- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- eII-318-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00177-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. sausio 14 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido pėsčiojo, kuris ruošėsi įžengti į pėsčiųjų perėją, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,66 promilių girtumas, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei eismo saugumui.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 14 ir 30 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo sausio 14 dieną, pietų metu, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 15.44 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Buvo nustatytas lengvas 0,66 (0,64 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi B, C ir C1 vairavimo kategorijas, virš 40 metų vairavimo stažą. 40 metų vairuoja atsakingai, neviršija nustatyto leidžiamo greičio, laikosi visų KET reikalavimų. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, mažamečiais anūkais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio mano gyvenimo būdo išraiška.
Pilnu etatu dirba lakštinio stiklo apdirbėju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo turint didesnius stiklo gaminių užsakymus vairuoti įmonės mikroautobusą, vykti į skirtingus darbų objektus, esančius rytų Lietuvoje, montuoti įmonės gaminius. Taip pat nuvykimui į darbo vietą įmonėje yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos įmonėje yra nutolusi 9 kilometrus. Darbdavio charakterizuojamas kaip lojalus, atsakingas, kruopštus, atidus, punktualus, sąžiningas, paslaugus, nuoširdus, visada padedantis, pagarbus, pavyzdingas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais anūkais, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Jis turi du mažamečius anūkus. Teisė vairuoti reikalinga padedant užtikrinti mažamečių anūkų saugų patekimą ir grįžimą iš ugdymo, mokymo įstaigų ir treniruočių. Anūkų tėvai dėl darbo grafiko anūkų nuvežti ir pasiimti iš ugdymo, mokymo įstaigų ir treniruočių ne visada turi galimybę. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sergančiu uošviu. Uošviui yra diagnozuotas plaučių navikas, sunkiai vaikšto. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jam būtina pagalba lankantis pas gydytojus, uošvis teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant uošvio sveikata ir privalomai vykstant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi uošvio buitimi ir maistu. Jo žmona L. K. teisės vairuoti neturi. Ir savo sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Jam diagnozuota hipertenzija, padidėjęs kraujo spaudimas. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam privalomai vykstant į medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti rizikuoja padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas (b. l. 4–10).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pareiškėjas nurodo vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, teigiamas charakteristikas, nuobaudų neturėjimą, gailėjimąsi dėl nusižengimo, tačiau pareiškėjas, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, o skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22 straipsnio, 32 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. R. K. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pastarajam, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, buvo paskirta mažiausia sankcijoje numatyta bauda ir trumpiausias teisės atėmimo 6 mėnesių terminas, kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat trumpiausiam sankcijoje numatytam 12 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 40 metų vairuoja automobilius ir pirmą kartą padarė tokį nusižengimą. Už vairo sėdo praėjus 30 minučių po alkoholio vartojimo, tačiau nesijautė neadekvatus, todėl nepagalvojo, kad gali viršyti alkoholio normą. Jis šeimoje vairuoja vienas, todėl neturint teisių praranda mobilumą, kadangi reikia visur važinėti. Jo vaikai turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pagal darbo valandas anūkų pasiimti neišeina. Uošviu praktiškai daugiau niekas negali pasirūpinti. Žmona pas jį nuvažiuoja viešuoju transportu, tačiau būna, kad jį kartais reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Šiuo metu uošvis guli ligoninėje ir gali būti, kad greitu metu reikės jį pasiimti. Jo darbo pobūdis yra apdirbinėti stiklą, veidrodžius, kartais tenka važiuoti į objektus sumontuoti, priklijuoti veidrodžius. Kadangi jau tris mėnesius negali vairuoti, kažkiek apsiprato važinėti su viešuoju transportu, o darbe šiuo metu pavairuoja kitas žmogus, kartais vairuoja ir įmonės direktorius. Jam yra padidėjęs kraujospūdis, tačiau tai jo darbui įtakos neturi. Vasaros metu jis su žmona taip pat nuvažiuoja į sodybą, tačiau viešuoju transportu to padaryti nelabai gali.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu R. K. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. sausio 14 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido pėsčiojo, kuris ruošėsi įžengti į pėsčiųjų perėją, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,66 promilių girtumas, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei eismo saugumui. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 14 ir 30 punktų reikalavimus (b. l. 11–14).
Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su R. K. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas R. K. skunde nurodė, kad alkoholį vartojo pietų metu ir transporto priemonę vairavo 15.44 val., tačiau nesijautė neblaivus, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo. Darbovietės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti į darbą ir darbo funkcijų atlikimui, taip pat rūpintis mažamečiais anūkais, senyvo amžiaus sergančiu uošviu ir dėl jo paties sveikatos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus R. K. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,75 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,66, įvertinus paklaidą – 0,64 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra neįtikinamas. Be kita ko, įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas vairavo apgirtęs ir veikė tyčia, o jo veiksmai buvo itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad R. K. sėdo už vairo, kai tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog alkoholį vartojo 2025 m. sausio 14 d. per pietus ir transporto priemonę vairavo 15.44 val., tačiau iš byloje esančio 2025 m. sausio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pareiškėjas prieš neblaivumo patikrinimą nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 11 valandų. Taigi pareiškėjas ne tik suvokė, kad alkoholį vartojo netrukus iki automobilio vairavimo bei nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu, bet ir keisdamas paaiškinimus mėgino išvengti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų.
Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytinas esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo R. K. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą.
Pažymėtina, kad paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.
Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.
Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), juolab, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido besiruošiančio įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, dėl ko kilo pavojus kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.
Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas R. K. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jo vairavimo stažas yra 40 metų. Taigi, R. K., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą ar darbo funkcijų atlikimą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pažymėtina, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra ir jo darbovietė, susisiekimas viešuoju transportu yra gerai išvystytas, atstumas nėra didelis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jau kurį laiką negali vairuoti transporto priemonių, todėl apsiprato važinėti viešuoju transportu, o darbe į objektus paveža kiti darbuotojai arba įmonės direktorius. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkinta, juolab, kad iš byloje esančios darbo sutarties matyti, jog pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisė vairuoti yra reikalinga užtikrinti mažamečių anūkų saugų patekimą ir grįžimą iš ugdymo įstaigų bei treniruočių, kadangi dėl darbo valandų, anūkų tėvai ne visada turi galimybę tai padaryti. Visgi, ši aplinkybė taip pat nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti, kadangi pareiškėjas, esant būtinybei, į ugdymo įstaigas bei treniruotes anūkus gali pristatyti viešuoju transportu ar pasitelkdamas taksi ir pavežėjų paslaugomis. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpintis senyvo amžiaus sergančiu uošviu, taip pat nuvykti į gydymo įstaigas dėl jo paties sveikatos. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad uošvis šiuo metu guli ligoninėje, todėl darytina išvada, kad papildoma priežiūra šiuo metu nėra reikalinga, o pareiškėjas uošvį gali aplankyti bei į gydymo įstaigas nuvykti dėl asmeninių priežasčių gali viešuoju transportu arba pasinaudodamas taksi ir pavežėjų paslaugomis. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų, nebus tinkamai pasirūpinta anūkų patekimu į ugdymo įstaigas, pareiškėjo ir jo šeimos narių sveikata.
Pareiškėjas R. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad R. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-876/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-177-923/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-197-993/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-330-844/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-393-817/2024, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-74-876/2025) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui R. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. R. K. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.