- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-177-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00418-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 8 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu E. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. E. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 15 d. 19.54 val., Kauno miesto savivaldybėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivius, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
2. Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą E. S. ir jo atstovė apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl E. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą skirti 4 mėnesiams be teisės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.1. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytus argumentus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasisakymus teismo posėdžio metu, jo asmenybę ir šeiminę padėtį bei mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes administracinio poveikio priemonės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti, nustatant ir trumpesnį, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės taikymo terminą ir dėl šios priežasties apylinkės teismo nutartis yra keistina.
3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad nuo pat proceso pradžios ir šiuo metu sutinka tiek su Institucijos nutarime, tiek ir apylinkės teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad jo padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vieniems iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis nevengė neblaivumo patikrinimo, pripažino vartojęs alkoholinį gėrimą – vyną, jam paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs.
3.3. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus alkotesterio paklaidą, nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, kuris itin nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekio koncentraciją kraujyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. tvirtino, jog alkoholinį gėrimą – vyną, vartojo prieš valandą, jautėsi gerai, todėl buvo įsitikinęs, kad jau gali vairuoti automobilį ir nesitikėjo, jog jo organizme dar gali būti likę neišskaidyto alkoholio. Apelianto vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, kad neblaivumo patikrinimo metu, du kartus tikrinant jo girtumą, nustatytų promilių skaičius mažėjo, kas rodo, jog jo organizme vyko alkoholio skaidymo procesas. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis tinkamai įvykdė koordinacijos patikrinimo veiksmus, t. y. ėjo tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikė į nosies galą. Be to, skunde nurodoma, kad po pirmo ir antrojo neblaivumo patikrinimo apeliantui nustatytas promilių kiekis mažėjo, o tai neabejotinai patvirtina, kad suvartoto alkoholio kiekis nebuvo itin didelis ir laiko tarpas, praėjęs nuo vartojimo iki vairavimo, turėjo įtakos promilių mažėjimui. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos promilių mažėjimo ribos negali būti taikomos kiekvienam asmeniui, kadangi kiekvieno asmens organizmas alkoholį skaido skirtingai, taip pat tai priklauso ir nuo fiziologinių asmens savybių, mitybos ir kitų aplinkybių. Apelianto įsitikinimu, nedidelis nustatytų promilių kraujyje skaičius leidžia spręsti, kad jo veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam nepaisant įstatymų nuostatų ir jis iš tiesų galėjo klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą, o šį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus.
3.4. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais jis realios žalos niekam nesukėlė bei nepažeidė kitų KET punktų, savo vairavimo pobūdžiu neatkreipė kitų eismo dalyvių dėmesio, o buvo sustabdytas vykdant policinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę, juo labiau, kad jis už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus anksčiau nebaustas. E. S. sutinka, kad jis anksčiau yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, KET pažeidimai nelaikytini sistemingais ir juo labiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nelaikytini lengvabūdišku apelianto elgesiu. Apelianto teigimu, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti KET, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktino pobūdžio, sąlygotas asmens netinkamo savo būklės įvertinimo.
3.5. Skunde nurodoma, kad apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra akcininkas, taip pat yra AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, akcininkas, taip pat užsiima savanoriška veikla. Be to, nors apeliantas turi sutuoktinę, tačiau nurodo, kad mažamečio sūnaus nuvežimu į ugdymo įstaigą rūpinasi būtent apeliantas, kadangi dėl sutuoktinės darbo pobūdžio ji tokios galimybės neturi. Skunde taip pat nurodoma, kad tiek apeliantas, tiek ir jo sutuoktinė turi senyvo amžiaus tėvus ir rūpinasi jų gerove bei oria senatve, todėl itin ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sukelia didelius nepatogumus buityje. Skunde pažymima, kad E. S. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ne tik jam, tačiau ir jo šeimos nariams yra jaučiamos neigiamos pasekmės, juolab, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog E. S. piktnaudžiautų alkoholiu ar būdamas neblaivus darytų kitus teisės pažeidimus.
3.6. Apelianto vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo darbo pobūdžiui, užimamoms pareigoms ir galimai dėl šios priežasties netinkamai įvertino visus E. S. charakterizuojančius duomenis. Apeliantas sutinka, kad dėl savo užimamų pareigų šiuo metu turi galimybę samdytis vairuotoją, tačiau jo socialinė ir darbinė padėtis negali būti priežastimi sumenkinti jo teisę kreiptis į teismą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas vaiko poreikius gali užtikrinti pirkdamas pavėžėjo paslaugas, šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu. Skunde pažymima, kad šios aplinkybės negali turėti išskirtinės reikšmės, sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai galioja visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų padėties visuomenėje. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto sūnus yra mažametis, nors ir E. S. sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad mieste yra išvystyta infrastruktūra, viešasis transportas ir pan., tačiau nurodo, kad jo sūnaus amžius ir savarankiškumas dar nėra toks, kad jis galėtų prisiimti atsakomybę dėl nuvykimo ir grįžimo iš ugdymo įstaigos. Taip pat nurodoma, kad nepaisant to, jog iki mokslų metų pabaigos liko keletas savaičių, tačiau vasaros laikotarpiu taip pat vyksta neformalios veiklos (stovyklos, būreliai ir pan.), be to, būtina užtikrinti ir mažamečio vaiko priežiūrą vasaros laikotarpiu, todėl vien tuo pagrindu, kad mokslo metai baigiasi, spręsti, kad vaiko pristatymas iš vienos vietos į kitą nebereikalingas, pagrindo nėra.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo E. S. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nei Institucija, nei Kauno apylinkės teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat ir apeliantas savo skunde apeliantas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes apelianto svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
4.3. Institucijos nuomone, apeliantas, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
4.4. Atsiliepime pažymima, kad nustatyta, jog esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Apeliantas šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį.
4.5. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apeliantas pats prašė bylą nagrinėjančio pareigūno taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu. Šiuo atveju apeliantas pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai, prašydamas jam taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, o dabar persigalvodamas ir prašydamas šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
4.6. Institucija nurodo, kad apeliantui buvo paskirta minimali bauda ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog apeliantui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sumažinti paskirtą nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą skirti 4 mėnesiams be teisės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) <...> vairuotojai <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, neabejotina, kad E. S. apeliacinio skundo motyvai, susiję su jo sąmoningumu vairuojant transporto priemonę (teigia įvykio metu jautęsis gerai), jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju E. S. buvo nustatytas 0,63 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.
7. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
9. Sprendžiant E. S. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad apeliantas padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje už analogiško pobūdžio KET pažeidimus E. S. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, E. S. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pvz., eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. realios žalos niekam nesukėlė, nepažeidė kitų KET reikalavimų, savo vairavimo pobūdžiu neatkreipė kitų eismo dalyvių dėmesio, kaip nurodė skunde pirmosios instancijos teismui – pažeidimas padarytas vėliu paros metu, kai nebuvo nei intensyvaus eismo, nei rizikos, kad į važiuojamąją dalį gali netikėtai išbėgti vaikai, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo (ne)padarytos žalos, paros meto, eismo intensyvumo ar kitų panašių aplinkybių. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant E. S. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, pagrindo nėra. Juo labiau, kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime į apelianto skundą, E. S. atstovė institucijai pateiktame 2024 m. kovo 28 d. prašyme dėl administracinės nuobaudos skyrimo kaip alternatyvą prašė 6 mėnesių laikotarpiui taikyti ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24234527976 dokumentų 11–13 lapai). Pažymėtina ir tai, kad apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis), padarius administracinį nusižengimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas jau buvo įvertintos Institucijos pareigūno, priėmusio skundžiamą 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą, ir šios aplinkybės sąlygojo sankcijoje numatyti administracinio poveikio priemonės minimalaus termino taikymą.
11. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir apelianto darbiniai santykiai (dėl užimamų pareigų dažnai tenka vykti į kitus miestus bei skirtingomis transporto priemonėmis) ar jo šeimos gerovė (vežioja mažametį vaiką į mokymosi įstaigas, į užsiėmimus ir kt., reikalinga rūpintis tiek savo, tiek sutuoktinės senyvo amžiaus tėvais), kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakinga, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačio ar jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės naikinimui ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, šis asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su operatyviu susisiekimu, rūpinimusi kitais asmenimis ar darbu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis.
12. Teikdamas skundą E. S. nurodo, jog praeityje niekada nebuvo baustas ar teistas už analogiško pobūdžio teisei priešingus veiksmus. Sutiktina, kad už vairavimą esant neblaiviam apeliantas iš tiesų nebuvo baustas ar teistas, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys liudija, jog E. S. yra baustas už KET nesilaikymą, įskaitant ir keletą kartų už nustatyto greičio viršijimą, kas laikytina šiurkščiu pažeidimu (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24234527976 dokumentų 24–30 lapai). Taigi, jo elgesys kelyje necharakterizuoja apelianto išimtinai teigiamai ir nesudaro komplekso aplinkybių visumos, leidžiančios švelninti jam pritaikytą administracinę poveikio priemonę.
13. Skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones E. S. yra sustabdyta nuo 2024 m. kovo 15 d., būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jam pasibaigus, bus pradėtas skaičiuoti 12 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas. Vadinasi, iki teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo pabaigos liko tik šiek tiek daugiau nei trys mėnesiai, po to apeliantas galės vairuoti transporto priemones su tam tikrais apribojimais. Duomenų, kad nuo 2024 m. kovo 15 d. specialiosios teisės atėmimo taikymo mėnesius E. S. būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pvz., netekęs darbo, negalėjęs tenkinti šeiminius poreikius ir pan.), bylos medžiagoje nėra.
14. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad E. S. paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam sankcijoje nustatytam terminui buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti, o apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.