Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. patikslintą ieškinį atsakovams E. K., nepilnamečiui asmeniui S. K. (atstovas pagal įstatymą E. K.), J. K., G. V. dėl iškeldinimo, žalos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

12. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovui L. V. nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022 m. gegužės 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-4-19494.

13. Iš byloje pateiktos 2022-06-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 ir 2022-06-01 buto perdavimo – priėmimo akto, nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) L. V. iš nuomotojos D. M. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-12-31, buto nuomos mokestis – 840,00 Eur per mėnesį, pradinis užstatas – 1000,00 Eur.

14. Iš pinigų priėmimo kvitų serija 1 Nr. 1, 2, 3, nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) L. V. sumokėjo nuomotojai D. M.: 2022-06-02 – 1840,00 Eur; 2022-07-02 – 840,00 Eur; 2022-08-02 – 840,00 Eur.

15. Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo (polisas) Nr. GTD37502918, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-06-17 iki 2023-06-09, buvo apdraustas visų rizikų draudimu, draudėjas – L. V., draudikas - Swedbank P&C Insurance AS.

16. Iš byloje pateikto L. V. AB ,,Swedbank“ banko išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-06-16 iki 2022-10-10 draudikui pagal Swedbank P&C Insurance AS sumokėta 34,03 Eur draudimo įmokų suma.

17. Byloje pateikta UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pažyma apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-5139, iš kurios nustatyta, kad už buto, (duomenys neskelbtini), šiukšlių surinkimą ir išvežimą laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31, skola sudaro 38,90 Eur.

18. Byloje pateikti įrodymai (internetinės nuorodos iš skelbimų portalo skelbiu.lt) apie 2-3 kambarių butų nuomos kainų palyginimą.

19. Byloje pateikta UAB ,,Ober-HAUS“ Nekilnojamojo turto kainų apžvalga Lietuvoje 2022 m. liepa.

20. Į byla pateiktas antstolės Vidos Daugirdienės 2022-06-01 Dokumentų įteikimo aktas, kuris patvirtina, kad 2022-05-27 pranešimas dėl išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įteiktas asmeniškai E. K..

21. Byloje pateiktas 2022-05-27 pranešimas dėl išsikeldinimo, kuriuo reikalaujama iš E. K. perduoti buto raktus ir išsikraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini).

22. 2022-06-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/22F-1387 konstatuota, kad 2022-06-13 d. 16:40 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), paskambinus į buto duris – jų niekas neatidarė. Paskambinus buvusiam buto savininkui E. K., šis patikino, kad iš buto dar neišsikėlė ir paaiškino, kad dėl didelio daiktų kiekio kraustytis baigs už savaitės.

23. 2022-08-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/22F-1424 konstatuota, kad 2022-08-31 16:30 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) bute pradėtas ir vykdomas remontas, patalpos paviršiai remontuojami, baldai apkloti, gausu dulkiu ir šiukšlių.

24. 2022-09-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/22F-1426 konstatuota, kad 2022-09-01 d. 17:00 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvusiam buto savininkui E. K. leidus, pareiškėjas L. V. pateko į patalpų vidų, faktinių aplinkybių konstatavimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuota, bendra buto būklė ir apstatymas; užfiksuoti vandens bei elektros skaitiklių rodmenys.

25. Į bylą pateikta antstolės 2022-09-20 PVM sąskaita-faktūra serija IVD Nr. 00006536, 363,00 Eur sumai ir 2022-09-21 AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad L. V. sumokėjo antstolei 363,00 Eur sumą pagal šią sąskaitą – faktūrą.

26. Į bylą pateiktas AB ,,Swedbank“ 2022-06-02 mokėjimo nurodymas antstolei už dokumentų pristatymą – 50,00 Eur.

27. Byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022-07-27 pažyma gyvenamosios vietos savininkui Nr. (2022-8-PS)-447, iš kurios nustatyta, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo: E. K., J. K., S. K., L. V., G. V..

Dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo turto.

28. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų, 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-4-19494 pagrindu ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, ieškovo L. V. nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota 2022 m. gegužės 18 d.

29. 2022 m. gegužės 27 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą E. K., nurodydamas, jog per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos, atsakovas privalo perduoti ieškovui buto, esančio (duomenys neskelbtini) raktus bei išsikraustyti iš minėto buto. Antstolės Vidos Daugirdienės 2022 m. birželio 1 d. dokumentų įteikimo aktas patvirtina, kad 2022 m. gegužės 27 d. pranešimas 2022 m. birželio 1 d. įteiktas asmeniškai E. K..

30. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iškeldinti atsakovus E. K., S. K., J. K., G. V. su visais jų daiktais iš ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

31. Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad jis iš varžytinių įsigijo ginčo butą, nuosavybės registracija galioja nuo 2022 m. gegužės ­18 d., tačiau atsakovas bei kartu su juo gyvenantys asmenys, kurie deklaravę gyvenamąją vietą ginčo bute, atsisako išsikelti iš buto. Ieškovo teigimu, jis su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių ar susitarimų, kurie leistų atsakovui ar su juo susijusiems asmenims gyventi ginčo bute. Taigi, atsakovas minėtu butu naudojasi be teisinio pagrindo, dėl ko jis bei kartu su juo bute gyvenantys asmenys turi būti iškeldinami.

34. CK 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo nepateikia teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėl to turi.

35. Aplinkybę, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-4-19494 pagrindu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esantis 2022 m. gegužės 18 d. įrašas apie ieškovo L. V. įregistruotą nuosavybės teisę į ginčo butą pagal minėtą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-4-19494.

36. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo patikslinto ieškinio pagrįstumo, įvertintina aplinkybė, jog (LITEKO duomenys) Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-467/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovo E. K. ieškinį, kuriuo ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-4-19494, paliko nepakeistą.

37. Taip pat, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-757-459/2024 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovo E. K. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-4-19494, taip pat paliko nepakeistą.

38. Taigi byloje duomenų, kad 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-4-19494 būtų negaliojantis ar nuginčytas, nėra. Priešingai, aukščiau nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-4-19494 teisėtumą.

39. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2007). Pažymėtina, kad atsakovai byloje Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, neginčija.

40. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte atsakovas bei kartu su juo gyvenantys asmenys gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovo, kaip ginčo turto savininko, teisių pažeidimas, naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

41. Taigi ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jo teises netrukdomai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe – ginčo turtu. Ieškovas, įgydamas turtą tapo jo savininku, todėl turi pagrįstą lūkestį, kad gali nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t. y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Ieškovo teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto ar dėl to, jog šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina tai, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016).

43. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).

45. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog jis ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo, nepaisant to, atsakovas į bylą įrodymų, kad jis, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, dėl kokių nors konkrečių objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti kitą gyvenamąjį būstą savo nepilnamečiam vaikui, nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas į bylą nėra pateikta, o aplinkybės, kad jo materialinė padėtis sunki, yra nulemtos jo paties subjektyvaus pasirinkimo. Vadinasi, atsakovas gali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir yra pajėgus savarankiškai užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui, todėl iškeldinimas iš ginčo turto neprieštarauja atsakovo nepilnamečio vaiko interesams.

46. Teismo vertinimu, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti teisinės būtinybės ginti vaiko interesus suvaržant buto savininko teises, dėl to nėra ir teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovo bei kartu su juo gyvenančių asmenų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vaikų interesus privalo užtikrinti jų tėvai, todėl atsakovo argumentai, kad iškeldinimas pažeis jo nepilnamečio vaiko S. K. interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas turi galimybę pasirinkti naują gyvenamąją vietą be to, pareiga susirasti kitą būstą atsakovui atsirado ne šio teismo sprendimo priėmimo metu, o pasikeitus būsto savininkui, kurių valia iškeldinti jame gyvenančius asmenis, atsakovui buvo žinoma dar iki ieškinio surašymo dienos.

47. Kaip minėta, CK 6.612 straipsnyje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

48. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas – atsakovai E. K. su nepilnamečiu sūnumi S. K., bei atsakovai J. K. ir G. V., su visu jiems priklausančiu turtu, iškeldintini iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl nuostolių atlyginimo.

49. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo E. K. nuostolių atlyginimą – 1 968,93 Eur (kuriuos, pasak ieškovo, sudaro: 1 896,00 Eur negautos buto nuomos mokesčio pajamos arba ieškovo nuomojamo buto dalinė išlaidų kompensacija; 38,90 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; 34,03 Eur buto draudimo išlaidos) bei išlaidas antstolio paslaugoms apmokėti – 413,00 Eur.

50. Patikslinto ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, taip pat atsakovo kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai).

51. CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

53. Įvertinus teismui pateiktus įrodymus dėl ginčo turto galimos (tikėtinos) nuomos rinkos kainos, įvertinus buto vietą, buto plotą, nurodytą verčių zoną, į kurią patenka ginčo butas, remiantis ieškovo į bylą pateiktais įrodymais apie butų nuomos kainas, teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovo nurodoma 474,00 Eur nuomos kaina už šio buto nuomą būtų gauta, t. y. nurodyta buto nuomos kaina vertinama kaip reali.

54. Remiantis pirmiau nurodyta bylos medžiaga, darytina išvada, jog atsakovas E. K., kaip buvęs ginčo buto savininkas, neatlygintinai naudodamasis ieškovui priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kurį turėjo atlaisvinti, gavo naudą, t. y. nepatyrė išlaidų, kurias paprastai patirtų sąžiningas ir rūpestingas asmuo, užtikrindamas savo gyvenamąjį būstą. Atitinkamai atsakovas ieškovui sudarė kliūtis disponuoti jam priklausančiu turtu, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovui E. K. taikytina civilinė atsakomybė, remiantis ieškovo nagrinėjamo patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindais (CK 6.245, 6.254, 6.263 straipsniai).

55. Nagrinėjamu atveju, atsakovo rūpestingumo pareigos pažeidimu laikytini neteisėti veiksmai – naudojimasis ieškovo ginčo gyvenamuoju butu be teisinio pagrindo nuo 2022 m. gegužės 13 d., dėl ko ieškovas patyrė ir patiria nuostolius, negauna pajamų, kurias galėtų gauti (CK 6.249 straipsnis). Taigi įstatymas nustato netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai atsakingas už žalą asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

56. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad teismui pripažinus, kad asmuo neteisėtai naudojasi jam nepriklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, kartu pripažintina ir ta aplinkybė, kad šis asmuo iš to gauna naudos, o turto savininkas patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Tokiu pagrindu teismas laiko, kad ieškovas negavo pajamų už atsakovo neteisėtai naudojamą ginčo turtą, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

57. Remiantis bylos medžiaga, teismas laiko, kad ieškovas ginčo gyvenamojo buto, iš kurio atsakovai keldintini, kuriuo ieškovas iki šiol negali naudotis, jį realizuoti ir iš jo gauti pajamų, kaip ginčo turto savininkas, negalėjo išnuomoti, kitaip panaudoti tretiesiems asmenims, nes atsakovai gera valia iš ieškovo ginčo turto neišsikelia.

58. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta kaip pagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti jam nuostolius, pasireiškiančiais negautu nuomos mokesčiu laikotarpiu nuo 2022-06-10 iki 2022-10-10 m., vertinant, kad vieno mėnesio ginčo turto nuomos kaina šiuo laikotarpiu yra 474,00 Eur (4 mėn. x 474,00 Eur), bendrai – 1 896,00 Eur dydžio nuostolius.

60. Įvertinus, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiu butu laikotarpiu nuo 2022-05-13 iki 2022-12-01 nemokėdami mokesčių už jį, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, kurių dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 38,90 Eur nuostolius tenkintinas visiškai (CK 6.263 str., 6.246 str.-6.249 str.).

61. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 1 934,90 Eur nuostolių (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.242 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

62. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą priteisti 34,03 Eur ginčo buto turto draudimo išlaidas. Nurodo, kad pagal 2022-06-16 sudarė draudimo sutartį su Swedbank P&C Insurance AS, kuria buvo apdraustas ginčo butas, remiantis į bylą pateiktu AB ,,Swedbank“ banko išrašu ieškovas laikotarpiu nuo 2022-06-16 iki 2022-10-10 draudikui sumokėjo 34,03 Eur, kuriuos prašo priteisti kaip jo patirtus nuostolius už ginčo buto draudimą. Ieškovas pažymi, kad šių nuostolių nebūtų patyręs, jei būtų galėjęs naudotis savo nuosavybe – ginčo turtu.

63. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties nuostoliais nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių.

64. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo sumokėta ginčo buto draudimo 34,03 Eur suma nelaikytina ieškovo patirtais nuostoliais, kadangi įstatymas nenumato turto draudimo privalomumo, būsto draudimas yra savanoriška draudimo rūšis. Todėl spręstina, kad ieškovas, kaip turto savininkas, priimdamas sprendimą apdrausti ginčo butą tokiu būdu siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti, jei turtas bus apgadintas, negali reikalauti pripažinti jo sumokėtų draudimo įmokų už jam nuosavybės teise priklausantį turtą nuostoliais, atsiradusiais iš neteisėtų atsakovo veiksmų ir tokiu būdu gautą naudą. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad ieškovo sumokėtos draudimo įmokos suma (34,03 Eur) negali būti pripažinta ieškovo patirtais nuostoliais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 34,03 Eur ginčo buto turto draudimo išlaidų priteisimo – atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų šalių prašymų, argumentų.

67. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

69. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo skirti atsakovui E. K. baudą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju atsakovo E. K. pasirinkimas pasinaudoti teisminės gynybos teise, inicijuojant naujas civilines bylas dėl varžytinių akto panaikinimo, negali būti laikomas piktnaudžiavimu, be to, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas, naudodamasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, tokiu būdu siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui E. K. – atmestinas.

70. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

71. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 puntą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Į bylą ieškovas pateikė antstolės 2022-09-20 PVM sąskaitą-faktūrą, serija IVD Nr. 00006536, 363,00 Eur sumai ir 2022-09-21 AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad L. V. sumokėjo antstolei 363,00 Eur sumą už faktinių aplinkybių konstatavimą vykstant 3 kartus į (duomenys neskelbtini) ir 1 kartą į (duomenys neskelbtini) (Nr. 1387, 1423, 1424, 1426). Taip pat į bylą yra pateiktas AB ,,Swedbank“ 2022-06-02 mokėjimo nurodymas – 50,00 Eur sumai, antstolei, už dokumentų pristatymą ir įteikimą atsakovui E. K.. Taigi ieškovo patirtos išlaidos antstoliui iš viso sudaro – 413,00 Eur (363,00 Eur + 50,00 Eur), jos yra pagrįstos ieškovo pateiktais dokumentais, ir yra laikytinos būtinomis.

73. Taigi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 557,00 Eur (144,00 Eur žyminis mokestis ir 413,00 Eur išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu).

74. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų paskirstymo tarp atsakovų, teismas yra tos nuomonės, jog iš nepilnamečio atsakovo S. K. bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad būtent atsakovas E. K. turi pareigą užtikrinti gyvenamąjį būstą savo nepilnamečiam vaikui, taigi atsakovas S. K., būdamas nepilnamečiu, pats, savarankiškai neturi galimybės pasirinkti savo gyvenamosios vietos, dėl to jis ir negali būti atsakingas už savo tėvo atsakovo E. K. sprendimą geruoju neišsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio būsto. Tai, teismo vertinimo, ir sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo S. K. nepriteisti. Dėl to bylinėjimosi išlaidos skirstytinos tarp trijų atsakovų.

75. Ieškinį tenkinus iš dalies – 99 proc. (reikalavimą dėl iškeldinimo tenkinus 100 proc.; reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinus 98 proc.; (100 proc. + 98 proc.). / 2)), ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkintų reikalavimų dalyje, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovų – E. K. 185,67 Eur, G. V. 185,67 Eur ir J. K. 185,66 Eur (557,00 Eur x 99 proc. / 3) bylinėjimosi išlaidų.

76. Valstybė šioje byloje patyrė 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus 99 proc., valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą – iš atsakovų – E. K. 17,53 Eur, G. V. 17,53 Eur ir J. K. 17,53 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovui L. V. 1 934,90 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 90 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 934,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų – E. K. 185,67 Eur, G. V. 185,67 Eur ir J. K. 185,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovo L. V., naudai.

Priteisti iš atsakovų E. K. 17,53 Eur, G. V. 17,53 Eur ir J. K. 17,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.