatą – šiltnamį, tačiau reikalauja, kad ieškovui būtų priteista natūra iš atsakovės jai priklausanti 1/3 dalis šios statinio, o atsakovei iš ieškovo priteista 39,33 Eur piniginė kompensacija. Trečiasis asmuo prašo jai priklausančią šiltnamio 1/3 dalį priteisti natūra atsakovei, o trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją – 51,66 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės, kurias patvirtino šalys teismo posėdžio metu, kad šiltnamis yra atsakovei bendraturčių bendru sutarimu nustatyta tvarka priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, juo naudojasi atsakovė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, bei siekiant užtikrinti racionalesnį turto naudojimą, teismas sprendžia, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės atsakovei priteisiant turtą natūrą, išmokant ieškovui ir trečiajam asmeniui pinigines kompensacijas, yra geriausias ginčo sprendimo būdas, siekiant teisinės taikos tarp šalių atkūrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą kasacinio teismo praktiką bei nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas atidalinti pastatą šiltnamį, pastato vidutinė rinkos vertė 201 Eur (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj), priteisiant natūra atsakovei iš ieškovo jam priklausančią 1/6 dalį pastato – šiltnamio, ir iš trečiojo asmens jai priklausančią 1/3 dalį pastato – šiltnamio; ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 33,49 Eur; trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją – 66,99 Eur (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

13.10. Dėl pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 3I1p; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 13I1p; pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 14I1ž; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 15I1ž; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 17I1ž, nesant ginčo tarp šalių, trečiojo asmens reikalavimai šioje dalyje tenkintini.

13.11. Dėl pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 4I1p ir pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 10I1ž, atidalijimo kyla ginčas tarp trečiojo asmens ir atsakovės.

13.11.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad pastatu – tvartu, plane pažymėtą indeksu 4I1p, faktiškai naudojasi trečiasis asmuo, tačiau trečiasis asmuo sutinka savo turimas nuosavybes dalis perleisti natūra atsakovei ir tokiu atveju tik atsakovė liktų vienintele šio turto savininke, priteisiant trečiajam asmeniui piniginę kompensaciją bei prašo kad trečiajam asmeniui būtų priteistas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 10I1ž. Tokią poziciją grindžia tuo, kad pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 10I1ž, blokuojasi su pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 17I1ž, dėl kurio ginčo tarp atsakovės ir trečiojo asmens nėra, t. y. abi sutaria, kad po padalijimo, jis atitektų trečiajam asmeniui, o pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1p, blokuojasi su pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 3I1p, dėl kurio taip pat ginčo tarp bendraturčių nėra, t. y. abi sutaria, kad po atidalijimo šis pastatas atitektų atsakovei. Trečiojo asmens manymu, toks nurodytų pastatų atidalijimo variantas leistų jų savininkams paprasčiau ir operatyviau šį turtą valdyti, jį tvarkyti, be to, atsižvelgiant į šalių ilgalaikius konfliktiškus tarpusavio santykius, toks atidalijimo būdas sumažintų konfliktų tikimybę ateityje.

13.11.2. Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti atsakovei natūra iš trečiojo asmens 5/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 4I1p, ieškovei priteisiant iš atsakovės 916,67 Eur piniginę kompensaciją, nurodydama, kad trečiajam asmeniui priklauso didžioji dalis (83,33 proc.) šio tvarto; be to, atsakovė teigia, kad šiuo tvartu (4I1p) faktiškai naudojasi tik trečiasis asmuo, taigi, ji turi didesnį interesą naudotis tvartu 4I1p nei atsakovė. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti trečiajam asmeniui natūra iš atsakovės 1/4 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 10I1ž, atsakovei priteisiant iš ieškovės 365 Eur piniginę kompensaciją. Pažymi, kad nurodyto pastato 1/4 dalis 1992 metais buvo nupirkta jos tėvo A. Z. lėšomis ir iki šiol ja naudojasi tik atsakovė, bei tai, kad šį pastatą – tvartą, atsakovė savo lėšomis dalinai yra suremontavusi, t. y. nuo stogo statinio dalies nuimtos čerpės ir uždėta lengvesnė stogo danga.

13.11.3. Pagal bendrąjį turto atidalinimo principą bendraturčių turimas turtas atidalijamas pagal tą pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teise apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovaujantis proporcingumo principu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, jog ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

13.11.4. Iš byloje pateiktų pastatų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., išsidėstymo sklype bei pastatų fotonuotraukų matyti, kad pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1p, vidutinės 1350 Eur rinkos vertės (https://www.registrucentras.lt/ masvert/paieska-obj), yra sublokuotas ir sudaro vieną statinį kartu su pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1p (kurio 1/6 dalis, tenkinus bendraturčių aukščiau nurodytus reikalavimus, yra priteista natūra atsakovei iš trečiojo asmens). Taip pat pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 17I1ž (kurio 1/3 dalis, byloje tenkinus atsakovės bei trečiojo asmens reikalavimus priteista trečiajam asmeniui iš atsakovės) ir pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 10I1ž, yra sujungti vienas su kitu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčo pastatą, plane pažymėtą indeksu 10I1ž, priteisus trečiajam asmeniui, o ginčo pastatą, plane pažymėtą indeksu 4I1p, priteisus atsakovei, kiekvienai iš bendraturčių šie pastatai sudarytų kompaktišką ir vientisą pastatų kompleksą, kas šioje situacijoje labiausiai atitiktų proceso šalių interesus, nes palengvintų ir supaprastintų kiekvienos iš savininkių teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir leistų išvengti ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių ateityje, juolab, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Todėl vadovaujantis šalių interesų derinimo ir proporcingumo principais, trečiojo asmens reikalavimai atidalinti pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4I1p, vidutinės 1350 Eur rinkos vertės (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj), priteisiant jį natūra atsakovei iš trečiojo asmens jai priklausančias 5/6 dalis šio pastato, o trečiajam asmeniui iš atsakovės piniginę kompensaciją bei atidalinti pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 10I1ž, vidutinės 1780 Eur rinkos vertės (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj), priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės 1/4 dalį šio pastato, o atsakovei iš trečiojo asmens piniginę kompensaciją, tenkintini.

13.12. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13.13. Kadangi patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, atitinkamai tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79, 88, 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimai tenkinti 67 proc., o atsakovės priešieškinio reikalavimai 67 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovui iš atsakovės priteistina 2850,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (4254,70 Eur x 67 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 1953,05 Eur (2915,00 Eur x 67 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Šias sumas įskaičius, iš atsakovės ieškovui priteistina 897,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens reikalavimus, pareikštus atsakovės atžvilgiu patenkinus visiškai, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 1790,96 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu nesutinka, prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Apeliacinio skundo argumentai:

14.1. Teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai, nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

14.2. Kategoriškai nesutiktina su teismo pozicija (žr. šios nutarties 13.7.4), nes realiai tai teismas iš anksto turėdamas nusistatymą ir jau priimtą sprendimą padarė išvadą, kad ieškovui jam nuosavybės teise valdomų statinių nereikia arba negalimumą naudotis atidalijus turtą.

14.3. Ieškovas nuosavybės teise valdė: ½ malkinės, 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties juridiniu pagrindu ir 1/6 dalį 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; 1/6 sandėlio 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; 1/6 dalį šiltnamio 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu. Visi nuosavybę patvirtinantys dokumentai galioja ir yra nenuginčyti. Be ieškovo žinios jam priklausantis minėtas turtas iš nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas, nepagrįstai pažeidžiant jo nuosavybės teises. VĮ Registrų centras šią klaidą ištaisė ir atnaujino teisinę registraciją ieškovo vardu. Tačiau dabar teismas sprendimu vėl iš jo atėmė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – nors jis pats kreipėsi į teismą dėl atidalijimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau liko be jokio nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad ieškovas kaip minėto nekilnojamojo turto savininkas jokių prašymų dėl atsakovei priklausančių dalių statinių išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro neteikė, visa tai buvo padaryta be jo sutikimo ir žinios.

14.4. Teismas iš anksto jau turėjo sprendimą siūlydamas nustatyti daiktų vertę, tačiau ieškovas negalėjo to padaryti, nes jo reikalavimai buvo atidalinti arba nustatyti naudojimosi tvarką. Jei ieškovas savo lėšomis būtų atlikęs daiktų įvertinimą, tai realiai jis atsisakytų savo reikalavimų, tada koks tikslas ieškovui kreiptis į teismą.

14.5. Teismas nurodė, kad „Byloje teismas ne kartą siūlė šalims patikslinti ginčo statinių vertę, paskiriant ginčo statinių vertės ekspertizę, tačiau nei viena iš šalių nesutiko keisti statinių vertės ir ginčo turto rinkos vertę grindė Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Todėl teismas šioje byloje spręsdamas bendraturčių ginčą ir atidalindamas bendraturčių dalis, remiasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastatų vidutine rinkos verte.“ Šiuo pagrindu teismas dar kartą daro išvadą, jog ieškovui nėra būtina naudotis ūkiniu pastatu – malkine, tokią išvadą padaro tiesiog nusprendęs, kad ieškovui jo statinių dalies nereikia. Manytina, kad teismas, nagrinėjamu atveju, visapusiškai neišnagrinėjęs faktinių ir teisinių šios situacijos aplinkybių, padarė visiškai drastišką sprendimą – visai atėmė ieškovo turėtas pastatų dalis, priteisdamas kompensacijas, kurios yra visiškai nereikšmingos.

14.6. Pažymėtina, kad dėl nuosavybės teisių pripažinimo, naujų statinių pastatymo, vyko teisminiai ginčai pagal atsakovės ieškinius, tačiau teismai jos reikalavimų netenkino (civilinės bylos Nr. 2-5-1025/2017, 2A-18-796/2018, administracinės bylos Nr. el3-298-583/2020, eA-1255-492/2021, kuriose VĮ „Registrų centras“ taip pat dalyvavo kaip atsakovė).

14.7. Dėl minėtų pastatų atidalijimo nuo 2019 m. ir vyko teisminis ginčas su atsakove šioje byloje. Į šią bylą yra pateiktos UAB „Topo erdvės“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kurių atsakovė net neginčijo ir nenurodė, kad šių pastatų nėra. Visi pastatai stovi ir nėra sunaikinti, žuvę ar naujai pastatyti. Atsakovė, pralaimėjusi visas bylas, išgalvoja neteisėtų būdų kaip nustatyti nuosavybės teises į pastatus ir piktybiškai elgiasi suteikdama VĮ Registrų centrui ir teismui nepagrįstą informaciją. Pateikusi 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. kadastrinių matavimų bylas, nurodė tų pačių pastatų kitus unikalius numerius. Nors žiūrint vizualiai matosi, kad šie pastatai yra identiški. Šiuo metu yra užvesta administracinė byla Regionų apygardos teisme.

14.8. Ieškovas savo iniciatyva buvo patikslinęs pastatų kadastrinius matavimus. Patikslinus kadastrinius matavimus, žymiai pasikeitė pastatų plotai. Patikslinus ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, ieškovas siūlė du variantus dėl jam priklausančių pastatų dalių valdymo (naudojimosi tvarkos nustatymo) ar atidalijimo. Nurodė, kad jo parengtas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nes nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ieškinyje dėl I varianto, tai yra malkinės atidalijimo, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją 476,66 Eur, nurodė, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – atsakovei kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes ginčo pastato didesnė dalis priklauso ieškovui, 2/3 pastato dalys yra ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie ginčo pastato sienų galima patekti tik per ieškovui priskirto naudotis žemės sklypo dalį.

14.9. Būtent į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė, sprendimu nemotyvavo ir jam didesnę dalį priklausančio pastato priteisė natūra atsakovei. Teismui netenkinus I varianto, ieškovas siūlė II variantą, nes ieškovo nuosavybės teisė į minėtus pastatus yra akivaizdi, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, savininkas turi teisę valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jeigu ši teisė pažeidžiama savininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad ši teisė būtų apginta. Ieškovas ieškiniu siekė tik vieno, kad būtų realizuota jam priklausanti teisė į nuosavybę ir turėtų galimybę faktiškai naudotis nekilnojamuoju turtu. Jis paveldėjęs, įgijo teisę kartu, lygiomis teisėmis visa apimtimi valdyti bei naudotis minėtu turtu.

14.10. Taigi teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas, klaidingai, nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl ieškovas prašo ginčijamą sprendimą dalyje dėl ieškovo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo: 1) ieškovo apeliacinio skundo netenkinti; 2) tenkinti atsakovės apeliacinį skundą; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsiliepimo argumentai:

15.1. Ieškovo apeliacinio skundo dalykas yra neaiškus ir nekonkretus, todėl atsakovei sudėtinga nuo jo gintis. Ieškovo apeliaciniame skunde nenurodyta nei konkreti skundžiama sprendimo dalis, nei ginčijama suma. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl ieškovo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau iš tokio prašymo neaišku, kokio konkrečiai teisinio tikslo apeliaciniu skundu siekia ieškovas, neapibrėžtos apeliacinio skundo ribos, nepaaiškinta, kodėl prašant panaikinti tik dalį skundžiamo sprendimo tuo pačiu prašoma perduoti iš naujo nagrinėti visą civilinę bylą. Apeliaciniame skunde nesuformuluoti jokie reikalavimai, ko prašoma apeliacinės instancijos teismo dėl likusių skundžiamo sprendimo dalių, kurias apeliantas savo nuožiūra skirsto pagal byloje dalyvavusius asmenis, t. y. jeigu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo, tai nesuformulavo jokių reikalavimų, ko prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl atsakovės ir (ar) dalyje dėl trečiojo asmens. Apskritai nesuprantama, kaip teismo sprendimas galėtų būti pakeistas dalyje dėl vieno iš bylos dalyvių.

15.2. Apeliaciniame skunde abstrakčiai ir deklaratyviai nurodyta, esą pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, tačiau nenurodyta, kokias konkrečiai teisės normas ir kokiu būdu pažeidė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nurodė, esą pirmosios instancijos teismas klaidingai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, tačiau nepatikslino, kokius būtent įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai ir neargumentavo, kodėl, ieškovo manymu, bylos medžiaga skundžiamame sprendime įvertinta netinkamai. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, esą pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo išvadų, tačiau kurios būtent skundžiamo sprendimo išvados nemotyvuotos tinkamai ir kokie argumentai tai patvirtintų – nenurodyta.

15.3. Apeliacinis skundas grindžiamas motyvu esą pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovas buvo patikslinęs pastatų kadastrinius matavimus, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio darytina priešinga išvada – pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino ieškovo pateiktos UAB ,,Topo erdvės“ kadastrinių matavimų bylos duomenis, ir paaiškino, kad spręsdamas bendraturčių ginčą ir atidalindamas bendraturčių dalis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastatų vidutine rinkos verte. Todėl nurodytas apeliacinio skundo motyvas yra visiškai nepagrįstas.

15.4. Atsižvelgiant į nurodytas su ieškovo apeliacinio skundo turiniu susijusias aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas, neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų ir yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

16. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 160,66 Eur piniginė kompensacija už iš jo atidalintas 2/3 dalis malkinės; dalį, kurioje iš atsakovės trečiajam asmeniui buvo priteista 115,33 Eur, o ieškovui – 57,66 Eur piniginės kompensacijos už iš jų atidalintas, atitinkamai 1/3 ir 1/6 dalis sandėlio; dalį, kurioje iš atsakovės trečiajam asmeniui buvo priteista 66,99 Eur, o ieškovui – 33,49 Eur piniginės kompensacijos už iš jų atidalintas, atitinkamai 1/3 ir 1/6 dalis šiltnamio; dalį, kurioje buvo atidalintas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1p, priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens šio pastato 5/6 dalis, o trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 1 124,99 Eur piniginę kompensaciją; dalį, kurioje buvo atidalintas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 10I1ž, priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės šio pastato 1/4 dalį, o atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 445 Eur piniginę kompensaciją ir dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos bei priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį ir:

1.1. pripažinti pastatą – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 18I1p; pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 19I1ž, ir pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujos statybos statiniais bei pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į šiuos statinius.

1.2. atidalinti tvartą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 4I1p, priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/6 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 225 Eur piniginę kompensaciją.

1.3. Trečiojo asmens reikalavimą dėl priteisimo natūra iš atsakovės 1/4 dalies tvarto, esančio (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 10I1ž, atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 365 Eur piniginę kompensaciją, atmesti.

2) priteisti atsakovei iš ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinio skundo argumentai:

16.1. Skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ji priimta pažeidžiant ginčo šalių lygiateisiškumo principą, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, nepagrįstai neatsižvelgiant į rašytinio įrodymo: VĮ Registrų centras 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, per didelę įrodomąją reikšmę suteikus trečiojo asmens paaiškinimams, taip pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas iš dalies, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 ir 330 straipsniai).

16.2.1. Ieškovas net kelis kartus (2019 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. sausio 21 d.) tikslino ieškinį (faktiškai keitė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą), teikdamas į bylą ginčo ūkinių pastatų patikslintų kadastrinių matavimų duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Todėl atsakovė, siekdama apsiginti nuo jai pareikštų nepagrįstų reikalavimų, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl ginčo pastatų naujų kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo gauti nauji bylai reikšmingi faktiniai duomenys apie ginčo objektus (Tomas II / puslapiai (duomenys neskelbtini)), sudarantys pagrindą atsakovei tikslinti priešieškinį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės patikslintą priešieškinį. Todėl skundžiamoje sprendimo dalyje, vertindamas ieškovo 2020 m. sausio 21 d. patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovės 2019 m. kovo 19 d. priešieškinyje ir 2019 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikirtimų ir priešpriešinių reikalavimų vertinimu, neatsižvelgdamas į teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nurodytas atsakovės 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. patikslintame priešieškinyje, tokiu būdu pažeisdamas tiek atsakovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), tiek šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

16.2.2. 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenys (Tomas II / puslapiai (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad 1918 m. statybos malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sunaikinta, o vietoje jos 1994 m. pastatyta 33,31 m² ploto pirtis; vietoje sunaikinto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 7I1ž, 22 m² ploto, faktiškai yra pastatytas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 19I1ž, kurio bendras plotas yra 26,98 m²; šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 8I1ž, taip pat buvo sunaikintas.

16.2.3. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad ginčo statiniai buvo visiškai sunaikinti ir likusi tik jų teisinė registracija, neatitinkanti objektyvios tikrovės, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atidalinti neegzistuojančius objektus ir faktiškai neegzistuojančias jų dalis natūra priteisti atsakovei iš jos priteisiant realias pinigines kompensacijas, nes toks ginčo sprendimo būdas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kompensacijų iš atsakovės priteisimas nėra teisingas, nes jos neatitinka daiktų rinkos vertės, nes ginčo statiniai visiškai sunaikinti ir likusi tik jų teisinė registracija, vadinasi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės nepagrįstai priteisė kompensacijas už niekinės vertės daiktų dalis ir nukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos dėl tinkamo teisingos kompensacijos dydžio parinkimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

16.2.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovės seneliui M. M., vėliau – tėvui, kuris, medinei malkinei tapus avarinės būklės, 1994 m. ją nuardė ir vietoje jos pastatė mūrinę pirtį, kurioje 2008 m. atsakovė atliko papildomus statybos darbus. Buvę žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., pastatų bendraturčiai dėl naujų statinių statybos niekada neprieštaravo, nebuvo kilę jokių tarpusavio ginčų dėl nuosavybės teisių į šiuos pastatus, pasikeitus savininkams, pastarieji į naujai pastatytus statinius nepretendavo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog medinė malkinė atsakovės tėvui A. Z. buvo perleista su teise naudoti po ja esančia žeme, laikytina, jog naujai pastatyta pirtis faktiškai yra ant atsakovei priskirtinos žemės sklypo dalies, todėl į pirtį atsakovė nekliudoma gali patekti per jai priskirtiną žemės sklypo dalį, juolab ieškovas su tokiu žemės sklypo dalių priskyrimu atsakovei sutiko pasirašydamas ant 2009 m. lapkričio mėn. topografinės nuotraukos.

16.2.5. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, jog malkinė ir jos vietoje pastatyta pirtis daugiau nei 50 metų nepertraukiamai buvo atsakovės šeimos narių ir atsakovės, kurie nuolat valdė, prižiūrėjo, remontavo ir sąžiningai naudojo nurodytus pastatus kaip nuosavus, dispozicijoje, atsakovei turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į naujai pastatytą pirties pastatą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Tuo tarpu, tik esant formaliai ieškovo nuosavybės teisės registracijai į 2/3 dalis 1918 m. statybos 17 m² ploto medinės malkinės, kuri faktiškai buvo sunaikinta ir ginčo nagrinėjimo metu neegzistavo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo už jas priteisti jokios kompensacijos, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16.2.6. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog naujai atlikti kadastriniai matavimai patvirtina, kad vietoje sunaikinto sandėlio, 22 m² ploto, atsakovės tėvo lėšomis 1995 m. buvo naujai pastatytas garažas, kuris yra atskiras 29,09 m² ploto nekilnojamojo turto objektas, kuriam priskirtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvertinus aplinkybes, jog atsakovė nurodytu nekilnojamojo turto objektu sąžiningai ir nepertraukiamai naudojasi daugiau kaip 10 metų, jai turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į 29,09 m² ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Tuo tarpu, tik esant formaliai ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisės registracijai į atitinkamas sunaikinto sandėlio dalis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo už jas priteisti jokios kompensacijos, todėl ieškovo ieškinys ir trečiojo asmens reikalavimai šioje dalyje tenkinti nepagrįstai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16.2.7. Kadangi pagal naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenis šiltnamis taip pat buvo sunaikintas ir ginčo nagrinėjimo metu apskritai neegzistavo, esant tik formaliai ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisės registracijai į atitinkamas sunaikinto šiltnamio dalis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo už jas priteisti jokios kompensacijos, todėl ieškovo ieškinys ir trečiojo asmens reikalavimai šioje dalyje tenkinti nepagrįstai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16.3. Dėl tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

16.3.1. Pirmosios instancijos teismas tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 4I1p, ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 10I1ž, atidalijimo klausimus nepagrįstai sprendė prioritetą teikdamas trečiojo asmens pasiūlytam atidalijimo būdui ir vadovaudamasis vieninteliu kriterijumi – pagal tai, kuriam asmeniui (atsakovei ar trečiajam asmeniui) nuosavybės teise priklausys su prašomais atidalinti tvartais sujungti pastatai, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, jog greta esantys statiniai yra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai su atskirais įėjimais, į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei atsakovės paaiškinimus, kad atitinkamas atidalinimo būdas ateityje užprogramuos ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu po tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimu indeksu 4I1p.

16.3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog iki teisminio ginčo trečiasis asmuo 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudariusi mainų sutartis su trečiuoju asmeniu G. S., kuriai savo turėtas 2/3 tvarto dalis perleidus trečiajam asmeniui, pastarajai priklausė beveik visas (83,33 proc.) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 4I1p, kuriuo faktiškai tik ji viena ir naudojosi. Skundžiamame sprendime taip pat nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes, jog 2013 m. kovo 1 d. ir 2019 m. vasario 26 d. trečiasis asmuo siūlė atsakovei perleisti jai priklausančią 1/6 dalį tvarto, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją (žr. trečiojo asmens 2019 m. gegužės 30 d. ieškinio priedus Nr. 11 ir 12). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, jog žemės sklypo dalis po visu pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimu indeksu 4I1p, priskirta ir įregistruota VĮ Registrų centras tik trečiajam asmeniui (CPK 185 straipsnis).

16.3.3. Dėl nurodytų aplinkybių visumos, atsakovės įsitikinimu, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus labiausiai būtų atitikęs toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, kuomet atsakovės turėta 1/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 4I1p, būtų priteista trečiajam asmeniui, turinčiai teisę naudotis visa žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo pastatu, atsakovei už nurodytą dalį išmokant atitinkamą kompensaciją, bet ne pirmosios instancijos teismo pasirinktas atidalijimo būdas, sudarantis prielaidas ateityje kilti konfliktui dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu po ginčo pastatu.

16.3.4. Spręsdamas dėl tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 10I1ž, atidalijimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, jog iš atsakovės priteista ¼ dalis tvarto yra visiškai atskira 23,87 m² ploto patalpa, nuo likusios tvarto dalies atitverta sienomis ir turinti atskirą įėjimą, kurią 1993 m. (duomenys neskelbtini) d. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės už nuosavas lėšas nupirko atsakovės tėvas (Tomas IV / puslapiai (duomenys neskelbtini)), kuria iki šiol naudojasi ir remontavo tik atsakovė ir aplink kurią yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Todėl skundžiamame sprendime teismo parinktas tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 10I1ž, atidalijimo būdas, priteisiant ¼ jo dalį iš atsakovės trečiajam asmeniui, neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Atsakovės įsitikinimu, dėl nurodytų priežasčių klausimas dėl naudojimosi tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimu indeksu 10I1ž, turėtų būti sprendžiamas taikant ne atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą, bet nustatant tvarką, pagal kurią atsakovė galėtų naudotis 1/4 izoliuota tvarto dalimi (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

16.4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pažeidė CPK 93 straipsnį. Pažymėtina, kad net ieškovui ir pareiškus alternatyvius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio.

16.4.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas, patikslintu ieškiniu pareiškęs alternatyvius reikalavimus: (I) dėl ginčo pastatų atidalijimo ir (II) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo savo valia prisiėmė riziką, jog vienas iš reikalavimų, net ir esant pagrindui tenkinti kitą reikalavimą, bus pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismui visiškai atmetus (II) alternatyvųjį ieškinio reikalavimą, (I) alternatyvų ieškovo reikalavimą tenkinus tik iš dalies, ir nusprendus, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti 67 proc., nebuvo visiškai jokio pagrindo spręsti, kad patenkinta ir 67 proc. ieškinio reikalavimų, nes tokia išvada prieštarauja ne tik CPK 93 straipsniui ir 143 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams, bet ir elementariai logikai.

16.4.3. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo visiškai jokio pagrindo ieškovo naudai priteisti išlaidas už advokatės pagalbą parengiant 2022 m. vasario 20 d. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes nurodytas skundas buvo atmestas, bei tariamą dalyvavimą kadastriniuose matavimuose, nes į bylą nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, taip pat 158,20 Eur išlaidas VĮ Registrų centrui, nes atitinkamas administracine tvarka teiktas ieškovo prašymas buvo atmestas (CPK 12, 93, 178, 185 straipsniai).

17. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, su atsakovės apeliaciniu skundu toje dalyje, kuri susijusi su trečiojo asmens interesais ir jų apsauga, nesutinka ir prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokėtus už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimo argumentai:

17.1. Teismas ginčijamu sprendimu atidalijo pastatus – sandėlį ir šiltnamį, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei, trečiajam asmeniui ir ieškovui tokiu būdu: trečiojo asmens ir ieškovo turėtas nuosavybės dalis natūra priteisė atsakovei, o iš jos trečiajam asmeniui ir ieškovui pinigines kompensacijas. Taigi teismo sprendimu abu statiniai natūra nuosavybės teise atiteko atsakovei. Atsakovė šios sprendimo dalies neginčija, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl iš jos priteistų piniginių kompensacijų ir savo poziciją grindžia tuo, jog minėti statiniai yra visiškai sunaikinti, jie faktiškai neegzistuoja, yra likusi tik jų teisinė registracija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė kompensacijas už niekinės vertės daiktų dalis ir nukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos dėl tinkamo teisingos kompensacijos dydžio parinkimo (pateikiama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Su tokia pozicija trečiasis asmuo nesutinka. Pagal suformuotą teismų praktiką statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Šiuo klausimu kasacinis teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl daiktinės teisės į jį turi būti išregistruotos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus).

17.2. Šioje byloje atsakovė reikalavimų išregistruoti daiktines teises į statinius nereiškė bei įrodymų apie visišką statinių sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą neteikė, taip pat nereiškė reikalavimų pakeisti minėtų statinių kadastro duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nepakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Statiniai iki šiol yra įregistruoti viešame registre, yra nurodyti jų kadastro duomenys bei vidutinė rinkos vertė, todėl teismas pagrįstai sprendė sandėlio ir šiltnamio atidalijimo klausimą.

17.3. Atsakovė sprendimo dalies dėl minėtų statinių atidalijimo natūra net neginčija, kas įrodo, jog sandėlis ir šiltnamis nėra visiškai sunykę, sugriuvę ar nugriauti. Kita vertus, toks apeliantės elgesys, kai priteisimas turto natūra nėra ginčijamas, nėra suderinamas su teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros derinimo principais. Pavyzdžiui, palikus galioti teismo sprendimo dalis dėl statinių priteisimo natūra atsakovei, ji galėtų juos atkurti. Kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas jį rekonstruojant arba kapitaliai suremontuojant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 nutarties 36,43 punktus). Taigi, teisėtas statinio savininkas, kokiu taptų atsakovė įsiteisėjus teismo sprendimui, įstatymų nustatyta tvarka turėtų teisę įgyvendinti savo, kaip nuosavybės teisės turėtojo, teises į statinių atkūrimą, o kitų buvusių bendraturčių teisės, jei būtų nuspręsta nesumokėti kompensacijos, būtų pažeistos, faktiškai tai reikštų neatlygintinį turto nusavinimą.

17.4. Trečiasis asmuo prašė statinius atidalinti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis, kas teismų praktikoje, nesant įrodymų apie kitokią (individualią) vertę, pripažįstama tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu. Nei viena iš proceso šalių, įskaitant ir atsakovę, tokio turto vertės nustatymo būdo neginčijo ir neprieštaravo trečiojo asmens nurodytoms statinių kainoms, įrodymų apie kitokią statinių vertę – didesnę ar mažesnę – neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi masinio vertinimo būdu nustatytomis sandėlio bei šiltnamio vertėmis ir pagal jas teisingai priteisė pinigines kompensacijas.

17.5. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl dviejų statinių – tvartų, plane žymimų indeksais 4I1p ir l0Ilž, atidalijimo būdo: nesutinka, kad jai iš trečiojo asmens teismas priteisė 5/6 dalis tvarto 4Ilp, o iš jos trečiajam asmeniui piniginę kompensaciją, ir prašo priimti priešingą sprendimą – trečiajam asmeniui priteisti tvartą natūra, o jai piniginę kompensaciją; nesutinka, jog iš jos trečiajam asmeniui priteisė natūra ¼ dalį tvarto l0Ilž, o jai piniginę kompensaciją, ir prašo šį reikalavimą atmesti. Dėl paminėtų daiktų atidalijimo atsakovė nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teikė ir pirmosios instancijos teismui, t. y. kad trečiajam asmeniui priklauso žymiai didesnė (83,33 proc.) tvarto 4Ilp dalis ir ji juo naudojasi, 2013 ir 2019 m. trečiasis asmuo pats siūlė sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad visa žemė po tvarku 4Ilp VĮ Registrų centre yra įregistruota trečiojo asmens vardu, todėl ši aplinkybė, priteisus natūra tvartą atsakovei, užprogramavo ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu po minėtu statiniu. Dėl tvarto l0Ilž nurodė, kad teismo pasirinktas atidalijimo būdas neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, jai priklausanti ¼ dalis tvarto yra atitverta sienomis nuo likusios tvarto dalies, turi atskirą įėjimą, todėl mano, jog neturėtų būti taikomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas, nes galima nustatyti naudojimosi tvartu l011 ž tvarką. Su nurodytais atsakovės argumentais ir reikalavimais pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl minėtų statinių (tvartų) 4Ilp ir l0Ilž trečiasis asmuo nesutinka ir prašo jų netenkinti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės pozicijos, išsakytos bylos nagrinėjimo metu, iš esmės tais pačiais argumentais yra grindžiamas ir apeliacinis skundas, tačiau jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis trečiasis asmuo visiškai sutinka ir jų nekartoja.

17.6. Papildomai pažymėtina, kad teismas, parinkdamas ir patvirtindamas trečiojo asmens siūlytą atidalijimo natūra variantą, pagrįstai konstatavo, kad šis variantas labiausiai palengvins ir supaprastins savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą. Teismas teisingai pripažino, jog tarp šalių (bendraturčių) santykiai yra konfliktiški, o labiau konkretizuojant susidariusią situaciją, būtina pažymėti, kad įvairaus pobūdžio teisiniai ir teisminiai ginčai dėl statinių valdymo, jo naudojimosi ir pan., vyksta apie 10 metų, praktiškai nesutariama visais klausimais, dažnu atveju nėra ne tik kad nederinami klausimai dėl bendro turto naudojimo ir valdymo, tačiau ir visai neteikiama jokia informacija, pavyzdžiui, atsakovė vienasmeniškai siekė išregistruoti dalį bendrai su kitais asmenimis priklausančio turto, kuris sudaro šios bylos ginčo dalyką. Pažymėtina, kad tarp bendraturčių nėra ne tik teisinio sutarimo valdant bendrus daiktus tačiau kyla ir buitinio pobūdžio konfliktai, dėl kurių buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Šalių teigimu, įvairios komisijos, kurios sprendžia jų skundus ar ginčus, paskutiniu metu atvyksta tik su policijos palyda.

17.7. Apibendrinant galima konstatuoti, kad bendrai priklausančio daikto valdymas ir naudojimas, jo neatidalijant natūra vienam iš bendraturčių, šioje konkrečioje situacijoje realiai faktiškai yra neįmanomas. Pavyzdžiui, dar 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl blogos tvarto l0Ilž būklės buvo uždrausta juo naudotis bei rekomenduota kuo skubiau tarp bendraturčių (trečiojo asmens ir atsakovės) pasirašyti jungtinės veiklos sutartį akte nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau dėl konfliktiškų santykių tas iki šiol nėra padaryta ir nėra jokių objektyvių prielaidų, kad tai bus padaryta ateityje. Situacijos nepakeistų ir atsakovės nurodomas naudojimosi tvartu l0Ilž tvarkos nustatymas, nes tokiu atveju visus jo valdymo, naudojimo klausimus reikėtų spręsti bendru sutarimu, kas kaip jau minėta, šiuo metu nėra įmanoma.

17.8. Papildant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl tvarto 4I1p bei atsikertant į apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog po visu tvartu 4Ilp esanti žemė yra priskirta ir įregistruota VĮ Registrų centre tik trečiajam asmeniui, nėra pagrįsti įrodymais. Iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) r. sav., yra bendro 1,0202 ha ploto ir jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei – 3212/10202 dalys, trečiajam asmeniui – 3093/10202 dalys, D. V. – 3897/61212 dalys, G. S. – 3897/61212 dalys, ieškovui – 15588/61212 dalys. Be to, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos šiam sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos bei apsaugos zonos, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie atsakovės nurodomą įregistruotą faktą, kad po statiniu – tvartu 4llp – trečiasis asmuo valdo visą žemę.

17.9. Aktualiame VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės išraše yra registro pastaba, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. išvadą žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Taigi, atsakovės nurodomas argumentas keisti teismo sprendimą dėl žemės sklypo po tvartu 4Ilp valdymo yra nepagrįstas, tačiau net jei tokia situacija realiai egzistuotų, tai nebūtų kliūtis atidalinti šį statinį, kaip ir kitus, natūra, nes po atidalijimo yra galimybė, nekeičiant turimų nuosavybės dalių į žemę, patikslinti atskirai ir bendrai naudojamų sklypų dalis tiek po statiniais, tiek ir neužstatytus plotus.

17.10. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog trečiajam asmeniui turėtų būti priteistas tvartas 4Ilp natūra, nes ji pati ankščiau 2013 ir 2019 m. tokius siūlymus teikė, pažymėtina, kad paminėti siūlymai buvo teikiami tikintis, jog galbūt ateityje santykiai su atsakove susitvarkys arba bent jau nebus labiau konfliktiški, tačiau faktiškai įvyko priešingai, todėl ji, įvertinusi tai, jog šalia tvarto 411p tame pačiame pastate blokuojasi tvartas 311p, kuriuo visu realiai naudojasi tik atsakovė, pakeitė poziciją dėl tvarto 4Ilp atidalijimo būdo, juolab, kad toks atidalijimas kompensuotų atsakovei tvarto 10Iilž ¼ dalies natūra praradimą, gaunant natūra tokios pat paskirties visą kitą pastatą – tvartą 4llp.

17.11. Pirmosios instancijos teismas tokius trečiojo asmens argumentus laikė pagrįstais ir teisingai konstatavo, jog esamoje situacijoje tvarto l0Ilž natūra priteisimas trečiajam asmeniui, o tvarto 4Ilp – atsakovei, labiausiai atitiktų jų interesus, nes palengvintų šių statinių valdymą ir naudojimą, nes kiekvienai iš bendraturčių atitenkantys pastatai (trečiajam asmeniui – l0Ilž ir 1711ž, atsakovei – 3Ilp ir 4Ilp) sudarytų kompaktiškus ir vientisus pastatų kompleksus. Pažymėtina, kad šie statiniai, jų kompleksai, yra vienas nuo kito atskirti, neturi jokių bendrų konstrukcijų, todėl teismo parinktas ir sprendimu patvirtintas minėtų statinių (tvartų) atidalijimo būdas ateityje leis realiai išvengti tarp šalių ginčų bei nesutarimų arba bent jau iki minimumo sumažins jų kilimo galimybę.

17.12. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai patenkinti trečiojo asmens reikalavimai, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl trečiasis asmuo prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. (duomenys neskelbtini) d. prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriais prašo prijungti: 1) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2) 2023 m. vasario 21 d. prašymą, pateiktą VĮ „Registrų centras“; 3) pinigų priėmimo kvitą už suteiktas paslaugas; 4) VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl klaidos ištaisymo; 5) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad pastatas – tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas plane 4I1p, yra 19,00 kv. m ploto. 2023 m. vasario 27 d. prašyme atsakovė nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ nagrinėjamas atsakovės 2023 m. vasario 21 d. prašymas dėl statinio (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimo, kas turės įtakos atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimui dalyje dėl statinio (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 4I1p atidalijimo, piniginės kompensacijos dydžiui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsakovės teikiamų įrodymų sąsajumą byloje su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimais, daro išvadą, kad atsakovės teikiami nauji duomenys neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovės manymu, VĮ „Registrų centras“ atliktas duomenų patikslinimas turės reikšmės statinio (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimui, piniginės kompensacijos dydžiui. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovė nekvestionuoja šio pastato piniginės kompensacijos dydžio, nustatyto pirmosios instancijos teismo, atidalijus minėtą pastatą. Jokių konkrečių motyvų, kaip konkrečiai atsakovės naujai teikiami duomenys yra teisiškai reikšmingi jos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribose ir ko konkrečiai atsakovė siekia pateikdama tokius duomenis, atsakovė nenurodo, atsakovės prašymas dėl įrodymų prijungimo yra neapibrėžtas, o įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis.

24. Iš atsakovės apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimų, susijusių su tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimu matyti, kad atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja patį šio pastato atidalijimo būdą, reikalaudama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atidalintas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens šio pastato 5/6 dalis, o trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 1 124,99 Eur piniginę kompensaciją, ir priimti naują sprendimą – atidalinti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/6 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 225 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau atsakovė neprašo pakeisti kompensacijos dydžio, t. y. atsakovės nurodomas šio tvarto piniginės kompensacijos dydis, nurodomas dalyje pastato vertės, yra iš esmės toks pats (be vieno euro ct), kokia šios dalies vertė nustatyta ir pirmosios instancijos teisme, priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės 1 124,99 Eur piniginę kompensaciją (225 Eur x 5 dalys = 1125 Eur; bendra pastato vertė 225 Eur x 6 dalys = 1350 Eur, (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj)). Taigi atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant atsakovės ir trečiojo asmens ginčą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina priimti atsakovės naujai pateiktus duomenis.

25. Be to, dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad atsakovė prašymą VĮ „Registrų centras“ teikė tik 2023 m. vasario 21 d., t. y. po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, nors atsižvelgiant į tai, kad prašymu buvo prašoma patikslinti pastato duomenis, įvertinus 1994 m. statinio bylos duomenis, labiau tikėtina, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, ir žinodama šio statinio duomenų netikslumus jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galėjo siekti kuo operatyviau gauti šiuos duomenis ir juos pateikti teismui, manydama, kad ji yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje.

26. Atsakovė prašyme taip pat pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12525-609/2022 pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei VĮ „Registrų centras“ dėl Nekilnojamojo turto registro įrašų koregavimų / pakeitimų pagrindų bei atitinkamų klaidų ištaisymo. Dėl šios aplinkybės, pažymėtina, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) forma, tačiau apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo, ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pagal bylos nagrinėjimo metu turimus duomenis.

27. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir prašo prijungti prie bylos VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 16 d. išrašą apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaime. Mano, kad šiuo atveju CPK 314 straipsnyje nurodytas draudimas pateikti naujus įrodymus netaikytinas, nes teikiamas išrašas papildo (patikslina) byloje jau esančius duomenis apie žemės sklypą, be to, tokių duomenų pateikimo būtinumas iškilo šiuo metu, nes apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė apie sklypo dalies po tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 4I1p, valdymo faktą.

28. Atsižvelgiant į, kad trečiojo asmens naujai teikiamas dokumentas susijęs su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, ir teikiamas siekiant į juos atsikirsti, šis įrodymas gali turėti reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes gali patvirtinti arba paneigti atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl žemės sklypo dalies, esančios po ginčo tvartu, valdymo, šalys turėjo pakankamai laiko ir galimybes su juo susipažinti, be to, jis nėra siurprizinis, nes atsakovė yra viena iš šio žemės sklypo (jo dalies) valdytojų, ir pati remiasi šia aplinkybe apeliaciniame skunde, šis įrodymas priimtinas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

29. Ieškovas apeliaciniu skundu kategoriškai nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovui jam nuosavybės teise valdomų statinių nereikia ar jais negalima naudotis atidalijus turtą. Ieškovo manymu, teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai, nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino bylos medžiagą, visapusiškai neišnagrinėjo faktinių ir teisinių šios situacijos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą šioje dalyje – visai atėmė ieškovo turėtas pastatų dalis, priteisdamas kompensacijas, kurios yra visiškai nereikšmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais.

30. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimus klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to, tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, alternatyviai prašydamas arba (I) atidalinti visus ginčo pastatus arba (II) nustatyti dalies ieškovui priklausančių pastatų (malkinės ir sandėlio) dalių valdymą (naudojimosi jais tvarką) bei atidalinti šiltnamį. Konkrečiai ieškovas prašė (I) atidalinti: 1) pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją 476,66 Eur; 2) atidalinti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 1/6 dalis pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 127 Eur; 3) atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 1/6 dalis pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur; arba (II) 1) nustatyti pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ieškovui paskiriant naudotis patalpa Nr. 1-1 (22,20 kv. m.), o atsakovei paskiriant naudotis patalpomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 (11,41 kv. m.); 2) nustatyti papildomas sąlygas ieškovui pripažinti teisę įsirengti pertvarą atskiriant jam iš išskirtos patalpos Nr. 1-1 dalį, kurią sudaro 22,20 kv. m. ploto ir pripažinti teisę įsirengti atskirą įėjimą į patalpą Nr. 1-1 ir atlikti kitus reikalingus įrengimo darbus jam priklausančiose patalpose, atsakovei paliekant naudotis patalpas Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4; 3) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise turimomis 1/6 dalimis; 4) atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei iš ieškovo jam priklausančias 1/6 dalis pastato, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 19,66 Eur.

32. Ieškovas apeliaciniame skunde pažymi, kad jis nuosavybės teise valdė: ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties juridiniu pagrindu ir 1/6 dalį 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; 1/6 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu; 1/6 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu. Visi nuosavybę patvirtinantys dokumentai galioja ir yra nenuginčyti. Be ieškovo žinios jam priklausantis minėtas turtas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas, nepagrįstai pažeidžiant jo nuosavybės teises. VĮ Registrų centras šią klaidą ištaisė ir atnaujino teisinę registraciją ieškovo vardu.

33. Ieškovas savo iniciatyva buvo patikslinęs pastatų kadastrinius matavimus. Patikslinus kadastrinius matavimus, žymiai pasikeitė pastatų plotai. Patikslinus ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, ieškovas siūlė du variantus dėl jam priklausančių pastatų dalių valdymo (naudojimosi tvarkos nustatymo) ar atidalijimo. Nurodė, kad jo parengtas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nes nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Ieškinyje dėl I varianto, tai yra pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo, priteisiant natūra ieškovui iš atsakovės jai priklausančią 1/3 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją 476,66 Eur, nurodė, kad jo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – atsakovei kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes ginčo pastato didesnė dalis priklauso ieškovui, 2/3 pastato dalys yra ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl prie ginčo pastato sienų galima patekti tik per ieškovui priskirto naudotis žemės sklypo dalį. Būtent į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė, sprendimu nemotyvavo ir jam didesnę dalį priklausančio pastato priteisė natūra atsakovei. Teismui netenkinus I varianto, ieškovas siūlė II variantą, nes ieškovo nuosavybės teisė į minėtus pastatus yra akivaizdi, todėl vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, savininkas turi teisę valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, o jeigu ši teisė pažeidžiama, savininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad ši teisė būtų apginta. Ieškovas ieškiniu siekė tik vieno, kad būtų realizuota jam priklausanti teisė į nuosavybę ir turėtų galimybę faktiškai naudotis nekilnojamuoju turtu. Jis paveldėjęs, įgijo teisę kartu, lygiomis teisėmis visa apimtimi valdyti bei naudotis minėtu turtu.

34. Ieškovo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto jau turėjo sprendimą siūlydamas nustatyti daiktų vertę, tačiau ieškovas negalėjo to padaryti, nes jo reikalavimai buvo atidalinti arba nustatyti naudojimosi tvarką. Jei ieškovas savo lėšomis būtų atlikęs daiktų įvertinimą, tai realiai jis atsisakytų savo reikalavimų, tada koks tikslas ieškovui kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu ne visiškai sutinka. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Teismas, spręsdamas ginčą, turi teisę įvertinti įvairius galimus konkretaus ginčo sprendimo variantus ir priklausomai nuo savo vidinio įsitikinimo, pagrįsto byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visapusišku ištyrimu ir įvertinimu, pasirinkti tokį, kuris pagal minėtus kriterijus teismui atrodo teisingiausias, labiausiai atitinkantis kiekvienos iš šalių teisėtus interesus ir lūkesčius. Tačiau gali būti, kad teismo vertinimu teisingiausias sprendimas neatitiks ar ne visiškai atitiks ginčo šalių ginčo aplinkybių vertinimą. Vis dėlto, tai, kad ginčo šalių aplinkybių vertinimas nesutampa su teismo vertinimu, savaime nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.

35. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai siūlė šalims patikslinti ginčo statinių vertę, paskiriant ginčo statinių vertės ekspertizę, tačiau nei vienai iš šalių nesutikus keisti statinių vertės, teismas pagrįstai ginčo turto rinkos vertę grindė Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.

36. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kai visas ieškovo ir atsakovės ginčo turtas priteistas natūra tik vienai iš ginčo šalių, o kitai kompensuojama turto vertė, kuri pagal byloje esančius duomenis, labiau tikėtina, neatitinka realios turto vertės, gali nulemti tai, kad bus neproporcingai pažeidžiami šalies, kuriai nepriteista nė dalies turto natūra, teisėti interesai ir lūkesčiai, ir toks turto atidalijimo būdas nelaikytinas priimtiniausiu visoms ginčo šalims, nes vienai iš šalių kils neproporcinga žala.

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė visą ieškovo prašomą atidalinti turtą (atitinkamas dalis malkinės, sandėlio, šiltnamio) priteisti natūra atsakovei, o ieškovui priteisti atitinkamai kompensacijas už statinių dalis pinigais. Nors pats ieškovas I variantu siūlė priteisti atsakovei dviejų iš trijų statinių dalis, ir turėjo įsivertinti tai, kad jo reikalavimai gali būti tiek tenkinti visiškai, tiek atmesti ar tenkinti iš dalies (kaip ir bet kurios kitos procese dalyvaujančios šalies reikalavimai), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti išsamesnį įrodymų tyrimą ir vertinimą, be kita ko, įvertindamas tai, kad ieškovo teisės į jam priklausančias statinių dalis jau buvo paneigtos, tačiau ieškovo iniciatyva buvo atstatytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo aiškų ieškovo suinteresuotumą išsaugoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu visą turtą atidalinus taip, kad visas turtas tenka tik vienai iš ginčo šalių, tokiu būdu iš esmės paneigiamos kito iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, o tai neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, ypač, kai už turtą nėra adekvačiai atlyginama.

38. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022 67 punktas).

39. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš karto atmetė ieškovo alternatyvų pasiūlymą (II variantą) dėl statinių naudojimosi tvarkos nustatymo, konstatavęs, kad pirmenybė teiktina turto atidalinimui, ir iš esmės logiškai pagrindė savo sprendimą, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios konkrečios situacijos aplinkybes, kai atidalijus turtą, jį visą priteisiant natūra tik vienai šaliai, gali būti padaroma neproporcinga žala kitai šaliai, iš esmės visiškai paneigiant jos teises į jai priklausančią dalytino turto dalį, verta apsvarstyti ir alternatyvius variantus, taip pat jų tarpusavio suderinimo alternatyvas, tokiu būdu siekiant rasti priimtiniausią visoms ginčo šalims sprendimą.

40. Šiuo aspektu ginčo šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tačiau kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

41. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

42. Taigi ginčo šalys, visų pirma, turi būti pačios suinteresuotos bendradarbiauti ir pateikti ginčo turto dalių atidalijimo (naudojimosi konkrečiu turtu tvarkos) pasiūlymus, įvertindamos ir kitų ginčo šalių teisėtus interesus ir lūkesčius bei tarpusavyje siekdamos suderinti visoms ginčo šalims (t. y. tiek sau pačioms, tiek kitoms ginčo šalims) priimtiniausius variantus, tuo tikslu teismui pateikdamos visus turimus įrodymus, kuriais remiantis jos siekia įrodyti, kad būtent jos pasiūlytas turto atidalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo variantas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams, ir teikti siūlymus, kaip galėtų būti koreguotinas kitos šalies pasiūlymas (kai jis kategoriškai skiriasi nuo kitų ginčo šalių pasiūlymų ir nėra sutikimo), kad kuo labiau atitiktų visų ginčo šalių teisėtus interesus ir nepaneigtų nė vieno bendraturčio nuosavybės teisių į jam priklausančią turto dalį. Kiekviena šalis turi suvokti tai, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą vadovaujasi toje byloje esančiais konkrečiais įrodymais ir gali priimti tokį sprendimą, kuriuo gali tiek tenkinti tik vienos ginčo šalies reikalavimus, tiek tenkinti tik kitos ginčo šalies reikalavimus, tiek ir tenkinti kiekvienos iš šalių reikalavimus iš dalies, būtent priklausomai nuo to, koks teismo įsitikinimas susiformuoja konkrečioje byloje pagal konkrečias bylos aplinkybes, visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visetą. Šalys, siekdamos kiekvienai jų palankiausio sprendimo, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), tokiu būdu minimizuojant galimą žalą kuriai nors iš šalių, ypač tokioje byloje, kurioje iš esmės sprendžiami fakto klausimai.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022 65 punktą).

44. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus du, jo manymu, priimtiniausius galimus alternatyvius variantus, taip pat dviejų turtinių vienetų nustatymo projektą, kita šalis, su juo nesutikdama ar sutikdama tik iš dalies, turi teisę pasiūlyti jos manymu visiems bendraturčiams priimtiniausius savo kitokius variantus (kadangi nagrinėjamu atveju, atsakovės manymu, ieškovo pateiktas dviejų turtinių vienetų nustatymo projektas pažeidžia atsakovės teises ir neatitinka teisės aktų nuostatų, ji turėjo teisę pateikti ir pagrįsti savo projektą). Kiekviena šalis, kaip minėta, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad būtent jos pasiūlytas variantas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams.

45. Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma naudojimosi turtu tvarka, o turtas atidalinamas, vienai šaliai priteisiant jį natūra, o kitai priteisiant kompensaciją pinigais, tokiu būdu, kuris neatitinka kažkurios iš šalių priešingo reikalavimo, labai svarbu sąžiningai, protingai ir teisingai bei proporcingai kompensuoti turto, į kurio dalį pasibaigia vienos iš šalių turtinės teisės, netekimą adekvačia pinigų suma, kuria vertintina ta turto dalis, kuri natūra priteistina kitai šaliai. Taigi kiekviena šalis turi įsivertinti tai, kad teismui padalijus turtą vienai šaliai priteisiant jį natūra, kitai šaliai turi būti mokama kompensacija, ir pateikti atitinkamus konkrečius įrodymus dėl konkretaus turto (jo dalies) realios vertės, pagal kurią teismas, priėmęs sprendimą atidalinti turtą natūra priteisiant jį tik vienai iš šalių, kitai šaliai priteis atitinkamą piniginę kompensaciją. Tuo atveju, jeigu šalys tokių duomenų teismui nepateikia (nepriklausomai nuo jos siūlomo turto atidalinimo varianto), galimai nutyli kitas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, ir teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registre nustatytomis turto vertėmis, kiekviena iš šalių pati prisiima riziką galimai negauti tinkamos kompensacijos už turtą, kurio dalis būtų priteisiama kitai šaliai.

46. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą dalyje dėl ieškovo reikalavimų dėl ginčo turto (malkinės, sandėlio ir šiltnamio) atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo), ir perduoti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje ginčą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, šalims, be kita ko, suteikiama galimybė iš naujo įvertinti kiekvienai jų priimtiniausią sprendimo variantą ir apsvarstyti kompromisinius variantus, pateikti tarpusavyje šalių suderintą bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo (naudojimosi statinių dalimis tvarkos) projektą, taip pat pasiūlymus dėl turto atidalijimo atitinkamą dalį priteisiant vienai iš ginčo šalių natūra, kitai priteisiant adekvačią piniginę kompensaciją pagal šalių pateiktus objektyvius turto vertės duomenis, labiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, o teismui atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį įrodymų tyrimą ir vertinimą, tokiu būdu siekiant visų ginčo šalių teisėtų interesų sąžiningos pusiausvyros be neproporcingos žalos kuriai nors šaliai. Tokį faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikus apeliacinės instancijos teisme, nebūtų užtikrinama šalių teisė į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą (jo dalį) apeliacinio skundo argumentų ribose, tačiau nenagrinėja bylos iš naujo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

47. Pirma, atsakovė apeliacinu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (1) dalį, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 160,66 Eur piniginė kompensacija už iš jo atidalintas 2/3 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 5I1p; (2) dalį, kurioje iš atsakovės trečiajam asmeniui buvo priteista 115,33 Eur, o ieškovui – 57,66 Eur piniginės kompensacijos už iš jų atidalintas, atitinkamai 1/3 ir 1/6 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 7I1ž; (3) dalį, kurioje iš atsakovės trečiajam asmeniui buvo priteista 66,99 Eur, o ieškovui – 33,49 Eur piniginės kompensacijos už iš jų atidalintas, atitinkamai 1/3 ir 1/6 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 8I1ž, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį ir pripažinti pastatą – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 18I1p; pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 19I1ž, ir pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujos statybos statiniais bei pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į šiuos statinius.

48. Apeliacinį skundą atsakovė šioje dalyje motyvuoja tuo, kad atsakovė, siekdama apsiginti nuo jai pareikštų nepagrįstų reikalavimų, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl ginčo pastatų naujų kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo gauti nauji bylai reikšmingi faktiniai duomenys apie ginčo objektus, sudarantys pagrindą atsakovei tikslinti priešieškinį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės patikslintą priešieškinį. Todėl skundžiamoje sprendimo dalyje, vertindamas ieškovo 2020 m. sausio 21 d. patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovės 2019 m. kovo 19 d. priešieškinyje ir 2019 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikirtimų ir priešpriešinių reikalavimų vertinimu, neatsižvelgdamas į teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nurodytas atsakovės 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. patikslintame priešieškinyje, tokiu būdu pažeisdamas atsakovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti.

49. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstai motyvuojant tuo, kad atsakovė prie pareikšto priešieškinio, kuris priimtas 2019 m. kovo 27 d. teisėjo rezoliucija, pareiškė visiškai naujus savarankiškus reikalavimus dėl įvairios paskirties pastatų pripažinimo naujos statybos statiniais, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, ir atsakovės pateiktas patikslintas priešieškinis neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, kurie neleidžia keisti ir ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) pagrindo, ir dalyko (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis); be to, byla jau buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje, taigi patikslinto atsakovės priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir neleistų operatyviai išspręsti byloje jau pareikštų reikalavimų (CPK 7 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Taigi pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra pagrįsti ir teisėti, su jais nesutikti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vertino atsakovės priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus ir priešpriešinius reikalavimus, o ne aplinkybes, nurodytas atsakovės 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. patikslintame priešieškinyje, kurį motyvuotai atsisakė priimti. Motyvuotas procesinis sprendimas atsisakyti priimti patikslintą priešieškinį nelaikytinas nei atsakovės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pažeidimu, nei šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu.

50. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad 1918 m. statybos malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sunaikinta, o vietoje jos 1994 m. pastatyta 33,31 m² ploto pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vietoje sunaikinto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 7I1ž, 22 m² ploto, faktiškai yra pastatytas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 19I1ž, kurio bendras plotas yra 26,98 m²; šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 8I1ž, taip pat buvo sunaikintas. Esant tokioms aplinkybėms, kad ginčo statiniai buvo visiškai sunaikinti ir likusi tik jų teisinė registracija, neatitinkanti objektyvios tikrovės, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atidalinti neegzistuojančius objektus ir faktiškai neegzistuojančias jų dalis natūra priteisti atsakovei iš jos priteisiant realias pinigines kompensacijas. Taip pat atsakovė nurodo, kad jai turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į naujai pastatytą pirties pastatą (vietoje malkinės) ir garažą (vietoje sandėlio) CK 4.68 – 4.71 straipsnių pagrindu. Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

51. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, viena vertus, atsakovės patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujos statybos statiniais bei pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į šiuos statinius, jau minėta motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti. Dėl to, apeliacinės instancijos teisme su tokiu atsakovės reikalavimu susiję argumentai plačiau nenagrinėtini ir atsakovės reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teisme nevertintini. Tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė pinigines kompensacijas ginčo šalims, kurioms nepriteisė statinių natūra. Būtent tokia yra teismų praktika, kuria pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi.

52. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ matininkės nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 2021 m. (duomenys neskelbtini) d. nustatyti nauji malkinės, sandėlio, šiltnamio, kadastro duomenys, pagal kuriuos užfiksuota, kad nurodytų nekilnojamųjų daiktų statybos būklė – sunaikinti, tačiau nurodyti duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. duomenys neskelbtini) panaikino Registrų centro Teritorinio registratoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo išregistruoti statiniai: malkinė, sandėlis, šiltnamis, ir nuosavybės teisės į juos, ir priėmė naują sprendimą – atsakovės prašymo išregistruoti nurodytus statinius ir nuosavybės teises į juos netenkino.

53. Taigi atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti statiniai: malkinė, sandėlis, šiltnamis, ir nuosavybės teisės į juos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šie statiniai egzistuoja ir priteisė atitinkamas pinigines kompensacijas iš atsakovės toms ginčo šalims, iš kurių šių statinių dalis priteisė atsakovei natūra.

54. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras interneto svetainėje (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) atlikus vidutinės rinkos vertės paieškas pagal unikalius statinių numerius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos atsakovė nurodo esant sunaikintus, šie objektai yra randami ir pateikiamos jų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad minėti objektai nėra išregistruoti, registre yra pateikiamos jų vidutinės rinkos vertės, atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais.

55. Kita vertus, tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir bylą dalyje dėl statinių, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžinant nagrinėti iš naujo, ginčo šalys, įskaitant ir atsakovę turės galimybę pateikti visus turimus, įskaitant ir naujus, įrodymus ir argumentus bei pasiūlymus ir reikalavimus dėl šių ginčo statinių, o pirmosios instancijos teismas turės galimybę iš naujo išsamiau tirti ir vertinti visus šalių teisiškai reikšmingus įrodymus, aplinkybes, reikalavimus, ir atsižvelgdamas į jų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, priimti atitinkamą sprendimą. Tuo atveju, jeigu, atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės nepagrįstai priteisė kompensacijas už „niekinės“ (kaip nurodoma atsakovės apeliaciniame skunde) vertės daiktų dalis, atsakovė gali teikti pirmosios instancijos teismui siūlymą priteisti šiuos, atsakovės manymu, niekinės vertės statinius, kitai ginčo šaliai, kuriai tai aktualu, o pati atsisakyti kompensacijų už šiuos statinius, jeigu jai atrodo tai yra teisingesnis ir visoms šalims priimtinesnis statinių atidalinimo būdas. Tačiau diskrecijos teisė priimti konkretų sprendimą priklauso teismui, atsižvelgiant į visų ginčo šalių teisėtus interesus, nepadarant nė vienai šaliai neproporcingos žalos. Taip pat pažymėtina, kad teismas, net ir bylą šioje dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo, neturės teisės iš naujo kvestionuoti aplinkybių, nustatytų kitose bylose tarp ginčo šalių (jeigu šalys jomis remtųsi), kurių sprendimai yra įsiteisėję.

56. Taip pat atsakovės dėmesys atkreiptinas į tai, kad CK 4.68 – 4.71 straipsnių pagrindu nuosavybės teisės į statinius gali būti pripažintos tik tuo atveju, kai yra tam tikrų sąlygų visuma ir nėra aplinkybių, dėl kurių nėra galima šiuo pagrindu pripažinti nuosavybės teisės į statinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas atsakovės nuosavybės teisių pripažinimas CK 4.68 – 4.71 straipsnių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės reikalavimo plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacija yra tik pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas byloje pareikštų ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtų reikalavimų ribų. Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą tik įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, tačiau ne iš naujo nagrinėti apelianto reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

57. Antra, atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo (1) dalį, kurioje buvo atidalintas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4I1p, priteisiant natūra atsakovei iš trečiojo asmens šio pastato 5/6 dalis, o trečiajam asmeniui priteisiant iš atsakovės 1124,99 Eur piniginę kompensaciją; (2) dalį, kurioje buvo atidalintas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 10I1ž, priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės šio pastato 1/4 dalį, o atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 445 Eur piniginę kompensaciją, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį ir 1) atidalinti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra trečiajam asmeniui iš atsakovės jai priklausančią 1/6 dalį pastato, o atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 225 Eur piniginę kompensaciją; 2) trečiojo asmens reikalavimą dėl priteisimo natūra iš atsakovės 1/4 dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant iš trečiojo asmens 365 Eur piniginę kompensaciją, atmesti.

58. Šią apeliacijos skundo dalį, atsakovė motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo klausimus nepagrįstai sprendė prioritetą teikdamas trečiojo asmens pasiūlytam atidalijimo būdui ir vadovaudamasis vieninteliu kriterijumi – pagal tai, kuriam asmeniui (atsakovei ar trečiajam asmeniui) nuosavybės teise priklausys su prašomais atidalinti tvartais sujungti pastatai, tačiau neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, jog greta esantys statiniai yra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai su atskirais įėjimais, į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei atsakovės paaiškinimus, kad atitinkamas atidalinimo būdas ateityje užprogramuos ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu po tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat neatsižvelgė į tai, kad trečiajam asmeniui priklausė beveik visas (83,33 proc.) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo faktiškai ji viena naudojosi; į tai, jog 2013 m. ir 2019 m. trečiasis asmuo siūlė atsakovei perleisti jai priklausančią 1/6 dalį tvarto, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją; į tai, kad žemės sklypo dalis po visu tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta ir įregistruota VĮ Registrų centras tik trečiajam asmeniui (CPK 185 straipsnis). Atsakovės įsitikinimu, dėl naudojimosi tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant ne atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą, o nustatant tvarką, pagal kurią atsakovė galėtų naudotis 1/4 izoliuota tvarto dalimi (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentai atmestini.

59. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, jog tarp ginčo proceso dalyvių įvairaus pobūdžio teisiniai ir teisminiai ginčai dėl statinių valdymo, naudojimosi, vyksta apie 10 metų, praktiškai nesutariama visais klausimais, dažnu atveju nėra ne tik nederinami klausimai dėl bendro turto naudojimo ir valdymo, tačiau ir visai neteikiama jokia informacija, pavyzdžiui, atsakovė vienasmeniškai siekė išregistruoti dalį bendrai su kitais asmenimis priklausančio turto, kuris sudaro šios bylos ginčo dalyką. Tarp bendraturčių nėra ne tik teisinio sutarimo valdant bendrus daiktus, tačiau kyla ir buitinio pobūdžio konfliktai, dėl kurių buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Šalių teigimu, įvairios komisijos, kurios sprendžia jų skundus ar ginčus, paskutiniu metu atvyksta tik su policijos palyda. 2019 m. rugsėjo 9 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu dėl blogos tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklės buvo uždrausta juo naudotis bei rekomenduota kuo skubiau tarp bendraturčių (trečiojo asmens ir atsakovės) pasirašyti jungtinės veiklos sutartį akte nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau dėl konfliktiškų santykių tas iki šiol nėra padaryta ir nėra jokių objektyvių prielaidų, kad tai bus padaryta ateityje. Situacijos nepakeistų ir atsakovės nurodomas naudojimosi tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymas, nes tokiu atveju visus jo valdymo, naudojimo klausimus reikėtų spręsti bendru sutarimu, kas šiuo metu nėra įmanoma.

60. Atsižvelgiant į tokius sudėtingus šalių tarpusavio santykius, nagrinėjamu atveju pritartina trečiojo asmens argumentams, kad bendrai priklausančio daikto valdymas ir naudojimas, jo neatidalijant natūra vienam iš bendraturčių, šioje konkrečioje situacijoje realiai faktiškai yra neįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, labiau tikėtina, kad būtų užprogramuoti nauji ginčai ateityje dėl šio turto valdymo ir naudojimo, kas visiškai nepalengvintų kiekvienos iš savininkių teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo, nors būtent to yra siekiama nagrinėjamoje byloje, o priešingai – dar labiau apsunkintų. Būtent dėl šios priežasties (šalių tarpusavio nesutarimų, blogėjančių tarpusavio santykių) trečiasis asmuo ir pakeitė savo poziciją, pagal kurią 2013 m. ir 2019 m. trečiasis asmuo siūlė atsakovei perleisti jai priklausančią 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Be to, jeigu atsakovei toks trečiojo asmens pasiūlymas dėl turto atidalijimo būtų tikęs, būtent jai priskiriant 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė turėjo net dvi galimybes pasinaudoti šiuo pasiūlymu, tačiau to nepadarė, o teismui priėmus priešingą sprendimą šioje dalyje, jį ginčija.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių atsakovės ir trečiojo asmens konfliktų kilimui; sprendimas priimtas siekiant bendraturčių (atsakovės ir trečiojo asmens) interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovaujantis proporcingumo principu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atidalijus ginčo pastatus (tvartus) būtent tokiu būdu, kiekvienai iš bendraturčių šie pastatai sudarytų kompaktišką ir vientisą pastatų kompleksą, kas šioje situacijoje labiausiai atitiktų proceso šalių interesus, nes palengvintų ir supaprastintų kiekvienos iš savininkių teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir leistų išvengti ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių ateityje dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų tarpusavio santykių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šios atsakovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo dalies motyvacijai. Teismo sprendimas šioje dalyje yra pakankamai išsamiai, objektyviai, aiškiai, logiškai motyvuotas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, plačiau jų nekartoja. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog statinių kompleksai yra vienas nuo kito atskirti, neturi jokių bendrų konstrukcijų, todėl teismo parinktas ir sprendimu patvirtintas minėtų statinių (tvartų) atidalijimo būdas ateityje leis realiai išvengti tarp šalių ginčų bei nesutarimų arba bent jau iki minimumo sumažins jų kilimo galimybę.

62. Dėl atsakovės argumento, kad toks statinių atidalijimo būdas užprogramuos ginčus dėl žemės sklypo dalies, esančios po tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji priskirta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ tik trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo pažymėjo tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos šiam sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos bei apsaugos zonos, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie atsakovės nurodomą įregistruotą faktą, kad po tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo valdo visą žemę. Tokius trečiojo asmens duomenis patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Klaipėdos r. sav., yra bendro 1,0202 ha ploto ir jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei – 3212/10202 dalys, trečiajam asmeniui – 3093/10202 dalys, D. V. – 3897/61212 dalys, G. S. – 3897/61212 dalys, ieškovui – 15588/61212 dalys. Be to, yra pagal registro duomenis, yra pastaba, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. išvadą žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Taigi, atsakovės argumentas dėl žemės sklypo dalies po tvartu yra nepagrįstas. Taip pat sutiktina su trečiojo asmens argumentu, jog net jei tokia situacija realiai egzistuotų, tai nebūtų kliūtis atidalinti šį statinį, kaip ir kitus, natūra, nes po atidalijimo yra galimybė, nekeičiant turimų nuosavybės teisių dalių į žemę, patikslinti atskirai ir bendrai naudojamų sklypų dalis tiek po statiniais, tiek ir neužstatytus plotus.

63. Trečia, atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju ieškovas, patikslintu ieškiniu pareiškęs alternatyvius reikalavimus: (I) dėl ginčo pastatų atidalijimo ir (II) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo savo valia prisiėmė riziką, jog vienas iš reikalavimų, net ir esant pagrindui tenkinti kitą reikalavimą, bus pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismui visiškai atmetus (II) alternatyvųjį ieškinio reikalavimą, (I) alternatyvų ieškovo reikalavimą tenkinus tik iš dalies, ir nusprendus, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti 67 proc., nebuvo visiškai jokio pagrindo spręsti, kad patenkinta ir 67 proc. ieškinio reikalavimų, nes tokia išvada prieštarauja ne tik CPK 93 straipsniui ir 143 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams, bet ir elementariai logikai. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškovo naudai priteisti išlaidas už advokatės pagalbą parengiant 2022 m. vasario 20 d. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes nurodytas skundas buvo atmestas, bei tariamą dalyvavimą kadastriniuose matavimuose, nes į bylą nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, taip pat 158,20 Eur išlaidas VĮ „Registrų centras“, nes atitinkamas administracine tvarka teiktas ieškovo prašymas buvo atmestas (CPK 12, 93, 178, 185 straipsniai).

64. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje pagal ieškovo apeliacinį skundą naikintinas ir perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nesprendžia, nes priklausomai nuo pirmosios teismo sprendimo priėmimo dėl ginčo esmės, šių išlaidų paskirstymas gali keistis.

Dėl kitų argumentų

65. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atidalinta malkinė, sandėlis ir šiltnamis, naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat ne visiškai tinkamai taikė ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į bylos aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų rinkimas, tyrimas ir jų vertinimas šioje dalyje reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kadangi sandėlis ir šiltnamis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui ir atsakovei, tačiau ir trečiajam asmeniui, byla šioje dalyje negali būti išskirsta tik dėl ieškovo ir atsakovo tarpusavio ginčo dėl šių pastatų, ir klausimas iš esmės šioje dalyje spręstinas dėl visų sandėlio ir šiltnamio bendrasavininkų.

67. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas kitą skundžiamo sprendimo dalį, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs kitą pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, konstatuoja, kad ją panaikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ginčas nėra iki galo išsprendžiamas ir dalis ginčo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai ir bylinėjimosi išlaidų patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje teisminio proceso stadijoje nesprendžiamas ir paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Priimti naujai pateiktus trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, N. L. įrodymus.

Atisakyti priimti atsakovės I. K. naujai pateiktus įrodymus ir grąžinti juos atsakovei I. K. (jos atstovui) (DOK- (duomenys neskelbtini) ir DOK- (duomenys neskelbtini)).

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) atidalinti pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1p, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančias 2/3 dalis šio pastato, ir ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją 160,66 Eur; 2) atidalinti pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją 57,66 Eur, trečiajam asmeniui N. L. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją – 115,33 Eur; 3) atidalinti pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1ž, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš ieškovo P. J. jam priklausančią 1/6 dalį šio pastato, priteisiant natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L. jai priklausančią 1/3 dalį šio pastato, o ieškovui P. J. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją 33,49 Eur, trečiajam asmeniui N. L. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją 66,99 Eur, ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.