Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-393-817/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
eAN2-393-817/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01577-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
G. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-393-817/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01577-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.6.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir G. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 24 d., 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. A. skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių terminui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. A. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir G. A. skundas netenkintas. Nutartimi konstatuota, jog skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą G. A. paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonės taikymas artimiems įstatyme numatytiems minimaliems terminams yra teisingos ir proporcingos jo padarytam pažeidimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. G. A. skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent artimų įstatyme numatytiems minimaliems terminų parinkimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu G. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantui buvo nustatytas lengvas 0,56 (0,54 po paklaidos) promilių neblaivumas, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai naudojosi suteikta vairavimo teise, šis administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms. Neturėdamas teisės vairuoti, apeliantas negali vykdyti savo darbinių pareigų, neturi kaip užtikrinti sūnaus, garbaus pensinio amžiaus tėvų, savo sveikatos gerovės ir išlaikyti šeimos.

Šalies argumentai

5. Apeliantas nurodo, jog ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Jis privalo pasirūpinti sūnumi T. A. (gimusiu (duomenys neskelbtini)), turinčiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriam sunku orientuotis aplinkoje ir kuris studijuoja (duomenys neskelbtini). Apeliantas privalo pasirūpinti ir garbaus pensinio amžiaus tėvais, t. y. mama T. A. (gimusia (duomenys neskelbtini)) ir sergančiu tėvu J. A. (gimusiu (duomenys neskelbtini)), kuriuos reikia nuvežti į gydymo įstaigas, rūpintis jų vaistais. Daugiau asmenų, kurie, turėdami vairavimo teisę, rūpintųsi garbaus pensinio amžiaus tėvais, nėra. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones būtina ir jo paties sveikatos priežiūros tikslais, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nerekomenduojamas per didelis fizinis krūvis, būtinas gydymas, todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas ypatingai apsunkintų jo sveikatos būklę. Be to, apeliantas nurodo, jog jis dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini) savo įmonėje „IĮ A.“, kasdien veikiančioje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jam vykdant darbines funkcijas, t. y. jis privalo vykti į planines komandiruotes po Vakarų Europos šalis, atrinkti ir parsivežti prekes iš gyvai vykstančių mugių, sandėlių ir parduotuvių. Tolimoms ir ilgalaikėms kelionėms visada nuomojasi krovininį transportą. Taip pat jis privalo pristatyti klientams įsigytas prekes visoje Lietuvoje, nuvežti įvairius daiktus (duomenys neskelbtini), pervežti juos į sandėlį. Apeliantas pažymi, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Artimiausia viešojo transporto stotelė nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 800 metrų. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 11 kilometrų. Apelianto teigimu, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („A.“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, suvokia padaryto administracinio nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbą, žada daugiau nebenusižengti, išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms, paaiškino visas su administracinio nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, šis administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai, susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nepiktnaudžiauja alkoholiu, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai (kaip dosnus, altruistiškas, socialiai atsakingas, bendruomeniškas, aktyvus, jautrus, rūpestingas, malonus, mandagus, atviras, nuoširdus, profesionalus, kuklus, visada padedantis, nekonfliktiškas, patikimas ir pareigingas asmuo, ne kartą skatintas padėkos raštu), remia įvairias ne pelno siekiančias organizacijas („V.“, „V.“, „VšĮ „M.“, „V.“ charakteristikoje pažymima, kad metai iš metų apeliantas remia keletą vaikų, šiuo metu remia (duomenys neskelbtini) vaikus).

Šalies argumentai

8. Apelianto teigimu, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Apelianto vertinimu, paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Be to, siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliantas, išanalizavęs teismų praktiką, nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Apelianto vertinimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Toliau apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į G. A. apeliacinį skundą Institucija prašo G. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

11. Atsiliepime akcentuojama, kad G. A. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).

13. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo faktas, jo kvalifikavimas, jį padariusios G. A. kaltė bei už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas apelianto skundas dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimo pakeitimo, ir prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Taigi, apeliaciniame skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

14. Institucijos 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi, G. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

15. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia administracinę atsakomybę. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

17. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad G. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei motyvuotai atmetė G. A. skundo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, skiriant trumpesnį jos taikymo terminą, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. A. skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, yra pagrindas būtent artimų įstatyme numatytiems minimaliems terminų parinkimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nei skundžiamoje nutartyje paminėtos, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su G. A. deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti – vykimui į darbą, darbinių funkcijų vykdymui ir grįžimui iš darbo, sūnaus, turinčio (duomenys neskelbtini), nuvežimui į (duomenys neskelbtini), senyvo amžiaus tėvų nuvežimui ir jo paties nuvykimui į gydymo įstaigas – nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Pastebėtina, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

19. G. A. padarė KET pažeidimą, kuris, akivaizdu, įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršija ribą, nuo kurios transporto priemonės vairuotojui kyla administracinė atsakomybė (pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 0,60 promilės neblaivumas). Nagrinėjamu atveju G. A. nustatytas neblaivumas galėjo turėti reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui, dėl ko jo vairavimas iš tiesų kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei, taip pat ir turtui. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu. Dėl šios aplinkybė, kad G. A. nesukėlė neigiamų padarinių, nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį.

20. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog G. A. bando sumenkinti savo ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, teigdamas, jog turi virš (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta, visada atsakingai šia teise naudojasi, jog prieš vairuodamas nesijautė neblaivus, sustabdytas reido metu, o ne dėl KET pažeidimo padarymo. Tačiau visos šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog jis žinojo, kad vartojo alkoholį ir, nepaisydamas to, vairavo padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį. Tai jį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, rodo atsainų jo požiūrį į visuomenėje nustatytų taisyklių laikymąsi. Žinodamas, jog vartojo alkoholį ir nusprendęs vairuoti, G. A. pasielgė lengvabūdiškai, neatsakingai ir už tokį pavojingą elgesį kelyje turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Pabrėžtina, kad nors G. A. praeityje nėra baustas už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo teigti, jog padarytas KET pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per nurodytą laikotarpį už įvairius KET pažeidimus apeliantas administracine tvarka buvo baustas 6 kartus (leistino greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, sustojimas ir stovėjimas ten, kur tai daryti draudžiama). Nors kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas paaiškinimas, kad dalis administracinių nusižengimų yra padaryti apelianto sūnaus, o ne paties G. A., tačiau apeliacinės instancijos teismas juos vertina kritiškai, nes jų negalima objektyviai patikrinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, jeigu, pasak apelianto, dalį administracinių nusižengimų padarė ne jis pats, tuomet gavus administracinio nusižengimo protokolą privaloma nurodyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę pažeidimo metu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje būtų surašytas asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, o ne transporto priemonės savininkui. Taigi, nors šie administraciniai nusižengimai ir nepasižymi didesniu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad G. A. yra linkęs nesilaikyti KET ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, jau pavojingesnius teisės pažeidimus.

22. Apeliaciniame skunde G. A. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinių funkcijų atlikimui (nuvykimui į darbą, užsakymų išvežiojimui po Lietuvą, kelionėms į komandiruotes, grįžimui į namus), šeiminių poreikių tenkinimui (sūnaus nuvežimui į (duomenys neskelbtini), senyvų tėvų nuvežimui bei jo paties nuvykimui į gydymo įstaigas). Vis tik šios aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Nuspręsdamas vairuoti automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. A. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes jo asmeniniam gyvenimui, darbo funkcijų atlikimui, galiausiai sunkumus rūpinantis sūnumi, turinčiu (duomenys neskelbtini), bei senyvo amžiaus tėvais, o to nepadaręs jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neabejotinai sukels G. A. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

23. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad iš esmės G. A. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai, jis pripažino padaryto nusižengimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kas leido konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra, be to, apeliantas savanoriškai sumokėjo už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirtą 800 Eur baudą, yra dirbantis, rūpinasi tiek sūnumi, turinčiu (duomenys neskelbtini), tiek senyvo amžiaus tėvais, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, remia įvairias ne pelno siekiančias organizacijas. Vis tik šios aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios aplinkybės leidžia tik daryti išvadą, kad apeliantui buvo pagrįstai nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu sutrumpinti ir taip minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą kartu su minimaliam terminui nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti G. A. teises.

24. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus, įžvalgus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo atliekamo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę G. A. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

25. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismų praktikoje ANK 34 straipsnio 6 dalis administracinių nusižengimų bylose dėl vairavimo neblaiviam taikyta ne kartą, tačiau pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės.

26. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems bei išvardintiems argumentas, laiko juos pagrįstais ir teisingais, todėl jų pakartotinai nenurodydamas jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė