- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-307-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01455-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. R., V. R.
- Ieškovas
- R. R., S. R.
- Trečiasis asmuo
- R. R., U. R.
- Kategorijos
- 2.3.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. R. ir S. R. ieškinį atsakovams R. R. ir V. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys – R. R. ir U. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. R. ir S. R. ieškinyje teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovus R. R. ir V. R. su vaikais R. R. ir U. R. ir su jiems priklausančiu turtu iš R. R. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovams įvykdyti teismo sprendimą ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų R. R. ir V. R.; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad bendros jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo iš atsakovų 2009 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovai ne kartą žodžiu buvo įspėję atsakovus dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau atsakovai iki šios dienos neatlaisvino ieškovų nuosavybės teise valdomo turto. 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje ieškovai išsiuntė pretenziją raštu, kurią antstolis įteikė 2018 m. spalio 19 d. Tačiau atsakovai su nepilnamečiais vaikais be teisinio pagrindo ir toliau gyvena ieškovams priklausančiame name ir geruoju iš jo neišsikrausto.
Atsiliepimas
2. Atsakovai R. R. ir V. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su tuo, jog ieškovams priklausančiame name gyvena be teisinio pagrindo, tačiau neturi galimybių iš ginčo buto išsikraustyti, nes turi du nepilnamečius vaikus, kurie dabartinėje gyvenamojoje vietoje lanko ugdymo įstaigas, todėl prašo atidėti iškeldinimo įvykdymą iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino atsakovus R. R. ir V. R. su nepilnamečiais vaikais R. R. ir U. R. bei jiems priklausančiu turtu iš R. R. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitos ieškinio dalies netenkino, priteisė iš atsakovų R. R. ir V. R. ieškovų R. R. ir S. R. naudai lygiomis dalimis 1 669,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 834,75 Eur iš kiekvieno atsakovo, priteisė iš atsakovų R. R. ir V. R. valstybės naudai 16,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 8,27 Eur, atsakovų R. R. ir V. R. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai iš atsakovų įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 25 d. pretenzija atsakovams buvo pasiūlyta per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos išsikeldinti su šeima ir daiktais iš ieškovams priklausančios valdos; pretenzija įteikta atsakovui R. R. 2018 m. spalio 19 d. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis V. K. konstatavo, kad atsakovas R. R. 2019 m. sausio 23 d. 18.20 val. atvyko į antstolio kontorą ir surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo (apytiksliai) 2008 m. iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu gyvena jo žmona V. R. ir nepilnamečiai vaikai R. R. ir U. R..
5. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas: jie yra turto savininkai; atsakovai pažeidžia jų nuosavybės teises, nes, naudodamiesi ieškovams priklausančiu turtu be teisėto pagrindo, trukdo ieškovams šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Byloje ginčo dėl šių sąlygų egzistavimo nėra. Atsakovai byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas teismo sprendimui įvykdyti yra pakankamas, nes atsakovei V. R. nuosavybės teise priklauso kita gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus R. R. ir V. R. su nepilnamečiais vaikais bei jiems priklausančiu turtu iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šioje byloje nepilnamečių vaikų procesinė padėtis yra tretieji asmenys, tačiau akivaizdu, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių R. R. ir U. R. interesais, teisėmis ir pareigomis – juos numatyta iškeldinti kartu su jiems priklausančiu turtu. Tai prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra įtraukiami į procesą kaip atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinį, įtraukiant į bylą ir atsakovų nepilnamečius vaikus. Ieškinys patikslintas 2019 m. liepos 2 d., tačiau nepilnamečiai vaikai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis. Teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, priėmęs patikslintą ieškinį, nepasiūlė ieškovams patikslinti trečiųjų asmenų procesinės padėties, o naujų atsakovų, turinčių pareigą atsakyti pagal ieškovų reikalavimus, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
1.3. CPK 273 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Iš šios teisės normos seka, kad teismo sprendimo įpareigojamasis pobūdis kyla tik atsakovui, o ne tretiesiems asmenims. Šiuo atveju teismas priėmė sprendimą, kuris įpareigoja ir trečiuosius asmenis išsikeldinti, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant nurodytas įstatymų nuostatas.
1.4. Teismas išnagrinėjo bylą visiškai neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovų vaikai R. R. ir U. R. yra nepilnamečiai ir jų teisės bei interesai turi būti ginami prioritetiškai.
1.5. Nuo 2008 metų atsakovai su savo nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo name, o 2009 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamąjį turtą ieškovams. Ieškovai nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. pretenzijos niekada nereiškė atsakovams raštiško reikalavimo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, niekada nereiškė reikalavimo mokėti pinigus už gyvenimą name. Atsakovai visada mokėjo mokesčius už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas bei mokesčius, susijusius su namo eksploatacija, todėl tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai ir ieškovai gera valia suteikė atsakovų šeimai galimybę ir toliau naudotis gyvenamąja šeimos patalpa. Panaudos teisė į šeimos gyvenamąją patalpą pagal CK 3.84 straipsnio 3 dalį laikytina šeimos turtu. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes šeimos teisės normos nustato sustiprintą šeimos narių, ypač nepilnamečių, teisių ir teisėtų interesų, susijusių su šeimos turtu, apsaugą.
1.6. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams būtų būtinybė patiems apsigyventi ginčo name. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro viešus duomenis ieškovams nuosavybės teise priklauso net 3 gyvenamosios paskirties būstai. Teismas sprendime šios aplinkybės visiškai nevertino, todėl nepasirinko racionalaus ginčo sprendimo būdo, neužtikrino protingos bei sąžiningos pusiausvyros tarp nepilnamečių vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininkų teisių bei teisėtų reikalavimų bei parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą.
1.7. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė V. R. turi kitą gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas yra 20,20 kv. m ploto, gyvenamas plotas sudaro tik 11,91 kv. m. Atsakovo R. R. šeimą sudaro 5 asmenys – kartu su atsakovais R. R., V. R. ir jų nepilnamečiais vaikais R. R. bei U. R. gyvena ir pilnametė atsakovų dukra R. T.. Be to, butas yra areštuotas. Vien gyvenamojo būsto turėjimas negali būti laikoma pakankama priemone užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Akivaizdu, kad teismo vadovavimasis ta aplinkybe, kad šeima turi gyvenamąjį būstą, tačiau neįsitikinus, kokia to būsto būklė, kokios numatomos gyvenimo sąlygos, ar tas būstas nėra išnuomotas ilgam terminui, ar dėl būsto nepradėtas varžytinių procesas, prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir viešajam interesui.
1.8. Teismas privalėjo tirti, ar atsakovų iškeldinimas iš esmės nepažeis jų nepilnamečių vaikų interesų, o jei būtų nustatyta, kad V. R. turimas būstas yra netinkamas, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovų šeimos iškeldinimas iš ginčo buto yra proporcinga priemonė ginant ieškovų, kaip turto savininkų, kurie turtu nesinaudoja ir tikėtina, nesinaudos, teises. Minimalių gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimas yra viešasis interesas, todėl teismas negalėjo netirti tokių aplinkybių, formaliai motyvuodamas, kad atsakovai nieko neįrodinėjo.
1.9. Teismo sprendimas yra naikintinas ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo name gyvena atsakovų pilnametė dukra R. T., minėtas sprendimas nusprendžia ir dėl jos teisių ir pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
1.10. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Dalyje, kurioje ieškinys tenkintinas, teismas pasisakė tik dėl to, kad tarp šalių nėra ginčo, jog gyvenamąja patalpa naudojamasi be teisėto pagrindo, todėl ieškinys turi būti tenkintas ir atsakovai iškeldinami su nepilnamečiais vaikais ir jiems priklausančiu turtu. Tačiau teismas neanalizavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kurie pagal savo prigimtį yra panaudos teisiniai santykiai.
1.11. Šioje byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadą pateikė žodžiu tik 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu, kuriame nedalyvavo nei atsakovai, nei tretieji asmenys. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą, pasisakė, kad neturi duomenų apie atsakovų nedarbingumą ir apie negalėjimą užtikrinti tinkamų vaikams gyvenimų sąlygų bei kad tinkamas gyvenimo sąlygas turi užtikrinti tėvai. Tai dar vienas įrodymas, kad ne tik teismas neužtikrino vaiko teisių interesų gynimo šioje byloje, bet ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Tarnybos išvada visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis, nesiaiškinta, kur po iškeldinimo gyvens vaikai, kokios bus gyvenimo sąlygos, ar tos gyvenimo sąlygos užtikrins vaikų interesus.
Atsiliepimas
7. Ieškovai R. R. ir S. R. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas R. R. tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas procesinius dokumentus teismui nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Tai reiškia, kad ieškovų teismui pateiktas ieškinys pagrįstas, įrodytas. Be to, teismo sprendimą skundžia tik vienas iš atsakovų, todėl pagrįstai teigtina, kad atsakovė V. R. su priimtu sprendimu sutinka visiškai.
2.2. Nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą. Teismų praktikoje numatyta, kad reikalavimo teisė nukreipiama į asmenį, kuriam pavesta teismo sprendimu įvykdyti pareigą, ir šis asmuo traukiamas atsakovu. Šiuo atveju atsakovai yra nepilnamečių vaikų tėvai, kuriems sprendimas yra privalomas vykdyti, o nepilnamečių vaikų procesinė padėtis laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi būtent tėvams tenka atsakomybė už tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą.
2.3. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Atsakovai turi nekilnojamojo turto ir yra darbingi asmenys, todėl nuo ieškovų pretenzijos pateikimo dėl patalpų atlaisvinimo jie pakankamai turėjo laiko pasirūpinti, jog nepilnamečiai vaikai turėtų gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
2.4. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas buvo informavęs atsakovus apie reikalavimą išsikelti. Be to, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovų valią dėl iškeldinimo/išsikraustymo. Atsakovai ieškovų patalpų neatlaisvino iki šiol, dėl to ieškovai, kaip ginčo patalpų savininkai, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
2.5. R. T. negyveno ir negyvena kartu su atsakovais adresu (duomenys neskelbtini). Tą patvirtino ir pats atsakovas R. R., pateikdamas paaiškinimus antstoliui, kuris konstatavo faktines aplinkybes. Be to, iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. T. nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl savininko teisių gynimo ir asmenų iškeldinimo iš savininkui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovai R. R. ir jo sutuoktinė S. R. iš atsakovų R. R. ir V. R. 2009 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2018 m. rugsėjo 25 d. pretenzija atsakovams pasiūlė per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos išsikeldinti su šeima ir daiktais iš ieškovams priklausančios valdos, pretenzija įteikta atsakovui R. R. 2018 m. spalio 19 d. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis V. K. konstatavo, kad atsakovas R. R. 2019 m. sausio 23 d. atvyko į antstolio kontorą ir surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo (apytiksliai) 2008 m. iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu gyvena jo žmona V. R. ir nepilnamečiai vaikai R. R. ir U. R..
11. Ieškovai teismo prašė: 1) iškeldinti atsakovus R. R. ir V. R. su vaikais R. R. ir U. R. ir su jiems priklausančiu turtu iš R. R. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovams įvykdyti teismo sprendimą ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų R. R. ir V. R..
12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino atsakovus R. R. ir V. R. su nepilnamečiais vaikais R. R. ir U. R. bei jiems priklausančiu turtu iš R. R. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitos ieškinio dalies netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
13. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas R. R., apeliaciniame skunde teigdamas, kad nebuvo atsižvelgta į nepilnamečių vaikų prioritetiškai ginamas teises ir interesus, o ieškovams nėra būtinybės apsigyventi ginčo name, nes turi kitus gyvenamosios paskirties būstus, be to, teismas nagrinėdamas bylą pažeidė civilinio proceso teisės normas, kadangi nepilnamečius vaikus įtraukė trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais, sprendimu taip pat nuspręsta dėl neįtrauktos į bylą atsakovų pilnametės dukros R. T..
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovas R. R. su apeliaciniu skundu pateikė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašus apie ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atsakovei V. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuos prašo priimti į bylą. Nurodo, kad tokia būtinybė atsirado todėl, kad atsakovas negalėjo žinoti, jog teismas nevertins faktiškai susiklosčiusių šalių santykių, ieškovų turimo gyvenamojo būsto ir aplinkybių, kad ieškovams būstas nėra reikalingas apsigyventi.
15. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Atsakovas privalėjo tinkamai vykdyti CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą ir savalaikiai teikti visus jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, o atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo žinoti, jog teismas nevertins atsakovo nurodomų aplinkybių, jokiu būdu nepagrindžia būtinybės juos teikti dabar. Atsakovas negalėjo tikėtis, kad teismas vertins aplinkybes, kurioms pagrįsti jis net neteikė įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad duomenys apie atsakovei V. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), byloje jau yra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. R. su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai nepriimami į bylą.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo
17. Byloje nustatyta, kad atsakovų nepilnamečiai vaikai R. R. ir U. R. į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti, ieškovams 2019 m. liepos 2 d. pateikus patikslintą ieškinį.
18. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė kartu su atsakovais gyvenančių nepilnamečių vaikų R. R. ir U. R. procesinę padėtį, kaip trečiųjų asmenų, kadangi ieškovų pareikštas reikalavimas dėl iškeldinimo yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, nes juos taip pat prašoma iškeldinti, todėl jie turėjo būti įtraukti atsakovais. Šiuo pagrindu atsakovas kelia netinkamos šalies pakeitimo klausimą, t. y. teigia, kad teismas turėjo pasiūlyti pakeisti nepilnamečių vaikų procesinę padėtį, o to nepadarius, kai nepilnamečių vaikų procesinę padėtį galima pakeisti tik pirmosios instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai – atsakovui. Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas dėl iškeldinimo pareikštas nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pripažintini tinkama šalimi. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Todėl tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis). Be to, nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 1 dalis), t. y. jų teisė į gyvenamąją vietą yra išvestinė iš tėvų gyvenamosios vietos, o nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis).
21. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad reikalavimo dėl iškeldinimo įgyvendinimą gali įvykdyti ir užtikrinti tik nepilnamečių vaikų tėvai, kurie kartu yra atsakingi ir už savo nepilnamečių vaikų tinkamos gyvenamosios vietos užtikrinimą. Savarankiškas reikalavimas iškeldinti tik nepilnamečius vaikus faktiškai yra negalimas. Todėl byloje nagrinėjamo reikalavimo dėl atsakovų (nepilnamečių vaikų tėvų) iškeldinimo nepilnamečių vaikų tėvai yra tinkama šalis, nes ir reikalavimas yra formuluojamas iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais.
22. Kitas atsakovo skundo argumentas, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylą jų pilnametės dukros R. T. teisių ir pareigų, taip pat nepagrįstas. Visų pirma, toks reikalavimas dėl R. T. iškeldinimo nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjamas ir sprendimas jos atžvilgiu nėra priimtas. Antra, byloje nėra duomenų, kad R. T. gyveno (gyvena) ginčo gyvenamajame name, nes pats atsakovas R. R. antstoliui patvirtino, kad ginčo name gyvena atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai R. R. ir U. R.. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų teisėtumo ir jų nepilnamečių vaikų interesų gynimo
23. Pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovus su nepilnamečiais vaikais iš ginčo patalpų, padaręs išvadą, kad ieškovai įrodė negatorinio ieškinio reiškimo sąlygas, t. y. kad ieškovai yra turto savininkai, o atsakovai pažeidžia jų nuosavybės teises. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kurie pagal prigimtį yra panaudos santykiai.
24. Sutiktina, kad, po patalpų pardavimo atsakovams, jiems likus toliau gyventi ginčo patalpose nuo šio momento tarp šalių susiklostė šių patalpų panaudos santykiai (CK 6.629 straipsnis), nes byloje nėra duomenų, kad šios patalpos atsakovams būtų buvę nuomojamos. Tačiau ieškovams įspėjus, kad atsakovai turi išsikelti per tris mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos, akivaizdu, kad panaudos sutartis buvo nutraukta, remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalis, todėl šiam terminui pasibaigus atsakovų tolimesnis naudojimasis patalpomis tampa nebeteisėtu ir tai nepaneigia iškeldinimo teisėtumo.
25. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad esant panaudai ir atsakovų šeimai naudojantis gyvenamąja patalpa, šis turtas pripažintinas šeimos turtu, remiantis CK 3.84 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa, t. y. gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo turtas nėra nei vieno iš atsakovų ar jų abiejų nuosavybė, todėl šeimos turto režimas ginčo patalpoms netaikytinas.
26. Esminis apeliacinio skundo argumentas, ginčijant iškeldinimo teisėtumą, apelianto yra siejamas su nepilnamečių vaikų interesų apsauga. Iš tikrųjų, kartu su atsakovais gyvenantys jų vaikai R. R. ir U. R. yra nepilnamečiai. Apelianto teigimu, teismas privalėjo tirti, ar iškeldinimas iš ginčo patalpų nepažeis atsakovų nepilnamečių vaikų interesų ir ar atsakovų šeimos iškeldinimas iš ginčo patalpų yra proporcinga priemonė ginant ieškovų, kaip turto savininkų, kurie nesinaudoja ir tikėtina nesinaudos šiomis patalpomis, teises.
27. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
29. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. nesant duomenų, kad tėvai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams (užtikrinti vaikų teisės į gyvenamąjį būstą), nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinė būtinybė ginti vaikų interesus suvaržant savininko teises. Todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iš ieškovams priklausančių gyvenamųjų patalpų.
30. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jų nuosavybės teisėmis turima kita gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra tik vieno kambario butas, todėl negali užtikrinti minimalių gyvenimo sąlygų jų penkių asmenų šeimai, nepaneigia tėvų pareigos pasirūpinti nepilnamečių vaikų tinkamomis gyvenimo sąlygomis kitais būdais, pvz., išsinuomojant kitą gyvenamąją patalpą. Nuo pareigos užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas vykdymo atsakovų neatleidžia ir tai, kad ginčo gyvenamasis būstas patiems ieškovams galbūt nėra reikalingas apsigyvenimui, nes atsakovai neturi jokio pagrindo savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymą perkelti kitiems, tokios pareigos neturintiems asmenims, apribojant jų konstitucinę teisę į nuosavybę. Tokia situacija neatitiktų protingos ir sąžiningos nepilnamečių vaikų interesų gynybos ir savininko teisių gynimo pusiausvyros.
31. Nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Apelianto (atsakovo) R. R. apeliacinį skundą atmetus, jam bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
34. Ieškovas R. R. pateikė teismui rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (800 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovui R. R. iš atsakovo R. R. priteistina 800 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
35. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) R. R. valstybei priteistinos 10,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,57 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.