- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2-46-615/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04354-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Živilei Užkurytei, Mildai Gailiūtei, Vilmai Mikelionienei, Jurgitai Radauskaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai, argumentai ir atsikirtimai.
1. Ieškovė teismo prašo iš atsakovės M. G. priteisti 595,26 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei R. K., ir (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei, atsakovė M. G. nesuderinusi su ieškove nusprendė atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nors žemės sklypo planas ir matavimai buvo atlikti dar 1996 m. Tuo tikslu atsakovė pasikvietė matininką, kuris jai nurodė, jog jos sklypo riba yra neteisingai nustatyta, todėl turi būti perkelta į ieškovės sklypo dalį, taip sumažinant ieškovės sklypo plotą. Dėl to, atsakovė savavališkai, be ieškovės sutikimo ir net jos neįspėjusi išardė (nugriovė) sklypus skiriančią tvorą priklausančią ieškovei R. K. Dėl tokių savavališkų atsakovės veiksmų ieškovė kreipėsi į policiją, kuri priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos bylos pagal R. K. pareiškimą, šį nutarimą apskundus Kauno apylinkės teismui, policijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir ieškovės skundas buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 11-356-408/2019). Ieškovei apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį Kauno apygardos teismas atmetė R. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. AN2-530-238/2019). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, todėl jis turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš pridedamo antstolės R. S. 2020-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų — fotonuotraukų, tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pastatyta tvora iš 12 metalinių žaliai nudažytų stulpų ir prie jų pritvirtinto žalios spalvos metalinio tinklo, prie kurio pritvirtinta baltos spalvos danga. Už tvoros, sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ant žemės gulintis metalinis tvoros tinklas ir buvusios tvoros liekanos. Būtent fotonuotraukose užfiksuotas gulintis metalinis tvoros tinklas ir tvoros liekanos yra buvusi tvora, kurią išardė atsakovė M. G. Kadangi atsakovė išardė ieškovei priklausančią tvorą, ieškovė buvo priversta kreiptis į meistrą, tikslu atstatyti tvorą, kuri skirtų sklypus. Šiuos darbus sutiko atlikti sodo kaimynas Z. P., dėl to tarp ieškovės ir Z. P. buvo pasirašyta sutartis dėl tvoros atstatymo. Ieškovė Z. P. už tvoros atstatymą – betonavimą, tvoros stulpų tvirtinimą ir suvirinimą sumokėjo 450,00 Eur. Taip pat patyrė išlaidų, susijusių su statybinių medžiagų ir tvoros komponentų pirkimu. Iš viso ieškovė patyrė 595,26 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000,00 Eur. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės savavališkų veiksmų patyrė daug streso, sutriko jos širdies ritmas, pradėjo kristi svoris, suprastėjo miego ritmas, ieškovė neteko apie (duomenys neskelbtini) svorio. Ieškovė turėjo papildomų rūpesčių dėl naujos tvoros pastatymo, turėjo prašyti pagalbos kitų asmenų, kadangi pati neturėjo jėgų ir sveikatos tvorai pastatyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė savo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi tik kaip sodyba, o ieškovė savo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuolat ir kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl ieškovei yra itin svarbu, kad jos sklypas būtų tinkamai aptvertas ir ieškovė jaustųsi saugi, nes name gyvena viena. Ieškovė nurodė, kad pagal dabartinius kadastrinius matavimus, ieškovės tvora stovi jai priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovės interesų nepažeidžia. Tai, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl jos manymu neteisingų kadastrinių matavimų ištaisymo galės patvirtinti ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė L. R. Pirmininkei taip pat yra žinoma, jog būtent atsakovė ir jos atvesti asmenys nugriovė ieškovės tvorą, kadangi ji pati matė kaip vyko griovimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime, triplike, teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų. Atsakovė dar tada, kai ieškovė pirmą kartą pasistatė tvorą, buvo įsitikinusi, jog tvoros dalis yra atsakovei priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovė prašė ieškovės nukelti tvorą į savo teritoriją. Dėl pastatytos tvoros, kurios dalis yra atsakovės žemės sklype, prasidėjo kelis metus besitęsiantys ginčai. Atsakovė, siekdama parodyti ieškovei tikslias žemės sklypų ribas, kreipėsi į matininkus. Matininkas nurodė, jog reikia atlikti kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi kadastriniai matavimai atlikti labai seniai, todėl neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų. Atlikus kadastrinius matavimus valstybinių koordinačių sistemoje, matininkas į žemę sukalė riboženklius, kurie patvirtino atsakovės argumentus, kad ieškovės tvoros dalis yra atsakovei priklausančioje žemėje. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė buvo pakviesta dalyvauti atliekant matavimus. Matininkas buvo atvykęs tris kartus ir kadastrinių matavimų atlikimas su ieškove buvo derintas, todėl ieškinio argumentas, kad atsakovė nesuderinusi su ieškove atliko kadastrinius matavimus, yra klaidinantis. Kita vertus, atsakovė turi teisę sutvarkyti savo žemės sklypo dokumentus, todėl turi teisę atlikti ir kadastrinius matavimus be ieškovės žinios, tačiau jai pateikiant žemės sklypo ribų planą. Paaiškėjus aplinkybei, jog tvoros dalis yra atsakovės žemės sklype, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl ginčo tvoros iškėlimo iš jai priklausančios žemės sklypo dalies. Tačiau ieškovė, nesutikdama su atsakovei priklausančio sklypo koordinačių nustatymu atlikus minėtus matavimus, kategoriškai atsisakė pati išsimontuoti jai priklausančią tvorą. Pažymėtina, kad ieškovė ne kartą buvo ištraukusi riboženklius iš atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurie žymėjo jo ribą. Dėl to net buvo kviesta policija. Ieškovė atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), užsitvėrė tvorą, vežė žemę, po to uždėjo šiferį. 2019 m. balandžio mėnesį atsakovė išsikvietė matininką, kuris išmatavo sklypo ribas ir vėl įdėjo riboženklius. Vykusių kadastrinių matavimų metu dalyvavo ir A. K., kuris sutiko padėti atsakovei. Matininkui nustačius tikslias atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, A. K. pasiūlė ieškovei pasidaryti naują tvorą, nes dabartinė yra sena, šiferis sutrūnijęs. Ieškovė kategoriškai nesutiko. Pažymėtina, kad ieškovė ištraukė visus matininko sudėtus riboženklius, nepalaukusi kada ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo bus išspręstas teisminiu keliu. Atsakovė teigia, kad ji neišardė buvusios tvoros, tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų. Tą patvirtino ir įvykyje, kuomet matininkas matavo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, dalyvavęs A. K., kuris patvirtino, kad jis tik pajudino kelis stulpelius ir nukėlė kelis šiferio lapus. Po to iš karto buvo iškviesta policija. Kad sena tvora vis dar yra neišardyta patvirtina ir ieškovės prie ieškinio pateiktas antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kurio nuotraukose aiškiai matyti neišardyta stovinti sena tvora. Taigi, pabrėžtina, kad buvusi sena tvora atsakovės iniciatyva nebuvo nugriauta. O ieškovės sprendimas pasistatyti naują tvorą atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje ir dėl to atsiradusios materialinės ieškovės išlaidos, negali būti vertinamos kaip žala atsiradusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų metu, ginčo tvorą sunaikino arba sugadino, tokiu būdu padarant turtinę žalą ieškovei. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog dėl atsakovės veiksmų, neva išardant ginčo seną tvorą, ieškovė patyrė 595,26 Eur dydžio turtinę žalą. Atsakovė nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl neturinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo su atsakove metu jos patirtas stresas bei dvasiniai išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti žymias psichologines ir/ar dvasines bei fizines pasekmes. Pažymėtina, jog atsakovės pateikti medicininių dokumentų išrašai, kuriuose užfiksuotas faktas, jog atsakovė kreipėsi pas gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos būklės, neturint duomenų apie ankstesnę, iki minėtų įvykių buvusią, atsakovės psichologinę ir fizinę būseną, savaime taip pat neįrodo neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovė visuomet stengėsi geruoju sutarti su ieškove, bandė kalbėtis su ja dėl kilusio ginčo, tačiau pati ieškovė šiuo klausimu buvo kategoriška, nesileido į kalbas su atsakove, savo iniciatyva ėmėsi tvoros statybos darbų atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), toje pačioje sodų bendrijoje. Abu nurodyti žemės sklypai yra kaimynystėje ir tarpusavyje ribojasi. Ieškovės aukščiau nurodytu adresu nuolat gyvena. Atsakovė nurodytu adresu būna ne nuolatinai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių iš esmės nėra.
5. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, nesuderinusi su ieškove, nusprendė atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nors žemės sklypo planas ir matavimai buvo atlikti dar 1996 metais. Tuo tikslu atsakovė pasikvietė matininką, kuris neva jai nurodė, jog jos sklypo riba yra neteisingai nustatyta, todėl turi būti perkelta į ieškovės sklypo dalį, taip sumažinant ieškovės sklypo plotą. Kilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, atsakovė, ieškovės teigimu, savavališkai, be ieškovės sutikimo ir net jos neįspėjusi, išardė (nugriovė) sklypus skiriančią tvorą, priklausančią ieškovei. Atsakovė neigia organizavusi ieškovės tvoros griovimą.
6. Šalys civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybės, kad jų sklypus skirianti tvora iki kilusio konflikto buvo. Iš ieškovės į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, tuometinės Kauno apskrities valdytojo administracijos valdytojo (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašo, žemės sklypo ribų plano ir kt.), matyti, kad ginčo tvora buvo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Ieškovės nurodomi duomenys yra įregistruoti VĮ Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre ir kadastre (ko atsakovė neginčijo). Šie duomenys VĮ Registrų centro nėra pakeisti, taip pat nėra nuginčyti teismine tvarka. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad buvo ar yra pradėjusi kokį nors kitą teisminį procesą dėl nurodytų, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų, duomenų nuginčijimo. Priešieškinio šioje byloje atsakovė tai pat nepareiškė. Todėl teismas neturi jokio pagrindo aukščiau nurodytais duomenimis nesivadovauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnis). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad civilinėje byloje yra nustatyta, jog ginčo tvora iki šalių konflikto buvo ir ji buvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotose ieškovės žemės sklypo ribose (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).
7. Iš ieškovės į civilinę bylą pateikto antstolės R. S. 2020-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitos bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių kilus konfliktui ginčo tvora buvo nugriuvusi, arba buvo nugriauta. Kaip jau nurodyta sprendime aukščiau, atsakovė byloje neigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ji (atsakovė) suorganizavo ir įvykdė ieškovės tvoros nugriovimą.
8. Liudytoja L. R., įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir pasirašytinai prisiekusi kalbėti byloje tiktai tiesą, teismo posėdžio metu parodė, kad ji iki (duomenys neskelbtini) buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, šalis žino tik kaip sodų bendrijos nares. Tarp šalių nuo 2019 metų pavasario vyksta ginčai, liudytojai apie tai yra žinoma. Ieškovė paskambino liudytojai, kaip bendrijos pirmininkei ir pasakė, kad atsakovė atsivedė savo komandą ir griauna ieškovės tvorą. Liudytojai nuėjus į ginčo vietą, ji matė kaip du vyriškiai ir dar du jauni vyrai griovė ieškovės tvorą. Atsakovė buvo šalia, bet su liudytoja, kaip sodų bendrijos pirmininke, kalbėtis atsisakė, bėgo į šoną, sakė nenorinti nieko girdėti. Atvykusi policija liudytoją apklausė, ieškovė policijai parodė dokumentus, kad tvora yra ieškovės sklype, o atsakovė policijai jokių dokumentų nerodė, tik blaškėsi ir kažkam skambinėjo. Liudytojai sugrįžus į savo sklypą maždaug po valandos ieškovė jai vėl skambino ir sakė, kad policijai išvykus atsakovės atsivesti žmonės tvorą ir toliau griauna. Sodų bendrijoje yra patvirtintas generalinis sodų teritorijos planas, su jame nurodytais sodų sklypais ir jų matmenimis, šis planas yra įregistruotas. Ieškovė turi galiojantį planą ir jį pateikė atvykusiai policijai. Atsakovė policijai jokio plano nepateikė. Atsakovė yra konfliktinio charakterio žmogus, dėl žemės sklypų ribų konfliktuoja ne vien tik su ieškove.
9. Liudytoja L. R. daugelį metų (iki 2020 metų rugsėjo) buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, su ginčo šalimis nėra susijusi ir jas žino tik kaip sodų bendrijos nares, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ši liudytoja būtų kaip nors suinteresuota ginčo išsprendimu kurios nors iš šalių naudai. Todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti šios liudytojos parodymais, kuriuos ji teismo posėdžio metu davė įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir pasirašytinai prisiekusi kalbėti byloje tiktai tiesą. Tuo tarpu atsakovės prašymu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Č., A. P. ir L. D. parodė, kad tvoros griovimo fakto jie nematė. Tačiau tai, kad paminėti liudytojai patys tvoros griovimo fakto nematė, niekaip nepaneigia liudytojos L. R. parodymų. O liudytojos L. D. parodymai, kad atsakovė, liudytojos vertinimu, neturėtų sveikatos pati tvorą nugriauti, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, viena vertus, liudytoja neturi specialiųjų medicininių žinių atsakovės sveikatos įvertinimui ir išvadai, kita vertus, ieškovė civilinėje byloje ir neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo tvorą fizine prasme griovė pati atsakovė asmeniškai, o ne jos atsivesti asmenys.
10. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; ir kt.). Įvertinęs sprendime aukščiau nurodytus liudytojų parodymas ir rašytinius įrodymus, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia labiau tikėtina buvus ieškovės nurodomą aplinkybę, kad tarp šalių kilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, atsakovė atsivedė žmones ir suorganizavo ieškovės tvoros nugriovimą, nei atsakovės nurodomas aplinkybes, kad tarp šalių kilus konfliktui dėl žemės sklypų ribų, visa ieškovės tvora staiga sugriuvo pati (CPK 185 straipsnis). Todėl pagal nagrinėjant civilines bylas taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pripažintina, kad sprendime aukščiau nurodyta aplinkybė, kuria ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus, civilinėje byloje yra nustatyta.
11. Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodyto paskaičiavimo ir ieškovės į civilinė bylą pateiktų rašytinių įrodymų (rangos sutarties ir kt.), ginčo tvora šiuo metu yra atstatyta ir jos atstatymas ieškovei kainavo 595,26 Eur. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. P., kuris pagal paminėtą rangos sutartį ginčo tvorą ieškovei atstatė, paaiškino kam buvo panaudotos ieškovės pirktos medžiagos. Jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo tvorą buvo galima pilnai atstatyti už mažesnę kainą (specialistų paskaičiavimų, ar kt.), atsakovė į civilinę bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Savo atsikirtimus šioje dalyje atsakovė iš esmės grindė samprotavimais, kad tvorą atstatęs Z. P. už gautą atlyginimą nėra sumokėjęs mokesčių valstybei. Tačiau šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo netenkinti pagrįstų ir teisėtų ieškovės reikalavimų. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad iš neteisėto teisė negali atsirasti, tačiau jokių neteisėtų veiksmų ieškovė nagrinėjamu atveju ir neatliko. Ieškovė yra privatus fizinis asmuo, pati ieškovė jokios ūkinės veiklos nevykdo, jokie teisės aktai nedraudžia ieškovei susirasti asmenį galintį atstatyti neteisėtai nugriautą jos tvorą ir sumokėti šiam asmeniui už atliktą darbą. Kontroliuoti ar darbą atlikęs asmuo nuo gautos pinigų sumos vėliau sumokės pajamų mokestį, pagal teisės aktus yra ne ieškovės o Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiga. Kita vertus, iš paminėtų atsakovės argumentų net nėra visiškai aišku tai, kokius konkrečius veiksmus šiuo atveju galėjo, atsakovės nuomone, atlikti ieškovė. Pavyzdžiui, ieškovei paėmus iš darbus atlikusio asmens rašytinį pasižadėjimą kalendorinių metų gale sumokėti pajamų mokestį, ieškovė pagal teisės aktus ateityje net neturėtų įgaliojimų patikrinti, ar toks pasižadėjimas yra įvykdytas. Todėl teismas konstatuoja, kad jokio teisės aktų pažeidimo ieškovė šiuo atveju nepadarė, kas ir yra aktualu tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Tuo atveju, jeigu atsakovė laiko, kad kokius nors teisės aktų pažeidimus padarė kiti, byloje nedalyvavę, asmenys, pavyzdžiui liudytojas Z. P., ji turi teisę dėl to bendra tvarka kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė į teisminę gynybą, taip pat tai, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Civilinės atsakomybės institutas yra įtvirtintas CK šeštosios knygos XXII skyriuje. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinei atsakomybei atsirasi yra būtini žala, neteisėti atsakovo veiksmai, atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys, tarp žalos ir beteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246-6.249 straipsniai). Įvertinus sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė civilinėje byloje įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei būtinas sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kiti atsakovės nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo netenkinti pagrįsto ir teisėto ieškovės reikalavimo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą yra tenkinamas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
13. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur dydžiu ir prašo priteisti. Kaip jau nurodyta sprendime aukščiau, civilinėje byloje yra nustatyta, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus – neteisėtai nugriovė ieškovės tvorą. Atsakovė civilinėje byloje iš esmės neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame atsakovė neteisėtai nugriovė ieškovės tvorą), ieškovė nuolat gyvena, gyvena viena ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su ieškovės argumentais, kad ieškovei yra itin svarbu ir aktualu, jog ieškovės sklypas būtų aptvertas, jog gyvendama ji jaustųsi saugi. Todėl dėl to, kad atsakovė neteisėtai nugriovė ieškovės tvorą, ieškovė patyrė sukrėtimą, išgyvenimų, nepatogumų, turėjo papildomų rūpesčių dėl naujos tvoros pastatymo. Asmens patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais, yra laikomi neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas patirtos neturinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas aukštesniųjų instancijų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos neturinės žalos dydis nagrinėjamu atveju vertintinas 500 Eur (CPK 185 straipsnis).
14. Ieškinio suma nagrinėjamu atveju buvo 1595,26 Eur. Šiuo teismo sprendimu yra tenkinamas ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės bendrą turtinę ir neturinę žalą 1095,26 Eur dydžio dalis. Todėl skaičiuojant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikytina, kad šiuo teismo sprendimu yra tenkinama 0,69 dalis ieškinio (1095,26:1595,26) (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Ieškinį patenkinus iš dalies (69 procentais), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 69 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 31 procentas.
16. Nustatyta, kad ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 36,00 Eur žyminį mokestį. Į bylą patiekta 2020 m. sausio 17 d. ieškovės ir advokatės Editos Marijos Šlapikienės sudaryta atstovavimo sutartis. Ieškovės atstovė pateikė sąskaitas už teisines paslaugas 1 000,00 Eur sumai, kurias sudaro: 400,00 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; 500,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose; 100,00 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą antstolei R. S.. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys šių sąskaitų apmokėjimą. Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistina 69 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 714,84 Eur (1 036,00 Eur x 69 proc.).
17. Atsakovė į bylą pateikė išrašą iš 2020 m. balandžio 2 d. teisinių paslaugų sutarties sudarytos su advokate Gintare Girdzijauskiene. Atsakovės atstovė pateikė sąskaitas už teisines paslaugas 1 289,00 Eur sumai, kurias sudaro: 302,50 Eur už atsiliepimo surašymą; 302,50 Eur už dubliko surašymą; 242,00 Eur už pasirengimą 2020 m. liepos 14 posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir atstovavimą posėdyje; 242,00 Eur už pasirengimą 2020 m. spalio 21 d. posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir atstovavimą posėdyje; 200,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys šių sąskaitų apmokėjimą. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškinį tenkinus iš dalies atsakovei iš ieškovės priteistina 31 procentas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 399,59 Eur (1 289,00 Eur x 31 proc.).
18. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys viena kitai turi apmokėti bylinėjimosi išlaidas, bei vadovaujantis ekonomiškumo principu, atlikus ieškovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 315,25 Eur (714,84 Eur – 399,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
19. Valstybė šioje byloje patyrė 13,35 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurių 69 procentai ieškinį tenkinus iš dalies, priteisiami valstybei iš atsakovės, t. y. 9,21 Eur. Iš ieškovės šių išlaidų 31 procentas (4,14 Eur) nepriteistinas, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 595,26 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 26 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimą, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio neturinės žalos atlyginimą ir 315,25 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 9,21 Eur (devynių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.