Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl ginčo esmės

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra besiribojančių žemės sklypų, esančių sodų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini), savininkės.

24. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-356-408/2019 netenkino R. K. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos pareiškimą dėl to, kad 2019 m. balandžio 25 d. M. G. savavališkai išardė tvoros atkarpą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi (bylos Nr.AN2-530-238/2019), išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą (CBP-5667 priedai).

26. Antstolės R. S. 2020 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora iš 12 metalinių žaliai nudažytų stulpų ir prie jų pritvirtinto žalios spalvos metalinio tinklo. Prie tinklo pritvirtinta baltos spalvos danga. Tvoros ilgis 30,40 m, aukštis 1,36 m. Už tvoros, žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuojamas ant žemės gulintis aprūdijęs metalinis tvoros tinklas, tvoros liekanos (nuotraukos Nr. 5, 12, 14, 15). Tvoros ilgis nuo sklypo kampo (prie gatvės su sklypu (duomenys neskelbtini)) iki vartelių 4,72 m. Prieš šią tvoros dalį taip pat guli senas, aprūdijęs metalinis tvoros tinklas (nuotraukos Nr. 16, 17) (CBP-5667 priedas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl įrodymų vertinimo

28. Apeliantė teigia, kad teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs į visas byloje esančias aplinkybes, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus. Taikydamas įrodymų pakankamumo taisyklę teismas vadovavosi tik ieškovės aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, t.y. liudytojos L. R. parodymais, ieškovės pateiktu antstolės R. S. 2020 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas ignoravo atsakovės paaiškinimus, nesivadovavo atsakovės liudytojų V. Č., A. P. ir L. D. parodymais; neapklausė liudytoju A. K., nors atsakovė ir žodiniuose paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad būtent šis asmuo gali patvirtinti, kad ji ieškovės senosios tvoros neardė, kad atliekant kadastrinius sklypo matavimus jis tik pajudino senosios tvoros kelis stulpelius ir nukėlė kelis šiferio lapus. Apeliacinės instancijos teismas neuri pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

30. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įrašu, kuriame pasisakė ieškovė, atsakovė, 2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašu, kuriame apklausti liudytojai V. Č., A. P., L. D., paaiškinimus teikė ieškovė, atsakovė, 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašu, kuriame apklausti liudytojai L. R., Z. P., neturi pagrindo šių asmenų parodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Liudytoja L. R., kuri iki 2020 m. rugsėjo mėnesio buvo sodų bendrijos pirmininkė, dalyvavo tuo metu, kai buvo ardoma ieškovės tvora, t.y. ji paaiškino, kad matė, kai kartu su atsakove buvę asmenys karpė tinklinę tvorą, sukarpytas tinklas gulėjo ant žemės. Liudytojas Z. P., kuris statė tvorą ir yra kaimynas paaiškino, kad atstatė stulpus, kurie buvo iškraipyti, uždėjo tinklą, skardą, tvarkė vartelius. Sietas buvo žolėse. Tvora prieš 2019 m. pavasarį buvo. Liudytojas V. Č. (policijos pareigūnas, teritorijos, kurioje vyko ginčas, įgaliotinis), paaiškino, kad buvo gautas M. G. pareiškimas dėl to, kad R. K. ištraukė matininko riboženklius, kuriais buvo nustatytos M. G. žemės sklypo ribos; administracinė teisena nutraukta, nes suėjo senaties terminas. Kas ištraukė riboženklius nežino. Įvykio dėl tvoros griovimo netyrė ir nežino, ar tvora nugriauta, ar išvirto. Žinoma tik faktas, kad sietas iki šiol stovi nuverstas į M. G. sklypo pusę. Liudytojas A. P., kuris yra MB „Tiksli valda“ vadovas, paaiškino, kad atliko žymėjimus, pažymėjo kampus, kurie buvo nustatyti ankstesniais matavimais. R. K. dalyvavo žymėjimuose. Atliekant ženklinimą, kol buvo matininkas, tvora nebuvo griaunama. Kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 metais, tuomet turėjo būti kviečiami kaimynai. Buvo atlikti žymėjimai, kurie yra Registrų centre. Turėtų atsinaujinti kadastrinius matavimus, jei kyla neaiškumų. Liudytoja L. D., kuri yra atsakovės kaimynė, bendrijos narė, paaiškino, kad matė matininką, tvora nebuvo išgriauta, griovimo nematė. Pirmą kartą išsikvietus matininką paaiškėjo, kad ieškovė užėmusi 80 cm atsakovės žemės sklypo. Kalbėjo su ieškove, ir ji sakė žemės dalies negrąžins. Išardytos, senos nuverstos tvoros nematė. Ieškovė paaiškino, tvora pastatyta prieš 20 metų, pagal kadastrinius matavimus. Tvora „nukentėjo“ dar ir nuo atsakovės sukelto gaisro. Matė kaip buvo griaunama tvora, pagrinde griovė du žmonės, atsakovė vaikščiojo ir nurodinėjo ką daryti. Liudytoja L. D. įvykio metu nedalyvavo. Tarp šalių konfliktai vyksta jau 10 metų. Atsakovei buvo išaiškinta, kad ginčus dėl žemės sklypo ribų galima išspręsti kreipiantis į teismą. Senas tvoros tinklas likęs nugriautas iki šiol. Atsakovė paaiškino, kad atvykusi policija nenustatė tvoros nugriovimo fakto; jei tvora būtų nuversta atvykusi policija būtų mačiusi. Tvorą taip pat nebuvo ketinama sudeginti. Tvoros niekas negriovė. Riboženkliai buvo sudėti du kartus. Matininkas buvo pakviestas dėl to, kad ieškovė pamatytų, kad atsakovei rūpi žemės sklypo riba. Tvora nei nuvirto, nei buvo nugriauta. Pati ieškovė nuvertė senos tvoros tinklą į atsakovės žemės sklypo ribą. Kaip ieškovė nuvertė tinklą nematė. Į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo nesikreipė. Nematė kaip buvo statoma nauja tvora.

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina buvusi ieškovės nurodoma aplinkybė, kad tarp šalių kilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, atsakovė atsivedė žmones ir suorganizavo ieškovės tvoros nugriovimą, nei atsakovės nurodomos aplinkybės – kad tarp šalių kilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, visa ieškovės tvora staiga sugriuvo pati. Tuo atveju, jei tvora buvo nugriauta ne apeliantės iniciatyva, tuomet koks ieškovės tikslas jai pačiai griauti jai priklausančią tvorą ir statyti naują. Nelogiška manyti, kad ieškovė pati suorganizuotų jai priklausančios tvoros griovimą ir tuo pačiu dėl šios priežasties kviestų policijos pareigūnus. Ieškovės kviesta liudytoja buvusi sodų bendrijos pirmininkė parodė, kad jai ieškovė paskambino, pamačiusi tvoros griovimą, ir pasiteiravo, ar kviesti policiją. Liudytoja taip pat nurodė, kad atvykusi į vietą matė keturis vyrus, moterį ir atsakovę. Matė, kaip du vyrai ardo ieškovei priklausančią tvotą. Atvykus policijos pareigūnams, tvoros ardymo darbus nutraukė. Atsakovės kviesti ir apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl tvoros ardymo darbų. Liudytojas A. P. nurodė, kad tik atliko apeliantės žemės sklypo ribų žymėjimus. Liudytojas V. Č. konflikto metu nedalyvavo. Liudytoja L. D. nematė, kas ardė tvorą. Apeliantė nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų, kad tvora buvo pastatyta prieš 20 metų, atsižvelgiant į šiai dienai galiojančius Registrų centre įregistruotus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir kad tvora buvo iki 2019 m. balandžio 25 d. (CPK 178 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės procesiniais dokumentais ir juose suformuluotais prašymais (DOK-45158 atsiliepime į ieškinį nėra prašymo apklausti liudytojus, DOK-57789 triplike yra prašymas apklausti liudytoją V. Č., DOK-91542 – prašymas apklausti L. D., DOK-116186 – prašymas apklausti A. P., DOK-53136 – prašymas apklausti A. P., DOK-95035 ir DOK-113408 – prašymai apklausti V. Č., DOK-2636 – prašymas pakartotinai apklausti A. P., L. D.), nenustatė, kad apeliantė ar jos atstovė butų teikusi prašymą liudytoju apklausti A. K.. Teismo posėdžiuose 2020 m. liepos 14 d., 2021 m. spalio 25 d., 2022 m. sausio 13 d. prašymų teikimo stadijoje nebuvo teiktas prašymas dėl minėto liudytojo apklausos. Remiantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, šalys pačios pasirenka, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų į reikalavimus faktinį pagrindą.

35. Apeliantė nesutinka teismo atliktu antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimu, teigia, kad nuotraukose aiškiai matosi neišardyta sena tvora.

36. Antstolės R. S. 2020 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatyta tvora iš 12 metalinių žaliai nudažytų stulpų ir prie jų pritvirtinto žalios spalvos metalinio tinklo. Prie tinklo pritvirtinta baltos spalvos danga. Tvoros ilgis 30,40 m, aukštis 1,36 m. Už tvoros, žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuojamas ant žemės gulintis aprūdijęs metalinis tvoros tinklas, tvoros liekanos (nuotraukos Nr.5, 12, 14, 15). Tvoros ilgis nuo sklypo kampo (prie gatvės su sklypu (duomenys neskelbtini)) iki vartelių 4,72 m. Prieš šią tvoros dalį taip pat guli senas, aprūdijęs metalinis tvoros tinklas (nuotraukos Nr.16, 17) (CBP-5667 priedas).

37. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto antstolės R. S. 2020 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitos bylos medžiagos nustatė, kad tarp šalių kilus konfliktui, ginčo tvora buvo nugriuvusi arba buvo nugriauta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino ne tik šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet ir kitus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Priimdamas sprendimą, teismas vertino įrodymų visumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savitai interpretavo į bylą pateiktą antstolės faktinių aplinkybių protokolą.

38. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantei, ar, kad priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

39. Apeliantė ginčija teismo išvadą, kad ieškovė civilinėje byloje įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Ieškovė kreipėsi su skundu į policiją dėl to, kad atsakovė savavališkai nugriovė tvorą, policija priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi byloje Nr. II-356-408/2019 ieškovės skundą atmetė, nes nenustatė M. G. padarytos akivaizdžios turtinės žalos R. K.. Kauno apygardos teismas byloje Nr. AN2-530-238/2019 minėtą apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nenustatyti apeliantės veiksmai, kaip viena iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Pažymėtina, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-757/2014). Tai reiškia, kad esant nustatytam žalos padarymo faktui, neteisėtiems asmenų veiksmams ir jų kaltei, nepriklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, nukentėjęs asmuo turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą.

41. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-356-408/2019 netenkino R. K. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjos pareiškimą dėl to, kad 2019 m. balandžio 25 d. M. G. savavališkai išardė tvoros atkarpą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi (bylos Nr.AN2-530-238/2019), išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą (CBP-5667 priedai). Tiek 2019 m. spalio 10 d., tiek 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyse nurodoma, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. G. padarė administracinį nusižengimą. Tačiau teismai nustatė, kad tarp R. K. ir M. G. dėl ginčo žemės sklypo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

42. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė civilinėje byloje įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais pasisakoma dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo nevertina ir nepasisako dėl sprendimo dalies, kuria ieškovei iš apeliantės priteista 595,26 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45. Apeliacinės instancijos teisme apeliantę atstovavo advokatas R. L. remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VTGPT) Kauno skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (DOK-33475), kuriuo apeliantė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 50 procentų.

46. VTGPT Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (DOK-22691) nurodyta, kad valstybei turi būti priteista 250 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2022 m. vasario 28 d. sprendimą.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 50 proc., sprendžia, jog iš atsakovės valstybei priteisiama 125 Eur, o likusi išlaidų dalis apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.