Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-18-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-08-09
Bylos Nr.: 2A-18-796/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: G. S., N. L., P. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: D. V., valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Klaipėdos miesto 3-iasis notarų biuras, Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras, Klaipėdos rajono 3-iasis notarų biuras, Palangos miesto 2-asis notarų biuras, Klaipėdos miesto 9-asis notarų biuras
Advokatai: Rimvydas Paulauskas, Dalius Vaičiulis, Ligija Marcinkienė

Civilinė byla Nr. 2A-18-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01054-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.3; 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,atsakovėms G. S., N. L. ir jų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,atsakovui P. J. ir jo atstovei advokatei Ligijai Marcinkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovų G. S., N. L. bei P. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinės teismas) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams N. L., G. S., P. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys D. V., valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, Klaipėdos miesto 3-iasis notarų biuras, Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras, Klaipėdos rajono 3-iasis notarų biuras, Palangos miesto 2-asis notarų biuras, Klaipėdos miesto 9-asis notarų biuras, dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovės N. L. priešieškinį ieškovei I. K., atsakovams G. S., P. J., trečiasis asmuo D. V., dėl nuosavybės teisių į statinius nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą, kuriuo buvo nuspręsta įregistruoti A. Z., A. S., Z. J. vardu statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane lAlp, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1p, pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 8I1ž; 2) panaikinti šiuos sandorius: 2012-12-20 dovanojimo sutartį Nr. JD2868, pagal kurią P. J. įgijo neatlygintinai 5/6 dalis pastato – malkinės (5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-01-13 mainų sutarties Nr. JD102 dalį, pagal kurią N. L. įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis pastato – tvarto (4I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-09-24 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VM9-5575 dalį, pagal kurią N. L. įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (lAlp), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – tvarto (2I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – tvarto (3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – tvarto (4I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato – šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JD-1188 dalį, pagal kurią atsakovė G. S. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo (1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – tvarto (2I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – tvarto (3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – tvarto (4I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-15 nuosavybės teisės liudijimo Nr. JD-1186 dalį, pagal kurią P. J. įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį malkinės (5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti nuosavybės teisę į statinius: N. L. į 1/4 dalį gyvenamojo namo (lAlp), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/6 dalį tvarto (3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį tvarto (4I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/3 dalį šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); G. S. į 1/2 dalį gyvenamojo namo (1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/6 dalį tvarto (2I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalį tvarto (3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); P. J. į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 2/3 dalį malkinės (5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti ieškovės I. K. nuosavybės teisę į statinius: 1/3 dalį gyvenamojo namo (1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto (2I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto (3I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto (4I1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į malkinę (5I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į šiltnamį (8I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti 2012-10-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymą Nr. V9-74, kurios pagrindu N. L. įgijo papildomai nuosavybės teisę į 1/4 dalį tvarto (10I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti ieškovės I. K. teisę į 1/12 dalį tvarto (10I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįskaitant jos turimos 1/4 dalies; 7) priteisti ieškovei I. K. nuosavybės teise iš N. L. jos valdomas 2/3 dalis ūkinio pastato (16I1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K. sumokant atsakovei N. L. 78,67 Eur piniginę kompensaciją.Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog jai ir atsakovams N. L., G. S. bei P. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ten esantys pastatai. Ji namo dalį ir ūkinių pastatų dalis įgijo paveldėjimo būdu, (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui A. Z.. Ji 2013-03-31 iš Klaipėdos apskrities valstybinio archyvo gavo 1963-04-28 pastatų perleidimo sutartį su priedais ir tada sužinojo, jog buvęs pastatų savininkas M. M. jos tėvui A. Z. perleido 1/3 dalį gyvenamojo medinio namo, 1/2 dalį mūrinio tvarto ir medinę malkinę. Palyginusi duomenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, jog įregistruotų pastatų dalys neatitinka minėtos sutarties. Paaiškėjo, jog gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo įregistruoti 1994-04-21 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 239-v, visi statiniai įteisinti A. Z., A. S., Z. J., nenurodant priskiriamų dalių. Mano, jog pastatų teisinė registracija atlikta neteisingai, potvarkyje neteisingai nurodyta, jog nėra išlikę statinių dokumentai, nes statinių dokumentai yra išlikę, t. y. 1963-04-28 dovanojimo sutartis, 1993-04-21 Kretingalės apylinkės viršaičio pažyma Nr. 202. Šios aplinkybės Klaipėdos rajono valdybai priimant potvarkį buvo žinomos, todėl šiuo potvarkiu neteisėtai ieškovei priklausančios turto dalys buvo priskirtos atsakovams. Mano, jog 1994-04-21 Klaipėdos rajono valdybos potvarkis iš dalies turi būti panaikintas ir, vadovaujantis 1963-04-28 dovanojimo sutartimi, turi būti įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į šiuos statinius: į 1/3 dalį gyvenamojo namo (1A1p), po 1/2 dalį į tvartus (2I1p, 3I1p, 4I1p), kurie 1963 m. buvo vientisas statinys, ir į visą malkinę (5I1ž), kuri buvo valdoma tik jos tėvo. Be to, jos tėvui 1988-02-14 buvo išduotas leidimas medinio šiltnamio statybai, šis pastatas buvo pastatytas jos tėvo lėšomis ir buvo jos tėvo valdomas, todėl visas šiltnamis (8I1ž) turi būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Pripažinus potvarkį negaliojančiu, iš dalies naikintini sandoriai, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybę į statinių dalis, ir jai priteistinos jai priklausančių statinių dalys. Taip pat mano, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės seniūnijos išduota 2012-10-11 pažyma Nr. V9-742 yra neteisėta, nes pažeidžia jos teises. Nurodė, jog jos tėvas A. Z. 1992 m. birželio mėn. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės įsigijo 1/4 dalį tvarto (10I1ž). 1/2 dalimi tvarto disponavo atsakovė N. L., o likusi 1/4 dalis nebuvo padalyta tarp bendraturčių. Priėmus skundžiamą Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-24 potvarkį Nr. 239-v, 1/4 dalis statinio lygiomis dalimis atiteko trims savininkams: A. Z., Z. J. ir A. S.. Atsakovė N. L. pateikė 2012-10-11 seniūnijos pažymą Nr. V9-742, kurioje konstatuota, jog 1/4 dalimi tvarto naudojasi atsakovė N. L., todėl jos pagrindu buvo atlikta likusios statinio dalies registracija atsakovės N. L. vardu. Mano, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įteisinti likusią 1/4 dalį statinio vien savo vardu, nes, be jos, daiktinės teisės į šį statinį priklauso ir dar dviem bendraturčiams, t. y. ieškovei ir bendrai atsakovams P. J. bei G. S.. Ji savo dalies į 1/4 dalį statinio nėra atsisakiusi, todėl atsakovė N. L. be ieškovės valios ir sutikimo įsiteisindama 1/4 dalį ginčo statinio pažeidė ieškovės interesus. Dėl to Kretingalės seniūnijos išduota 2012-10-11 pažyma Nr. V9-742 turi būti panaikinta ir jai nustatyta nuosavybės teisė į 1/12 statinio (10I1ž), neįskaitant jos jau turimos 1/4 dalies. Ieškovė I. K. sutiko su atsakove N. L. dėl joms priklausančio statinio (16I1ž) atidalijimo, tačiau nesutiko, jog jai būtų priteista kompensacija, o jai priklausanti statinio 1/3 dalis atsakovei N. L.. Nurodė, jog šis pastatas buvo pastatytas jos tėvo A. Z. lėšomis, šį pastatą po tėvo mirties faktiškai valdo ji, be to, prie pastato pastatė priestatą, kurį ji taip pat valdo. Atsakovė N. L. niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo šio statinio. Atsakovai N. L., G. S. ir P. J. atsiliepimais į ieškovės I. K. ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 2-asis notarų biuras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog notarė D. C. notare nebedirba, todėl dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nepasisakė, prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.Atsakovė N. L. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra ieškovei I. K. priklausančią 1/3 dalį ūkinio pastato (16I1ž), priteisiant iš jos 39,33 Eur piniginę kompensaciją ieškovei I. K., o ieškovės I. K. priešpriešinį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad ginčo statinys yra pastatytas ant bendro naudojimo žemės, viena jo siena yra sublokuota su ūkiniu pastatu – sandėliu, kuris visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei N. L. ir jos sutuoktiniui, o kita šio statinio siena ribojasi su N. L. priskirto naudotis žemės sklypo dalimi. Ieškovė šioje sklypo dalyje jokių statinių neturi, pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką jai priskirtos naudotis žemės sklypo dalis nesusisiekia su ginčo statiniu ir ieškovė realiai ginčo statiniu nesinaudoja.Ieškovė I. K. atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės N. L. reikalavimu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti jos ieškinį. Atsakovė G. S. atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės N. L. priešieškinio reikalavimu sutiko. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymą Nr. V9-742; atidalyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 16I1ž, priteisti natūra ieškovei I. K. iš atsakovės N. L. jai priklausančias 2/3 dalis ūkinio pastato, o atsakovei N. L. priteisti iš ieškovės I. K. 78,67 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat teismas nusprendė priteisti iš atsakovų P. J., G. S., N. L. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos po 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. K. naudai, o iš ieškovės I. K. priteista 636,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. J., 752,87 Eur atsakovei G. S. bei 241,33 Eur atsakovei N. L.. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos. Pagrindiniai teismo motyvai: 1956-04-26 į (duomenys neskelbtini) sodybą atvyko gyventi trys šeimos: M., S. ir R., kurioms lygiomis dalimis buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į sodybos pastatus. Archyviniai duomenys taip pat patvirtina, jog buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir jos pagrindu A. Z. įsigijo iš M. namą bei ūkinį pastatą ir tapo šio kolūkio kolūkiečiu, tačiau tikslių duomenų, kokias statinių dalis tuo metu A. Z. realiai įgijo, nėra, ūkinėse knygose yra neatitikimų dėl dalių, o patys statiniai nebuvo tuo metu inventorizuoti. Kitam kolūkio nariui S., kaip naujakuriui, lygiomis dalimis su R. ir M. buvo suteikta asmeninėn nuosavybėn sodybos pastatai. Iš byloje surinktų duomenų neabejotinai yra aišku, jog V. R. tuo metu priklausė 1/2 dalis namo, o kitiems bendraturčiams irgi 1/2 dalis namo, tuo tarpu, kokie statiniai ir kokios jų dalys, tikslių duomenų nėra, tik nuosekliai ūkinėse knygose minima, jog jie visi augino gyvulius, todėl neabejotinai turėjo ir naudojosi pastatu – tvartu. Atliekant žemės sklype bendraturčių valdomų ir naudojamų pastatų kadastrinius matavimus, buvo užfiksuoti savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai, esantys prie ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir skirti kiekvienam kolūkiečiui. Todėl labiau tikėtina, jog visiems bendraturčiams priklausė lygiomis dalimis ūkiniai pastatai, kuriuos, jų visų prašymu, buvo leista įteisinti ir įregistruoti. Registruojant šiuos pastatus buvo atsižvelgta į visų bendraturčių pateiktus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau įvertinus tai, jog archyviniuose dokumentuose nėra identifikuoti pastatai, o jų dalys taip pat nuolat kito, todėl galbūt visi bendraturčiai bendru sutarimu nusprendė juos įsiteisinti lygiomis dalimis. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi šie asmenys taikiai sutarė, jokių ginčų tarp jų nebuvo. Tai patvirtino ir ieškovė, jog jos tėvas ir kiti bendraturčiai sutarė, jokių pretenzijų vienas kitam nereiškė. Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirmoji inventorizacija buvo atlikta 1988-06-04, jokių duomenų apie šių namų ir ūkinių pastatų statybą leidžiančius dokumentus nėra, antroji inventorizacija atlikta 1994-06-14. Visi trys bendraturčiai: S., Z., J., siekdami įteisinti savo statinius, kreipėsi į Klaipėdos rajono valdybą su prašymais leisti įteisinti šiuos statinius, nes duomenų, pagrindžiančių šių statinių statybą, neturėjo. Teismas pažymėjo, jog ieškovės ginčijamu potvarkiu nebuvo nustatytos dalys, o juo tik buvo leista visiems bendraturčiams įsiteisinti ir teisiškai registruoti statinius. Z. J., A. Z., A. S. pateikė prašymus leisti „įsisavinti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir šiltnamį“, nenurodė jokių konkrečių dalių, jokių pastatų indentifikavimo duomenų. Kadangi visi bendraturčiai atvyko kartu, visi pateikė prašymus, taip pat prašymai yra visų pasirašyti, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jie susitarė visus statinius įregistruoti lygiomis dalimis. Iš inventorizacinės bylos bei pateiktos eksplikacijos matyti, kokie buvo statiniai, jie buvo inventorizuoti ir, remiantis pateiktais dokumentais, įregistruoti 1994-10-18. Buvo atsižvelgta ir į ieškovės minimą dovanojimo sutartį, ši sutartis patvirtino, jog ieškovės tėvas turėjo nuosavybės teisę į statinius, tačiau joje nurodyti duomenys neatitiko ūkinių knygų duomenų. Teismas padarė išvadą, jog bendraturčiai, eidami ir siekdami įteisinti pastatus, sutarė dėl jų dalių, visi trys patvirtino, jog V. R. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, o dėl kitų dalių raštu savo pozicijos neišdėstė. Tai, anot teismo, leidžia daryti išvadą, jog dėl kitų statinių dalių tarp jų ginčo nebuvo ir jiems buvo aišku, jog jie valdė po lygiai. Teismo vertinimu, pripažinus potvarkį negaliojančiu, susidarytų situacija, jog visi bendraturčiai turėtų įrodyti, kad jų statiniai yra pastatyti teisėtai, tačiau akivaizdu, jog tokių įrodymų nė vienas iš bendraturčių neturi ir jų gauti negalėtų, o tai akivaizdžiai prieštarautų protingumo, teisingumo principams. Ieškovė neįrodė, jog ginčijamas aktas yra neteisėtas, jį priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos tuo metu galiojusios procedūros, įvertinti visi šalių ir kitų kompetentingų subjektų pateikti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teisę į statinius, atsižvelgta į visų bendraturčių išreikštą valią, todėl pripažinti jį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkį Nr. 239-v, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinių reikalavimų panaikinti sandorius: 2012-12-20 dovanojimo sutartį, 2012-01-13 mainų sutarties dalį, 2008-09-24 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, 2008-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, pagal kuriuos atsakovai įgijo nuosavybės teises į ginčo pastatus, bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į šių statinių dalis.Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė ginčija potvarkį, kuris buvo priimtas 1994-04-21. Teismas padarė išvadą, jog apie šį potvarkį ieškovės tėvas žinojo 1994 m., šis potvarkis buvo priimtas ieškovės tėvui kreipusis kartu su kitais bendraturčiais dėl statinių registracijos, ieškovės tėvas parašė ir pasirašė visus dokumentus, išduodant potvarkį buvo įvertinti ieškovės tėvo ir kitų bendraturčių pateikti dokumentai, tarp jų ir 1963 m. dovanojimo sutartis, įregistravus statinius ieškovės tėvui 1994-10-18 buvo išduotas pažymėjimas apie jo vardu registruotus statinius bei jų dalis, taip pat potvarkis buvo išviešintas. Ieškovės tėvas žinojo apie potvarkį, suprato jo pasekmes, duomenų, jog jis buvo ligotas, neveiksnus ar ribotai veiksnus, nėra. Ieškovės tėvas iki pat savo mirties 2010 m. nemanė, jog jo teisės yra pažeistos, jog jo dalys įregistruotos neteisingai, pretenzijų į kitų bendraturčių turtą nereiškė, o tai leidžia konstatuoti, jog jis nemanė, jog jo teisės pažeistos ir jas reikia ginti. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą terminas ginčyti sprendimą baigėsi 1997-04-21, tuo metu ieškovės tėvas dar buvo gyvas. Ieškovei paveldėjus turtą iš tėvo, ieškinio senaties terminas dėl potvarkio ginčijimo neatsinaujino, jis jau buvo pasibaigęs dar esant gyvam jos tėvui. Kadangi pasibaigė įstatyme nustatytas terminas ginčyti šį aktą, ieškovės reikalavimas dėl potvarkio pripažinimo negaliojančiu atmestas, nes pareikštas jau pasibaigus ieškinio senačiai. Teismas konstatavo, jog ieškovei I. K. yra nustatyta nuosavybės teisė į 1/4 dalį tvarto (10I1ž), o atsakovei N. L. nustatyta nuosavybės teisė į 1/2 dalį tvarto (10I1ž). Tvarto (10I1ž) likusi 1/4 dalis nebuvo padalyta tarp bendraturčių, tačiau pagal Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkį Nr. 239-v turėtų priklausyti P. J. (kaip Z. J. paveldėtojui, Z. J. taip pat nebuvo įteisinusi šios dalies), kuris 2008 m. prašė įregistruoti nuosavybės teisę į šio pastato dalį, tačiau 2009-01-09 VĮ Registrų centras sprendimu Nr. 2050/08-S-32 netenkino šio prašymo, nes nebuvo bendraturčių sutikimo. Teismas, įvertinęs tai, jog P. J. gyveno Palangoje, padarė išvadą, jog galbūt jis šia dalimi ir nesinaudojo. Kadangi P. J. neįregistravo likusios pastato dalies, jis negalėjo atsisakyti savo dalies ir perleisti ją N. L., o turėjo pasiūlyti šią dalį įsiregistruoti kitiems bendraturčiams: N. L. ir I. K.. Teismo posėdžio metu liudytojas V. G. (seniūnas) nurodė, jog jei tarp šalių vyksta ginčai dėl dalies naudojimo, jis pažymos neišduoda, taip pat jis nepatvirtino, jog I. K. žinojo, kad jis atvyks dėl tvarto likusios 1/4 dalies faktinio naudojimo. I. K. kategoriškai neigė, jog seniūnui davė sutikimą išduoti N. L. pažymą apie tai, jog N. L. naudojasi šia dalimi. Dėl statinio 1/4 dalies nuosavybės įregistravimo yra ginčas ir šis ginčas gali būti išspręstas tik reiškiant reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nors ieškovė nurodė, jog jai turėtų atitekti 1/12 dalis šio statinio, tačiau duomenų, jog ji faktiškai juo naudojasi, nėra. Teismas įvertinęs tai, jog seniūnas išdavė N. L. 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74 neatsižvelgdamas į visų bendraturčių sutikimą, taip pat tai, kad 1999-09-29 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime ir 2005-05-03 testamente nėra aiškiai nurodyta paveldimo turto dalis, atsižvelgęs į tai, jog P. J. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į ginčo dalį ir negalėjo jos atsisakyti, padarė išvadą, jog 2012-10-11 pažyma Nr. V9-74 išduota neteisėtai, todėl ją panaikino, tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo nustatyti jai nuosavybės teisę į ginčo statinio likusios neįregistruotos dalies 1/12 dalį, nes šalys turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka ir įrodinėti visas CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Dėl ūkinio pastato (16I1ž) atidalijimo teismas pažymėjo, jog šalys ir liudytojai teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovė, jos sutuoktinis ir ieškovės tėvas išdidino šį pastatą. Įvertinęs tai, jog ieškovė ir atsakovė kartu šiuo turtu naudotis negali, abi išreiškė norą atsidalyti, ieškovė nuolat ten gyvena, šiuo pastatu naudojasi, pastatas statytas ieškovės tėvo, prie pastato ji patenka per bendrą kiemą, tuo tarpu atsakovė N. L. gyvena Palangoje, teismo posėdžio metu nurodė, jog šis pastatas jai nereikalingas, juo nesinaudos, jis jai trukdo, todėl, kai bus jai priteistas, ketina nugriauti, teismas nusprendė, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės atsakovei išmokant kompensaciją, o turtą natūra priteisiant ieškovei, yra geriausias ginčo sprendimo būdas. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, jog ieškovė I. K. patyrė 2647,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė N. L. patyrė 1608,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovas P. J. patyrė 1158 Eur advokato pagalbos išlaidas, o atsakovė G. S. patyrė 1368,86 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 45 proc., o priešieškinio reikalavimai 70 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovų priteisė po 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteisė atsakovui P. J. 636,90 Eur, atsakovei G. S. 752,87 Eur, atsakovei N. L. 241,33 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: Jos tėvo A. Z. nuosavybės teisė į ginčo statinius teisėtu dovanojimo sutarties pagrindu įgyta nuo 1963 m. Dovanojimo sutartyje aiškiai įvardytos realiai įgytos statinių dalys. Teismas nepasisakė dėl šios sutarties statuso ir juridinės reikšmės ginčo atveju.Teismo aptartos aplinkybės dėl ūkinių knygų išrašuose nurodyto turto faktinio naudojimo nepaneigia savininko nuosavybės teisių į turtą, kuriuo jis galbūt tuo metu nesinaudojo. Be to, pažymi, kad A. Z. nuosavybės teisę įgijo ne ūkinių knygų išrašų pagrindais, o Klaipėdos rajono valdybos išduoto pažymėjimo pagrindu, kuris apibrėžė, kokie statiniai ir kokia dalis priklausė M. M. šeimai nuosavybės teise. Mano, jog teismas teikė nepagrįstą prioritetą ūkinių knygų išrašams, nes jie galėjo būti netikslūs. Nesutinka su teismo išvada, jog 1994-04-10/12 A. S., A. Z., Z. J. prašė leisti „įsisavinti“ gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir šiltnamį, taip pat visi trys bendraturčiai Klaipėdos rajono valdybai patvirtino, jog 1/2 dalis namų valdos įregistruota Z. J. vardu, mirus kolūkio kiemo nariai V. R.. Nurodo, jog bendraturčių patvirtinimo dėl minėtų faktų nebuvo, vienintelė aplinkybė ta, kad patvirtinimas buvo atliktas Kretingalės apylinkės viršaičio, o bendraturčiams buvo tik pateikta pažyma susipažinti. 1994-03-21 Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės viršaičio pažymoje Nr. 72 nurodyta, jog mirus A. R., įregistruota 1/2 dalis namų valdos Z. J. vardu pagal 1989-09-28 paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad 1967-08-28 A. R. mirus, neatsirado jokio teisinio pagrindo 1/2 dalies ginčo namų valdos įregistruoti Z. J. vardu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog 1994-04-14 Kretingalės apylinkės viršaičio pažymoje Nr. 92 nurodyta, kad ½ namų valdos įregistruota Z. J. vardu jau kitu pagrindu – mirus kolūkinio kiemo narei V. R.. Teismas nevertino fakto, kad V. R. nepriklausė šis turtas po vyro mirties, kadangi ji tik faktiškai toliau gyveno ginčo statinyje, tačiau nuosavybės teisių nebuvo įgijusi, nėra jokių duomenų apie palikimo priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal bylos duomenis, nuo 1956 m. A. R. priklausė tik l/3 namo dalis. Iš ūkinių knygų išrašų matyti, kad V. R. ir po vyro mirties iki 1986 m. valdė tik 1/3 dalį gyvenamojo namo. Teismas nevertino, kad V. R. daugiau nei 30 metų priklausė tik 1/3 dalis namo pagal 1956 m. pažymėjimą, kuriuo nuosavybės teisė buvo suteikta visiems bendraturčiams lygiomis dalimis.Teismas nurodė, kad kita dalis statinio lygiomis dalimis įregistruota A. S. vardu pagal 1956-04-26 sprendimą Nr. 162 ir A. Z. vardu pagal 1963-04-28 dovanojimo sutartį. Apeliantė pažymi, jog A. S. ir A. Z. atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į nuosavybės teisę (dalis) patvirtinančius dokumentus, nors byloje šie duomenys yra pateikti.Taip pat pažymi, jog bendraturčiai prašymus kiekvienas pateikė atskirai ir tik dėl pačių objektų įteisinimo, o ne dalių nustatymo, todėl ir ginčo potvarkis 1994-04-21 turėjo būti priimtas kiekvieno bendraturčio atveju individualiai, atsižvelgiant į jam realiai priklausančios nuosavybės teises, jas patvirtinančius dokumentus. Įteisinus statinius, tik tada nekilnojamo turto registravimo įstaigoje patys statytojai galėjo registruoti nuosavybės teisę į juos, pateikdami registravimo įstaigai prašymą, o ginčo atveju akivaizdu, kad nuosavybės teisė į statinius buvo įregistruota kaip dalinė bendraturčių nuosavybė, nustatant visiems bendraturčiams dalis, neatsižvelgus į nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Apeliantė akcentuoja, jog jos tėvas A. Z. realiai nežinojo turto registravimo įstaigos nustatytų statinių dalių.Taip pat pažymi, jog teismas neteisingai nurodė, kad skundžiamu potvarkiu buvo leista įteisinti savavališką statybą, kadangi potvarkio 17 punkte nėra nurodyta „leisti įteisinti savavališkus statinius“, priešingai, yra nurodyta, kam leidžiama registruoti potvarkyje nurodytus statinius.Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad apeliantė ginčija visą 1994-04-21 potvarkį, nes apeliantė ginčija tik potvarkio 17 punktą bei akcentavo, kad nebuvo atsižvelgta į dovanojimo sutartį bei šiltnamio statybą leidžiantį dokumentą, o tai lėmė neteisingą ginčo statinių dalių nustatymą. Apeliantė laiko subjektyvia ir nepagrįsta teismo išvadą, kad, įvertinus tai, jog archyviniuose dokumentuose nėra identifikuoti pastatai, o jų dalys taip pat nuolat kito, todėl galbūt visi bendraturčiai bendru sutarimu nusprendė juos įsiteisinti lygiomis dalims. Pažymi, kad pagal bylos duomenis statiniai buvo įteisinti tik 1994 m., o visi tuo metu sodyboje buvę statiniai inventorizuoti 1992 m., tad akivaizdu, kad teismas šio fakto nenagrinėjo, o tik pateikė objektyviais duomenimis nepagrįstą poziciją. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2001 m. priimto CK nuostatomis. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties. Pažymi, jog jos tėvui nebuvo žinoma, kad ginčo potvarkiu nebuvo tinkamai įvertinta dovanojimo sutartis, nes pagal archyvinius duomenis ji nebuvo pridėta prie potvarkio, o prie potvarkio pridėtoje apylinkės pažymoje tik paminėta dovanojimo sutartis. Nebuvo atsižvelgta ir į šiltnamio statybą patvirtinančius dokumentus. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad, įregistravus statinius, A. Z. buvo išduotas registracijos pažymėjimas apie jo vardu registruotus statinius ir jo dalis. Pažymi, jog A. Z. išduotame registracijos pažymėjime savininkams priklausančios namo dalys nebuvo nurodytos. Įregistravus ūkinius statinius, A. Z. nebuvo išduoti jokie registracijos pažymėjimai, todėl jis taip pat nežinojo, kokios dalys į ūkinius statinius buvo savininkams įregistruotos. Taip pat apeliantė nesutinka su argumentu, kad jos tėvas iki mirties nemanė, jog jo teisės yra pažeistos, jog jo dalys įregistruotos neteisingai. Pažymi, kad jos tėvas galėjo žinoti tik tai, jog jo paties prašymu 1994 m. sprendimu statiniai buvo įteisinti, tačiau kokie statiniai ir kokios priskirtos jam konkrečiai dalys, nežinojo. Apeliantės tėvui nebuvo žinoma, kad dovanojimo sutartyje nurodytos nuosavybės jis juridiniu požiūriu neteko, kai 1994 m. ginčo potvarkiu buvo įteisinti statiniai, o turėjęs tik jam priklausyti nekilnojamasis turtas buvo padalytas tarp atsakovų.Ieškovė taip pat prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74, kurios pagrindu atsakovė N. L. įgijo papildomai nuosavybės teisę į 1/4 dalį tvarto (10I1ž), ir pripažinti ieškovės teisę į 1/12 dalį šio tvarto (10I1ž). Teismas pažymėjo, jog kadangi dėl statinio 1/4 dalies nuosavybės įregistravimo yra ginčas, ginčas gali būti išspręstas tik reiškiant reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Apeliantė su tokia teismo motyvacija nesutinka, nes, jeigu, teismo vertinimu, ginčo dalimi niekas nesinaudojo, kaip tokiu atveju galėtų būti taikoma įgyjamoji senatis. Apeliantė mano, kad ši dalis Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkiu buvo priskirta A. S., Z. J. ir A. Z.. Šiuo pagrindu ir kilo ginčas, nes seniūnas ginčo pažyma neteisėtai pripažino šią dalį vien tik N. L..Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su ieškovės I. K. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės N. L. ir G. S. su ieškovės I. K. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Apeliaciniu skundu atsakovė N. L. prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta 2012-10-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažyma Nr. V9-74, ir šį ieškovės I. K. reikalavimą atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir dėl jo priimti naują sprendimą – N. L. priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovei N. L. nuosavybės teise natūra I. K. priklausančio 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iš N. L. I. K. priteisti 39,33 Eur piniginę kompensaciją; panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. L. ieškovei I. K. priteista 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei N. L. – priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei N. L. 1608,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei N. L. 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad seniūnijos pažymėjimo išdavimo metu buvo ginčas tarp bendraturčių dėl tvarto 10I1ž 1/4 dalies faktinio naudojimo. Bylos nagrinėjimo metu vienintelė ieškovė I. K. nurodė, jog su ja šio klausimo niekas nederino ir, jos nuomone, jai pagal įstatymus be turimos 1/4 dalies, kuri buvo įregistruota jos tėvo vardu pagal analogišką seniūnijos pažymėjimą, priklauso dar 1/12 dalis šio statinio. Toks ieškovės aiškinimas prieštarauja kitų proceso šalių paaiškinimams – N. L., G. S. ir P. J. patvirtino, kad tvarto 10I1ž 1/4 dalimi naudojosi ir iki šiol naudojasi tik N. L.. P. J. 2012-10-10, t. y. prieš dieną iki seniūnijos pažymėjimo išdavimo, notariškai patvirtintu sutikimu nurodė, jog sutinka, kad N. L. vardu būtų įregistruota nuosavybės teisė. Pažymi, kad A. Z. 2009-03-18 buvo išduotas seniūnijos pažymėjimas Nr. V9-39 apie tai, kad A. Z. faktiškai valdo 1/4 dalį to paties statinio. Tai reiškia, kad jau nuo 2009-03-18 A. Z. nepretendavo į didesnę statinio dalį, nes priešingu atveju nebūtų sutikęs su jam išduotu pažymėjimo turiniu ir jo pagrindu nebūtų įsiregistravęs nuosavybės.Liudytojas V. G. (seniūnas) teismui kategoriškai patvirtino, jog pažymų apie faktinį statinių naudojimą neišduodavo, jei dėl to būdavo ginčai ar nesutarimai. Tai reiškia, kad tiek 2012-10-11 pažymėjimo išdavimo metu N. L., tiek ir 2009-03-18 analogišką dokumentą išduodant A. Z. jokių ginčų tarp bendraturčių nebuvo, abiem atvejais teisingai buvo nustatytas faktinis pastato dalių naudojimas, todėl teismo išvada, jog ginčijamo 2012-10-11 seniūnijos pažymėjimo išdavimo metu šalys nesutarė dėl naudojamų dalių, yra nepagrįsta. Savivaldybių išduotos pažymos yra pagrindas įregistruoti senus statinius viešame registre. Todėl teismas sprendime nepagrįstai pažymėjo, jog nuosavybės teisės nustatymas į likusią 1/4 dalį tvarto 10I1ž yra galimas tik per įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas.Nesutinka su teismo sprendimu ir motyvais dėl ūkinio pastato 16I1ž atidalijimo. Ūkinis pastatas buvo pastatytas iki 1956-04-26 sprendimo, kuris suteikė teisę naudotis gyvenamuoju namu ir kitais statiniais trims šeimoms, priėmimo, o tai reiškia, jog teismo teiginys apie tai, kad jį pastatė ieškovės tėvas, yra visiškai nepagrįstas. I. K. savavališkai pastatyti dar du statiniai trukdo atsakovei N. L. patekti į jai priklausančią ginčo statinio dalį. Kartu pažymi, kad atsakovė, teisme duodama paaiškinimus, būtent ir turėjo omenyje, jog I. K. pastatyti priestatai jai yra nereikalingi ir ji juos nugriautų. Ginčo statinio užstatymo plotas yra tik 12 kv. m Ieškovei priklauso 4 kv. m, o atsakovei L. – 8 kv. m. Jis yra pastatytas ant bendro naudojimo žemės, viena jo siena yra sublokuota su ūkiniu pastatu – sandėliu, kuris visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso L. ir jos sutuoktiniui. Padidinta ūkinio pastato dalis sunkina naudojimąsi sandėliu, priestatai uždengė du sandėlio langus. Ginčo ūkinis pastatas 16I1ž pastatytas ant bendro naudojimo kiemo, kita ūkinio pastato 16I1ž siena ribojasi su L. priskirto naudotis žemės sklypo dalimi. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pakeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme. Iš viso N. L. turėjo 1608,86 Eur išlaidų, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovės N. L. apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovės N. L. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Apeliaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės G. S. ieškovei I. K. priteista 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei G. S. – priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei G. S. 1368,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei G. S. 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: Teismas, paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, jog ieškovės reikalavimai tenkinti 45 proc., o priešieškinio reikalavimai – 70 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra atskleista, kaip teismas apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, t. y., kad ieškinio reikalavimai patenkinti 45 proc., o priešieškinio – 70 proc. Ieškovė reiškė 13 atskirų reikalavimų, iš jų tik du buvo nukreipti į G. S. kaip atsakovę, t. y. reikalavimai panaikinti 2008-04-15 paveldėjimo teisės liudijimą ir panaikinti nuosavybės teisę į 4 statinius. Teismas patenkino 2 ieškovės reikalavimus – panaikino 2012-10-11 seniūnijos pažymą ir priteisė natūra kitai atsakovei N. L. priklausančio statinio 2/3 dalis. Todėl patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro tik 15,38 proc. Taip pat pažymi, jog atsakovės N. L. priešieškinis yra pareikštas ieškovei I. K., juo siekiama išspręsti ginčą dėl statinio, kuris priklauso tik joms, atidalijimo ir kitų proceso dalyvių šis priešieškinis neliečia. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų privalo atlyginti ir atsakovė G. S.. Visi ieškovės reikalavimai, nukreipti prieš atsakovę G. S., teismo buvo atmesti. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovės G. S. apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovės G. S. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Apeliaciniu skundu atsakovas P. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovo turėtas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: Teismas priteisė iš atsakovo P. J. 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. K.. Jis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nes ieškinio reikalavimai, tiesiogiai susiję su jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, buvo atmesti, buvo patenkinta tik ta ieškinio dalis, kuri susijusi su atsakove N. L.. Mano, jog teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus, kurie buvo susiję su juo, neturėjo pagrindo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. K., o privalėjo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti jam iš ieškovės I. K.. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovo P. J. apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsakovės N. L. ir G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovo P. J. apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakovo P. J. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės I. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovų N. L., G. S. ir P. J. apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą rašytinio proceso tvarka, padarė išvadą, jog tam, kad būtų galima atsakyti į visus byloje iškilusius fakto ir teisės klausimus, priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl šalių ginčo, būtinas papildomas byloje fiksuojamų aplinkybių tyrimas ir aiškinimas, o tai geriausiai galima atlikti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, jog tik tiesiogiai išklausius bylos šalių paaiškinimų byloje aktualiais faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo klausimais, atlikus kitus procesinius veiksmus, bus galima padaryti galutines faktines ir teisines išvadas dėl šalių ginčo, šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo bei priimti sprendimą dėl bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė I. K. paaiškino, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti kai kurių jos reikalavimų nesutinka. Ji skundžia 1994 m. potvarkio 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą, kadangi nurodyti statiniai, tarp jų ir gyvenamasis namas bei šiltnamiai, minėtu potvarkiu buvo įteisinti visų trijų savininkų vardu lygiomis dalimis. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad asmeniškai jos tėvo statyto šiltnamio dokumentai yra išlikę, tačiau jis vis tiek padalytas trims savininkams. Taip pat nebuvo atsižvelgta į 1963 m. dovanojimo sutartį. Jos tėvas 1994 m. pasirašė Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės pažymoje dėl namo 1/2 dalies priklausomybės Z. J. dėl to, kad tuo metu buvo du namai, t. y. 1910 m. mūrinis namas ir 1918 m. medinis priestatas. Jos tėvas A. Z. sutiko, kad 1/2 dalis mūrinio namo priklauso Z. J.. Tačiau priėmus skundžiamą 1994 m. potvarkį, abu namai buvo sujungti į vieną namą ir A. Z. teko tik 1/4 abiejų namų. Jos tėvas neskundė potvarkio, kadangi jam buvo išduotas tik registracijos pažymėjimas apie gyvenamojo namo įregistravimą trijų savininkų vardu, nenurodant dalių, o apie ūkinius pastatus registracijos pažymėjimas iš viso nebuvo išduotas, todėl jos tėvas negalėjo žinoti apie nustatytas dalis. Pažymėjo, jog po 1974 m. įvykusio gaisro jos tėvas A. Z. ir A. S. virš savo butų kiekvienas įsirengė mansardas, šios mansardos buvo 1988 m. inventorizuotos, o 1994 m. potvarkiu įtrauktos į bendrą gyvenamojo namo plotą – 255 kv. m. Tačiau į šį plotą nebuvo įtraukta Z. J. palėpė. Ji šiuo metu naudojasi tokiu namo plotu, kiek jos tėvas ir buvo susitvarkęs, per abu aukštus – 77,73 kv. m. Taip pat nurodė, jog skundžiamu potvarkiu vienintelis tvartas (10I1ž) nebuvo padalytas tarp savininkų po 1/3 dalį. 1992 m. statinys buvo bendrovės. Jos tėvas A. Z. 1992 m. nusipirko 1/4 dalį šio pastato, todėl 1994 m. potvarkiu likusi 3/4 dalis turėjo būti padalyta 3 savininkams. Vėliau A. S. įsiregistravo 1/2 dalį šio pastato, o 1/4 dalies niekas nevaldė. Seniūnas, išduodamas skundžiamą pažymą, jos neapklausė. Ginčo ūkinį pastatą (16I1ž) pastatė jos tėvas A. Z.. Kadangi ji gyvena jai priklausančiame name, ji ginčo ūkiniu pastatu naudojasi iki pat šiol. Šis pastatas yra priblokuotas prie L. priklausančio kito pastato (9I1m), taip pat pastato viena siena ribojasi su L. žeme, tačiau prie tos sienos jai eiti nereikia, nieko ten šią dieną daryti nereikia, tačiau jeigu reikėtų, prieiti negalėtų. Kadangi pastato 9I1m langai buvo užkalti, prie jo pristatė dar priestatų, tačiau buvęs savininkas jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė N. L. paaiškino, jog kolūkis buvo suteikęs galimybę naudotis ginčo pastatu 10I1ž. Jos tėvas A. S. 1994 m. išsipirko 1/2 dalį šio pastato, A. Z. turėjo išsipirkęs 1/4 dalį, o 1/4 dalis taip ir paliko, tačiau ja visada naudojosi jos tėvas, ieškovė tai žino. Kai norėjo šią dalį įsiregistruoti, VĮ Registrų centras pasakė, jog reikia kaimynų sutikimo ir seniūno pažymos. P. J. su viskuo sutiko, ji prašė ir ieškovės leidimo, ji pažadėdavo, kad dalysis, tačiau nieko nedarė. Dėl kito ginčo pastato (16I1ž) nurodė, jog jai priklauso šalia esantis pastatas (9I1m), jis griūva, yra avarinės būklės, o kadangi pastatas 16I1ž yra priblokuotas, ji negali tvarkytis savo nuosavybės. Ginčo pastatą 16I1ž statė tiek ieškovės, tiek jos tėvas. Po to A. Z. jį išsididino, pasakė: „mes užgyvensim“. Nors šiuo metu ji gyvena Palangoje, tačiau atvažiuoja į sodybą, tvarkosi, kai susitvarkys, pareis gyventi. Taip pat pažymėjo, jog ji pirmosios instancijos teisme sakė, kad nori nugriauti ne ginčo pastatą 16I1ž, o tą statinį, kurį prisistatė I. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė G. S. paaiškino, jog savo apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų palaiko, o su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas P. J. paaiškino, jog savo apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų palaiko, o su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Parodė, jog ginčo pastatas 10I1ž buvo valstybės, vėliau jį dalimis buvo išsipirkę A. S. ir A. Z.. Pagal taisyklę išsipirkti turėjo būti leista visiems. Kadangi nedidelė dalis liko neišpirkta, jis leido dėl šios dalies dokumentus susitvarkyti N. L., jam tos dalies nereikia.

Dėl Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punkto panaikinimo

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą (t. 1, b. l. 52–58), pagal kurį neišlikus pirminiams statybos dokumentams buvo nuspręsta įteisinti ir leisti statytojams A. S., A. Z., Z. J. teisiškai registruoti pastatus, t. y. (duomenys neskelbtini) esančius 1910 m. statybos gyvenamąjį namą (bendras naudingasis plotas 255,72 kv. m), ūkinius pastatus (užstatymo plotas 367,3 kv. m) bei šiltnamį (priskirtas žemės sklypo plotas 95 kv. m). Taip pat pažymėta, jog pastatai statyti seniai, dokumentai nėra išlikę. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ieškovės I. K. apeliacinio skundo argumentų, kad reikalavimas panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą pareikštas dar nesuėjus ieškinio senačiai. Ginčijamo 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v dalies, kurią ieškovė prašė panaikinti, priėmimo metu galiojo 1964 m. CK, pagal kurio 84 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas bendras 3 metų ieškininės senaties terminas. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis). Pasibaigus šiam įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės I. K. tėvui A. Z. apie 1994-04-21 potvarkį Nr. 239-v buvo žinoma. Tai patvirtina byloje esantis 1994-10-18 Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro A. Z. išduotas registracijos pažymėjimas (t. 1, b. l. 77), kuriame nurodyta, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), remiantis Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkiu Nr. 239-v, įregistruotas nuosavybės teise J. Z., S. A. ir Z. A. vardu. Apeliantė teisi teigdama, jog minėtame registracijos pažymėjime nėra nurodyta, kokia gyvenamojo namo dalis atiteko jos tėvui A. Z., taip pat nieko nenurodoma apie ūkinius pastatus ir šiltnamį. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog A. Z. nemanė, kad jo teisės, priėmus 1994-04-21 potvarkį Nr. 239-v, buvo pažeistos. Pastarasis turėjo teisę ir galėjo bet kada susipažinti su duomenimis apie jam nuosavybės teise tenkančias statinių dalis, jis niekada niekam pretenzijų dėl nustatytų ir įregistruotų statinių dalių nereiškė. Taip pat pažymėtina, jog byloje yra duomenų apie tai, kad A. Z. 2008-04-01, 2009-03-03 bei 2009-03-18 asmeniškai kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymais dėl nuosavybės teisės į atitinkamų tvartų dalis įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tai paneigia ieškovės argumentus apie tai, jog jos tėvas A. Z. buvo prastos sveikatos ir turtinių klausimų pats niekada netvarkė. Be to, byloje esantis Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės 1994-04-14 pranešimas Klaipėdos rajono valdybai (t. 4, b. l. 131) taip pat patvirtina, jog ieškovės I. K. tėvui A. Z. buvo žinoma apie tai, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis įregistruota Z. J. vardu, mirus kolūkinio kiemo narei V. R.. A. Z. šį pranešimą asmeniškai pasirašė, jo neginčijo. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pasirašydamas minėtame pranešime A. Z. sutiko, kad tik 1/2 dalis būtent mūrinio namo priklauso Z. J., o ne 1/2 dalis bendro mūrinio namo ir medinio priestato. Tačiau pažymėtina, jog minėtame Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės pranešime nėra išskirta ir nurodyta, kad Z. J. priklauso 1/2 dalis mūrinio namo, nurodyta, jog jai priklauso 1/2 dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir visi trys bendraturčiai su tuo sutiko asmeniškai pasirašydami. Vadinasi, ieškovės tėvas A. Z. taip pat sutiko, jog 1963-04-28 dovanojimo sutartyje (t. 1, b. l. 42–43) nurodyta informacija per keletą dešimtmečių pasikeitė. Atkreiptinas apeliantės I. K. dėmesys į tai, jog jos ginčijamu Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktu buvo nuspręsta įteisinti ir leisti statytojams A. S., A. Z., Z. J. teisiškai registruoti pastatus – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šiltnamį(-ius), kadangi nebuvo išlikę pirminiai šių pastatų statybos dokumentai, o ne nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Nors ieškovė kategoriškai teigia, jog ginčo šiltnamio (8I1ž) statybos dokumentai yra išlikę, tačiau palyginus ieškovės pateiktus dokumentus – 1985-12-18 sprendimą leisti pasistatyti A. Z. šiltnamį, leidimą statyti šiltnamį, kalkuliaciją, planus (t. 1, b. l. 58–63) bei Nekilnojamo turto registro duomenis, matyti, jog A. Z. 1985-12-18 buvo leista pasistatyti 20 kv. m šiltnamį, darbus pradėti tik turint atitinkamą dokumentaciją ir rajono architekto leidimą, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog ginčo šiltnamis (8I1ž) 1985 m. jau buvo pastatytas (statybos pabaigos metai – 1985 m.), užstatytas plotas 22 kv. m. Todėl galima daryti išvadą, jog ieškovės pateikti šiltnamio statybos dokumentai nėra susiję su ginčo šiltnamiu (8I1ž). Jeigu jie būtų buvę susiję, neabejotina, jog A. Z. juos būtų pateikęs įteisinant pastatus. Taip pat pažymėtina, jog skundžiamu potvarkiu nebuvo nustatyta, koks pastatas, kokia pastato dalis kuriam savininkui atitenka, potvarkiu buvo sudaryta galimybė statinių savininkams atlikti teisinę statinių registraciją viešame registre. Byloje esančiame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo paaiškinime (t. 4, b. l. 9) nurodyta, jog kadangi pateikiant prašymą atlikti teisinę registraciją nebuvo nurodyta, kokie ūkiniai pastatai priklauso kiekvienam iš bendraturčių, ūkiniai pastatai buvo įregistruoti bendrai visiems trims bendraturčiams lygiomis dalimis. Nekilnojamojo turto registro bei Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro Namų valdos techninės apskaitos kortelės (t. 2, b. l. 8) duomenimis, nuosavybės teisė A. Z. į ginčo pastatus buvo įregistruota 1994-10-18, tačiau jis 1994-10-18 įvykusios statinių teisinės registracijos, kurios metu buvo nustatytos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, niekada neginčijo. Pažymėtina ir tai, jog jeigu ginčijamas potvarkis būtų panaikintas, susidarytų situacija, jog visi ginčo pastatų savininkai (įskaitant ir ieškovę I. K.) privalėtų įrodyti, kad jiems priklausantys statiniai buvo pastatyti teisėtai, t. y. jie privalėtų pateikti šių pastatų statybos dokumentus. Akivaizdu, jog to padaryti ginčo šalys neturėtų galimybės, nes iki 1994 m. tokie dokumentai nebuvo išlikę. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės I. K. reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą priėmė iš esmės teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui teisėtai ir pagrįstai konstatavus, jog nėra pagrindo naikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą, teisėtai ir pagrįstai nebuvo tenkinti ieškovės išvestiniai reikalavimai: panaikinti sandorius: 2012-12-20 dovanojimo sutartį Nr. JD 2868, pagal kurią P. J. įsigijo neatlygintinai 5/6 dalis pastato – malkinės (5I1ž); 2012-01-13 mainų sutarties Nr. JD 102 dalį, pagal kurią N. L. įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis pastato – tvarto (4I1p); 2008-09-24 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VM9-5575 dalį, pagal kurią N. L. įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (lAlp), 1/6 dalį pastato – tvarto (2I1p), 1/6 dalį pastato – tvarto (3I1p), 1/6 dalį pastato – tvarto (4I1p), 1/3 pastato – šiltnamio (8I1ž); 2008-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JD-1188 dalį, pagal kurią atsakovė G. S. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo (1A1p), 2/3 dalis pastato – tvarto (2I1p), 2/3 dalis pastato – tvarto (3I1p), 2/3 dalis pastato – tvarto (4I1p), 1/6 dalis pastato – šiltnamio (8I1ž); 2008-04-15 nuosavybės teisės liudijimo Nr. JD-1186 dalį, pagal kurią P. J. įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž), 1/6 dalį malkinės (5I1ž); panaikinti nuosavybės teisę į statinius: N. L. į 1/4 dalį gyvenamojo namo (lAlp), į 1/6 dalį tvarto (3I1p), į 1/2 dalį tvarto (4I1p), į 1/3 dalį šiltnamio (8I1ž); G. S. į 1/2 dalį gyvenamojo namo (1A1p), į 1/6 dalį tvarto (2I1p), į 2/3 dalį tvarto (3I1p), į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž); P. J. į 1/6 dalį šiltnamio (8I1ž), į 2/3 dalį malkinės (5I1ž); pripažinti ieškovės I. K. nuosavybės teisę į statinius – 1/3 dalį gyvenamojo namo (1A1p), 1/2 dalį tvarto (2I1p), 1/2 dalį tvarto (3I1p), 1/2 dalį tvarto (4I1p), į malkinę (5I1ž), į šiltnamį (8I1ž).

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymos Nr. V9-74 panaikinimo ir ieškovės I. K. teisės į 1/12 dalį tvarto (10I1ž) pripažinimo

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74, kuria Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnija pažymėjo, jog tvarto 1/4 dalimi, plane pažymėta 10I1ž, naudojasi N. L.. Atsakovė N. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74, o ieškovė I. K. nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo nustatyti jai nuosavybės teisę į ginčo statinio likusios neįregistruotos dalies 1/12 dalį. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir anksčiau aptarta, jog Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktu buvo nuspręsta įteisinti ir leisti statytojams A. S., A. Z., Z. J. teisiškai registruoti pastatus – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šiltnamius. Kad tai apėmė ir ginčo ūkinį pastatą, plane pažymėtą 10I1ž (ankstesnis žymėjimas 10I1m), įrodo Namų valdos techninės apskaitos kortelė (t. 2, b. l. 8). Taip pat nustatyta, jog minėtame 1994-04-21 potvarkyje nebuvo nurodyta, kokia konkreti pastato dalis priklauso kiekvienam iš savininkų. Tai pažymėta ir byloje esančiuose VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimuose (t. 2, b. l. 55, 59). 2008-12-03 prašymu N. L. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įregistruoti 1/2 dalį ūkinio pastato (10I1m). Be kita ko, ji pateikė 2008-12-03 seniūno pažymą (t. 2, b. l. 51), kurioje pažymėta, jog tvarto 10Im 1/2 dalis namų ūkio knygoje Nr. 20, namų ūkio Nr. 728, įregistruota A. S. vardu. Ieškovės I. K. tėvas A. Z. 2009-03-18 taip pat pateikė prašymą (t. 2, b. l. 57) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, kuriuo prašė įregistruoti jo nuosavybės teisę į tvarto 10Ip¹ 1/4 dalį. Be kita ko, pateikė seniūno pažymą Nr. V9-39 (t. 2, b. l. 58), kurioje nurodyta, jog A. Z. nuo 1992 m. naudoja tvarto 10Im 1/4 dalį. Tokiu būdu atsakovė N. L. 2008-12-03 prašymu patvirtino, jog jos tėvas A. S. naudojosi ir valdė 1/2 dalį ginčo ūkinio pastato, o A. Z. 2009-03-18 prašymu patvirtino, jog jis naudojosi ir valdė 1/4 dalį ginčo ūkinio pastato. Darytina išvada, jog bendraturčiai į didesnę dalį ginčo ūkinio pastato nepretendavo ir sutarė, jog likusi dalis, remiantis 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktu, turi priklausyti Z. J. turto paveldėtojams. Byloje yra duomenų, jog P. J. taip pat bandė 2008-12-18 įregistruoti savo nuosavybės teises į dalį ginčo ūkinio pastato (t. 2, b. l. 52). Duomenų apie tai, kad kiti Z. J. turto paveldėtojai būtų pretendavę į ginčo pastatą, juo naudojęsi, byloje nėra. Tačiau P. J. nepavykus įregistruoti savo nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą, 2012-10-10 jis davė notariškai patvirtintą sutikimą (t. 2, b. l. 88), jog sutinka, kad bendraturtė N. L. savo vardu, vadovaujantis 1994-04-21 Klaipėdos valdybos potvarkiu Nr. 293-v, registruotų nuosavybės teises į pastatą, plane pažymėtą 10I1ž. Tokiu būdu P. J. patvirtino, jog atsisako bet kokių savo teisių į ginčo ūkinį pastatą ir kad jam turėjusia atitekti dalimi naudojasi N. L.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovui P. J. davus sutikimą bendraturtei N. L. savo vardu registruoti nuosavybės teises į ginčo pastato dalį, teisėtai ir pagrįstai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnija išdavė ginčijamą 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74, kuria buvo pažymėta, jog tvarto 1/4 dalimi, plane pažymėta 10I1ž, naudojasi N. L.. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažyma Nr. V9-74 išduota teisėtai ir pagrįstai, naikinti ją nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažyma Nr. V9-74, naikintina ir dėl šio ieškovės reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniu skundu I. K. nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo nustatyti jai nuosavybės teisę į ginčo statinio likusios neįregistruotos dalies 1/12 dalį. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, konstatavo, jog šalys turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka ir įrodinėti visas CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Tačiau konstatavus, jog pagrindo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos 2012-10-11 pažymą Nr. V9-74 nėra, daroma išvada, jog nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės teismas dėl šio reikalavimo priėmė teisingą sprendimą, dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ūkinio pastato (16I1ž) atidalijimo ir kompensacijos priteisimo

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė atidalyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 16I1ž, priteisti natūra ieškovei I. K. iš atsakovės N. L. jai priklausančias 2/3 dalis ūkinio pastato, o atsakovei N. L. priteisti iš ieškovės I. K. 78,67 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė N. L. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo priimti priešingą sprendimą – priteisti atsakovei N. L. nuosavybės teise natūra I. K. priklausančio ūkinio pastato 1/3 dalį, o iš N. L. I. K. priteisti 39,33 Eur piniginę kompensaciją. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe gali būti nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).Atidalydamas ginčo ūkinį pastatą ir priteisdamas ieškovei I. K. natūra atsakovei N. L. priklausančią 2/3 dalį šio ūkinio pastato, o pastarajai – kompensaciją, teismas vadovavosi tuo, jog ieškovė nuolat gyvena ten, kur ir yra pastatytas ginčo ūkinis pastatas, ji šiuo pastatu naudojasi, pastatas statytas ieškovės tėvo, prie pastato ji patenka per bendrą kiemą, o atsakovė N. L. gyvena Palangoje, be to, pastaroji teismo posėdžio metu nurodė, jog šis pastatas jai nereikalingas, juo nesinaudos, jis jai trukdo, todėl, kai bus jai priteistas, ketina nugriauti. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra dėl to, jog ieškovei I. K. priklauso 1/3 dalis ginčo ūkinio pastato, o atsakovei N. L. – 2/3 dalis ginčo ūkinio pastato. Iš viso ūkinis pastatas apima 12 kv. m, vadinasi, ieškovei priklauso 4 kv. m, o atsakovei – 8 kv. m. Taip pat, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl naudojimosi šiuo ūkiniu pastatu, šiuo metu juo naudojasi tik ieškovė, tačiau juo naudotis siekia ir atsakovė N. L.. Abi ginčo šalys bendrai juo naudotis negali. Taip pat nustatyta, jog ginčo ūkinis pastatas (16I1ž) yra priblokuotas prie kito L. priklausančio pastato (9I1m), kurį N. L. norėtų remontuoti, tačiau dėl susidariusios situacijos neturi galimybės, nes ginčo pastatą valdo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, jog priėjimas prie ginčo pastato dviejų šonų yra per bendro naudojimo žemę, tačiau prie trečiojo ginčo pastato šono galima patekti tik per N. L. priskirto naudotis žemės sklypo dalį. Ieškovė paaiškino, jog jeigu reikėtų, prieiti prie minėtos sienos ji negalėtų. Taip pat atsakovė N. L. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu tvarkosi namų ūkio valdą ir ateityje planuoja ten gyventi, tad ir naudotis ginčo pastatu. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytas ir atsakovės N. L. interesas naudotis daiktu. Ji taip pat apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ginčo pastato ji neketina nugriauti, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu turėjo omenyje tai, kad nugriautų ieškovės neteisėtai pastatytus statinius, kurie trukdo naudotis jai priklausančiu pastatu 9I1m. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, atsižvelgęs į šalių turimas dalis nekilnojamame turte, konstatuoja, kad atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nagrinėjamu atveju netikslinga ir šis atidalijimo būdas neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, todėl teisėtai ir pagrįstai racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pirmosios instancijos teismas pripažino atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant kompensaciją. Taip pat teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, laikydamasi protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, atsižvelgusi į tai, jog ginčo pastato didesnė dalis priklauso atsakovei N. L., prie vienos ginčo pastato sienos galima patekti tik per jai priskirto naudotis žemės sklypo dalį, į tai, jog kita ginčo pastato siena priblokuota taip pat prie atsakovei N. L. priklausančio pastato 9I1m, pastaroji turi suinteresuotumą ginčo pastatu naudotis, konstatuoja, kad atsakovės siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui – ieškovei – kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ši ieškovės ieškinio reikalavimo dalis atmestina, o atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas, priteistina natūra atsakovei N. L. iš ieškovės I. K. jai priklausanti 1/3 dalis ūkinio pastato (16I1ž), o ieškovei I. K. priteistina iš atsakovės N. L. 39,33 Eur piniginė kompensacija. Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių dėl ginčo pastato 1/3 dalies vertės nekilo.

Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Skundžiamą sprendimą iš dalies naikinant ir iš dalies keičiant, iš naujo paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat įvertinamos ir atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, jog ieškovė ieškiniu iš viso reiškė 13 savarankiškų reikalavimų, t. y.:

panaikinti Klaipėdos rajono valdybos 1994-04-21 potvarkio Nr. 239-v 2 punkto 2 sąrašo 17 punktą (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); panaikinti 2012-12-20 dovanojimo sutartį Nr. JD2868 (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); panaikinti 2012-01-13 mainų sutarties Nr. JD102 dalį (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti 2008-09-24 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VM9-5575 dalį (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti 2008-04-15 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. JD-1188 dalį (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti 2008-04-15 nuosavybės teisės liudijimo Nr. JD-1186 dalį (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti N. L. nuosavybės teisę į statinius (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti G. S. nuosavybės teisę į statinius (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.);panaikinti P. J. nuosavybės teisę į statinius (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); pripažinti ieškovės I. K. nuosavybės teisę į statinius (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); panaikinti 2012-10-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymą Nr. V9-74 (reikalavimas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); pripažinti ieškovės I. K. teisę į 1/12 dalį tvarto (10I1ž) (reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.); priteisti ieškovei I. K. nuosavybės teise iš N. L. jos valdomas 2/3 dalis ūkinio pastato (16I1ž), ieškovei I. K. sumokant atsakovei N. L. piniginę kompensaciją (reikalavimas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc.).

Taigi ieškovės I. K. ieškinys visiškai atmestas. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas ne ieškovės naudai, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovė N. L. priešieškiniu reiškė 1 savarankišką reikalavimą, t. y. priteisti jai asmeninės nuosavybės teise natūra ieškovei I. K. priklausančią 1/3 dalį ūkinio pastato (16I1ž), priteisiant iš atsakovės N. L. piniginę kompensaciją ieškovei I. K.. Reikalavimas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkintas visiškai. Taip pat pažymėtina, jog tenkintas reikalavimas susijęs tik su ieškove I. K., priimtas teismo sprendimas nepalankus tik ieškovei I. K., nei atsakovės G. S., nei atsakovo P. J. teisių ir interesų tai neliečia, todėl atsakovės N. L. pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1608,86 Eur (20 Eur žyminio mokesčio + 1588,86 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą) – priteistinos tik iš ieškovės I. K.. Taip pat remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė G. S. pirmosios instancijos teisme turėjo 1368,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog atsakovė G. S. gynėsi išimtinai tik nuo ieškovės I. K. reikalavimų. Nors atsakovė N. L. priešieškinyje atsakove taip pat buvo nurodžiusi G. S., tačiau jai jokių reikalavimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog atsakovės G. S. pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti tik ieškovė I. K.. Atsakovas P. J. pirmosios instancijos teisme turėjo 1158 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip ir atsakovės G. S. atveju, nustatyta, jog atsakovas P. J. gynėsi išimtinai tik nuo ieškovės I. K. reikalavimų. Nors atsakovė N. L. atsakovu priešieškinyje taip pat buvo nurodžiusi P. J., tačiau jam jokių reikalavimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog atsakovo P. J. pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti tik ieškovė I. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovų N. L., G. S. ir P. J. apeliacinius skundus tenkinus visiškai, jiems iš ieškovės I. K. priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Nustatyta, jog N. L. apeliacinės instancijos teisme turėjo 745,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą + 45,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, t. 5, b. l. 10, 11, 54). Šios išlaidos atsakovei N. L. priteistinos iš ieškovės I. K.. Nustatyta, jog atsakovė G. S. apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, t. 5, b. l. 19, 54). Šios išlaidos atsakovei G. S. priteistinos iš ieškovės I. K.. Nustatyta, jog atsakovas P. J. apeliacinės instancijos teisme turėjo 491 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą + 450 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. 5, b. l. 26, 63, 83). Tačiau pažymėtina, jog atsakovo P. J. apeliacinis skundas susijęs tik su procesinių normų taikymu – bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl toks apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantui grąžintina 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o iš ieškovės I. K. priteistina atsakovui P. J. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta 2012-10-11 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažyma Nr. V9-74, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 16I1ž, atidalijimo, priteisimo natūra bei kompensacijos priteisimo pakeisti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 16I1ž, priteisti natūra atsakovei N. L. iš ieškovės I. K. jai priklausančią 1/3 dalį ūkinio pastato, o ieškovei I. K. priteisti iš atsakovės N. L. 39,33 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei N. L. 1608,86 Eur, atsakovei G. S. – 1368,86 Eur, atsakovui P. J. – 1158 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovei N. L. 745,75 Eur, atsakovei G. S. – 400 Eur, atsakovui P. J. – 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-06-02 Perlo paslaugos terminale sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlvydas Žerlauskas