Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai E. K. ir S. K., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą E. K., pateikė patikslintą ieškinį, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė V. D. pardavė iš varžytynių atsakovui L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 61 039 Eur; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo L. V. ieškovui E. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją ir atsakovui L. V. iš atsakovų R. B. ir atsakovės I. B. solidariai priteisti 29 471,35 Eur sumą; 4) taikyti restituciją ir atsakovui L. V. iš atsakovės antstolės A. R. Ž. priteisti 290,61 Eur sumą; 5) taikyti restituciją ir atsakovui L. V. iš atsakovės antstolės V. D. priteisti 2 187,19 Eur sumą; 6) atsakovui L. V. iš atsakovų R. B. ir atsakovės I. B. solidariai priteisti 29 089,85 Eur sumą, kaip žalos atlyginimą arba 6) taikyti restituciją ir atsakovui L. V. iš atsakovo J. K. priteisti 29 089,85 Eur sumą, esančią antstolės A. R. Ž. žinioje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų R. B. ir I. B.. Ieškinio argumentai:

1.1. Nurodė, kad antstolė L. N., o vėliau išieškojimą perėmusi antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0065/19/00872, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojui R. B.; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojui R. B.. Vykdymo proceso metu antstolės areštavo jam priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jį pardavė iš viešųjų varžytynių. 2022 m. gegužės 13 d. antstolė V. D. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2022 m. balandžio 21 d. įvykusiose varžytynėse butas už 61 039 Eur parduotas L. V.. 2022 m. gegužės 30 d. antstolė V. D. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, jog išieškota 61 039 Eur suma paskirstyta taip: 29 089,85 Eur – J. K., 10 356,83 Eur – R. B. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 19 114,52 Eur – R. B. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdymo išlaidos.

1.2. Ieškovo teigimu, varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes parduodant butą iš varžytynių buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 3 dalies norma, numatanti, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su skolininko šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Teigia, jog, pardavus šeimos turtu esantį butą iš varžytynių, buvo pažeistos esminės jo nepilnamečio vaiko S. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisės, o konkrečiai – teisė į gyvenamąjį būstą. Iš varžytynių parduotas butas nuosavybės teise priklausė jam, buvo jo bei jo nepilnamečio sūnaus S. K. vienintelis gyvenamasis būstas, kuris laikytinas šeimos turtu. Kito nekilnojamojo turto neturi. Minėtame bute kartu su juo gyveno (ir iki šio gyvena) jo nepilnametis sūnus S. K., kurį augina ir visais jo poreikiais rūpinasi jis, kaip tėvas. S. K. motina G. V., su kuria nebuvo susituokęs, jau kelerius metus yra išvykusi į Norvegiją, kur gyvena ir dirba, ji su sūnumi bendrauja nuotoliu ir gyvai kelis kartus per metus. Pažymi, kad nors butas viešajame registre formaliai nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas, tačiau šis šeimos turto statuso faktas gali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis, kadangi tiek antstolė V. D., tiek išieškotojas R. B. labai gerai žinojo, kad bute jis gyvena su savo nepilnamečiu vaiku.

1.3. Nurodė, jog civilinės bylos Nr. e2-671-524/2022 ir Nr. e2-5248-998/2023 nėra tapačios, nes nesutampa šiose bylose pareikštų ieškinių šalys bei pagrindai. Civilinėje byloje Nr. e2-671-524/2022 pareiškė ieškinį atsakovui L. V., prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė V. D. pardavė iš varžytynių atsakovui L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 61 039 Eur; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 3) taikyti restituciją ir priteisti atsakovui L. V. 61 039 Eur sumą. Šioje civilinėje byloje Nr. e2-5248-998/2023 pareiškė ieškinį atsakovams R. B., I. B. ir L. V. prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė V. D. pardavė iš varžytynių atsakovui L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 61 039 Eur; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 3) taikyti restituciją ir atsakovui L. V. iš atsakovų R. B. ir I. B. solidariai priteisti 61 039 Eur sumą. Minėtų civilinių bylų pagrindas yra visiškai skirtingas: pirmuoju atveju varžytynių aktas buvo ginčijamas dėl per mažos antstolės nustatytos parduodamo iš varžytynių turto kainos, o antruoju atveju varžytynių aktas ginčijamas dėl to, kad kreditoriams I. ir R. B. priteista su šeimos poreikių tenkinimu nesusijusi skola buvo išieškota iš šeimos turto, nors tai prieštarauja šeimos interesams ir tuo buvo pažeista nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą.

1.4. Teigia, kad skola I. ir R. B. kilo iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintos šių asmenų sudarytos taikos sutarties, todėl, ieškovo teigimu, vertintina, ar I. ir R. B. (kreditoriai) žinojo arba turėjo žinoti, jog taikos sutartimi jo prisiimti įsipareigojimai nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.

1.5. Nurodo, kad jis yra UAB „Poilsis pajūryje“, vykdančios kelionių agentūros ekonominę veiklą, steigėjas ir 80 proc. jos akcijų savininkas bei vadovas, o I. ir R. B. yra įmonių, su kuriomis apie 18 metų UAB „Poilsis pajūryje“ bendradarbiavo, savininkai ir vadovai. Paskutinė įmonė, su kuria UAB „Poilsis pajūryje“ bendradarbiavo, yra I. B., kaip vienintelei akcininkei, priklausanti Rusijoje registruota bendrovė RAB „Balturas“. UAB „Poilsis pajūryje“ su RAB „Balturas“ 2013 m. vasario 1 d. sudarė užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartį, pagal kurią už atlyginimą agentė RAB „Balturas“ įsipareigojo pardavinėti kelionių organizatorės UAB „Poilsis pajūryje“ Lietuvoje organizuojamas keliones Rusijos turistams. RAB „Balturas“ vykdė 100 proc. visų pardavimų, iš jos gaunamos pajamos (Rusijos turistų lėšos, sumokėtos už keliones) buvo vienintelis UAB „Poilsis pajūryje“ pajamų šaltinis. RAB „Balturas“ savininkė I. B. iš savo bei sutuoktinio R. B. asmeninių sąskaitų (laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 28 d.) pervedė į UAB „Poilsis pajūryje“ akcininko ir vadovo E. K. asmeninę sąskaitą apie 285 000 Eur, o E. K. savo ruožtu šias lėšas tą pačią arba kitą dieną pervedė į UAB „Poilsis pajūryje“ sąskaitą ir šios lėšos buvo naudojamos šios įmonės veiklai. R. B. ir I. B. sumokėtos piniginės lėšos buvo skirtos ne E. K., kaip fiziniam asmeniui, ir jo šeimos poreikiams, o juridiniam asmeniui UAB „Poilsis pajūryje“. Šiuo atveju jis buvo tik lėšų perdavimo tarpininkas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi 2016 m. spalio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino, patvirtino tarp R. B. ir I. B. bei E. K. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Būtent šios Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties pagrindu vėliau buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos vykdomosiose bylose ir vykdo antstolė V. D. ir kurių vykdymo proceso metu iš varžytynių buvo parduotas šeimos turtas.

1.6. Ieškovas teigia, kad 2017 m. vasario 28 d., pasirašydamas faktinės situacijos neatitinkančią jam asmeniškai ir jo šeimai itin nepalankią ir nenaudingą taikos sutartį, jis nežinojo apie R. B. ir I. B. apgaulę, naudojamą prieš jį, – jau pradėtus vykdyti nesąžiningos konkurencijos veiksmus prieš UAB „Poilsis pajūryje“ ir ketinimus iš karto po taikos sutarties patvirtinimo nutraukti agentavimo sutartį, taip faktiškai sužlugdant UAB „Poilsis pajūryje“ veiklą 2017 metų turizmo sezonu, apskritai padarant didžiulių turtinių nuostolių ir taip sutrukdant jam įvykdyti taikos sutartį. I. B. RAB „Balturas“ vardu be išankstinio įspėjimo, nenurodžiusi visiškai jokių priežasčių, 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą agentavimo sutartį ir toks agentavimo sutarties nutraukimas yra pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021. Jei E. K. 2017 m. vasario 28 d. būtų žinojęs, kad I. B. 2017m. kovo 31 d. nutrauks ilgametę terminuotą agentavimo sutartį ir R. B. bei I. B. toliau (iki šiol) per savo įmones vykdys nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl to UAB „Poilsis pajūryje“ negaus suplanuotų 2017 metų pajamų ir neteks pajamų ateinančiais metais ir dėl to negalės pervesti jų E. K., kad šis įvykdytų taikos sutarties sąlygas, jis niekada tokios taikos sutarties nebūtų pasirašęs. Ieškovo teigimu, jis aktyviai po taikos sutarties patvirtinimo tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka siekė įrodyti, jog asmeniškai jis jokių prievolių R. B. ir I. B. neprisiėmė, o taikos sutartis buvo sudaryta tik pridengiant R. B. ir I. B. bei įmonių RAB „Balturas“ ir UAB „Poilsis pajūryje“ tarpusavio atsiskaitymus. Taigi, I. ir R. B., kaip kreditoriams, pagal taikos sutartį žinojus, jog asmeniškai faktiškai jokių skolinių įsipareigojimų ieškovas jiems neturi, žinant taikos sutarties pasirašymo aplinkybes, žinant, kad iš taikos sutarties kylantis įsipareigojimas niekaip nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, o priešingai – didžiulis nepagrįstas įsiskolinimas prieštarauja šeimos interesams, taikytina CK 3.85 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti iš šeimos turto išieškoti pagal kreditorių reikalavimus, kai sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.

1.7. Nurodė, kad, antstolei pardavus ieškovo butą iš varžytynių ir atlikus gautų lėšų paskirstymą, atsakovų neteisėti veiksmai buvo realizuoti – atliktas išieškojimas iš šeimos turto pagal sandorį, kuris nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, dėl to buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes jis neteko gyvenamojo būsto. Taigi, I. ir R. B., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą valdantiems sutuoktiniams, kurių naudai vykdomosiose bylose vykdomas išieškojimas, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iš jų priteistinas L. V. padarytos turtinės žalos atlyginimas – 29 089,85 Eur (suma, kuri antstolės buvo paskirta išmokėti sąžiningam kreditoriui J. K. antstolės A. R. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje, 61 039 Eur už butą gauta suma – 29 471,35 Eur iš I. ir R. B., taikant restituciją priteistina suma – vykdymo išlaidos). Jei teismas nuspręstų, kad nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš I. ir R. B., tuomet prašo L. V. priteisti išieškotojui J. K. paskirtą išmokėti 29 089,85 Eur sumą, taip pat nuspręsti, ar yra pagrindas atsakovu į šią civilinę bylą įtraukti J. K., prašant taikyti restituciją, ir šią sumą L. V. priteisti iš J. K.. Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0075/19/00344 medžiaga, matyti, jog minėta suma dėl Rusijos Federacijos subjektams taikomų sankcijų nėra pervesta Rusijos Federacijoje gyvenančiam ir ten banko sąskaitą turinčiam J. K., o yra antstolės A. R. Ž. žinioje.

1.8. Nurodė, kad, pripažinus buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikius restituciją, buto pirkėjui turi būti sugrąžinta visa jo sumokėta už butą suma, atitinkamos dalies išieškojimas laikomas neįvykdytu, taigi, vykdymo išlaidos vykdymo proceso metu negali būti skaičiuojamos ir priteistinos L. V.: iš antstolės A. R. Ž. – 290,61 Eur, o iš antstolės V. D. priteistina 2 187,19 Eur (2 049,50 Eur atlygis + 137,69 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų atliktas paslaugas) (pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą).