Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1501-866/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ pareiškimą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mazuro AD“ finansinio reikalavimo sumažinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Architelio statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

12. Pažymėtina, tai, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 3, 4 dalys). Todėl teismas šiuo metu nagrinėja tik proceso atnaujinimo pagrindus.

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

14. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

15. Nustatytina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

16. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

19. Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai yra Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-442-855/2021, kurioje bendrovė yra pareiškusi ieškinį atsakovui buvusiam vadovui dėl nuostolių atlyginimo, buvo paskirta bendrovės ekonominė ekspertizė, kurią atlikus paaiškėjo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo reikšmingų iškraipymų, apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat aplaidžiai ir apgaulingai. Teigia, kad atliktos ekspertizės išvados patvirtina, jog UAB ,,Mazuro AD“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas: pirma, akte vienareikšmiškai konstatuota, jog UAB ,,Mazuro AD“ finansinis 144 000 Eur reikalavimas yra nepagrįstas; antra, akte nustatyta tai, kad UAB ,,Mazuro AD“ neįformino pardavimo sąskaitos, ir reiškia, jog šis kreditorius šių pajamų savo ataskaitose nepripažino ir pelno mokesčio nemokėjo, be to, architekto rengti projektiniai pasiūlymai (jeigu jie buvo parengti), kurių vertė 144 tūkst. Eur, sudaro realų turtą, kuris turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui; trečia, ekspertas nustatė, kad dėl projektavimo darbų Klaipėdoje bendrovė jokių pajamų ir ekonominės naudos negavo, tik patyrė 168 405 Eur nuostolį, be to atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė projektinių pasiūlymų, kurių vertė 168 405 Eur; ketvirta, kadangi bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (UAB ,,Mazuro AD“ 144 tūkst. Eur atvejis, kasos operacijos (25 klausimas) ir aplaidžiai, nemokumo administratorius pateikė klaidingą informaciją apie 144 tūkst. Eur įsipareigojimus UAB ,,Mazuro AD“.

22. Ekspertas, atsakydamas į teismo užduotą 22 klausimą - ar atsakovo sudaryti sandoriai su UAB „Algmeina Euro“ bei UAB „Mazuro AD“ dėl nekilnojamojo turto vystymo projektų Palangoje ir Klaipėdoje yra ekonomiškai naudingi UAB „Architelio statyba“? Ar šie sandoriai sudaryti prisiimant normalią ūkinę komercinę riziką? Ar šie sandoriai turėjo įtakos įmonės bankrotui ir kreditorių patirtų nuostolių (žalos) dydžiui? – nurodė, kad atsakovo sudaryti sandoriai su UAB „Algmeina Euro“, UAB „Mazuro AD“ ir kt. įmonėmis dėl 257 130 Eur vertės nekilnojamojo turto vystymo projektų Palangoje ir Klaipėdoje yra ekonomiškai nenaudingi UAB „Architelio statyba“, šie sandoriai sudaryti viršijus normalią ūkinę komercinę riziką ir šie sandoriai turėjo tiesioginės reikšmės kreditorių patirtų nuostolių (žalos) dydžiui ir įtaką įmonės bankrotui. Taip pat ekspertas atsakydamas į teismo užduotą 25 klausimą - ar įmonės kasos tvarkymas atitiko teisės aktų reikalavimus? Ar visos įmonės kasoje įformintos įplaukos ir išlaidos atitinka realiai įmokėtas ir išmokėtas sumas? Ar teisingas dokumentinis kasos likutis 2017-02-13 dieną? Ar pažeistas įmonės kasos vientisumas ? – nurodyta, kad UAB „Architelio statyba“ kasos tvarkymas pabrėžtinai reikšmingai neatitiko teisės aktų reikalavimų; ne visos įformintos kasos įplaukos ir išlaidos realiai atitiko įmokėtas ir išmokėtas sumas, kurios yra pabrėžtinai reikšmingos; nustatytas dokumentinis kasos likučio trūkumas 2017-02-13207, iš viso trūksta 122 612,80 Eur, konkrečios sumos: 2013-02-28 – 43 443,00 Eur (A. V.), 2014- 09-25 – 5 792,40 Eur (G. P.), 2014-10-30 – 7 792,40 Eur (A. V.), 2014-10-30 – 5 792,40 Eur (G. P.), 2014-12-23 – 5 792,40 Eur (G. P.), 2015-09-18 – 15 000 Eur (A. V.), 2015-12-22 – 39 000 Eur (N. V.); taip pat nurodyta, kad dėl nustatytų reikšmingų kasos tvarkymo trūkumų UAB „Architelio statyba“ turtas ir įsipareigojimai yra reikšmingai iškraipyti.

23. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-03-17 nutartimi paskyrė atlikti ekonominę ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-1168-232/2020 pagal ieškovės BUAB „Architelio statyba“ pareikštą ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo; antra, pažymėtina, kad teismo ekspertizės metu yra nustatomos tik faktinės konkrečios situacijos aplinkybės – minėtos bylos nagrinėjamu atveju buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, kt. nustatymas, vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, o asmenų pareigos, atsakomybė ir kiti teisiniai klausimai nėra vertinami. Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetenciją, nes tai yra teisinių žinių sritis ir šias žinias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas. Todėl eksperto išvada, jog UAB ,,Mazuro AD“ finansinis 144 000 Eur reikalavimas yra nepagrįstas, laikytina padaryta neįeinančia į jo kompetenciją, tuo labiau nevertintina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę.

24. Kaip matyti iš minėtų procesinių sprendimų - Vilniaus apygardos teismo 2020-01-13 nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės UAB ,,Legal Balance“ pareiškimas dėl BUAB ,,Architelio statyba“ kreditorės UAB ,,Mazuro AD“ finansinio reikalavimo sumažinimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-09 nutarties, kuria buvo palikta nepakeista apygardos teismo nutartis, buvo vadovautasi aplinkybėmis, susijusiomis ir su 2016-11-25 darbų atidavimo-priėmimo aktu Nr. 016-11-25, 2016-11-25 UAB ,,Mazuro AD“ išankstinio apmokėjimo sąskaita-faktūra Nr. MAD1611/25, 2016-11-25 susitarimu dėl sutarties nutraukimu, 2016-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu Nr. 15-06-MD, ir buvo vertinta, kad užsakovei UAB ,,Mazuro AD“ neišrašius PVM sąskaitos-faktūros rangovei, nesudarė pagrindo užsakovei nemokėti už atliktus darbus. Taigi nagrinėjant civilinę bylą tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui buvo žinomos aplinkybės, jog nėra išrašyta PVM sąskaita-faktūra, ir byloje yra tik pateikta išankstinio apmokėjimo sąskaita-faktūra, ką būtent irgi teismai įvertino priimant procesinius sprendimus.

25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytos išvados galėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, ir taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, iš esmės tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Skirtingas bylas nagrinėjusių teismų, tų pačių įrodymų įvertinimas nėra naujai paaiškėjusi nebuvusi žinoma aplinkybė atnaujinti procesą. Skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę bylai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-90-943/2020; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1822-221/2019). Pareiškėjos pateikta ekspertizės išvada gali būti vertinama kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybės patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, pareiškėja neįrodė būtinų sąlygų procesui atnaujinti. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

26. Dėl šių argumentų spręstina, kad pareiškėja proceso atnaujinimo institutu byloje siekia pasinaudoti ne pagal šio instituto paskirtį, t. y. nesant esminių ir įtikinamų aplinkybių. Tokiu būdu teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1501-866/2020 nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.