- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2-503-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02017-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ direktoriaus A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ direktoriaus A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ bankroto byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Skoleksa LT“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iškelti atsakovei UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą.
UAB „Architelio statyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Architelio statyba“ restruktūrizavimo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB „Architelio statyba“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta UAB „Architelio statyba“ bankroto byla.
UAB „Architelio statyba“ direktorius A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde taip pat suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma areštuoti UAB „Architelio statyba“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti iš šios sąskaitos mokėti visus einamuosius mokėjimus – einamosios veiklos būtinas išlaidas, darbo užmokestį, įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir privalomąsias įmokas, kiek tai būtina veiklos nepertraukiamumui ir restruktūrizavimo procesui užtikrinti – nepaisant bankų sąskaitoms taikomų areštų bei apribojimų, tame tarpe PLAIS sistemos taikomų suvaržymų; nustatyti, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 171 564 Eur. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo leisti įmonei iš konkrečios vienos ar kelių banko sąskaitų naudotis piniginėmis lėšomis, kurios būtinos įmonės privalomosioms įmokoms ir mokėjimams mokėti. 171 564 Eur suma apskaičiuota išvedus vidurkį už praėjusius įmonės veiklos ketvirčius. Ši suma reikalinga, kad įmonė galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą, nes visos įmonės banko sąskaitos yra areštuotos ir įmonė negali disponuoti piniginėmis lėšomis. Teismui atsisakius įmonei leisti naudotis piniginėmis lėšomis, įmonė nebus pajėgi vykdyti turimų galiojančių sutarčių, atlikti prisiimtų darbų, atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti privalomąsias įmokas valstybės biudžetui, bus sudarytos kliūtys įmonei sėkmingai restruktūrizuotis. Nors atsakovės bankų sąskaitos yra areštuotos antstolių ir kitų institucijų, jas būtina dar kartą areštuoti pagal apeliantės prašymą teismo nutartimi tam, kad Turto arešto aktų registre atsirastų žyma leisti atsakovei naudoti per mėnesį 171 564 Eur sumą. Turto arešto aktų registrui turi būti pateikta atitinkama formuluotė, kad registras galėtų įregistruoti teismo leidimą naudoti nurodytą sumą. Įregistravus tokį leidimą registre, informacija bus perduota į PLAIS sistemą ir bankai matys, kad atsakovė gali naudotis mėnesine teismo nustatyta suma.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Skoleksa LT“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Architelio statyba“ iškėlimo; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškelta UAB „Architelio statyba“ bankroto byla (ši nutartis neįsiteisėjusi). Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė tris analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2, 9 ir 21 d. nutartimis. Pareiškėjas šių teismo nutarčių nustatyta tvarka neskundė, vietoje to buvo teikiami pakartotiniai prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dar vienas pakartotinis prašymas pateiktas ir apeliacinės instancijos teismui.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (CPK 145 straipsnio 4 dalis). Tačiau išieškojimas iš atsakovo turto bei turto realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas, nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo, kadangi toks sustabdymas vyksta ne teismo nutarties, bet įstatymo pagrindu, esant teisiškai reikšmingai aplinkybei – teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
UAB „Architelio statyba“ direktorius A. V., remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalimi, prašo areštuoti UAB „Architelio statyba“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti iš šios sąskaitos mokėti visus einamuosius mokėjimus – einamosios veiklos būtinas išlaidas, darbo užmokestį, įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir privalomąsias įmokas, kiek tai būtina veiklos nepertraukiamumui ir restruktūrizavimo procesui užtikrinti – nepaisant bankų sąskaitoms taikomų areštų bei apribojimų, tame tarpe PLAIS sistemos taikomų suvaržymų; nustatyti, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 171 564 Eur.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas prašymas, įvertinus nagrinėjamos bylos stadiją (atsakovei iškelta bankroto byla), laikytinas prašymu dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškeldamas UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą, uždėjo UAB „Architelio statyba“ nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsakovės nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto areštu yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bankroto bylos iškėlimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Aplinkybė, kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nėra įsiteisėjusi, esant atmestam pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikytina teisiškai nereikšminga, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinta tinkama atsakovės kreditorių interesų apsauga įmonės bankroto procese iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata yra imperatyvi. Įstatymų leidėjas teismui, priėmusiam nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, nesuteikė diskrecijos teisės vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį bei pagrįstumą ir tik tuomet spręsti dėl jų taikymo būtinumo. Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą preziumuojama, kad egzistuoja pakankama grėsmė kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir jų masto pakeitimas negalimas. Tai lemia nutartyje iškelti bankroto bylą teismo konstatuota įmonės nemokumo būsena kaip būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga (ĮBĮ 2 straipsnio 1, 8 dalys, 4 straipsnis, CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys).
Šioje bylos stadijoje taikomas atsakovės turto areštas yra laikino pobūdžio su aiškiai apibrėžtu galiojimo terminu, t. y. jis galios iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja, jeigu ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Apskundus tokią nutartį, jos įsiteisėjimo momentas nukeliamas iki skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka dienos. Atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį, tikslus ir uždavinius, įstatyme numatyti itin operatyvūs atskirojo skundo dėl nutarties iškelti įmonei bankroto bylą išnagrinėjimo terminai, kad įmonės, kuriai neįsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta bankroto byla, teisės ir teisėti interesai taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų varžomi įmanomai trumpiausią laiką (ĮBĮ 10 straipsnio 1, 8, 13 dalys, CPK 279 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 3 dalis, 339 straipsnis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Architelio statyba“ direktoriaus A. V. prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto pakeitimas nėra galimas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 144 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ direktoriaus A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.