Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pavesta valstybės įmonei Registrų centrui panaikinti Pinginių lėšų informacinėje sistemoje uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“ turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, taikomus apribojimo nurodymus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“ (toliau – BUAB „Architelio statyba“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „DRAUGO PETYS“ (toliau – UAB „DRAUGO PETYS“ arba bankroto administratorė), iki nutarties įsiteisėjimo areštuotas bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo, teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi panaikinti visi areštai ir apribojimai, pritaikyti BUAB „Architelio statyba“ turtui, piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, ir turtinėms teisėms. Bankroto administratorė 2017 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą panaikinti antstolės N. Š. – S. 2016 m. lapkričio 10 d. (0033/16/01781, arešto mastas – 4 555, 43 Eur) Pinginių lėšų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) įregistruotus disponavimo apribojimus BUAB „Architelio statyba“ pinginėms lėšoms, esančioms visose kredito įstaigose, ir įpareigoti antstolę išregistruoti įmonės piniginėms lėšoms pritaikytus visus disponavimo apribojimus; šio prašymo netenkinus – išaiškinti, kaip ir kokiais būdais bankroto administratorė gali disponuoti piniginėmis lėšomis, kai BUAB „Architelio statyba“ sąskaitoms, kuriose yra piniginės lėšos, taikomi antstolių apribojimai (PLAIS), atsiradę dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.Bankroto administratorė nurodė, kad įgyvendindama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos BUAB „Architelio statyba“ iškėlimo, įmonės vardu atidarė tris banko sąskaitas. Atidarytose sąskaitose esančios ir būsimos lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Kadangi iki bankroto bylos BUAB „Architelio statyba“ iškėlimo įmonės turtui ir piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigų sąskaitose, buvo taikomi apribojimai, t. y. areštai ir disponavimo teisės apribojimai, registruoti PLAIS, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu panaikinti visų institucijų taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštus ir apribojimus. Teismas šį klausimą išsprendė 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, kuri, jai įsiteisėjus, buvo išsiųsta Turto areštų registrui. Iki bankroto bylos BUAB „Architelio statyba“ iškėlimo antstolė N. Š. – S. 2016 m. lapkričio 10 d. įmonės piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigų sąskaitose, per PLAIS pritaikė apribojimus (0033/16/01781, arešto mastas – 4 555,43 Eur), dėl kurių sąskaitose atsirado rezervai, kurie automatiškai apriboja galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis. Prašymo pateikimo dienai šie apribojimai galiojo, kadangi antstolė N. Š. –S., nepaisydama teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, šių apribojimų nebuvo panaikinusi. Kadangi antstolė N. Š. – S. per PLAIS yra pateikusi nurodymus taikyti visoms kredito įstaigų sąskaitoms, kurios yra registruotos BUAB „Architelio statyba“ vardu, apribojimus, apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis automatiškai 2017 m. vasario 27 d. įsiregistravo ir bankroto administratorės atidarytoms sąskaitoms, kurios buvo atidarytos po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Antstolei nepanaikinus apribojimų, kuriuos ji pati įregistravo per PLAIS, bankroto administratorė negali laisvai disponuoti jokiomis sąskaitomis. Nagrinėjamu atveju neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017, kurioje išaiškinta, kad išregistruoti disponavimo apribojimus, pritaikytus per PLAIS, yra ne antstolio pareiga, nes jis iškėlus bankroto bylą vykdomąją bylą pabaigia ir perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokie teismo išaiškinimai yra nepagristi, formuoja ydingą praktiką. Apribojimai, taikyti per PLAIS, techniškai gali būti panaikinti (išregistruoti) tik to asmens (subjekto), kuris tuos apribojimus pritaikė, t. y. įregistravo PLAIS sistemoje. Niekas kitas, tame tarpe VĮ Registrų centras ar kredito įstaigos, to padaryti negali. ĮBĮ aiškiai reglamentuoja, kad tik bankroto administratorius turi teisę disponuoti įmonės visu turtu ir tam negali būti sudarytos jokios kliūtys (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ĮBĮ 18 straipsnis numato, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, t. y. antstolis užbaigia vykdomąją bylą ir ją perduoda teismui, nagrinėjančiam įmonės bankroto bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 632 straipsnio 2 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad baigęs vykdomąją bylą, antstolis privalo panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Apribojimų (plačiąja prasme) pritaikymas sąskaitoms per PLAIS taip pat yra priemonė, skirta išieškojimui vykdyti, todėl ir šiuos apribojimus antstoliai privalo panaikinti baigę vykdomąją byla. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad antstoliai, užbaigę vykdomąją bylą dėl skolininkui iškeltos bankroto bylos, privalo panaikinti visas priemones (tame tarpe vykdytas per PLAIS), kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti.Teismas, rengdamasis bankroto administratorės prašymo nagrinėjimui, 2017 m. birželio 23 d. nutartimi įtraukė į bylą išvadas teikiančias institucijas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, VĮ Registrų centrą, Lietuvos antstolių rūmus.Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodė, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai nei VĮ Registrų centras, nei antstoliai nevykdo teismo nutarties dėl apribojimų įmonės piniginėms lėšoms panaikinimo, dėl ko bankroto administratoriai negali disponuoti bankrutuojančiam asmeniui priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, paskirtis yra vykdyti vykdomuosius dokumentus ir prireikus taikyti priverstinio vykdymo priemones, reikalingas vykdomojo dokumento įvykdymui, o nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl techninio pobūdžio veiksmo (panaikinti apribojimus PLAIS) atlikimo, užtikrinant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, teismo nutartis panaikinti apribojimus bankrutuojančio asmens piniginėms lėšoms turėtų būti vykdoma nedalyvaujant antstoliui. Panašiai sprendžiamas ir PLAIS pateiktų nurodymų vykdymo sustabdymo klausimas, kai PLAIS gaunamas pranešimas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui priėmimą ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti įmonei bankroto bylą (Nuostatų 11.5.1 ir 11.5.2 papunkčiai).Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras nurodė, kad vadovaujantis CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII- 1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII-1456 ir Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo pinginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS, t. y. antstolis Antstolių informacinėje sistemoje inicijuoja nurašymo nurodymą, jo keitimą ar panaikinimą ir perduoda jį į automatiškai veikiančią PLAIS. Pagal PLAIS nuostatų 10 punktą, pagrindinės PLAIS funkcijos yra: nurodymų teikėjų teikiamų nurodymų priėmimas ir jų perdavimas kredito įstaigoms, iš skolininko išieškomų piniginių lėšų proporcingas paskirstymas nurodymų teikėjams, informacijos apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus teikimas nurodymų teikėjams ir kt. Registrų centras neturi teisinio pagrindo savo prižiūrimose sistemose naikinti antstolio nurašymo nurodymu taikyto apribojimo, taip pat šie veiksmai tiesiogiai nėra susiję su Registrų centro prižiūrimų sistemų funkcijomis. PLAIS nuostatų 4.10 papunktyje apibrėžti nurodymų teikėjai, tarp jų ir antstoliai (jų įgalioti asmenys), kurie išieškojimus iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimus bei šių nurodymų atšaukimus vykdo per savo informacines sistemas, duomenis teikdami į PLAIS. Nurodymo teikėjo pateiktą nurašymo nurodymą, keitimą ar jo atšaukimą, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, PLAIS elektroniniu būdu perduoda vykdyti kredito įstaigoms. CPK reglamentuoja vykdomosios bylos vykdymo užbaigimą, t. y. tam tikromis aplinkybėmis (šiuo atveju – asmens bankroto procedūros atveju) įpareigoja antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 629 straispnio 2 dalis ir 632 straipsnis). PLAIS veikia automatizuotu principu, t. y. gavusi nurašymo nurodymus iš nurodymų teikėjų informacinių sistemų, juos apdoroja automatiškai ir elektroniniu būdu perduoda vykdyti kredito įstaigoms, tačiau netikrina šių nurodymų (ar jų atšaukimo) teisingumo (PLAIS nuostatų 16 punktas). Pareigą stabdyti ar nutraukti vykdymo veiksmus teisės aktai priskiria išimtinai antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai reglamentuoja vykdomosios bylos užbaigimo tvarką bei į tai, kad PLAIS netikrina nurašymo nurodymo (ar jo atšaukimo) teisingumo, bet koks kitų subjektų įsikišimas į vykdomosios bylos vykdymo eigą būtų ne tik nekorektiškas, bet ir prieštarautų šiuo metu galiojantiems teisės aktams. Turimais duomenimis, asmeniui iškėlus bankroto bylą, visi antstoliai, vykdydami savo procesines pareigas, persiunčia bankroto bylą iškėlusiam teismui vykdomuosius dokumentus ir per Antstolių informacinę sistemą atšaukia jų pagrindu į PLAIS pateiktus nurodymus. Tik antstolių N. Š.-S. ir D. S. kontora šios pareigos nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – pavedė valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – VĮ Registrų centras), vykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, kuria panaikinti visi areštai ir apribojimai, pritaikyti BUAB „Architelio statyba“ turtui, piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, ir turtinėms teisėms, panaikinti Piniginių lėšų informacinėje sistemoje taikomus apribojimo nurodymus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl PLAIS sistemoje taikytų piniginių lėšų apribojimo nurodymų panaikinimo ir subjekto turinčio pareigą šiuos apribojimus panaikinti. Teismas nustatė, kad visi įmonei takyti areštai bei apribojimai pinginėms lėšoms panaikinti 2017 m. vasario 22 d. teismo nutartimi. Šios įsiteisėjusios nutarties pagrindu buvo išregistruoti turto areštai, tuo tarpu PLAIS sistemoje taikomi apribojimai nepanaikinti, nors jų vykdymas iškėlus bankroto bylą ir sustabdytas.Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. e2-421-823/2017) pateiktais šiais išaiškinimais:Antstoliui perdavus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, įpareigojimai antstoliui yra negalimi, nes bet kokių vykdymo veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento negalimas (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusios teismo nutarties dėl atitinkamų apribojimų panaikinimo teisinė galia negali būti paneigta remiantis tuo, kad šie apribojimai nebuvo atšaukti juos pateikusio asmens (antstolio). CPK 18 straipsnio prasme toks sprendimas yra privalomas subjektams, kurių dispozicijoje esančių lėšų išmokėjimas buvo laikinai sustabdytas. Gavę įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), kuriuo laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tokie subjektai turi nebetaikyti lėšoms apribojimų, nustatytų antstolio patvarkymais, padarytais vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nepriklausomai nuo to, kad šie patvarkymai antstolio nebuvo formaliai atšaukti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria panaikinami visi apribojimai įmonės piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, antstolio pateikti nurašymai netenka galios, nors PLAIS sistemoje formaliai ir nėra panaikinami. Teismas pažymėjo, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 (toliau – PLAIS nuostatai) nedetalizuoja, kokiu būdu turi būti išspręstas nurodymų panaikinimas, t. y. nėra išspręstas techninis teismo nutarties, kuria panaikinti apribojimai, įgyvendinimas, tame tarpe ir neįvardintas konkretus subjektas, turintis šį veiksmą atlikti. PLAIS nuostatų 13 punkte nustatyta, kad informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, kuris be kita ko rengia, derina su suinteresuotomis institucijomis ir priima informacinės sistemos tvarkymo taisykles, nustatančias duomenų tvarkymo organizavimo principus ir tvarką (13.5. punktas).Teismas, atsižvelgdamas į nutarties 11 punkte pateiktus išaiškinimus, nesutiko su VĮ Registrų centro pateiktais argumentais, kad antstolis, perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą, privalo savo iniciatyva panaikinti PLAIS pateiktus nurodymus.Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad duomenų apie įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria panaikinti visi apribojimai skolininko piniginėms lėšoms, perdavimą PLAIS turi užtikrinti informacinės sistemos tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

VĮ Registrų centras atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.VĮ Registrų centro atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras nedalyvavo, dėl jo teisių ir pareigų nebuvo sprendžiama. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturi įstatyminės pareigos, sustabdęs vykdomąją bylą ir perdavęs vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, savo patvarkymu panaikinti visas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu taikytas priverstinio vykdymo priemones (CPK 626, 632 straipsniai). Ši pareiga antstoliui priskiriama CPK 631 straipsnio 4 dalyje, o VĮ Registrų centras neturi įstatyminės pareigos panaikinti visas bankrutuojančios įmonės atžvilgiu taikytas priverstinio vykdymo priemones. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį antstoliui perdavus vykdomąjį dokumentą įpareigojimai antstoliui yra negalimi, neatsižvelgė į CPK 631 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios aiškiai įpareigoja antstolį grąžinant vykdomąjį dokumentą panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti. CPK 18 straipsnio aiškinimas nurodant, kad CPK 18 straipsnio prasme toks sprendimas yra privalomas subjektams, kurių dispozicijoje esančių lėšų išmokėjimas buvo laikinai sustabdytas, nagrinėjamu atveju gali būti suprantamas kaip pareigos vykdyti teismo sprendimą priskyrimas kredito įstaigoms. Tačiau CPK 18 straipsnis, apibrėžiantis teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, aiškiai nurodo, kad teismų sprendimai yra privalomi ne tik subjektams, kurių dispozicijoje esančių lėšų išmokėjimas buvo laikinai sustabdytas, bet ir subjektams, kurie šiuos apribojimus taikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII-1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII- 1456 ir Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo pinginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS, t. y. tik antstolis Antstolių informacinėje sistemoje inicijuoja nurašymo nurodymą, jo keitimą ar panaikinimą ir perduoda jį į automatiškai veikiančią PLAIS. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centras, kaip PLAIS tvarkytojas, parengė ir suderino su suinteresuotomis institucijomis, taip pat ir su Lietuvos antstolių rūmų atstovais, PLAIS nuostatus, PLAIS techninę specifikaciją ir PLAIS saugos nuostatus, todėl tinkamai įvykdė savo, kaip PLAIS tvarkytojo, pareigas, visi procesai, susiję su PLAIS funkcijomis, yra visapusiškai reglamentuoti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi nurodymų teikėjai – Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Muitinė, Lietuvos bankas, antstoliai (jų įgalioti asmenys), gavę teismo nutartis dėl taikomų areštų ir apribojimų panaikinimo, atšaukia savo teiktus į PLAIS nurašymo nurodymus, kurių pagrindu apribojimus piniginėms lėšoms taiko PLAIS. Tokia teisiniu reglamentavimu pagrįsta praktika taikoma nuo pat PLAIS veikimo pradžios ir nepriekaištingai veikia, išskyrus nagrinėjamą atvejį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo PLAIS veiklos pradžios jau įvykdyta 21 361 tokių atšaukimų. Teisiškai reglamentuotos praktikos laikosi ir pati antstolė N. Š.-S., kuri 24 kartus yra panaikinusi savo taikytus nurašymo nurodymus, po to kai į ją kreipėsi bankroto administratorius, pateikdamas įsiteisėjusią teismo nutartį bankroto byloje. Tokie antstolės veiksmai, kai ji atsisako naikinti savo pateiktus nurašymo nurodymus PLAIS, tuo tarpu kitais analogiškais atvejais juos naikina, leidžia abejoti jos darbo praktikos teisingumu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal PLAIS nuostatų 10 punktą pagrindinės PLAIS funkcijos yra: nurodymų teikėjų teikiamų nurodymų priėmimas ir jų perdavimas kredito įstaigoms, iš skolininko išieškomų piniginių lėšų proporcingas paskirstymas nurodymų teikėjams, informacijos apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus teikimas nurodymų teikėjams ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas PLAIS funkcijas, VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo savo administruojamose sistemose naikinti antstolio nurašymo nurodymu taikyto apribojimo, taip pat šie veiksmai nėra susiję su VĮ Registrų centro administruojamų sistemų funkcijomis. PLAIS nuostatų 4.10 papunktyje apibrėžti nurodymų teikėjai, tarp jų ir antstoliai (jų įgalioti asmenys), kurie išieškojimus iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimus bei šių nurodymų atšaukimus vykdo per savo informacines sistemas (MAIS, MAKIS, TS „Įmokos“, AIS), duomenis teikdami į PLAIS. Nurodymo teikėjo pateiktą nurašymo nurodymą, keitimą ar jo atšaukimą, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, PLAIS elektroniniu būdu perduoda vykdyti kredito įstaigoms. Registrų centras neturi teisinio pagrindo prisijungti prie nurodymo teikėjo paskyros jo informacinėje sistemoje ir panaikinti jo pateiktų nurašymo nurodymų.CPK reglamentuoja vykdomosios bylos vykdymo užbaigimą, t. y. tam tikromis aplinkybėmis įpareigoja antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 629 straipsnio 2 dalis 631 straipsnio 4 dalis ir 632 straipsnis), todėl antstolės atsisakymas atlikti šiuos veiksmus prieštarauja nurodytiems teisės aktams.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos PLAIS veikimo principus: PLAIS – automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visiems priverstinio išieškojimo teisę turintiems nurodymų teikėjams – antstoliams, VMI, SODRAI, Muitinei per savo informacines sistemas (MAIS, MAKIS, TS „Įmokos“, AIS) elektroniniu būdu pateikti piniginių lėšų nurašymo ir apribojimo nurodymus skolininkų sąskaitoms, atidarytoms kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. Išieškojimo teisę turinčių nurodymų teikėjų į PLAIS pateikti nurašymo nurodymai vykdomi etapais: (1) pirmame etape nurašymo nurodymo pagrindu PLAIS perduoda kredito įstaigoms apribojimo nurodymus, apribojant skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis sąskaitoje (-se); (2) antrame etape kredito įstaigai pateikus skolininko sąskaitos (-ų) nurašytinus likučius, PLAIS perduoda kredito įstaigoms nurašymo nurodymus.Pateikti nurašymo nurodymai PLAIS vykdomi tol, kol visa išieškoma suma nurašoma nuo skolininko sąskaitos (-ų) ir pervedama išieškojimo teisę turintiems nurodymų teikėjams, arba išieškojimo teisę turintys nurodymų teikėjai pateikia atšaukimo nurodymą. Įvykdžius arba pateikus atšaukimo nurodymą, PLAIS kredito įstaigoms teikia atšaukimo nurodymus taikytiems apribojimams skolininko sąskaitoje nuimti. PLAIS gauna iš TAAR pagal teismų nutartis ir (ar) antstolių pateiktus skolininkų turto aprašus duomenis apie įregistruotus/išregistruotus skolininkų turto areštus (tame tarpe ir laikinąsias apsaugos priemones) skolininkų piniginėms lėšoms kredito įstaigų sąskaitose. Iš Turto arešto aktų registro gauti duomenys, kurie PLAIS vadinami apribojimais, perduodami kredito įstaigoms. Apribojimo nurodymai PLAIS vykdomi tol, kol TAAR į PLAIS pateikia atšaukimo nurodymą, t. y. išregistruoja areštą arba laikinąsias apsaugos priemones. Tam, kad būtų nuimti apribojimai nuo skolininko sąskaitų, išieškojimo teisę turintys nurodymų teikėjai turi atšaukti savo teiktus nurašymo nurodymus iš PLAIS, kadangi taip reglamentuoti PLAIS procesai ir išieškojimo teisę turinčių nurodymų teikėjų pareigos.

Bankroto administratorė UAB „DRAUGO PETYS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti.Bankroto administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Praktikoje antstoliai skirtingai vertina byloje aptariamą situaciją. Didžioji dalis antstolių suvaržymus, taikytus įmonės piniginėms lėšoms per PLAIS, atšaukia, kai įmonei įsiteisėjusia teismo nutartimi iškeliama bankroto byla. Kiti antstoliai visus suvaržymus, taikytus įmonės piniginėms lėšoms per PLAIS, atšaukia, kai konkrečioje bankroto byloje yra priimama nutartis, kuria panaikinami įmonei ir jos turtui taikomi areštai ir apribojimai. Likę antstoliai, tokie kaip antstolė N. Š. – S., visus suvaržymus, taikytus įmonės piniginėms lėšoms per PLAIS, atšaukia tik tuomet, kai teismas priima nutartį, kuria panaikina visus areštus ir apribojimus bei nurodo, kad administratorius nutartį vykdymui gali pateikti antstoliui. Tokiu atveju antstolė N. Š. – S. priima nutartį vykdymui, pradeda naują vykdomąją bylą ir už nutarties priėmimą ir įvykdymą prašo sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas (61,61 Eur). Negali būti sukuriama tokia situacija, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, pati įmonė ir (ar) bankroto administratorius papildomai turi susimokėti už tai, kad būtų panaikinti visi įmonei taikyti areštai ir apribojimai tam, kad bankroto administratorius galėtų laisvai disponuoti įmonės turtu bei naujai atidarytomis sąskaitomis. Tokia situacija prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.CPK 632 straipsnio 2 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad baigęs vykdomąją bylą antstolis privalo panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Apribojimų (plačiąja prasme) pritaikymas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigų sąskaitose per PLAIS, taip pat yra priemonė, skirta išieškojimui vykdyti, todėl ir šiuos apribojimus antstoliai privalo panaikinti baigę vykdomąją bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria VĮ Registrų centrui pavesta panaikinti Pinginių lėšų informacinėje sistemoje antstolių taikytus apribojimo nurodymus, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, VĮ Registrų centras ir Lietuvos antstolių rūmai buvo įtraukti į bylą kaip išvadas teikiančios institucijos, kurios dalyvauja bylose kaip kiti proceso dalyviai, teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (CPK 61 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybės institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato CPK 50 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Teisės teikti atskirąjį (apeliacinį) skundą išvadą byloje teikiančiai institucijai, priešingai nei trečiajam asmeniui, įstatymų leidėjas nenumato. Taigi, faktiškai pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti VĮ Registrų centro, kaip išvadą byloje teikiančios institucijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau nagrinėjamoje individualioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal kilusio byloje ginčo esmę bei teismo priimto procesinio sprendimo byloje rezultatą VĮ Registrų centro teisinis statusas atitinka ne išvadą teikiančios institucijos, bet trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą (CPK 47 straipsnis). Pagal skundžiamos teismo nutarties procesinį rezultatą akivaizdu, jog bylos baigtis sukelia teisinius padarinius VĮ Registrų centrui, liečia šios įmonės teises ir pareigas, nes šia nutartimi VĮ Registrų centrui pavesta panaikinti Piniginių lėšų informacinėje sistemoje antstolių taikytus apribojimo nurodymus. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VĮ Registrų centras yra asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, todėl šio asmens atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Architelio statyba“ iškelta bankroto byla, iki nutarties įsiteisėjimo areštuotas bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo, teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi panaikinti visi areštai ir apribojimai, pritaikyti bankrutuojančios įmonės turtui, piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, ir turtinėms teisėms. VĮ „Registrų centras“ 2017 m. kovo 8 d. pateikė teismui pranešimus apie UAB „Architelio statyba“ turto arešto aktų pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre, kuriais, be kita ko, pranešė apie turto arešto aktų duomenų išregistravimą įmonės banko (kredito įstaigų) sąskaitoms. Panaikinus visus įmonei taikytus areštus ir apribojimus PLAIS liko galioti antstolės N. Š.-S. pateikti nurašymo nurodymai ir jų pagrindu pritaikyti laikini disponavimo įmonės piniginėmis lėšomis apribojimai, kurie automatiškai įsiregistravo ir bankroto administratorės naujai atidarytose banko sąskaitose. A. N. Š. – S. nepanaikinus šių apribojimų, bankroto administratorė pateikė teismui prašymą panaikinti šios antstolės PLAIS įregistruotus disponavimo apribojimus įmonės pinginėms lėšoms. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino bankroto administratorės prašymą – pavedė ne antstolei N. Š. – S., o VĮ Registrų centrui, vykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, kuria panaikinti visi areštai ir apribojimai, pritaikyti BUAB „Architelio statyba“ turtui, piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, ir turtinėms teisėms, panaikinti Pinginių lėšų informacinėje sistemoje taikomus apribojimo nurodymus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. e2-421-823/2016) pateiktais išaiškinimais.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, nepagrįstai vadovavosi vien Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nesiaiškino PLAIS veikimo principų ir funkcijų, nurodymų teikėjų pareigų ir VĮ Registrų centro, kaip PLAIS tvarkytojo, galimybių administruojamoje sistemoje naikinti konkretaus antstolio pateiktus nurodymų nurašymus ir jų pagrindu taikytus laikinus apribojimus. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į teismo precedento argumentacijos įtikinamumą, į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių, į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nurodytus vertinimo kriterijus, nagrinėjamoje byloje 2017 m. vasario 9 d. priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (civilinė byla Nr. e2-421-823/2017) nelaikytina sektinu precedentu vėlesnėje teismų praktikoje, nes neatitinka nurodytų konstitucinės teismo precedento doktrinos kriterijų. Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-421-823/2017, kurioje 2017 m. vasario 9 d. priimta nutartimi rėmėsi pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centras nedalyvavo, dėl jo teisių ir pareigų nebuvo sprendžiama ir pasisakyta. Nurodytoje civilinėje byloje buvo keliami bendri klausimai dėl lėšų nurašymo nurodymų teisinės prigimties, įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir antstolio, persiuntusio bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą, kompetencijos atribojimo, bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutarties dėl apribojimų bankrutuojančios įmonės turtui panaikinimo teisinės galios. Sprendžiant šiuos klausimus sistemiškai buvo aiškinamos ir taikomos CPK ir ĮBĮ nuostatos, o įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tokių kaip PLAIS nuostatai ir Sprendimų vykdymo instrukcija, nuostatos nebuvo aiškinamos ir taikomos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išimtinai techninio pobūdžio klausimas dėl PLAIS sistemoje taikytų piniginių lėšų apribojimo nurodymų panaikinimo tvarkos ir subjekto, turinčio pareigą šiuos apribojimus panaikinti, kurio nagrinėjimui būtina aiškinti ir taikyti ne tik CPK atitinkamas nuostatas, bet ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus – PLAIS nuostatus ir Sprendimų vykdymo instrukciją, kuriuose detalizuota piniginių lėšų apribojimo nurodymų panaikinimo tvarka. Taigi, nėra pagrindo anksčiau išnagrinėtą ir nagrinėjamą bylas pripažinti analogiškomis.Antra, apeliacinės instancijos teismas vėlesnėse, t. y. priimtose po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo, nutartyse ne kartą išaiškino ir nuosekliai laikosi vieningos praktikos, kad VĮ Registrų centras neturi kompetencijos savo administruojamojoje sistemoje naikinti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų, todėl inicijuoti antstolio nurodymu taikytus priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimus gali tik antstolis, duomenis perdavęs per Antstolių informacinę sistemą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1530-798/2017; 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1624-241/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo toliau vieningai formuojama praktika, kad tais atvejais, kai vykdomoji byla užbaigiama skolininkui iškėlus bankroto bylą, inicijuoti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimą privalo antstolis. Tokia antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų pakeitimo ar panaikinimo tvarka grindžiama aktualiu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis CPK 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII-1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII-1456 ir Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS. PLAIS nuostatų 10 punkte nurodytos pagrindinės PLAIS funkcijos: priimti vykdyti nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus ir perduoti juos kredito įstaigoms; teikti apribojimo ir nurašymo nurodymų teikėjams elektroniniu būdu informaciją apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus; tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose; proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas; formuoti ataskaitas apie piniginių lėšų apribojimo, nurašymo proceso rezultatus. Apribojimo nurodymas – piniginių lėšų apribojimų duomenis teikiančių institucijų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateikti nurodymai (duomenys) apriboti skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis kredito įstaigų (-os) sąskaitose (-oje); nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje (PLAIS nuostatų 4.1. ir 4.9. punktai). PLAIS nuostatų 4.10 papunktyje apibrėžti nurodymų teikėjai, tarp jų ir antstoliai (jų įgalioti asmenys), kurie išieškojimus iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimus bei šių nurodymų atšaukimus vykdo per savo informacines sistemas (MAIS, MAKIS, TS „Įmokos“, AIS), duomenis teikdami į PLAIS. Nurodymo teikėjo pateiktą nurašymo nurodymą, keitimą ar jo atšaukimą, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, PLAIS elektroniniu būdu perduoda vykdyti kredito įstaigoms. Antstolis, nustatęs, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, privalo tokį nurodymą atšaukti ir patikslintą pateikti iš naujo (PLAIS nuostatų 15., 17. punktai). Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas darytina išvada, kad VĮ Registrų centrui, kaip PLAIS tvarkytojui, nėra suteikta teisė prisijungti prie nurodymų teikėjų informacinių sistemų ir jose atlikti veiksmus, susijusius su antstolių pateiktų nurašymo nurodymų ir apribojimų pakeitimais ir/ar panaikinimais, todėl inicijuoti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimą gali tik nurodymų teikėjai, perdavę duomenis per savo informacines sistemas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties priėmimo priimti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvarkymo“, pakeitimai, kurių 7⁴ punkte numatyta, kad jeigu vykdomoji byla užbaigiama dėl to, kad skolininkui iškelta bankroto byla (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas), prieš užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis panaikina į PLAIS pateiktus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Nors šio aktualaus nagrinėjamai problemai teisės akto pakeitimas šioje byloje netaikytinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis), tačiau pradėta formuoti teismų praktika aptariamu klausimu atitinka ir šiuo metu jau galiojantį teisinį reglamentavimą. Aktualiu teisiniu reglamentavimu pagrįsta antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų panaikinimo tvarka taikoma ir praktikoje, kai PLAIS nuostatose numatyti nurodymų teikėjai (Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Muitinė, Lietuvos bankas, antstoliai ar jų įgalioti asmenys), gavę teismo nutartis dėl bankrutuojančiai įmonei taikomų areštų ir apribojimų panaikinimo, atšaukia savo į PLAIS teiktus nurašymo nurodymus ir jų pagrindu pritaikytus laikinus disponavimo įmonės piniginėmis lėšomis apribojimus. Pavienių antstolių atsisakymas atlikti jiems privalomus veiksmus nesudaro pagrindo išvadai, kad tokia antstolio nurodymu taikytų išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų panaikinimo tvarka yra ydinga.Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias PLAIS taikomų apribojimo nurodymų panaikinimo tvarką, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti bankroto administratorės prašymą.Kaip minėta, bankroto administratorė, teikdama teismui prašymą panaikinti antstolės N. Š. – S. PLAIS įregistruotus piniginių lėšų disponavimo apribojimus, pareiškė alternatyvius reikalavimus įpareigoti antstolę išregistruoti PLAIS įmonės piniginėms lėšoms pritaikytus disponavimo apribojimus arba išaiškinti, kaip ir kokiais būdais bankroto administratorė gali disponuoti piniginėmis lėšomis, kai bankrutuojančios įmonės sąskaitoms, kuriose yra piniginės lėšos, taikomi PLAIS antstolių apribojimai, atsiradę dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi antstolė N. Š. – S. dalyvauti nagrinėjamoje byloje neįtraukta, todėl dėl jos teisių ir pareigų apeliacinės instancijos teismas negali spręsti. Esant tokiai situacijai tenkinamas bankroto administratorės alternatyvusis reikalavimas ir pripažintina, kad tuo atveju, kai vykdomoji byla užbaigiama skolininkui iškėlus bankroto bylą, inicijuoti antstolio nurodymu taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba jų panaikinimą privalo antstolis, pateikęs į PLAIS nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pripažinti, kad tuo atveju, kai vykdomoji byla užbaigiama skolininkui iškėlus bankroto bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas), inicijuoti antstolio nurodymu Pinginių lėšų informacinėje sistemoje taikytų priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba jų panaikinimą privalo antstolis, pateikęs į Piniginių lėšų informacinę sistemą nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas.