- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- eAN2-74-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01137-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 27 d. 16.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas neblaivumas 0,49 promilės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi netenkintas ir paliktas Institucijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį – Institucijos nutarimu paskirtą baudą palikti, kitoje dalyje, t. y. dėl specialiosios teisės atėmimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba skirti teisės vairuoti atėmimą trumpesniam terminui, netaikant antialkoholinio variklio užrakto, ar skirti specialiosios teisės atėmimą tokiam terminui, kuris skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo iki įsiteisės galutinis sprendimas ir laikyti, jog specialiosios teisės sustabdymo terminas iki įsiteisės galutinis sprendimas yra pakankamas laiko tarpas, jog būtų pasiektas administracinio poveikio priemonės skyrimo tikslas.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu prašė neatimti teisės vairuoti, tačiau policijos pareigūnas priėmė nutarimą atimti teisę vairuoti 6 mėnesiams ir taikė antialkoholinio variklio taikymo galimybes. Apeliantas nurodo, jog tiksliai nežinojo antialkoholinio variklio taikymo galimybių, galvojo, kad jį galima perdėti iš vienos transporto priemonės į kitą, tačiau antialkoholinio variklio įgyvendinimo galimybės sunkiai pritaikomos E. M. gyvenimiškoje situacijoje. Atsižvelgiant į tai, jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti arba atimti teisę vairuoti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Skundo autorius nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga ir būtina darbe, nes jis yra įmonės vadovas. Teisė vairuoti jam reikalinga kasdien, nes vairuoti reikia dažnai ir skirtingus automobilius tam, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Skunde aukštesniajam teismui administracinėn atsakomybėn patrauktasis nurodo, kad išgyvena dėl įvykio ir gailisi, pažadu, kad tai nepasikartos. E. M. tvirtina, kad padarė išvadas ir savo noru kreipėsi į vairavimo mokyklą bei išklausė keturių akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, jam išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas, jis neįrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą.
3.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nurodė aplinkybes, dėl kurių kyla pagrindas nurodytą teisės normą taikyti. Apelianto įsitikinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. E. M. nurodo, jog nebuvo sustabdytas įtartinai vairuojant, o pateko į organizuotą policijos priemonę, kurios metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. 2024 m. spalio 27 d. 17.25 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos priėmimo skyriuje jo būklę įvertino skubiosios medicinos pagalbos gydytojas J. Č., kuris apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad apelianto kvėpavimas, eisena ir stovėsena yra be kliniškai reikšmingų pakitimų, taip pat nustatyta, kad nėra užuodžiamas alkoholio kvapas. 2024 m. spalio 30 d. buvo gauta toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2024 m. spalio 27 d. 17.30 val. paimtame kraujo ėminyje, t. y. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 0,22 promilės etilo alkoholio. Skunde apygardos teismui E. M. teigia, kad yra aktyvus „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys, jam labai svarbu padėti žmonėms per labdaringą veiklą, kurią organizuoja klubas. Apeliantas į administracinio nusižengimo bylą pateikė klubo prezidento surašytą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jis (E. M.) yra (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 2002 m., aktyviai dalyvauja klubo labdaringoje veikloje, laiku moka mokesčius, vykdo klubo įsipareigojimus, šešis kartus buvo klubo iždininku, klubo viceprezidentu ir prezidentu. Atstovauja klubą miesto, respublikiniuose renginiuose, dalyvavo tarptautiniuose forumuose Čikagoje, Hamburge. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija pateikė duomenis apie jo charakteristiką, kurioje nurodyta, kad dėl jo nėra gauta nusiskundimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, atsižvelgiant į jo veiklą bendruomenėje ir svarbą tęsti labdaringą darbą, E. M. teisė vairuoti yra itin svarbi —ji leidžia dalyvauti renginiuose, organizuoti pagalbos akcijas ir operatyviai reaguoti bendruomenės poreikius. Skundo autorius taip pat nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir įmonės veiklos organizavimas bei priežiūra yra tiesiogiai susiję su jo mobilumu. Anksčiau nebaustas administracine tvarka, išklausė keturių valandų mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, rūpinasi senyvo amžiaus mama, veža ją pas gydytojus, o kadangi žmona gyvena Vilniuje, negalės ilgai būti su šeima, t. y. negalės matyti žmonos.
3.3. E. M. skunde teigia, jog neginčija, kad padarė pavojingą KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kuomet jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, t. y. įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, kas nežymiai viršijo leistiną ribą. Apelianto vertinimu, nustatytas nežymus viršijimas akivaizdžiai parodo, kad jis sąžiningai klydo ir tikrai prieš sėsdamas už vairo manė, jog yra tikrai blaivus, tačiau kaip buvo nustatyta, akivaizdžiai sąžiningai klydo. Vertinant pavojingumo prasme E. M. prašo aukštesniojo teismo atsižvelgti į jo paaiškintas aplinkybes ir į tai, jog nevisi pažeidimai yra lygiareikšmiai, o būtent: ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaivinam, kai nustatomas 0,49 promilės neblaivumo laipsnis, turbūt, nėra toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per pėsčiųjų perėją net neapsižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant per pavojingumą, jam nustatytas neblaivumas yra visiškai nepavojingas lyginant su tais pažeidėjais, kuriems būna nustatomas neblaivumas, kuris artimas neblaivumui, už kurį numatyta net baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju E. M. nustatytas neblaivumas, už kurį numatyta griežta atsakomybė, kaip ir asmeniui kuriam būtų nustatytas, tarkim 1,45 promilės neblaivumas. Tačiau lyginant pavojingumo prasme jam nustatytas neblaivumas yra toks nežymus, jog, apelianto vertinimu, yra pagrindas taikyti įstatyme numatytą galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyti minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos atsakomybės esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią asmens būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vertinant suformuotą minimo teismo praktiką akivaizdu, kad aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą.
3.4. Skunde aukštesniajam teismui E. M. nurodo, jog minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, kartu pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamoje situacijoje mažesnis nei rūšinis. Apeliantas teigia, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad jis neneigė, kad yra vartojęs alkoholio, nurodė, kad alkoholinius gėrimus - viskį, gėrė vakarą prieš važiuodamas su transporto priemone. E. M. skunde taip pat nurodo, kad nesijautė neblaivus, jautėsi gerai, todėl nusprendė važiuoti. Žinojo, kad daug alkoholio nevartojo, todėl vyko neblaivumo pasitikrinti ir į gydymo įstaigą. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktajam nustatytas apsvaigimo laipsnis - 0,49 promilės (apskaičiavus galimą paklaidą) yra labai artimas minimaliai neblaivumo ribai. Skunde apygardos teismui pažymėta, jog įvertinus apeliantui nustatytą neblaivumo laipsnį, darytina išvada, kad sėsdamas už vairo jis apsvaigimo nuo alkoholio objektyviai galėjo nejausti. Apeliantas skunde nurodo, kad nors ši aplinkybė jo atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį jo atsakomybės pavojingumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, savo veiksmais žalos E. M. niekam nesukėlė. Be kita ko, itin svarbu ir tai, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra sisteminis įstatymų pažeidėjas, šis nusižengimas buvo išskirtinis atvejis. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Apelianto vertinimu, šie duomenys leidžia teigti, kad jam nesusiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas R. K. nurodė, jog iš apelianto skundo matyti, kad asmuo aukštesniojo teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos bei saugaus eismo. Institucijos vertinimu, skundo tenkinimas, neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Atsiliepime Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad E. M. įvykdytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Atsiliepime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija aukštesniojo teismo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinis skundas netenkinamas
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl apelianto E. M. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliantas taip pat neginčija ir jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nesutrumpino administracinio poveikio priemonių termino – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
7. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų aplinkybių kompleksu, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažinusi E. M. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, paskyrė jam minimalią administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams, atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones bei 12 mėnesių paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, konstatavo, kad E. M. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), todėl dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą, nenustatė pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinės teisės pažeidėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių netaikyti ar trumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtos administracinio poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, tikslai negali būti pasiekti jos neskyrus arba paskyrus dar trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios poveikio priemonės terminą.
11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. skunde aukštesniajam teismui nurodo aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, kad specialioji teisė - teisė vairuoti transporto priemones, jam yra būtina darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad alkoholis buvo vartotas ne važiavimo dieną, o iš vakaro, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
12. Taip pat aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jam dėl šeimos gerbūvio, kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo E. M. žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
13. Apygardos teismas taip pat atkreipia apelianto E. M. dėmesį, jog nors skunde jis teigia, jog 2024 m. spalio 27 d. 17.25 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos priėmimo skyriuje jo būklę įvertino skubiosios medicinos pagalbos gydytojas J. Č., kuris apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad apelianto kvėpavimas, eisena ir stovėsena yra be kliniškai reikšmingų pakitimų, taip pat nustatyta, kad nėra užuodžiamas alkoholio kvapas, tačiau tai laikytina gynybiniu ir teisinančiu savo veiksmų vertinimu, kadangi skundui pateiktoje administracinio nusižengimo medžiagoje esančiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 27 d. 16.23 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog policijos pareigūnas specialistas V. S. E. M. nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus ankščiau įvardintas aplinkybes, administracinio nusižengimo laiką – 2024 m. spalio 27 d. 16.04 val. (sekmadienis, popietė, kai dažniausiai žmonės grįžta namo), paneigiama apelianto versija, jog jo priešingais teisei veiksmais nebuvo keliamas pavojus eismui bei jame dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suaugęs, brandus vyras, turintis didelę gyvenimišką patirtį, aktyviai užsiimantis socialine bei visuomenine veikla, todėl jam turėtų būti gerai žinoma, kiek alkoholio gali toleruoti jo organizmas bei per kiek laiko suvartotas alkoholio kiekis pasišalina iš organizmo. Jei iš vakaro buvo gausiai vartojamas alkoholis, ryte, prieš sėdant į transporto priemonę, galima ir pačiam pasitikrinti (ne)blaivumą alkotesteriu, kurį galima be jokių apribojimų įsigyti tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse.
14. Ir nors skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas yra nurodęs visą eilę priimtų teismų sprendimų, kai pažeidėjams taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, tačiau šiuo aspektu skundą nagrinėjantis teismas atkreipia E. M. dėmesį, jog kiekviena situacija yra vertinama individualiai, pagal konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Taip pat pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šios nutarties priėmimo metu, didžioji dalis draudimo E. M. vairuoti transporto priemones termino jau yra suėjusi (nagrinėjamoje byloje policijos pareigūno 2024 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 27 d.), ir apeliantas transporto priemonių negalės vairuoti tik kiek daugiau nei vieną mėnesį. Šiam terminui suėjus, E. M. galės vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi iš esmės apeliantas galės atlikti visus veiksmus, dėl kurių nurodo esant būtinybę jam turėti specialiąją teisę. Apygardos teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.