- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-530-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01429-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja N. P. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. K. pareiškimą, kuriame ji teigė, kad 2019 m. balandžio 25 d., apie 11.00 val. M. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m., sodų bendrijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) savavališkai išardė tvoros atkarpą, kuri priklauso jai - kaimyninio sklypo savininkei R. K., su ja nesuderinusi. Šį nutarimą R. K. skundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino R. K. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą ir padarė išvadą, kad Institucijos Veiklos skyriaus tyrėja N. P. priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. K. pareiškimą. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų aplinkybių visuma leido teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo pagrindo. Teismas įvertino liudytojų parodymus, ištyrė bylos medžiagą ir nustatė, kad M. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties. Teismo nutartyje nurodyta, kad M. G. parodė, jog kaimynė R. K. ne kartą ištraukia kuoliukus iš sklypo, dėl to kvietė policiją. 2019 m. balandžio mėnesį ji (M. G.) išsikvietė matininką, kuris išmatavo sklypą ir įdėjo kuolus. Pati pareiškėja (R. K.) užsitvėrė tvorą jos (M. G.) sklypo pusėje, vežė žemę, po to uždėjo šiferį liudytojos pusėje. Liudytoja (M. G.) įsitikinusi, kad tai jos žemė, o pareiškėja (R. K.) mano, kad tai jos žemė, bet liudytoja išsikvietė matininką, kuris ir išmatavo žemę. Teismine tvarka pasidalinti sklypo nebandė. Teismas nutartyje nurodė, kad nenustatė, jog M. G. būtų padariusi kokią nors akivaizdžią turtinę žalą R. K.. Policijos pareigūnų medžiagoje yra liudytojo A. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis buvo M. G. pakviestas atžymėti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registruotas ribas. Atvykęs į nurodytą vietą rado M. G. ir žmogų, kuris buvo pakviestas statyti tvorą. Tačiau peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, rado daug neatitikimų. Pagal Registrų centro duomenis buvo atlikti pirminiai matavimai Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje, kuri šiuo metu jau negalioja ir su kuria šiais laikais jau niekas nebedirba. A. P. sklypo ribas pažymėjo atsisiuntęs duomenis iš Registrų centro duomenų bazės. Registrų centro programėle Geomatininkas atsisiųsta sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P. surašė aktą dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo riboženkliais, sodų bendrijos pirmininkė L. R. patvirtino, kad sodų bendrijos sklypai ribų neatitinka visoje Lietuvoje, todėl šiais klausimais savininkams pasiūlė kreiptis į teismą. Apylinkės teismas įvertino skundo medžiagą ir konstatavo, kad institucija teisingai nustatė, kad tarp šalių yra akivaizdus civilinis ginčas, kurį šalys turėtų spręsti civilinio proceso tvarka, o to daryti šalys net nebandė. Šią teismo nutartį R. K. apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisenoje turi būti įrodinėjami administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Apylinkės teismas neanalizavo jos pateiktų duomenų apie leidimą įsigyti žemės sklypą pagal patikslintas ir suderintas su vyriausiuoju Kauno miesto architektu ribas, kad prie pirkimo - pardavimo sutarties buvo sudarytas žemės sklypo planas, kuriame yra M. G. parašas, rodantis sutikimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pagal šį planą tuomet buvo pastatyta tvora, kuri skiria jų žemės sklypus. Teismas rėmėsi tik kitos šalies liudytojų parodymais, jų neįvertino kritiškai. Apklaustas liudytoju A. K. pripažino, kad jis ėmėsi griauti tvorą M. G. nurodymu ir nurodė, kad pajudino tik kelis tvoros stulpelius ir nuėmė kelis šiferio lapus, tačiau faktinė padėtis buvo visiškai kitokia, kadangi buvo kur kas daugiau išardytos tvoros. Be jokių motyvų teismas konstatavo, kad M. G. kokios nors akivaizdžios žalos pareiškėjai nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. B. prašo palikti Institucijos nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistus ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnį, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Institucija priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, šioje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad M. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjo.
8. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
10. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
11. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikоs civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).
12. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
13. Nagrinėjamu atveju tyrėjos 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškimo patikslinimo metu buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau M. G. veiksmuose nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, o tarp šalių dėl ginčo žemės sklypo ribų yra susiklostę civiliniai santykiai. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir medžiagoje esančių duomenų vertinimą atlikęs apylinkės teismas. Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties matyti, kad joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai nurodyti R. K. skundo atmetimo argumentai, išvados dėl pareiškimuose ir skunduose minimų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas buvo tiriamas – apklausti liudytojai, gauta rašytinė medžiaga, taip pat teismo posėdžio metu teismas papildomai apklausė liudytojus M. G. ir A. K., taip pat R. K., tačiau surinkti duomenys pirmosios instancijos teismui neleido įžvelgti, jog M. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Skunde apygardos teismui R. K. nepateikė naujų, teismo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė tyrėja ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.
14. Esminės pareiškime ir skunduose dėstomos aplinkybės, R. K. tvirtinimu, yra tos, kad M. G. neteisėtai, savavališkai išardė tvoros atkarpą, kuri priklausė jai- kaimyninio sklypo savininkei R. K., tokiu būdu savavaldžiauja, pažeidžiant jos, kaip sklypo savininkės teises. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje išanalizuoti tarp pareiškėjos R. K. ir M. G. susiklostę santykiai dėl ginčo žemės sklypo, išsamiai aprašyti su jais susiję rašytiniai duomenys, todėl apygardos teismas jų papildomai nebekartoja, bei dar kartą juos visus išanalizavęs, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad tarp R. K. ir M. G. dėl ginčo žemės sklypo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Visi bylos duomenys patvirtina ir įrodo, kad Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, jog dėl M. G. veiksmų nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apylinkės teismas nenustatė požymių, kad M. G. būtų padariusi kokią nors akivaizdžią turtinę žalą R. K., todėl patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu padarė išvadą, jog nėra surinkta jokių įrodymų, kad buvo padarytas R. K. skunde nurodytas administracinis nusižengimas. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.
15. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
16. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato nutarimas, tiek Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis paliekami galioti, o R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.