- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- eB2-3048-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01007-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,Hepatus“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, S. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Hepatus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Stanislovas Domeik is, kuris 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atstatydintas ir nauja nemokumo administratore paskirta UAB „Projektų investicijos“.
2. Pareiškėjas M. J. 2021 m. balandžio 27 d. pateikė teismui prašymą pripažinti suinteresuoto asmens bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Hepatus“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio BUAB ,,Hepatus“ vadovo S. R. neteisėtų veiksmų, apriboti buvusio BUAB ,,Hepatus“ vadovo S. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Hepatus“ juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. liepos 27 d., nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., t.y. iki pat bendrovės bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovo pareigas ėjo S. R. Pareiškėjas ir UAB ,,Hepatus“ 2015 m. lapkričio 9 d. sudarė akvariumo gamybos sutartį, bendrovė atliko akvariumo gamybos bei įrengimo darbus jo namų valdoje. Pradėjus eksploatuoti bendrovės įrengtą akvariumą, paaiškėjo bendrovės atliktų darbų trūkumai, dėl to pareiškėjas patyrė 17 390,12 Eur nuostolius. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1186-494/2018 nurodyta nuostolių suma jam iš BUAB ,,Hepatus“ buvo priteista, iškėlus bendrovei bankroto bylą – patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek akvariumo gamybos sutarties vykdymo metu, tiek sutartinių darbų rezultato perdavimo kreditoriui metu bendrovė sėkmingai ir, kreditoriaus žiniomis, aktyviai veikė. Tačiau, susipažinęs su bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio duomenimis, kreditorius pastebėjo, kad 2018 metais, t.y. po to, kai kreditorius teisme pareiškė bendrovės atžvilgiu reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, bendrovės finansiniai rodikliai itin ženkliai suprastėjo: pardavimo pajamos, lyginant su 2017 metais, krito nuo 84 606 Eur iki 18 054 Eur, grynasis nuostolis nuo 1 367 Eur išaugo iki 17 101 Eur, turimo turto balansinė vertė krito nuo 41 676 Eur iki 5 789 Eur. Kreditoriaus teigimu, bendrovės bankrotas galimai buvo inicijuotas sąmoningai vien tam, kad būtų išvengta bendrovės atsiskaitymo su pareiškėju. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė kitų kreditorių faktiškai neturi.
5. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 11 d. bendrovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HEP 0002094 Latvijos bendrovei M. G. M. Prime SIA buvo parduotos faktiškai visos bendrovės prekių atsargos, o 2018 m. balandžio 20 d. perleistas vienintelis bendrovės automobilis Volkswagen Caddy. Bendrovės prekių atsargos, būtinos tam, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą, perleistos už 8 352,50 Eur kainą, nors jų balansinė vertė / įsigijimo kaina sudarė 23 545,20 Eur. Automobilis parduotas už 2 500 Eur, nors rinkos kaina galėjo sudaryti nuo 4 900 Eur iki 6 000 Eur. Bendrovės vadovas S. R. sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, t.y. perleido faktiškai visą likvidų bendrovės turtą ženkliai mažesne nei rinkos kaina, dėl to bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su pareiškėju ir tapo nemoki. S. R. atliko veiksmus, kurie vertintini kaip sąmoningas tyčinio bankroto sukėlimas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Hepatus“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
7. Nurodė, kad pareiškėjo įvardintos aplinkybės dėl bendrovės prekių atsargų pardavimo sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsargų perleidimo sandoris dėl per mažos prekių perleidimo kainos (lyginant su prekių įsigijimo kaina) bendrovei buvo nenaudingas bei apribojo pareiškėjo galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Automobilis buvo perleistas mažesne nei rinkos kaina. Tą patvirtina ne tik „autoplius.lt“ duomenys, bet ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažyma apie vidutinę tokios transporto priemonės kainą.
8. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškimą dėl BUAB ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad pareiškėjas bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindą grindžia įmonės vadovo veiksmais ar neveikimu, kurie buvo atlikti iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, todėl yra taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Paaiškino, kad nuostolių priteisimas pareiškėjo naudai lėmė esminius įmonės finansinius sunkumus, dėl to 2019 m. liepos 7 d. įmonės vadovas kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Su BUAB ,,Hepatus“ 2018 metais nebuvo pratęstos nuolatinės akvariumų priežiūros paslaugų sutartys, todėl ženkliai sumažėjo įmonės pajamos. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas neturėjo objektyvių tikslų tyčia privesti įmonę prie bankroto, o įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, pats iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo įmonės išlaidas, todėl byloje nėra faktinių pagrindų BUAB ,,Hepatus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
10. Suinteresuotas asmuo dėl bendrovės turėtų prekių atsargų pardavimo Latvijos bendrovei M. G. M. Prime SIA ir dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažymėjo, kad nurodyti sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys. Teigė, kad 2018 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo metu pareiškėjas neturėjo vykdytinos bei galiojančios reikalavimo teisės į BUAB ,,Hepatus“, ją įgijo tik 2019 m. birželio 6 d. Pažymėjo, kad BUAB ,,Hepatus“ turėti prekių likučiai buvo parduoti įmonės vadovui siekiant, kad prekės nenuvertėtų. 2018 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo metu BUAB ,,Hepatus“ neturėjo pradelstų įsipareigojimų, įmonei nebuvo taikomi jokie apribojimai, susiję su prekių realizavimu, todėl įmonės vadovas turėjo teisę ir objektyvų pagrindą realizuoti prekių likučius, taikydamas nuolaidas. Bendrovė M. G. M. Prime SIA priėmė pasiūlymą ir nupirko visus prekių likučius, tai palengvino šių prekių realizaciją ir išvengta papildomų išlaidų prekes pardavinėjant atskirai. Sandoriu nebuvo parduotos visos prekės, nurodytos BUAB ,,Hepatus“ 2017 m. gruodžio 31 d. prekių inventorizacijos apraše, t.y. buvo parduota mažiau prekių nei sudarė bendrovės atsargos. Latvijos įmonei prekės buvo parduotos neviršijant 50 proc. nuolaidos nuo prekių įsigijimo kainos, kuri sudarė 15 959,31 Eur.
11. Nurodė, kad automobilis parduotas už 2 500 Eur, nes automobiliui buvo būtinas didelės vertės remontas. Bendra būtinųjų automobilio remonto (kartu su keistinomis dalimis) vertė sudarė 2 509 Eur. Teigė, kad nurodytu metu nebuvo baigti ir automobilio lizingo mokėjimai, šių įmokų likutis sudarė 2 414,11 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2166-275/2021 pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies – pripažino BUAB ,,Hepatus“ bankrotą tyčiniu. Kitą pareiškimo dalį atmetė.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1177-450/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas BUAB ,,Hepatus“ bankrotą pripažinti tyčiniu, panaikino ir klausimą dėl BUAB ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl BUAB ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti kuo tikslesnį įmonės nemokumo momentą, įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, aiškiai nurodyti, kokias pareigas, numatytas įstatymuose ir (ar) bendrovės steigimo dokumentuose bendrovės vadovas vykdė netinkamai, taip pat ištirti ir išanalizuoti ginčijamų sandorių ekonominį (ne)naudingumą, įvertinant ne pavienius (liudytojo), o visus byloje esančius dokumentus ir šalių nurodytus bylai reikšmingus argumentus. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, ištirti ir įvertinti, ar tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, taip pat kitas apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartas aplinkybes.
15. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais dėl pareiškimą pripažinti BUAB ,,Hepatus“ bankrotą tyčiniu nagrinėjant iš naujo nustatinėtinų ir tirtinų faktinių aplinkybių, 2021 m. spalio 25 d. nutartimi įpareigojo BUAB ,,Hepatus“ nemokumo administratorę, atsižvelgiant į nemokumo administratorei buvusių valdymo organų perduotus dokumentus, finansinius reikalavimus bankroto byloje pareiškusių kreditorių pateiktus dokumentus, kitus nemokumo administratorės turimus bendrovės dokumentus, pateikti rašytinius paaiškinimus dėl bendrovės faktinio nemokumo momento, įmonės turėto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, bendrovės pripažinimo tyčiniu pagrindo, 2018 m. vasario 11 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. sandorių, kuriais grindžiamas tyčinis bankrotas, ekonominio (ne)naudingumo, dėl to, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą ir (ar) jais esmingai buvo bloginama bendrovės finansinė padėtis. Be to, teismas įpareigojo nemokumo administratorę pateikti duomenis, ar bendrovė per 2018 metus įsigijo naujas atsargas, ar tam tikros prekės turėjo (galėjo turėti) galiojimo terminus (kurie galėjo baigtis), taip pat paaiškinti, ar tokių prekių pardavimas su nuolaida galimai atitiko bendrovės interesus; papildomai pasisakyti dėl 2018 m. balandžio 20 d. parduoto automobilio rinkos vertės jo pardavimo metu, be kita ko įvertinus ginčo objektu esančių gedimų vertę, likusią neišmokėtą automobilio lizingo sumą. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjui M. J. bei suinteresuotam asmeniui S. R. raštu pasisakyti dėl apeliacinės instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų bylą nagrinėjant iš naujo tirtinų ir nustatytinų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teisme 2021 m. lapkričio 10 d. gauti BUAB ,,Hepatus“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“, rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prašo tenkinti pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl BUAB ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
16.1. Pasisakydama dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento, pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB ,,Hepatus“ turtas sudarė 41 676 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 23 536 Eur (santykis 0,56); 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 5 789 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai 4 750 Eur (santykis 0,82). Teigia, kad atsižvelgiant į nemokumo administratorei perduotų dokumentų apimtį ir pobūdį, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti, kurie iš trumpalaikių bendrovės įsipareigojimų 2017 ir 2018 metais buvo pradelsti. Pažymi, kad nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1186-494/2018 iš bendrovės buvo priteista 17 390,12 Eur suma kreditoriaus naudai, tačiau įvertinus 2018 metų bendrovės balanse nurodomas mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, akivaizdu, jog 17 390,12 Eur mokėtina suma į 2018 m. gruodžio 31 d. balansą nėra įtraukta.
16.2. Nurodo, kad 2018 m. vasario 11 d. bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. HEP 0002094 pagrindu Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA buvo parduotos bendrovės turėtos prekių atsargos. Atsižvelgiant į prekių įsigijimo ir jų perleidimo kainą, nemokumo administratorės nuomone, šis sandoris vertintinas kaip bendrovei ekonomiškai nenaudingas sandoris, nes prekės buvo perleistos žemesne kaina nei jų įsigijimo savikaina. Teigia, jog šis sandoris turėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumui, be kita ko, galimybėms atsiskaityti su pagrįstas pretenzijas teisme bendrovei pareiškusiu M. J. Tuo atveju, jei prekės būtų perleistos bent jau jų įsigijimo savikainą atitinkančia kaina, bendrovė būtų finansiškai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad nors S. R. teigia, kad po 2018 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo su Latvijos įmone, bendrovėje buvo likę atsargų už 4 915,12 Eur, tačiau pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog atsargas bendrovė įsigijo už 23 545,20 Eur, o jas perleido už 8 352,50 Eur. Net ir tuo atveju, jei 2018 m. vasario 11 d. atsargų bendrovėje dar buvo likę už 4 915,12 Eur, tai reikštų, jog 18 630,08 Eur vertės atsargos buvo perleistos už 8 352,50 Eur, kas reiškia, jog atsargų perleidimo kaina buvo esmingai mažesnė nei jų savikaina.
16.3. Pasisakydama dėl 2018 m. balandžio 20 d. automobilio perleidimo sandorio, nemokumo administratorė nurodo, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta, kad automobilis parduodamas su trūkumais/defektais, nors defektus privaloma pažymėti, pagal transporto priemonių perleidimo sutarties formą. Iš sutarties turinio yra akivaizdu, jog pardavimo metu automobilis jokių defektų neturėjo. Nemokumo administratorės nuomone, šioje byloje siekiant nustatyti automobilio rinkos kainą jo perleidimo metu, teismas turi pagrindo vadovautis byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma ir duomenimis iš skelbimo portalo autoplius.lt. Kadangi oficialiuose automobilio perleidimo dokumentuose nėra jokių duomenų apie automobilio gedimus, be to, perleidimo metu automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kas patvirtina jo tinkamumą eksploatuoti, nėra pagrindo spręsti, jog automobilis buvo su reikšmingais trūkumais jo perleidimo metu. Jeigu tokių trūkumų ir buvo, tai S. R. elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo pareigą tokius trūkumus tinkamai užfiksuoti, tačiau tas nebuvo padaryta.
16.4. Nemokumo administratorės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad automobilio perleidimo sandoris buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Šis sandoris, atsižvelgiant į bendrovės turto apimtis 2018 metais, turėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumui. Pažymi, jog tuo atveju jei S. R. nebūtų realizavęs bendrovės turto arba būtų jį realizavęs pagrįsta kaina, tai neabejotinai bendrovės kreditoriai būtų reikšminga dalimi patenkinę savo finansinius reikalavimus. Bendrovės atsargų savikaina sudarė 23 545,20 Eur, o automobilio rinkos kaina sudarė 6 630 Eur (remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma), taigi bendra šio turto vertė sudarė buvo apie 30 175,20 Eur. Bankroto byloje yra patvirtinta 24 939,80 Eur kreditorių finansinių reikalavimų.
16.5. Nemokumo administratorės nuomone, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad konstatuoti, jog minėtais sandoriais bendrovė buvo privesta prie bankroto (nes jau buvo faktiškai nemoki anksčiau), tai bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, esama pagrindo konstatuoti, jog šiais sandoriais esmingai buvo bloginama bendrovės finansinė padėtis.
16.6. Atsižvelgdama į teismo nutartyje išdėstytus įpareigojimus, nemokumo administratorė paaiškina, jog pagal bendrovės apskaitos duomenis, 2018 metais bendrovė buvo įsigijusi tam tikras atsargas/prekes. Per 2018 metus bendrovės įsigytų prekių, skirtų perpardavimui savikaina sudarė 2 254,25 Eur, o pardavimo savikaina – 20 802,74 Eur (buh. sąskaitos 20140 įsigijimo savikaina apyvarta). Papildomai pažymi, jog iš pajamų – sąnaudų ataskaitos matyti, kad 2018 metų vasario mėnesį bendrovė suteikė paslaugų už 11 486,29 Eur, iš kurių paslaugos – 217,81 Eur, pardavimai 11 268,48 Eur, o šių pardavimų savikaina –19 254,73 Eur. Detalesnė 20140 sąskaitos ataskaita perduota nebuvo.
16.7. Nustatyti, kokia prekių dalis turi ribotą galiojimo laiką (ir ar apskritai jį turi) pagal nemokumo administratorei perduotus apskaitos dokumentus nėra galimybės. Papildomai pažymi, jog iš 2017 metų prekių inventorizacijos aprašo, esančio byloje, matyti, kad pagal šio dokumento turinį didelė dalis turto vienetų apskritai negali turėti galiojimo laiko, nes tai nėra gendantys produktai. Teigia, kad S. R. nenurodo, kurios iš perleistų atsargų yra riboto galiojimo prekės ir koks yra jų galiojimo laikas.
16.8. Kadangi S. R. 2018 m. vasario 11 d. sandoriu bendrovės atsargas perleido Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA reikšmingai žemesne kaina lyginant su prekių įsigijimo savikaina, nemokumo administratorės nuomone, tokios apimties nuolaidos suteikimas pirkėjui neatitiko bendrovės interesų ir normalios verslo rizikos. Toks sandoris laikytinas ekonomiškai nenaudingu ir reikšmingai pabloginusiu bendrovės finansinę situaciją.
16.9. Atsižvelgdama į teismo nutartyje išdėstytus įpareigojimus, nemokumo administratorė paaiškina, jog byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių S. R. poziciją, kad perleistas bendrovės automobilis turėjo reikšmingų trūkumų. 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta, kad automobilis parduodamas su trūkumais/defektais, nors defektus privaloma pažymėti, pagal transporto priemonių perleidimo sutarties formą. Be to, automobilis pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Pažymi, kad į bylą pateiktas 2018 m. balandžio 10 d. lengvojo automobilio preliminarių darbų aktas Nr. 180410-01 neįrodo, koks asmuo ir kokiu tikslu atliko automobilio apžiūrą, šis aktas nėra pasirašytas, todėl šis dokumentas nėra leistina įrodinėjimo priemonė. Liudytojo V. Š. paaiškinimai apie tariamą remonto poreikį ir remonto darbų kainą nėra pagrįsti jokiais įrodymais (sąskaitomis, sąmatomis, mokėjimais ir pan.), todėl tokie parodymai vertintini nepakankamais ir nepatikimais įrodinėjant transporto priemonės trūkumus.
16.10. Papildomai pažymi ir tai, jog tokių pagaminimo metų transporto priemonėms įprastai yra reikalingas vienoks ar kitos einamasis remontas, o vidutinės transporto priemonių pardavimo kainos yra nustatomos įvertinus šias aplinkybės. Remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, tokių automobilių rinkos vertė, pardavimo metu, sudarė 6 630 Eur. Tuo atveju, jeigu automobilis būtų perleistas minėta rinkos kaina, tai netgi bendrovei pilnai padengus lizingo įmokų likutį (2 414,11 Eur) bendrovei būtų likę piniginių lėšų, kurias būtų galima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Nemokumo administratorės nuomone, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog automobilio perleidimo sandoris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas.
2. Teisme 2021 m. lapkričio 10 d. gauti suinteresuoto asmens S. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis prašo atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
17.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vienintelis BUAB „Hepatus“ įsipareigojimas, kuris gali būti vertinamas, kaip vykdytinas, yra bendrovės skola pareiškėjui, kuri atsirado 2019 m. birželio 6 d. Tik po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-883-614/2019 priėmimo pareiškėjas įgijo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę bendrovės atžvilgiu; šio ginčo pralaimėjimas taip pat nulėmė esminius UAB „Hepatus“ finansinius sunkumus. Įmonės vadovas objektyviai įvertino tolimesnes įmonės veiklos galimybes, o taip pat savo kaip įmonės vadovo fiduciarines pareigas, įmonės vadovui keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, ĮBĮ nuostatas apibrėžiančias įmonės nemokumą, jo pasekmes bei įmonės vadovo pareigą operatyviai reaguoti dėl įmonės nemokumo pasekmių, todėl 2019 m. liepos 7 d. kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hepatus“.
17.2. S. R. pabrėžia, kad bendrovės balanso duomenys už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepatvirtina ir negali patvirtinti įmonės nemokumo fakto. Nustatant įmonės nemokumą, turi būti vadovaujamasi ne visų įmonės įsipareigojimų santykiu su įmonės turtu, o tik pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su jos turtu. Kartu su šiais paaiškinimais suinteresuotas asmuo teikia duomenis apie 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimus. Iš šio sąrašo matyti, kad: 1) 4011 įsiskolinimas kredito įstaigoms – 3 495,75 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra likusi lizingo įmokų suma, už UAB „Hepatus“ valdytą transporto priemonę VW Caddy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma pagal periodinį lizingo įmokų grafiką; 2) 4431 skolos tiekėjams – 150,50 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2018 metų pradžioje pagal susitarimą su tiekėju; 3) 4461 mokėtinas darbo užmokestis – 450,22 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta bendrovės darbuotojams 2018 m. sausio 2 d; 4) 2435 skolos atskaitingiems asmenims – 11 853,89 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra bendrovės vadovo S. R. asmeninės lėšos panaudotos bendrovės veiklai bei jos vykdymui. Ši suma negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu, nes S. R. buvo suinteresuotas įmonės veikla bei suprato, kad šių lėšų grąžinimą galės inicijuoti tik tada, kada įmonė gaus pakankamai pajamų ir skolos grąžinimas (visas ar dalimis) netrukdys įmonės veiklai; 5) 4463 mokėtinas socialinis draudimas – 205,85 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų – 2018 m. sausio 2 d; 6) 4484 mokėtinas PVM – 7 370,59 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų, dalimis iki 2018 m. sausio mėn. pabaigos; 7) 44851 mokėtinas taršos mokestis – 9 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų.
17.3. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad bendrovės balanso duomenys už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nepatvirtina įmonės nemokumo, o taip pat šiuo laikotarpiu bendrovė neturėjo pradelstų įsiskolinimų. Iš bendrovės duomenų apie 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimus matyti, kad: 1) 4011 įsiskolinimas kredito įstaigoms baigėsi, nes buvo parduotas UAB „Hepatus“ valdytas automobilis VW Caddy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei grąžintas lizingo likutis AB „Swedbank lizingas“; 2) 4431 skolos tiekėjams – 34,86 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra permoka; 3) 4461 mokėtinas darbo užmokestis – 0 Eur, nėra jokio įsiskolinimo; 4) 2435 skolos atskaitingiems asmenims – 7 244,59 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra bendrovės vadovo S. R. asmeninės lėšos panaudotos bendrovės veiklai bei jos vykdymui. Ši suma negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu, nes S. R. buvo suinteresuotas įmonės veikla bei suprato, kad šių lėšų grąžinimą galės inicijuoti tik tada, kada įmonė gaus pakankamai pajamų ir skolos grąžinimas (visas ar dalimis) netrukdys įmonės veiklai; 5) 4462 mokėtinas GPM – 91,08 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą GPM permoką; 6) 4463 mokėtinas socialinis draudimas 1,39 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą socialinio draudimo permoką; 7) 4484 mokėtinas PVM – 2 367 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą PVM permoką; 8) 44851 mokėtinas taršos mokestis – 0 Eur, nėra jokio įsiskolinimo.
17.4. S. R. pažymi, kad balanso duomenys už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat nepatvirtina įmonės nemokumo fakto, nes šiuo laikotarpiu bendrovė taip pat neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Iš bendrovės duomenų apie 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimus matyti, kad: 1) 4011 įsiskolinimas kredito įstaigoms – 6 814,31 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra likusi lizingo įmokų suma, už UAB „Hepatus“ valdytą transporto priemonę VW Caddy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma pagal periodinį lizingo įmokų grafiką; 2) 4431 skolos tiekėjams – 448,71 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2017 metais pagal susitarimą; 3) 4432 skolos paslaugų teikėjams – 127,36 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2017 metais pagal susitarimą su paslaugų teikėju; 4) 2435 skolos atskaitingiems asmenims – 53 277 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra bendrovės vadovo S. R. asmeninės lėšos panaudotos bendrovės veiklai bei jos vykdymui. Ši suma negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu, nes S. R. buvo suinteresuotas įmonės veikla bei suprato, kad šių lėšų grąžinimą galės inicijuoti tik tada, kada įmonė gaus pakankamai pajamų ir skolos grąžinimas (visas ar dalimis) netrukdys įmonės veiklai; 5) 4484 mokėtinas PVM – 5 401,29 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų 2017 metų pradžioje; 6) 444 pirkėjų avansai – 8 102,78 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė pardavė klientams sutartas prekes ir paslaugas 2017 metais bei šį avansą užskaitė į mokėtiną prekių kainą; 7) 4462 mokėtinas GPM – 173,71 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą GPM permoką.
17.5. Balanso duomenys už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nepatvirtina įmonės nemokumo fakto, nes šiuo laikotarpiu bendrovė taip pat neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Iš bendrovės duomenų apie 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimus matyti, kad: 1) 4011 įsiskolinimas kredito įstaigoms – 8 711,73 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra likusi lizingo įmokų suma, už UAB „Hepatus“ valdytą transporto priemonę VW Caddy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma pagal periodinį lizingo įmokų grafiką; 2) 4431 skolos tiekėjams – 37,63 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2016 metais pagal susitarimą su tiekėju; 3) 4432 skolos paslaugų teikėjams – 253,96 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2016 metais pagal susitarimą su paslaugų teikėjui; 4) 4433 skolos tiekėjams – 23,89 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma buvo sumokėta tiekėjui 2016 metais pagal susitarimą su tiekėju; 5) 2435 skolos atskaitingiems asmenims – 82 530 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra bendrovės vadovo S. R. asmeninės lėšos panaudotos bendrovės veiklai bei jos vykdymui. Ši suma negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu, nes S. R. buvo suinteresuotas įmonės veikla bei suprato, kad šių lėšų grąžinimą galės inicijuoti tik tada, kada įmonė gaus pakankamai pajamų ir skolos grąžinimas (visas ar dalimis) netrukdys įmonės veiklai; 6) 4484 mokėtinas PVM – 1 047,68 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų 2016 metų pradžioje; 7) 444 pirkėjų avansai – 16 000 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė pardavė klientams sutartas prekes ir paslaugas 2016 metais bei šį avansą užskaitė į mokėtiną prekių kainą; 8) 4462 mokėtinas GPM nuo darbo užmokesčio – 57,06 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes ši suma sumokėta laikantis teisės aktų 2016 metų pradžioje; 9) 4463 mokėtinas socialinis draudimas – 171,48 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą socialinio draudimo sumokėjo laikantis teisės aktų 2016 metų sausio mėn.; 10) 445 mokėtinas pelno mokesti – 633,45 Eur, negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes bendrovė turėjo nurodytą pelno mokesčio įmoką sumokėjo laikantis teisės aktų 2016 metų pradžioje.
17.6. Pasak suinteresuoto asmens, nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nuo pat apeliacinio teismo nurodomų 2015 metų iki pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883- 614/2019 galutinai išnagrinėto civilinio ginčo tarp ieškovo M. J. ir atsakovės UAB „Hepatus“, bendrovė neatitiko nemokios bendrovės statuso, neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų, todėl neegzistavo nei teisinės sąlygos bankroto proceso inicijavimui, nei prielaidos dėl tariamai netinkamo bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų vykdymo.
17.7. 2018 m. vasario 11 d. bendrovės turėtų prekių atsargų pardavimas Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA bei 2018 m. balandžio 20 d. bendrovės valdytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ne tik neprieštaravo bendrovės veiklos tikslams, bet ir nesukėlė įmonės nemokumo būsenos, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys tarp šių sandorių sudarymo fakto ir bendrovės nemokumo būsenos ar pareiškėjo keliamo tyčinio sąmoningai blogo įmonės valdymo ir (ar) nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Iš 2018 metų bendrovės balanso matyti, jog įmonė neturėjo ilgalaikio turto, reikšmingai sumažėjo atsargų, tačiau finansiniai įsipareigojimai kreditoriams taip pat sumažėjo nuo 23 536 Eur iki 4 750 Eur, taigi pajamos nebuvo iššvaistytos, priešingai, buvo panaudotos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
17.8. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas priimdamas panaikintą nutartį nenustatė ir nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar sandoriais UAB „Hepatus“ vadovas tikėtinai nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės nemokumo. Pareiškėjo nurodyti vadovo veiksmai, sudarant du sandorius, patys savaime negali būti vertinami kaip sąmoningai blogas bendrovės valdymas. Nurodomi sandoriai dėl įmonės prekių atsargų ir įmonės automobilio pardavimo buvo sudaryti iki įmonės susidūrimo su esminiais finansiniais sunkumais, kurie atsirado pralaimėjus teisminį ginčą su pareiškėju. Pareiškėjo nurodyti du sandoriai neturėjo reikšmės bendrovės turtinei padėčiai, atitinkančiai nemokumą. Net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyti sąmoningi bei kryptingi S. R. veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas tik tokiu atveju būtų pagrindu konstatuoti tyčinius suinteresuoto asmens veiksmus privedant įmonę prie bankroto. Ginčo sandoriai buvo normalus ekonominis veiksmas, siekiant likviduoti nuostolingą ir nerentabilų bendrovės turtą, nebegalintį sukurti pridėtinės vertės įmonei. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys su įmonės nemokumu, tuo labiau ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
17.9. UAB „Hepatus“ dviejų sandorių sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti M. J., kaip kreditoriaus teisių, nes jis nebuvo UAB „Hepatus“ kreditorius, turintis neginčijamą ir vykdytiną reikalavimo teisę. Taip pat UAB „Hepatus“ dviejų sandorių sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti ir kitų bendrovės kreditorių interesų, nes bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų ir bendrovė vykdydama veiklą bei pardavusi dalį turto atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir vykdė mokestines prievoles.
17.10. Suinteresuoto asmens teigimu, argumentai, kad 2018 m. vasario 11 d. UAB „Hepatus“ sandoris su Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA dėl bendrovės dalies turėtų akvariumų priežiūros priemonių pardavimo žemesne kaina, nei jos rinkos kaina, yra kreditoriaus teisių pažeidimas, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja bylos faktams. Byloje iš viso nėra duomenų apie UAB „Hepatus“ prekių „rinkos kainą“. Pareiškėjo ir nemokumo administratorės teismui nurodomas prekių savikainos prilyginimas prekių rinkos kainai yra teisiškai nepagrįstas, nes prekių savikaina nepreziumuoja prekių rinkos kainos. Pareiškėjas turėjo įrodinėjimo pareigą įrodyti jo formaliai minimą prekių rinkos kainą, tačiau šios aplinkybės visiškai neįrodinėjo.
17.11. Pareiškėjas ir nemokumo administratorė, vertindami 2018 m. vasario 11 d. UAB „Hepatus“ sandorį su Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA, padarė grubių aritmetinių klaidų dėl prekių likučių, nors S. R. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu jas nuolat teismui pabrėžė ir detaliai paaiškino. Galutinis neparduotų prekių likutis buvo perduotas teismo paskirtam bankroto administratoriui Stanislovui Domeikiui.
17.12. Dėl UAB „Hepatus“ turėtų prekių atsargų 2018 m. vasario 11 d. pardavimo Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA, suinteresuotas asmuo nurodo, kad: 1) šio sandorio sudarymo metu pareiškėjas M. J. nebuvo bendrovės kreditorius. Be to, sandorio sudarymo metu bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, todėl šie sandoriai nepažeidė jokių kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų; 2) bet kurio juridinio asmens veikloje, ypatingai kurio pagrindinė veikla yra susijusi su siauros srities nebūtino poreikio prekių ar paslaugų teikimu, susiduriama ir objektyviai galima susidurti su prekių realizacijos problema, ženkliai sumažėjus jų paklausai. Tokiais atvejais juridinio asmens vadovas privalo operatyviai reaguoti ir spręsti, ar tolimesnis nerealizuotų prekių laikymas yra ekonomiškai pateisinamas ir racionalus. Dėl objektyvių priežasčių nelikvidžių ir sunkiai realizuojamų prekių ilgalaikis laikymas gali reikšti ir visišką jų nuvertėjimą (pvz. dėl prekių riboto galiojimo termino, dėl pasikeitusios rinkos paklausos, dėl rinkos naujovių bei naujo tipo prekių, kurios ženkliai geresnės ir todėl natūraliai išstumia seno tipo prekes, dėl pasikeitusių prekių saugos bei sudėties norminių reikalavimų ir pan.). UAB „Hepatus“ turėti prekių likučiai 2018 m. vasario 11 d. sandoriu buvo parduoti dėl išvardintų priežasčių viseto, įmonės vadovui racionaliai siekiant, kad jos visiškai nenuvertėtų; 3) sandorio sudarymo metu UAB „Hepatus“ neturėjo jokių pradelstų ir priverstinai vykdomų įsipareigojimų, įmonei nebuvo taikomi jokie apribojimai susiję su prekių realizavimu, todėl įmonės vadovas turėjo teisę ir objektyvų pagrindą realizuoti senų prekių likučius, taikant nuolaidas; 4) UAB „Hepatus“ nelikvidžių prekių likučiai buvo realizuoti Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA su nuolaida, nes ši įmonė priėmė UAB „Hepatus“ pasiūlymą visa apimtimi ir nupirko visus siūlomus prekių likučius, kas palengvino ir šių prekių realizaciją bei eliminavo papildomas UAB „Hepatus“ išlaidas bei resursus bandant šias prekes pardavinėti atskirai (t.y. mažais kiekiais). Šiuo sandoriu nebuvo parduotos visos prekės, nurodytos UAB „Hepatus“ 2017 m. gruodžio 31 d. prekių inventorizacijos apraše, t.y. buvo parduota mažiau prekių nei sudarė visos bendrovės atsargos; 6) didelė dalis prekių, kurios buvo parduotos, turi galiojimo terminus (t.y. firmų VIMI, ADA, Corall A, B, C, priedai ir cheminės medžiagos, Marine Pelets , Solo FE, K, N, P, Salifert testai, klijai), kuriems pasibaigus būtų tekę jas išmesti kaip netinkamas naudoti, o taip pat papildomai pasirūpinti ir šių medžiagų tinkamu utilizavimu. S. R., kaip daugiau nei 20 metų užsiimantis akvariumų priežiūra asmuo, šias aplinkybes teismui paaiškino davęs priesaiką, todėl šie paaiškinimai yra leistina įrodinėjimo priemonė ir objektyviai privalo būti laikomi teisingais, kol nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais; 7) 2018 metais su UAB „Hepatus“ nebuvo pratęstos nuolatinės akvariumų priežiūros paslaugų sutartys su bendrovės klientais – UAB „Fortum finess“, UAB „Baltic Petroleum, UAB „Prenta“, UAB „Mylida“, todėl ženkliai sumažėjo UAB „Hepatus“ pajamos.
17.13. Dėl 2018 m. balandžio 20 d. bendrovės valdytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo suinteresuotas asmuo paaiškina, jog kreditorius M. J., o taip pat ir nemokumo administratorė nepagrįstai vertina, kad UAB „Hepatus“ valdyta transporto priemonė VW Caddy (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jos pardavimo metu buvo puikios būklės, dėl ko teismui pateikė palyginimą tarp šio automobilio pardavimo kainos ir vidutinės rinkos kainos, t.y. automobilis buvo lyginamas su techniškai tvarkingais ir pardavimui paruoštais automobiliais, esančiais rinkoje.
17.14. Nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorė nevertino, kad bendrovės automobilis buvo lizinguojamas. Automobilio lizingo mokėjimų likutis prieš šio sandorio sudarymą buvo 2 414,11 Eur. Remiantis fiduciarinėmis įmonės vadovo pareigomis – įmonės vadovas privalo rūpintis racionaliu ir efektyviu turto valdymu. Įmonės vadovas nusprendė parduoti minėtą automobilį už 2018 m. balandžio 20 d. sandoryje nurodomą kainą – 2 500 Eur, nes automobiliui buvo būtinas didelės apimties bei vertės remontas (20509 Eur), ką patvirtina 2018 m. balandžio 10 d. autoserviso UAB „Autofiksas“ automobilio preliminarių remonto darbų aktas Nr. 180410-1. Šias aplinkybes detaliai paaiškino ir patvirtino byloje apklaustas liudytoju automobilio pirkėjas V. Š.
17.15. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjas ir nemokumo administratorė nepaneigė jo argumentų, jog UAB „Hepatus“ neturėjo finansinių galimybių toliau prižiūrėti, remontuoti bei mokėti reguliarias lizingo įmokas už nurodytą automobilį, todėl įmonės vadovas pagrįstai nusprendė parduoti automobilį už kainą, kuri atitiko rinkos kainas, įvertinus būtinąsias išlaidas automobilio remontui (t.y. 2 509 Eur), siekiant jį toliau tinkamai eksploatuoti. Norint parduoti nurodytą automobilį buvo būtina padengti AB „Swedbank lizingas“ likutinę automobilio vertę, todėl vertinant šį turtą bei subjektyvias pareiškėjo prielaidas apie „galimą žalą“ bendrovei yra būtina nustatyti ar techniškai netvarkingo ir lizinguojamo automobilio vertė galėtų objektyviai dar ir sukurti bendrovei pajamas. Būtent bendrovės vadovas prieš nurodyto automobilio pardavimą bei gavęs informaciją apie iš AB „Swedbank lizingas“ apie likutinę lizingo įmoką, 2018 m. balandžio 19 d. iš asmeninių lėšų visiškai padengė UAB „Hepatus“ mokėtiną lizingo įmokų likutį.
Šalies argumentai
17.16. Pareiškėjas ir nemokumo administratorė šioje byloje užėmė itin formalią poziciją nurodydami, kad 2018 m. balandžio 10 d. autoserviso UAB „Autofiksas“ pateiktas automobilio preliminarių remonto darbų aktas nepasirašytas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nurodytame dokumente yra jį išdavusio juridinio asmens antspaudas. Be to, pareiškėjas turi teisę pats rinkti įrodymus, taip pat prašyti teismo liudijimo ir teikti juos į bylą, jei jis ginčija suinteresuoto asmens pateiktą rašytinį įrodymą.
17.17. S. R. pabrėžia, kad autoserviso UAB „Autofiksas“ pažymoje nurodyti tokie trūkumai, kaip sankabos komplekto keitimas, variklio keitimas nėra eiliniai ir einamieji, bet yra esminiai, kurių būvimas net neleidžia techniškai tokio automobilio eksploatuoti. Šias aplinkybes detaliai paaiškino ir patvirtino byloje apklaustas liudytoju automobilio pirkėjas V. Š.. Tuo tarpu pareiškėjas ir nemokumo administratorė nepagrįstai lygino sugedusį UAB „Hepatus“ automobilį su techniškai tvarkingais ir tokio turinio remonto nereikalaujančiais naudotais automobiliais.
17.18. Nagrinėjamoje byloje privalu teisingai vertinti liudytojo V. Š. parodymus, ką pabrėžė ir apeliacinis teismas. Nurodytas liudytojas, davęs priesaiką teismui, paaiškino: „Kai apsigyvenau sodyboje, pradėjau remontuoti namą, supratau, kad reikalingas tokio tipo automobilis, tokio ieškojau. Ieškojau pigesnio automobilio, su gedimais, kurį būtų galima suremontuoti, nes mano sūnus turi autoservisą“ (garso įrašo failas nuo 56:00 iki 56:45). Atsakydamas į teismo klausimą – „Kas buvo sugedę, ką reikėjo remontuoti“, liudytojas paaiškino: „Ten gedimų buvo daug, buvo didelė automobilio rida, į jį reikėjo daug investuoti ir todėl jei tokį automobilį reikėtų remontuoti savo lėšomis, varant jį į servisą, tai neapsimokėtų, nes tokio automobilio remontas kainuotų brangiau nei pats automobilis (garso įrašo failas nuo 56:48 iki 57:50). Atsakydamas į teismo klausimą – „Dabar naudojatės tuo automobiliu ar nesinaudojat“, liudytojas paaiškino: „Ne visada, sūnus daugiau naudojasi“ (garso įrašo failas nuo 57:58 iki 58:06). Liudytojas itin detaliai paaiškino, kad automobilį nusprendė įsigyti pats, savo iniciatyva apsisprendė tokio ieškoti, bei pats priėmė sprendimą įsigyti būtent UAB „Hepatus“ parduodamą automobilį dėl jo mažos kainos, atsižvelgiant į didelę būtino remonto kainą. Paaiškino, kad jam automobilio remontas iš esmės buvo nemokamas, išskyrus automobilio detalių kainą, nes automobilis buvo remontuojamas jo sūnaus autoservise. Nurodė, kad pirko automobilį sodybos remontui prieš daugiau nei trejus metus ir jis šiuo metu gyvena toje sodyboje, todėl objektyviai akivaizdu, kad automobilio pirminis įsigijimo tikslas yra seniai įgyvendintas. Be to, teisiniam vertinimui neturi reikšmės ar automobilio savininkas jį naudoja pats ar juo leidžia naudotis ir savo šeimos nariams, nes automobilio savininkas gali išsamiai žinoti savo automobilio techninę būklę ir juo nesinaudodamas arba naudodamasis rečiau nei kiti šeimos nariai. Be to, liudytojas nepatvirtino priešingų šalių teikto fakto, kad jis šiuo metu nesinaudoja automobiliu, jis paaiškino teismui, kad juo naudojasi ne visada ir juo daugiau naudojasi jo sūnus. Atsakydamas į S. R. atstovo klausimą dėl automobilio gedimų, liudytojas paaiškino – „Pretenzijų pardavėjui aš neturėjau, nes aš žinojau ką perku, kad automobilis su defektais ir man apsimokės jį susitvarkyti‘ (garso įrašo failas nuo 1:04:15 iki 1:04:40); „Automobilis buvo remontuojamas apie mėnesį laiko“ (garso įrašo failas nuo 1:05:00 iki 1:05:09). Taigi liudytojas išsamiai ir detaliai paaiškino teismui, kad jis 2018 m. balandžio 20 d. automobilį iš bendrovės pirko su defektais, kurių remonto kaina yra brangi ir kad pirkėjui būtent toks automobilio stovis iš esmės buvo parankus, nes tai įtakojo žemesnę automobilio kainą. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. balandžio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris negali būti vertinamas, kaip sudarytas ekonomiškai nenaudingomis bendrovei sąlygomis, ar siekiant tyčia privesti įmonę prie bankroto.
17.19. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad jei jis siektų nesąžiningų tikslų ir tyčia siektų bendrovės bankroto, jis savo asmeninėmis lėšomis nefinansuotų bendrovės veiklos, nedengtų jos įsipareigojimų AB „Swedbank lizingas“, nedengtų teisinių išlaidų, nedengtų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams ir nebūtų jų mažinęs 2018 metais, o taip pat savo iniciatyva neinicijuotų bendrovės bankroto proceso, esant nepadengtam jo 5 473,84 Eur asmeniniam kreditoriniam reikalavimui. Šioje byloje objektyviai nėra nustatyta nei bendrovės vadovo sąmoningo tęstinio veikimo, siekiant bloginti įmonės padėtį ir privesti ją iki nemokumo, bei nėra nustatyta bendrovės vadovo tyčia, kas ir sudaro privalomus tyčinio bankroto sudėties elementus.
17.20. Pareiškėjo ir nemokumo administratorės išskirti du UAB „Hepatus“ sandoriai buvo sudaryti su UAB „Hepatus“ nesusijusiais asmenimis, sandoriai buvo atlygintiniai, jų kaina buvo nulemta parduodamo turto esminiu nuvertėjimu (tiek dėl mažo prekių likvidumo, jų besibaigiančių galiojimų terminų, tiek ir dėl parduoto automobilio esminių techninių trūkumų), gautomis lėšomis buvo mažinami bendrovės esami kreditoriniai įsipareigojimai bei skolos, atsiskaitoma su darbuotojais, vykdomos mokestinės prievolės, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog šiais sandoriais buvo kryptingai bei tyčia siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Ypač svarbia aplinkybe laikytina tai, kad iš sandorių pagrindu gautų lėšų buvo siekiama sumokėti UAB „Hepatus“ mokesčius, išmokėti atlyginimus darbuotojams, t. y. siekta iš esmės atsiskaityti su tais kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla. Be to, net ir pradėjus bankroto bylą S. R. atsisakė savo teisėto reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kaip kreditorinio reikalavimo.
17.21. Buvusio bendrovės vadovo S. R. veiksmai, sudarant pareiškėjo išskirtus du įmonės turto pardavimo sandorius objektyviai neturi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų bendrovės valdymo organų veiklos principų pažeidimų požymių, pagal kuriuos šie privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ginčo sandoriais nebuvo tenkinami pavienių kreditorių reikalavimai, bet buvo tenkinami jų daugumos interesai, nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.
17.22. Pareiškėjas M. J. savo pozicijos, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytas nustatinėtinas aplinkybes sprendžiant iš naujo klausimą dėl BUAB „Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismui nepateikė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo S. R. 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, pažymėdamas, kad UAB „Hepatus“ nemoki Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) prasme tapo tik po Vilniaus apygardos teismo 2019-06-06 nutarties (c.b. Nr. E2A-883-614/2019) priėmimo, kai pareiškėjas įgijo galiojančią ir vykdytiną kreditorinę reikalavimo teisę bendrovės atžvilgiu, o bendrovė įgijo atitinkamą imperatyvią atsiskaitymo prievolę su pareiškėju, nes iki tol įmonė pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Nemokumo administratorės išskirti du UAB „Hepatus“ sandoriai (t.y. 2018-02-11 ir 2018-04-20) buvo sudaryti su UAB „Hepatus“ nesusijusiais asmenimis, sandoriai buvo atlygintiniai, jų kaina buvo nulemta parduodamo turto esminiu nuvertėjimu (tiek dėl mažo prekių likvidumo, jų besibaigiančių galiojimų terminų, tiek ir dėl parduoto automobilio esminių techninių trūkumų), gautomis lėšomis buvo mažinami bendrovės esami kreditoriniai įsipareigojimai bei skolos, atsiskaitoma su darbuotojais, vykdomos mokestinės prievolės, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog šiais sandoriais buvo kryptingai bei tyčia siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorė neįrodė priešingų aplinkybių. Sandoriais nebuvo siekiama iš esmės pabloginti UAB „Hepatus“ turtinę padėtį ir tokiu būdu sumažinant kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, t. y. objektyviai nenustatyti sąmoningi veiksmai, kuriais buvo siekiama tyčia privesti įmonę prie bankroto (priežastinio ryšio doktrina). Dėl šios priežasties suinteresuotasis asmuo teigia, kad BUAB „Hepatus“ bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindu.
4. Suinteresuotasis asmuo S. R. taip pat pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo M. J. suinteresuoto asmens S. R. naudai procese patirtas 5367 Eur dydžio advokato suteiktos pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
5. Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas, pripažinti BUAB ,,Hepatus“ bankrotą tyčiniu, taip pat prašė apriboti buvusio BUAB ,,Hepatus“ vadovo S. R. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinta tik bylos dalis dėl BUAB ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas šioje nutartyje pasisakys tik šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2019 m. liepos 12 d. UAB „Hepatus“ vadovas S. R. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo prašė UAB „Hepatus“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3757-275/2019 (dabartinis bylos Nr. eB2-647-275/2021) UAB „Hepatus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Stanislovas Domeikis. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtinta 1 200 Eur pradinė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata; 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 24 939,80 Eur sumai; 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nutarta BUAB „Hepatus“ taikyti supaprastintą bankroto procesą; 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi BUAB „Hepatus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta sąmata, nustatyta supaprastinto proceso trukmė, patvirtinta turto pardavimo tvarka.
8. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nemokumo administratorius Stanislovas Domeikis atstatydintas iš BUAB „Hepatus“ nemokumo administratoriaus pareigų ir naująja BUAB „Hepatus“ nemokumo administratore paskirta UAB „Projektų investicijos“.
9. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Hepatus“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. liepos 27 d., nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., t.y. iki pat UAB „Hepatus“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas buvo S. R. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl taikytino teisinio reguliavimo ginčui dėl bendrovės pripažinimo tyčiniu spręsti ir tyčinio bankroto pagrindų
10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose išaiškinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).
12. Pareiškėjas prašyme dėl BUAB „Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad dėl bendrovės vadovo S. R. sudarytų nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių – 2018 m. vasario 11 d. parduotos faktiškai visos bendrovės atsargos, o 2018 m. balandžio 20 d. perleistas vienintelis bendrovės automobilis Volkswagen Caddy žymiai mažesne nei rinkos kaina, UAB „Hepatus“ neteko galimybės atsiskaityti su pareiškėju ir tapo nemoki. Tokie suinteresuoto asmens S. R. veiksmai, pasak pareiškėjo, vertintini kaip sąmoningas tyčinio bankroto sukėlimas.
13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme dėl BUAB „Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos aplinkybės siejamos su vadovo veiksmais, atliktais 2018 metais, t.y. juos konkrečiai siejant su 2018 m. vasario 11 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. sudarytais sandoriais, sprendžiant ginčą dėl BUAB „Hepatus“ pripažinimo tyčiniu taikytinas ĮBĮ numatytas teisinis reguliavimas, t.y. ĮBĮ teisės normos, galiojusios šių sandorių, kuriais grindžiamas tyčinis bankrotas, sudarymo metu. Tą akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartyje, grąžinęs klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
14. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
16. Kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
17. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
18. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
19. Vadovaujantis nagrinėjamam atvejui aktualiu teisiniu reglamentavimu, tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse.
20. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kokiu pagrindu prašo pripažinti UAB „Hepatus“ bankrotą tyčiniu, tačiau, atsižvelgiant į dėstomus argumentus, spręstina, kad pareiškėjas remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorių, susijusių su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojusiame ĮBĮ nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ nuostatas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 37 punktas).
Dėl BUAB „Hepatus“ nemokumo momento
22. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tiek ĮBĮ, tiek JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės, tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, turi būti remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.
24. ĮBĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
25. Pareiškėjas prašyme pripažinti UAB „Hepatus“ bankrotą tyčiniu bendrovės nemokumo momentą iš esmės sieja su 2018 m. vasario 11 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. sudarytais sandoriais, nurodydamas, kad jie įmonei buvo nenaudingi, ekonomiškai nuostolingi – prekių likučiai ir įmonei priklausęs automobilis parduoti per žema rinkos kaina. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo S. R. teigia, kad įmonės nemokumą nulėmė tai, kad iš bendrovės buvo priteistas įsiskolinimas pareiškėjui, t.y. įmonės nemokumas atsirado po to, kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2019 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2A-883-614/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, kuriuo ieškovui M. J. iš UAB „Hepatus“ buvo priteista 17 390, 12 Eur skola, buvo paliktas nepakeistas.
26. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2019 m. liepos 26 d. matyti, kad įmonė nuo 2009 metų iki 2016 metų iš esmės generavo pelną ir pagal balanso duomenis jos įsipareigojimų dydis neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
27. Pagal 2016 metų balanso duomenis (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2016 metais turėjo iš viso 93 514 Eur vertės turto (10 448 Eur ilgalaikis turtas; 82 574 Eur trumpalaikis turtas (54 229 Eur atsargos, 28 345 Eur kitas turtas ir 492 Eur ateinančių metų sąnaudos ir sukauptos pajamos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 73 998 Eur. Iš 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2016 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 110 251 Eur nuostolį.
28. Pagal 2017 metų balanso duomenis (laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2017 metais turėjo iš viso 41 676 Eur vertės turto (6 838 Eur ilgalaikis turtas; 34 583 Eur trumpalaikis turtas (23 554 Eur atsargos, 11 029 Eur kitas turtas ir 225 Eur ateinančių metų sąnaudos ir sukauptos pajamos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 23 536 Eur. Iš 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2017 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 1 367 Eur nuostolį.
29. Pagal 2018 metų balanso duomenis (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2018 metais turėjo iš viso 5 789 Eur vertės turto (0 Eur ilgalaikis turtas; 5 789 Eur trumpalaikis turtas (5 006 Eur atsargos ir 783 Eur kitas turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 750 Eur. Iš 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2018 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 17 101 Eur nuostolį.
30. Pagal 2019 metų balanso duomenis (laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2019 metais turėjo iš viso 1 934 Eur vertės turto (0 Eur ilgalaikis turtas; 1 769 Eur trumpalaikis turtas (939 Eur atsargos, 830 Eur kitas turtas ir 165 Eur ateinančių metų sąnaudos ir sukauptos pajamos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 905 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2019 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 24 011 Eur nuostolį.
31. Taigi nors pagal finansinės atskaitomybės duomenis, pateiktus Juridinių asmenų registrui, preliminariai galima manyti, kad UAB „Hepatus“ jau 2016 metais formaliai atitiko nemokios įmonės būseną pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, visgi nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti faktinį įmonės nemokumo momentą, būtina nustatyti ne apskritai per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų mastą, tačiau tuos įsipareigojimus, kurie buvo pradelsti ir būtent juos vertinti santykyje su įmonės turimu turtu, sprendžiant dėl įmonės mokumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma, nurodyta ataskaitinių metų pabaigoje – gruodžio 31 d., savaime negali būti laikoma pradelsta, jeigu byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ataskaitinio laikotarpio sumos (dalis jų) yra mokėtinos ateinančiais metais. Pažymėtina tai, kad prievolės šalys gali sutarti dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo, pratęsimo, taip pat dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo.
32. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo S. R. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir vyr. buhalterės pasirašytas įsipareigojimų 2015-2018 metais lenteles, kuriomis grindžia tai, kad bendrovė negali būti laikoma nemokia nurodytu laikotarpiu, kadangi neturėjo pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
33. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. turimų įsipareigojimų lentelės matyti, kad metų pabaigoje bendrovės įsipareigojimus sudarė: 3 495,75 Eur įsiskolinimas kredito įstaigoms, 150,50 Eur skolos tiekėjams, 450,22 Eur mokėtinas darbo užmokestis, 11 853,89 Eur skolos atskaitingiems asmenims, 205,85 Eur mokėtinas socialinis draudimas, 7 370,59 Eur mokėtinas PVM, 9 Eur mokėtinas taršos mokestis. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. turimų įsipareigojimų lentelės matyti, kad metų pabaigoje bendrovės įsipareigojimus sudarė: 0 Eur įsiskolinimas kredito įstaigoms, -34,86 Eur skolos tiekėjams, 0 Eur mokėtinas darbo užmokestis, 7 244,59 Eur skolos atskaitingiems asmenims, -91,08 Eur mokėtinas GPM, -1,9 Eur mokėtinas soc. draudimas, -2 367,66 Eur mokėtinas PVM, 0 Eur mokėtinas taršos mokestis. Minėtoje lentelėje nurodyta pastaba, jog sumos su minuso ženklu reiškia, kad yra permoka.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas, įvertinęs 2017 metais UAB „Hepatus“ turėtus įsipareigojimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad bendrovės pradelstų įsipareigojimų mastas 2017 metais viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto vertės (41 676 Eur), dėl ko ji būtų laikytina nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
35. Pažymėtina tai, kad didžiąją dalį įsipareigojimų 2017 metais sudarė mokėtinas PVM (7 370,59 Eur), skolos atskaitingiems asmenims (11 853,89 Eur) bei įsiskolinimas kredito įstaigoms (3 495,75 Eur). Suinteresuotas asmuo S. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 11 853,89 Eur suma negali būti laikomas pradelstu įsipareigojimu, nes tai yra jo paties – bendrovės vadovo, asmeninės lėšos, panaudotos bendrovės veiklai bei jos vykdymui, ir jis suprato, kad šių lėšų grąžinimą galės inicijuoti tik tada, kada įmonė gaus pakankamai pajamų ir skolos grąžinimas (visas ar dalimis) netrukdys įmonės veiklai. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens argumentus, nesant duomenų apie tai, kad įmonei būtų pareikšta pretenzija grąžinti įsiskolinimą, pačiam bendrovės vadovui, kuris yra įmonės kreditorius, nurodant, kad prievolės įvykdymo terminas nebuvo suėjęs (jis nenustatytas, nepareikalauta grąžinti įsiskolinimą konkrečiu terminu), sprendžia, kad minėta suma nelaikytina pradelstu įsiskolinimu. Taigi vien šią sumą išminusavus iš 2017 metais turimo įsipareigojimų masto (23 536 Eur), likę 2017 metais galimai pradelsti įsipareigojimai sudarytų 11 682,11 Eur sumą (23 536 Eur – 11 853,89 Eur), kas leidžia konstatuoti, jog įmonė negali būti laikoma nemokia, atsižvelgiant į tai, kad jos į balansą įrašyto turto vertė siekė 41 676 Eur.
36. Nepaisant to, pažymėtina ir tai, kad pradelstu įsiskolinimu nelaikytinas ir 7 370,59 Eur mokėtinas PVM, kuris bendrovės laikantis teisės aktų reikalavimų sumokėtas 2018 metais (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnis). Sumokėjimo faktą patvirtina ir tai, kad 2018 metais bendrovė turėjo net PVM permoką (2 367,66 Eur).
37. Pastebėtina ir tai, kad visa nurodyta 3 495,75 Eur mokėtina suma kredito įstaigai AB „Swedbank lizingas“ taip pat negali būti laikoma pradelsta, kadangi ši suma yra bendra likusi išmokėti suma už lizinguojamą automobilį, kai tuo tarpu pradelstais įsipareigojimais laikytinos tik tos sumos, kurios nesumokamos suėjus jų mokėjimo terminui pagal grafiką. Teismas neturi konkrečių duomenų dėl galimai 2017 metų pabaigoje turimos pradelstos įmokos dydžio, tačiau netgi ta aplinkybė, konstatavus, kad tiek 11 682,11 Eur įsiskolinimas įmonės vadovui, tiek 7 370,59 Eur PVM nėra pradelsti įsipareigojimai, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nurodytu laikotarpiu neleidžia konstatuoti bendrovės nemokumo.
38. Įvertinus 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų lentelės duomenis taip pat negalima konstatuoti, kad 2018 metais bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (5 789 Eur). Pažymėtina tai, kad šiuo laikotarpiu pagrindinis įsipareigojimas yra likęs bendrovės vadovui (7 244,59 Eur), tačiau kaip jau buvo minėta, nutarties 50 punkte, šis įsipareigojimas nelaikytinas pradelstu. Pažymėtina ir tai, kad kitų pradelstų įsipareigojimų nėra, priešingai – egzistuoja permokos (iš viso: 2 494,99 Eur), kurios savaime sumažina ir turimą 7 244,59 Eur įsipareigojimą, bendrą įsipareigojimų mastą darant 4 749,60 Eur (7 244,59 Eur – 2 494,99 Eur), t.y. iš esmės bendrovės vadovui mokėtina suma.
39. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors įmonė pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2017 ir 2018 metais ir buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, visgi šiais laikotarpiais ji negali būti laikoma nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, įskaitant ir pareiškėjo nurodomu konkrečiu laikotarpiu – 2018 m. vasario 11 d. ar 2018 m. balandžio 20 d. sandorių sudarymo metu.
40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Hepatus“ veiklos nebuvo nutraukusi, ją vykdė, įsipareigojimai kreditoriams taip pat buvo dengiami: nuo 2017 metais turimų 23 536 Eur jie 2018 metais buvo sumažinti iki 4 750 Eur. Taigi nors nuo 2016 metų įmonės turimo turto apimtis iki 2019 metų (įskaitytinai) ir sumažėjo (atitinkamai 93 514 Eur; 41 676 Eur; 5 789 Eur; 1 934 Eur), tačiau tuo pačiu sumažėjo ir per vienerius metus mokėtų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų mastas nuo 2016 metų iki 2018 metų (įskaitytinai) (atitinkamai 73 998 Eur; 23 536 Eur; 4 750 Eur); jis padidėjo iki 24 905 Eur tik 2019 metais.
41. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad M. J. 2017 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Hepatus“ 17 390,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu tenkino ieškovo M. J. ieškinį atsakovei UAB „Hepatus“ ir priteisė ieškovui iš atsakovės 17 390,12 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos 17 390,12 Eur sumos nuo ieškinio teismui pateikimo (2017 m. spalio 17 d.) iki visiško prievolės įvykdymo dienos ir 429 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-883-614/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. M. J. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2019 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas.
42. BUAB „Hepatus“ bankroto byloje 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Hepatus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 72,20 Eur finansinis reikalavimas; M. J. 19 393,76 Eur finansinis reikalavimas ir S. R. – 5 473,85 Eur dydžio finansinis reikalavimas; iš viso – 24 939,80 Eur.
43. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, UAB „Hepatus“ finansinę būklę atitinkamais laikotarpiais, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė faktiškai nemokia tapo nuo 2019 m. birželio 6 d. – įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-883-614/2019. Būtent tuomet pareiškėjas M. J. įgijo į bendrovę gana reikšmingo bendrovei dydžio galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę. Būtent po šio pradelsto įsipareigojimo atsiradimo – 2019 m. liepos 12 d. bendrovės vadovas S. R. ir pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Hepatus“ iškėlimo, sprendęs, kad įmonė nebėra pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pajamas.
44. Pažymėtina tai, kad pagal bylos duomenis tik nuo šio momento UAB „Hepatus“ turimi pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas atitinka įmonės nemokumo būseną remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktu. 2019 metų balansas patvirtina, kad įmonės turtas šiais metais sudarė 1 934 Eur, kai tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 24 905 Eur. Atsižvelgus į tai, kad vien pareiškėjo turimas finansinis reikalavimas sudarė 19 393,76 Eur sumą, darytina išvada, kad įmonė 2019 m. birželio 6 d. tapo faktiškai nemoki – jos pradelstų įsiskolinimų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas; CPK 178, 185 straipsniai).
45. Nepaisant to, kad konstatuota, jog bendrovės nemokumas atsirado 2019 m. birželio 6 d., kuomet pareiškėjas M. J. įgijo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „Hepatus“, t.y. tapo įmonės kreditoriumi (ĮBĮ 3 straipsnis), visgi, atsižvelgiant į tai, kad dar 2017 metais pareiškėjas inicijavo civilinę bylą dėl 17 390,12 Eur įsiskolinimo priteisimo iš UAB „Hepatus“ ir įsiskolinimas jam galiausiai buvo priteistas, spręstina, kad būtina įvertinti ir 2018 m. vasario 11 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. UAB „Hepatus“ atliktų sandorių vertinimą, jų įtaką galėjimui patenkinti kreditorių, tarp jų ir sandorių sudarymo metu buvusio potencialaus kreditoriaus – M. J., reikalavimus.
46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartyje, kuria grąžino tyčinio bankroto klausimą nagrinėti iš naujo, taip pat nurodė, jog nepaisant to, kad tol, kol ginčas nėra išspręstas, skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų mastą, taigi ir negali būti vertinama sprendžiant dėl įmonės mokumo būklės, nes asmuo iš esmės nelaikytinas įmonės kreditoriumi, visgi turi būti atsižvelgiama į jo, kaip potencialaus kreditoriaus (asmens, pagrįstai manančio, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus; žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-894/2012) statusą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
47. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad UAB „Hepatus“ vadovas S. R. sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, t.y. perleido faktiškai visą likvidų bendrovės turtą ženkliai mažesne nei rinkos kaina, dėl ko bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su pareiškėju ir tapo nemoki. Pažymi, kad pagal 2018 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HEP 0002094 Latvijos bendrovei M. G. M. Prime SIA buvo parduotos faktiškai visos bendrovės prekių atsargos, o 2018 m. balandžio 20 d. perleistas vienintelis bendrovės automobilis Volkswagen Caddy. Bendrovės prekių atsargos, būtinos tam, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą, perleistos už 8 352,50 Eur kainą, nors jų balansinė vertė / įsigijimo kaina sudarė 23 545,20 Eur; tuo tarpu automobilis parduotas už 2 500 Eur, nors rinkos kaina galėjo sudaryti nuo 4 900 Eur iki 6 000 Eur. Pasak pareiškėjo, S. R. atliko veiksmus, kurie vertintini kaip sąmoningas tyčinio bankroto sukėlimas. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
49. Pažymėtina tai, kad nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas tik su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 44 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą ir (ar) jais esmingai buvo bloginama bendrovės finansinė padėtis. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020).
51. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. UAB „Hepatus“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HEP 0002094, kurios pagrindu Latvijos bendrovei M.G.M. Prime SIA pardavė prekių atsargų už 8 352,50 Eur. Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 31 d. prekių inventorizacijos aprašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo atsargų 23 545,20 Eur sumai, o pagal 2018 m. gruodžio 31 d. prekių inventorizacijos aprašo duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo atsargų 5 005,78 Eur sumai.
52. Nagrinėjamu atveju iš 2017 metų balanso (laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad prekių atsargos sudarė 23 554 Eur; iš 2018 m. balanso (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad prekių atsargos sudarė 5 006 Eur. Iš į bylą pateikto apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 11 d. ir likučių ataskaitos nurodytu laikotarpiu nustatyta, kad prekių likutis pradžioje sudarė 20 874,43 Eur, pabaigoje – 4 915,12 Eur.
53. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, konstatuotina, kad 2018 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo metu prekių atsargos buvo parduotos už 8 352,50 Eur kainą, nors jų balansinė vertė (įsigijimo kaina) 2018 m. vasario 11 d. duomenimis buvo 15 959,31 Eur (20 874,43 Eur – 4 915,12 Eur).
54. Nors iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prekių atsargos 2018 m. vasario 11 d. sandoriu buvo parduotos žemesne kaina nei jų įsigijimo savikaina, tačiau vien šis faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas ir neatitiko bendrovės interesų.
55. Pastebėtina tai, kad nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog bendrovės pagrindinę veiklą sudarė nuolatinės mėnesio akvariumų priežiūros ir konsultavimo paslaugos pagal ilgalaikes sutartis ir vienetiniai akvariumų gamybos ir įrengimo projektai. Byloje esančioje BUAB „Hepatus“ nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. sausio 10 d. numatyta, kad „analizuojant prekių pardavimus, nustatyta, kad prekės yra specifinės, skirtos labai išskirtiniam pirkėjų segmentui. Prekės, skirtos akvariumų gamybai, priežiūrai ir su tuo susijusiems dalykams. Didelė dalis prekių turi ribotą galiojimo laiką, dalis prekių rinkoj sparčiai praranda pirminę savo vertę, kadangi atsiranda naujų, pigesnių alternatyvų. Nustatyta, kad dalis prekių buvo nukainota arba parduota žemiau savikainos. Įvertinus aukščiau išvardintus punktus, manytina, kad įmonei tai buvo ekonomiškai naudingiau atlikti tokius pardavimus. Nes nepardavus prekių įmonė būtų patyrusi dar didesnių nuostolių“.
56. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
57. Kadangi prašymą pripažinti UAB „Hepatus“ bankrotą tyčiniu pateikė pareiškėjas, jam kilo pareiga įrodyti, kad 2018 m. vasario 11 d. sandoris prekių atsargas parduodant mažesne nei prekių įsigijimo kaina, neatitiko bendrovės interesų, jog tokiu veikimu įmonės vadovas sąmoningai siekė bloginti įmonės būklę ir/ar išvengti atsiskaitymo su (potencialiais) kreditoriais (CPK 178 straipsnis).
58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas, kad bendrovės 2018 m. vasario 11 d. sudarytas prekių atsargų pardavimo sandoris buvo įmonei ekonomiškai nenaudingas, jog nepagrįstai prekių likučiai parduoti už žemesnę nei jų įsigijimo kaina, remiasi tik pačių prekių kaina, jų įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumu, tačiau visiškai nevertina kitų aplinkybių, galinčių lemti kitos kainos už kurią prekių atsargos parduotos buvimą, – prekių rinkoje (n)esančią šių prekių paklausą, jos pokyčius, prekių specifiškumą, galiojimo terminus, kt., tai yra objektyvių aplinkybių, kurioms esant prekių realizavimas ta pačia kaina, už kurią jos įsigytos, gali būti tiesiog objektyviai neįmanomas.
59. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismui bylos dalį gražinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teismas pasiūlė pareiškėjui pasisakyti dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, taigi ir nustatytų nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje, pagrįsti, kad įmonės 2018 m. vasario 11 d. sudarytas sandoris buvo įmonei nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas šių aplinkybių kontekste (dėl prekių specifikos, riboto galiojimo, kt.), tačiau pareiškėjas nesiėmė pareigos to įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą duomenų, kuriems esant, būtų pagrindas abejoti nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis.
60. Taigi nors šiuo atveju matyti, kad 2018 m. vasario 11 d. sandoriu prekių likučiai parduoti mažesne nei jų įsigijimo kaina, tačiau įvertinus tiek paties suinteresuoto asmens S. R. paaiškinimus, tiek nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog labiau tikėtina, kad tokio sandorio sudarymas buvo normalus verslo sprendimas, atitinkantis bendrovės interesus, ir priimtas siekiant parduoti nuvertėjantį turtą, tokiu būdu gaunant bent kokio dydžio pajamas, o ne turtą nurašant ir nesugeneruojant net minimalaus dydžio pajamų (CPK 185 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog lėšos, gautos realizavus prekių likučius, buvo panaudotos įmonės veikloje mažinant turimus įsipareigojimus (atsiskaitant su kreditoriais, vykdant mokestines prievoles), ką patvirtina 2017 ir 2018 metų balansų duomenys apie sumažėjusius įsipareigojimus kreditoriams.
61. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. vasario 11 d. sandoriu parduoti prekių likučiai buvo parduoti tai pačiai bendrovei, todėl pritartina suinteresuoto asmens S. R. pozicijai, kad tai leido išvengti ir galimai didesnių prekių likučių realizavimo kaštų tuo atveju, jeigu prekių atsargos turėtų būti parduodamos dalimis keliems pirkėjams.
62. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. vasario 11 d. sandoriu nebuvo parduotos visos prekių atsargos, todėl ši aplinkybė papildomai leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad prekių likučių realizavimas nebuvo nulemtas sąmoningo siekio parduoti visą turtą žemesne nei savikaina kaina nepriklausomai nuo prekių specifikos, galiojimo termino ar kitų aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Toks veikimo būdas leidžia daryti išvadą, kuri nustatyta ir nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje, kad buvo realizuojamos iš esmės tik greito gedimo, nuvertėjusios prekės, bet kokia kaina nesiekiant visų prekių atsargų pardavimo ir už jas gautų lėšų išvaistymo, taip išvengiant atsiskaitymo su įmonės kreditoriais.
63. Pažymėtina tai, kad net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021).
64. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad prekių likučių sandoris nebuvo pelningas, savaime nereiškia, jog toks sandoris jo sudarymo metu neatitiko bendrovės interesų ir juo buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto ar išvengti atsiskaitymo su (potencialiais) kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais nebuvo pratęstos nuolatinės akvariumų priežiūros paslaugų sutartys su bendrovės klientais (UAB „Mylida“ ir UAB „Prenta“ elektroniniai laiškai), kas reiškia pajamų įmonei sumažėjimą, natūralu, kad įmonės vadovas bendrovės veikloje turi priimti atitinkamus sprendimus dėl turimų prekių atsargų – spręsti dėl jų panaudojimo ir/ar realizavimo galimybių, nelaukiant visiško jų nuvertėjimo. Šiuo atveju nenustatyta ir neįrodyta, kad 2018 m. vasario 11 d. sandoris galėtų būti vertinamas kaip sudarytas ekonomiškai nenaudingomis bendrovei sąlygomis, esant vadovo tyčiai sukelti įmonės nemokumą ir/ar išvengti atsiskaitymo su (potencialiais) kreditoriais. Priešingai, visuma bylos duomenų pagrindžia, kad šio sandorio sudarymas buvo pagrįstas protinga verslo rizika ir atitiko bendrovės interesus (CPK 185 straipsnis).
65. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad automobilio Volkswagen Caddy, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas už 2 500 Eur sumą, kuomet jo rinkos vertė pagal viešai prieinamus duomenis yra nuo 4 900 Eur iki 6 000 Eur, bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas, įtakojęs įmonės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.
66. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „Hepatus“ (pardavėjo) ir V. Š. (pirkėjo) 2018 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas už 2 500 Eur sumą iš UAB „Hepatus“ įsigijo automobilį Volkswagen Caddy, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad automobilio pardavimo kaina neatitinka jo rinkos vertės, kurią jis grindžia autoplius.lt skelbimais dėl tokios markės automobilių kainos (4 900 Eur ir 6 000 Eur), o nemokumo administratorė VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilio vidutinė rinkos vertė nurodyta 6 630 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad šio konkretaus automobilio Volkswagen Caddy, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina buvo parinkta atsižvelgiant į tai, kad automobilį buvo būtina remontuoti, be to, automobilis buvo lizinguojamas AB „Swedbank lizingas“.
67. Iš į bylą pateikto autoserviso UAB „Autofiksas“ 2018 m. balandžio 10 d. preliminarių remonto darbų akto Nr. 180410-1 matyti, kad automobilio Volkswagen Caddy, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai su keistinomis detalėmis įvertinti 2 509 Eur. Iš 2018 m. balandžio 19 d. AB „Swedbank lizingas“ pažymos nustatyta, kad lizinguojamo automobilio išpirkimo kaina, kuri turėtų būti apmokėta iki 2018 m. balandžio 30 d., sudarė 2 414,11 Eur: 2 351,31 Eur neišpirkta turto vertė, 9,26 Eur palūkanos už einamąjį mėnesį, 20,92 Eur kompensacija už išankstinį turto išsipirkimą ir 36,62 Eur sąskaita už turto Kasko draudimą (už periodą 2018 m. balandžio 16 d. – 2016 m. gegužės 15 d.).
68. Pažymėtina tai, kad apie automobilio Volkswagen Caddy, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus gedimus (trūkumus) buvo nurodyta ir nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje. Tai, kad automobilis buvo su gedimais ir tokį jį įsigijo patvirtino ir pats pirkėjas – byloje liudytoju apklaustas V. Š.. Liudytojas aiškiai įvardijo, kad jis sąmoningai ieškojo ir siekė įsigyti tokio pobūdžio būtent remontuotiną automobilį, kadangi jį ketino susitvarkyti savo lėšomis (sūnaus autoservise). Pažymėjo, kad automobilio defektų buvo daug ir jo remonto rinkos kaina autoservise būtų buvusi didelė.
69. Nemokumo administratorės teiginiai, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, jog šalys pirkimo-pardavimo sutartyje neužfiksavo jo defektų, dėl ko, pasak jos, laikytina, kad automobilis jo pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, nepaneigia faktiškai byloje nustatytų aplinkybių apie automobilio 2018 m. balandžio 20 d. pardavimo metu buvusius defektus, kurie užfiksuoti UAB „Autofiksas“ 2018 m. balandžio 10 d. preliminarių remonto darbų akte Nr. 180410-1, taip pat paties pirkėjo duotų parodymų apie automobilio remontuotiną būklę jo įsigijimo metu. Byloje nėra duomenų, kad pirkėjas būtų artimais ryšiais susijęs su UAB „Hepatus“ ar jos vadovu, todėl nėra pagrindo abejoti teisme prisiekusio liudytojo parodymais dėl automobilio būklės ir vertinti jų kaip nepatikimų (CPK 178, 185 straipsniai).
70. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad automobilio Volkswagen Caddy pardavimą už 2 500 Eur sumą sąlygojo ne siekis turtą parduoti žemesne kaina. Tokią automobilio kainą nulėmė būtent tai, kad jis buvo remontuotinas, o jo remonto preliminari darbų ir keistinų detalių kaina būtų sudariusi 2 509 Eur sumą, kurią mokėti tuo metu įmonė nebuvo pasiruošusi. Atsižvelgus į tai, kad automobilis taip pat buvo lizinguojamas, remontuotino automobilio nepardavus, būtų susidariusi situacija, kuomet lizingo įmokos ir toliau turi būti mokamos, tačiau realiai nesuremontuoto automobilio eksploatacija, atsižvelgiant į nustatytus gedimus, kurie turėjo būti šalintini (tarp jų ir sankabos bei variklio keitimas), nebūtų įmanoma. Tokiu atveju automobilio pardavimas šioje situacijoje neatrodo neracionalus sprendimas ir prieštaraujantis verslo logikai (CPK 185 straipsnis).
71. Įvertinęs tiek automobilio remonto darbų kaštus, tiek likusių mokėti lizingo įmokų dydį, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2018 m. balandžio 20 d. automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei ar neatitiko jos interesų. Byloje nenustatyta, kad bendrovės vadovas būtų sąmoningai siekęs sudaryti bendrovei nenaudingą sandorį, tokiu būdu iššvaistyti turtą ir sumažinti (potencialių) kreditorių galėjimą iš jo patenkinti savo reikalavimus. Pastebėtina tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio išpirkimo kaina AB „Swedbank lizingas“ buvo sumokėta būtent paties UAB „Hepatus“ vadovo suinteresuoto asmens S. R., kas taip pat netiesiogiai leidžia spręsti vadovo veiksmuose sudarant sandorį dėl automobilio pardavimo nesant sąmoningo veikimo sukelti įmonės nemokumą ar išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Priešingai, šios aplinkybės pagrindžia tai, kad įmonės vadovas siekė atlikti veiksmus, kurie leistų įmonei išvengti didesnių nuostolių turėjimo, t.y. sudarė sąlygas bendrovei nebemokėti lizingo įmokų už automobilį, kurio eksploatacija dėl turimų defektų (neinvestuojant į remontą) iš esmės nebebūtų galima.
72. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
73. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
74. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).
75. Aukščiau nurodytų išaiškinimų kontekste, atsižvelgdamas į aukščiau teismo nustatytas ir šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamos, tiek BUAB „Hepatus“ bankroto medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog BUAB „Hepatus“ bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų, o konkrečiai – buvusio įmonės vadovo S. R. veiksmai, kuriais būtų sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kad BUAB „Hepatus“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens (buvusio įmonės vadovo S. R.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai).
76. Esant šioms aplinkybėms, byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo nurodomą ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą įmonės tyčinio bankroto požymį, pareiškimas dėl BUAB „Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
77. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
78. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
79. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
80. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, suinteresuotas asmuo S. R. pateikė prašymą priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 3 279 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) susipažinimas su pateiktais dokumentais, 2021 m. gegužės 24 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 758 Eur; 2) susipažinimas su BUAB „Hepatus“ atsiliepimu į ieškinį, dublikais, 2021 m. birželio 24 d. tripliko parengimas ir pateikimas teismui – 1 280 Eur; 3) pasirengimas bei dalyvavimas 2021 m. rugpjūčio 4 d. paskirtame teismo posėdyje ne mažiau 1 val. – 143 Eur; 4) 2021 m. rugpjūčio 3 d. procesinio prašymo dėl patirtų advokato išlaidų priteisimo parengimas – 98 Eur. Be to, suinteresuotas asmuo S. R. nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teismo procese jis patyrė 1214 Eur išlaidas, kurias sudaro: 1) susipažinimas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (civ. byloje Nr. eB2- 2166-275/2021), atskirojo skundo parengimas ir pateikimas teismui - 1150 Eur; 2) 2021 m. spalio 6 d. procesinio prašymo dėl patirtų advokato išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas teismui – 64 Eur. Perdavus civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, S. R. nurodė patyręs papildomas 874 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas: 1) susipažinimas su 2021 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi, 2021 m. lapkričio 9 d. rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui - 446 Eur; 2) susipažinimas su BUAB „Hepatus“ nemokumo administratorės 2021 m. lapkričio 9 d. rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. lapkričio 26 d. papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui - 390 Eur; 3) 2021 m. lapkričio 26 d. procesinio prašymo dėl patirtų advokato išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas teismui – 38 Eur.
81. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašymas atmestas visa apimtimi, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo S. R. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą bei tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, atskirojo skundo parengimą, taip pat išlaidos už 2021 m. lapkričio 9 d. rašytinių paaiškinimų parengimą atitinka Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimui reikalingas laiko sąnaudas, laikytinos protingomis ir pagrįsto dydžio, todėl jos priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Įvertinęs 2021 m. lapkričio 26 d. papildomų rašytinių paaiškinimų turinį, teismas, pažymėdamas, jog dauguma jų argumentų yra kartojami, sprendžia, jog patirtų už jų parengimą išlaidų suma mažintina iki 100 Eur.
82. Teismas, vertindamas prašomas priteisti išlaidas už prašymus dėl patirtų advokato išlaidų priteisimo parengimą, sprendžia, kad šios išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Pažymėtina tai, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo reiškė ir savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į pareiškimą, triplike), todėl papildomas prašymo, kaip atskiro dokumento, rengimas, teismo vertinimu, laikytinas pertekliniu ir nesąžiningu kitos šalies atžvilgiu, sudarančiu pagrindą nepagrįstai didinti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Hepatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 877 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.