Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. patikslintą ieškinį atsakovams E. K., nepilnamečiui asmeniui S. K. (atstovas pagal įstatymą E. K.), J. K., G. V. dėl iškeldinimo, žalos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.2. Dėl sunkios materialinės padėties E. K. vos užtenka lėšų minimaliems jo ir sūnaus poreikiams, tokiems kaip maistas, būtiniausia apranga, apavas, mokykliniai reikmenys, ryšio paslaugos, todėl atsakovas neturi jokios galimybės nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, jau nekalbant apie kito būsto įsigijimą (didelio kiekio reikalingų piniginių lėšų E. K. neturi, o bankai skolinti būsto įsigijimui nesutinka, nes iš jo priverstine tvarka išieškomos skolos kreditoriams).

4.3. Atsakingai įvertindamas atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikį ir teisę į gyvenamąjį būstą, teismas turėjo savo iniciatyva spręsti, ar nėra pagrindo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą atidėti iki S. K. sulauks pilnametystės arba kitam protingam terminui, kaip tai numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis. Nesprendęs šio klausimo teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

4.4. Iš teismo sprendimo motyvų nėra aiškus nurodytų nuostolių priteisimo pagrindas – viena vertus teismas nurodo, kad ieškovas prašo priteisti dalį - 1 896 Eur, jo paties patirtų buto (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio nuostolių, kita vertus minėtą sumą teismas laiko ieškovo negautomis ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuomos pajamomis, dar vėliau Teismas nurodo, kad atsakovas E. K. neatlygintinai naudodamasis ieškovui priklausančiu ginčo butu, gavo naudą, t. y. nepatyrė išlaidų, kurias patirtų asmuo, užtikrindamas savo gyvenamąjį būstą.

4.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje jis yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 49 punktas).

4.6. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovas nepateikė visiškai jokių duomenų (įrodymų) apie siekį nuomoti ginčo butą, ir nuomoti būtent už 474 Eur mokestį, nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešintų siekį išnuomoti butą potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo įkėlęs skelbimus ir siūlymus tam tikruose internetiniuose portaluose apie siūlomą nuomai butą, kad derėjosi su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jo turimą turtą, nors tokią galimybę turėjo.

4.7. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra nurodyta, kad ieškovui išsamiais duomenimis neįrodžius, kad realiai buvo siekiama ginčo turtą išnuomoti, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas įrodė jam padarytos žalos faktą. Ieškovo pateikti kitų nekilnojamojo turto objektų skelbimai ir konsultacija dėl ginčo nuomos kainos nepatvirtina paties žalos atsiradimo fakto realumo, o vertintini žalos dydžio nustatymo klausimo kontekste. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo patiriamus nuostolius negalint išnuomoti ginčo turto, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė savo negautų pajamų realumo, o kartu ir paties fakto, kad atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovo nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-307-230/2020).

4.8. Teismas , jau nepaisant to, kad ieškovas neįrodė tariamai negautų pajamų realumo, neteisingai apskaičiavo ir ieškovo prašomos priteisti žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Apeliantas pateikė įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus prijungia prie bylos.

Faktinės aplinkybės

11. Nustatyta, kad ieškovui L. V. nuo 2022 m. gegužės 18 d. įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022 m. gegužės 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 27 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą E. K., nurodydamas, jog per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos, atsakovas privalo perduoti ieškovui buto, esančio (duomenys neskelbtini) raktus bei išsikraustyti iš minėto buto. A. V. D. 2022 m. birželio 1 d. dokumentų įteikimo aktas patvirtina, kad 2022 m. gegužės 27 d. pranešimas 2022 m. birželio 1 d. įteiktas asmeniškai E. K.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 27 d. pažyma patvirtina, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo E. K., J. K., S. K., L. V., G. V.. Iš byloje pateiktos 2022 m. birželio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 ir 2022 m. birželio 1 d. buto perdavimo – priėmimo akto, nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) L. V. iš nuomotojos D. M. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., buto nuomos mokestis – 840,00 Eur per mėnesį, pradinis užstatas – 1000,00 Eur. Iš pinigų priėmimo kvitų serija 1 Nr. 1, 2, 3, nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) L. V. sumokėjo nuomotojai D. M.: 2022 m. birželio 2 d. – 1840,00 Eur; 2022 m. liepos 2 d. – 840,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 840,00 Eur.

Dėl ginčo

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas ir jo šeimos nariai iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų bei iš atsakovo priteisti ieškovo patirti nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl iškeldinimo

13. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai suteikdamas pirmenybę ieškovo, kaip buto savininko, interesams, nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti sprendimo dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo, vykdymą, dėl ko nebuvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Dėl sunkios materialinės padėties jam nepakanka lėšų minimaliems jo ir sūnaus poreikiams, tokiems kaip maistas, būtiniausia apranga, apavas, mokykliniai reikmenys, ryšio paslaugos, todėl jis neturi jokios galimybės nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, jau nekalbant apie kito būsto įsigijimą. Apelianto argumentai atmestini.

14. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovas byloje įrodė, kad yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas registruotas ieškovo vardu, atsakovai po raginimo iš šio turto išsikelti to nepadarė, tokiu būdu pažeidė ieškovo teisę naudotis turtu, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojasi be teisinio pagrindo. Esant įrodytiems nekilnojamojo turto savininko (ieškovo) teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovai byloje neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto.

16. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai suteikdamas pirmenybę ieškovo, kaip buto savininko, interesams, nevertino aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti sprendimo dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo, vykdymą, dėl ko nebuvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016.).

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

19. Kaip byloje nustatyta, atsakovas be pagrindo ginčo bute gyvena nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Byloje pateiktas 2022 m. gegužės 27 d. pranešimas dėl išsikeldinimo, kuriuo reikalaujama iš E. K. perduoti buto raktus ir išsikraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-467/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovo E. K. ieškinį, kuriuo ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nepakeistą. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-757-459/2024 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovo E. K. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat paliko nepakeistą. Taigi atsakovui jau seniai yra žinoma, kad ginčo turtas yra ne jo, o ieškovo nuosavybė. Atsakovas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, ginčo turte gyvena iki šiol ir atsakovas, žinodamos apie tokią situaciją, nesirūpina kito būsto suradimu, taigi nesirūpina kito gyvenamojo būsto užtikrinimu savo nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina, kad būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis) ir ši pareiga negali būti perkelta ieškovui, taip pažeidžiant ieškovo nuosavybės teisę. Atsakovo nurodytos priežastys dėl ko jis negali surasti kito būsto sau ir savo nepilnamečiam vaikui, nelaikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis tokį atsakovo neveikimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ir objektyviai neturi galimybės išsinuomoti kito būsto. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad tėvams neišgalint užtikrinti vaiko teisės į būstą šią teisę užtikrina valstybė per savo institucijas. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog atsakovas ne tik kad nesistengia ieškoti kito būsto sau ir savo nepilnamečiam vaikui, tačiau sąmoningai siekia vilkinti išsikeldinimo procesą ir gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute nemokėdamas ne tik nuomos mokesčio, tačiau ir už komunalinius patarnavimus, kuriais faktiškai naudojasi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nesant duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą sau ir savo nepilnamečiam vaikui, nėra pagrindo pripažinti, kad yra objektyvi teisinė būtinybė ginti nepilnamečio vaiko interesus atidedant iškeldinimo vykdymą ir taip nepagrįstai suvaržant ginčo nekilnojamojo turto savininko teises.

20. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į procesą neįtraukė vaiko teisių apsaugos tarnybos.

21. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kaip vaiko interesus ginančios institucijos, dalyvavimo nagrinėjamos kategorijos bylose vaidmuo yra pasirūpinti, esant pagrindui, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Šios funkcijos užtikrinimas realiai yra galimas ir sprendimo vykdymo procese, jeigu atsakovas iki to laiko nepasirūpins nepilnamečio vaiko teisės į būstą užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo tenkintas pagrįstai, aplinkybė, jog Vaikų teisių apsaugos tarnyba nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Apeliantas argumentuoja, kad kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-231-684/2024 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai, spręsdami dėl nepilnamečio teisės į gyvenamąją vietą, pagrįstai atidėjo procesinių sprendimų vykdymą, nors abu atsakovai turi nekilnojamojo turto, turi kur išsikelti iš ieškovės gyvenamojo namo, netgi į tą vietovę, kur yra nepilnamečio mokymosi įstaiga. Apelianto argumentai atmestini.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. - iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).

24. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytoje kasacinio teismo byloje teismai nagrinėjo tarp ieškovės, jo mirusio sūnaus faktinės sutuoktinės ir anūko susiklosčiusius ilgalaikius namo, ūkinių pastatų panaudos santykius, taigi nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais nurodytoje byloje.

Dėl nuostolių priteisimo

25. Apeliantas teigia, kad iš teismo sprendimo motyvų nėra aiškus nurodytų nuostolių priteisimo pagrindas – viena vertus teismas nurodo, kad ieškovas prašo priteisti dalį - 1 896 Eur, jo paties patirtų buto (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio nuostolių, kita vertus minėtą sumą teismas laiko ieškovo negautomis ginčo buto (duomenys neskelbtini), nuomos pajamomis, dar vėliau teismas nurodo, kad atsakovas E. K. neatlygintinai naudodamasis ieškovui priklausančiu ginčo butu, gavo naudą, t. y. nepatyrė išlaidų, kurias patirtų asmuo, užtikrindamas savo gyvenamąjį būstą.

26. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo T. 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 23 punktą).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

28. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad 1896 Eur sumą prašo priteisti ir todėl, kad kompensuoti jo realius finansinius praradimus, pačiam asmeniškai, miesto centre, gana brangiai nuomojant kitą butą, nes taip sutapo, kad turimą butą (duomenys neskelbtini) remontuoja ir neturi kur gyventi. Nurodė, kad jeigu E. K. būtų išsikėlęs iš buto, nebūtų tekę jam nuomotis kito būsto. Taip pat nurodė, kad 1896 Eur negautos nuomos suma, priteistina iš E. K., kaip dalinė kompensacija, dengiant jo išlaidas, nuomojant butą (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas nurodė aplinkybes dėl kurių prašė priteisti 1896 Eur sumą.

29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.

30. Kaip byloje nustatyta, 2022 m. birželio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, 2022-06-02 – 2022-08-02 pinigų priėmimo kvitai, patvirtina, kad ieškovas už nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2 520,00 Eur nuomos mokestį už tris mėnesius ir 1 000,00 Eur užstatą, iš viso – 3 520,00 Eur. 2022-08-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad ieškovo nuosavybės teise turimas turtas (duomenys neskelbtini) yra remontuojamas, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir teisėtai priteisė nuostolius, patirtus dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos, nes jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai užėmęs ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, buto (duomenys neskelbtini) remonto metu ieškovas būtų turėjęs galimybę gyventi bute (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas neturėjo galimybės kito buto remonto metu gyventi atsakovo neteisėtai užimtame bute, jis buvo priverstas nuomoti kitą butą, todėl patyrė nuostolių, kuriuos atsakovas turi pareigą atlyginti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 1896 Eur nuostolių priteista iš atsakovo kaip ieškovo patirti nuostoliai dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos.

Dėl CPK 95 straipsnio taikymo

31. Ieškovas prašo taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas ir skirti atsakovui baudą.

32. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus bylos nagrinėjimo metu. Pats skundo padavimas savaime nelaikytinas netinkamu ar nesąžiningu elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas siekė ginti savo teises ir interesus jam prieinamais būdais ir formomis, todėl toks jo elgesys iš esmės negali būti laikomas nesąžiningu bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo apeliantui.

Dėl kitų argumentų

34. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. V. iš atsakovo E. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.