Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja N. P. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. K. pareiškimą, dėl to, kad 2019-04-25, apie 11 val. M. G., gim. 1928 m., sodų bendrijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, savavališkai išardė tvoros atkarpą, kuri priklauso kaimyninio sklypo savininkei R. K., su ja nesuderinusi, tokiais savavališkais veiksmais padarydama nežymią turtinę žalą ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.

Tikslinant 2019-04-25 Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK gautame R. K. pareiškime Nr.0119000203432 minėto įvykio aplinkybes, 2019-05-21 buvo bendrauta su M. G. artimu pažįstamu A. K. kuris nurodė, kad M. G. paprašė atvežti į sodą, nes sode bus permatuojamos sklypo ribos. Pamatavus sklypo ribas, gavosi, kad R. tvora yra M. G. sklypo dalyje, kuri yra jos nuosavybė, todėl bandė tartis su R. K., kad ši pati nusiimtų tvorą, bet R. kategoriškai atsisakė, todėl tvorą bandė perkelti iki sklypo riboženklio. 2019-05-24 bendraujant su amatininku A. P. kuris nurodė, jog peržiūrėjus M. ir R. sklypus matosi, daug neatitikimų, amatininkas paženklino ribas pagal tai, kokios yra registruotos registrų centre, šių sklypų pirminiai matavimai buvo atlikti Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje, kuri šiuo metu yra negaliojanti. Pagal tą pirminę koordinačių sistemą yra nebedirbama. Visi duomenys registrų centre yra patalpinti Valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS 94). Sklypo kampus pažymėjo riboženkliais. Pabendravus su sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, ji nurodė, kad šie konfliktai vyksta jau nuo 2010 metų, bendrija nurodžiusi M. G., kad bendrija šio konflikto neišspręs ir ši kreiptųsi į teismą. Pagal išmatuotas ir nustatytas sklypo ribas, matyti, kad R. K. tvora yra M. G. sklype.

Susipažinusi su Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK VS tyrėjos nutarimu ir R. K. skundu, institucija mano, kad tyrėja teisingai įvertino tyrimo metu gautas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pareiškime pateiktos informacijos patikslinimo metu nustatytos aplinkybės nurodo, jog tai yra civiliniai santykiai, nes R. K. domisi ne tik M. G. asmeniniu gyvenimu, bet ir nesutinka su sprendimais, kurie yra priimti matuojant žemę žemėtvarkininkui. M. G. pagal savo amžių nesupranta esamos situacijos, dėl ko butų baudžiama, nes tvora yra jos žemėje, ką patvirtina amatininkas. M. G. buvo išaiškinta apie atsakomybę dėl savavališkų veiksmų, tačiau minėtu atveju M. G. veiksmuose tyčios neįžvelgta, ji remiasi naujausiais matininkų matavimais, todėl prieita išvados, kad tik civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis, t. y. abipusiu šalių sutarimu gali būti atstatytos pažeistos teisės, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2019-05-25 Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PKVS tyrėjos N. P. priimtą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 19100468768.

Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. ne kartą ištraukia kuoliukus iš sklypo. Dėl to buvo kviesta policija. 2019 m. balandžio mėnesį ji sugalvojo, kad kuoliukų nereikia ir tie kuoliukai greitai dingo. Balandžio mėnesį liudytoja išsikvietė matininką, kuris vėl išmatavo sklypą ir vėl įdėjo kuolus. Pareiškėja užsitvėrė tvorą liudytojos sklypo pusėje, vežė žemę, po to uždėjo šiferį liudytojos pusėje. Liudytoja įsitikinusi, kad tai jos žemė, o pareiškėja mano, kad tai jos žemė, bet liudytoja išsikvietė matininką, kuris ir išmatavo žemę. Per teismą pasidalinti sklypo nebandė.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-04-25 M. G. paskambino ir paprašė pagalbos padėti išsiaiškinti su kaimyne dėl tvoros, sakė, kad dalyvaus matininkas. Kai visi susirinko, matininkas parodė, kur yra sklypo ribos, tačiau sakė, kad reikia, kad dalyvautų kaimynė R., nustatant sklypo ribas reikia jos sutikimo. R. sutiko juos įleisti, todėl buvo pasatyti ribožemiai. Ji sutiko, kad būtų sklypas išmatuotas, bet pasakė, kad tai nieko nereiškia, ji daug pinigų sumokėjo už tvorą. Liudytojas paaiškino, kad tvora sena ir šiferis senas. Jai pasiūlė padaryti naują tvorą savo lėšom, bet ji nesutiko, tada liudytojas pajudino kelis stulpelius, nukėlė kelis šiferio lapus, tada ji iškvietė policiją. R. panaikino visus kuoliukus, nepaliko kol teismas nuspręs. Abiejuose žemės sklypuose tvoros nėra pažymėtos, yra tik sutikimai dėl galinių tvorų, o kraštinių tvorų ten negali būti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja N. P. priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. K. pareiškimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų aplinkybių visuma leido teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo pagrindo.

Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, ištyręs bylos medžiagą nustatė, kad M. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties.

Pati M. G. parodė, kad kaimynė R. K. ne kartą ištraukia kuoliukus iš sklypo, dėl to kvietė policiją. 2019 m. balandžio mėnesį liudytoja išsikvietė matininką, kuris išmatavo sklypą ir įdėjo kuolus. Pati pareiškėja užsitvėrė tvorą liudytojos sklypo pusėje, vežė žemę, po to uždėjo šiferį liudytojos pusėje. Liudytoja įsitikinusi, kad tai jos žemė, o pareiškėja mano, kad tai jos žemė, bet liudytoja išsikvietė matininką, kuris ir išmatavo žemę. Per teismą pasidalinti sklypo nebandė. Liudytojas A. K. parodė, kad pajudino kelis stulpelius ir nukėlė kelis šiferio lapus. Teismas nenustatė, kad M. G. būtų padariusi kokią nors akivaizdžią turtinę žalą R. K.. Policijos pareigūnų medžiagoje yra liudytojo A. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis buvo M. G. pakviestas atžymėti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, registruotas ribas. Atvykęs į nurodytą vietą rado M. G. ir žmogų, kuris buvo pakviestas statyti tvorą. Tačiau peržiūrėjęs M. ir R. sklypus, rado daug neatitikimų. Pagal Registrų centro duomenis buvo atlikti pirminiai matavimai Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje, kuri šiuo metu jau negalioja ir su kuria šiais laikais jau niekas nebedirba. A. P. sklypo ribas pažymėjo atsisiuntęs duomenis iš Registrų centro duomenų bazės. Sklypo kampuose pažymėjo riboženklius (b. l. 10). Registrų centro programėle Geomatininkas atsisiųsta sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), schema (b. l. 11), MB „Tiksli valda“ matininkas A. P. surašė aktą dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo riboženkliais (b. l. 12), sodų bendrijos pirmininkė L. R. patvirtino, kad sodų bendrijos sklypai ribų neatitinka visoje Lietuvoje, todėl šiais klausimais savininkams pasiūlė kreiptis į teismą (b. l. 18).

Įvertinęs skundo medžiagą teismas konstatuoja, kad institucija teisingai nustatė, kad tarp šalių yra akivaizdus civilinis ginčas, kurį šalys turėtų spręsti civilinio proceso tvarka, o to daryti šalys net nebandė.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, patikrinęs šią administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo išvados, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad buvo padarytas pareiškėjos R. K. skunde nurodytas administracinis nusižengimas, kad dėl to būtų buvę būtina pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:19100468768 palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.