Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pareiškėja išbraukta iš trečios eilės kreditorių sąrašo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

15. Suinteresuoti asmenys (kreditorės) UAB „Euremsta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs įrodymų, pagrindžiančių UAB „Pilaitės terasos“ finansinį reikalavimą, nepakankamumą, išbraukė UAB „Pilaitės terasos“ iš trečios eilės kreditorių sąrašo su 135 475,65 Eur reikalavimu BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

19. Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

20. Kreditorius UAB „Legal Balance“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti į bylą ir vertinti. Teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus paaiškinimus, kadangi viena vertus, CPK nenumato galimybės teikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymo (paaiškinimų), kita vertus, yra pasibaigęs terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino BUAB „Architelio statyba“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų sumas pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Pilaitės terasos“ su 135 475,65 Eur dydžio finansinio reikalavimo dydžiu. UAB „Pilaitės terasos“ šį reikalavimą grindė patirtomis 172 188, 28 Eur išlaidomis dėl bankrutavusios įmonės netinkamai atliktų statybos darbų pagal rangos sutartį, todėl įskaičius kreditorės mokėtiną 36 712,63 Eur sumą bankrutavusiai įmonei, prašė tvirtinti 135 475,64 Eur finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „Pilaitės terasos“ išbraukta iš trečios eilės kreditorių sąrašo.

23. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

24. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

25. Kita vertus, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

26. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė savo finansinį reikalavimą grindė 2016 m. kovo 25 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 2016/03/25–ARS-PT, pagal kurią BUAB „Architelio statyba“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, statomuose gyvenamuosiuose namuose E, F, G, esančiuose (duomenys neskelbtini), o kreditorė UAB „Pilaitės terasos“ už šiuos darbus atsiskaityti; tarp kreditorės UAB „Pilaitės terasos“ ir BUAB „Architelio statyba“ 2016 m. spalio 10 d. pasirašytu Susitarimu dėl statybos rangos sutarties Nr. 2016/03/25 - ARS-PT nutraukimo, šalys susitarė, kad BUAB „Architelio statyba“ įsipareigojimai pagal Rangos sutartį, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sudaro 127 991,40 Eur. Susitarime šalys aptarė, kad minėtą 127 991,40 Eur sumą sudaro: 16 170 Eur kompensacija už prekybinio ploto praradimą; 45 856,60 Eur išlaidos defektinių aktų ištaisymui; 23 077,43 Eur už esamą palūkanų permoką; 59 600 Eur už būsimą palūkanų permoką; 20 000 Eur klientų netesybų suma; 36 712,63 Eur kreditoriaus mokėtinos sumos įskaitymas. Be to, apeliantė papildomai savo finansinį reikalavimą grindė pateiktais defektinių darbų aktais, fotonuotraukomis, sąskaitomis faktūromis. Kreditorė UAB „Pilaitės terasos“ patikslintu atsiliepimu nurodė, kad dėl BUAB „Architelio statybos“ kaltės patyrė iš viso 97 919,95 Eur (14 973 Eur + 73 802,98 Eur + 45 856,60 Eur – 36 712,63 Eur) nuostolių, kuriuos iš esmės prašo patvirtinti remiantis 2016 m. spalio 10 d. Susitarimu dėl sutarties nutraukimo. Kadangi, kreditorė UAB „Pilaitės terasos“ atsisakė nuo dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir pasisakė tik dėl naujai suformuluotų reikalavimų apimties.

28. Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė pirmiausiai grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į rangovės BUAB „Architelio statyba“ ir UAB „Pilaitės terasos“ sudarytą rangos sutartį, o taip pat į tarp kreditorės ir rangovės sudarytą susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir nevertino šių susitarimų galios bei teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, priešingai nei teigia apeliantė, iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas šiuos, kaip ir kitus apeliantės pateiktus įrodymus, vertino ir dėl jų pasisakė iš esmės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudarant šalių 2016 m. spalio 10 d. Susitarimą, nebuvo siekiama objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo nustatymo, susitariant dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo. Nors šalių Susitarimas sudarytas 2016 m. spalio 10 d., tačiau BUAB „Architelio statyba“ jau buvo žinoma apie kito kreditoriaus ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo – teisme pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gautas 2016 m. rugsėjo 28 d., o BUAB „Architelio statyba“ buvo informuota apie pareiškimo teikimą mažiausiai prieš 30 dienų iki jo pateikimo.

29. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad BUAB „Architelio statyba“ į bylą pateikė ir vėlesnę 2016 m. spalio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 2016-10-1, kurią pasirašė UAB „Pilaitės terasos“ ir BUAB „Architelio statyba“. Minėtos sutarties 2 punkte aptarti šalių įsiskolinimai: UAB „Pilaitės terasos“ yra skolinga pagal sąskaitą faktūrą ARCH2015244 27 811,68 Eur (2.1 punktas), o BUAB „Architelio statyba“ yra skolinga apeliantei už atliktus mokėjimus pagal rugsėjo mėn. prašymus 26 715,38 Eur (2.2 punktas); po šio tarpusavio užskaitymo UAB „Pilaitės terasos“ liko skolinga BUAB „Architelio statyba“ pagal sąskaitą faktūrą ARCH2015244 – 1 096,30 Eur. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių sudarytų sutarčių sąlygas (Sutarties 3.3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnė 2016 m. spalio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 2016-10-1 patvirtina, kad BUAB „Architekio statyba“ neskolinga UAB „Pilatės terasos“, o pati apeliantė liko skolinga BUAB „Architelio statyba“ 1 096,30 Eur, o ne priešingai, kaip buvo numatyta šalių pasirašytame 2016 m. spalio 10 d. susitarime, kuriame nustatyta įsiskolinimo suma – 127 991,40 Eur. Viena vertus, 2016 m. spalio 10 d. susitarimas priimtas jau esant pareikštam pareiškimui teisme dėl bankroto bylos iškėlimo rangovei BUAB „Architelio statybos“, kita vertus, UAB „Pilaitės terasos“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 2016 m. spalio 10 d. susitarime nurodomų nuostolių ar žalos buvimo faktą, neaiškios žalos atsiradimo aplinkybės bei priežastys.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendro pobūdžio UAB „Pilaitės terasos“ teiginiai, jog laiku nebuvo atlikti rangos darbai, o užsakovas buvo paėmęs kreditą objekto statybai, kurio grąžinimo terminas vėliau buvo pratęstas, savaime nesuponuoja išvados dėl rangovo atsakomybės nurodomų nuostolių apimtyje. Iš UAB „Pilaitės terasos“ pateiktų dokumentų, neaišku apie kokį prekybinio ploto praradimą kalbama nurodant Susitarime 16 170 Eur dydžio kompensaciją už prekybinio ploto praradimą ir kaip su tuo susijusi BUAB „Architelio statyba“. Be to, Susitarime nurodyta suma už prekybinio ploto praradimą skiriasi nuo nurodytos UAB „Pilaitės terasos“ atsiliepime, kur nurodyta, kad dėl BUAB „Architelio statyba“ netinkamai atliktų darbų buvo prarastas 3,05 kv. m prekybinis plotas už 14 973 Eur, tačiau kaip minėta, dokumentų, patvirtinančių šio ploto praradimą, apeliantė nepateikė. Kaip ir nepateikti duomenys, leidžiantys teigti, kad rangovė yra atsakinga už tokio prekybinio ploto sumažėjimą. Susitarime nurodyta 45 856,60 Eur dydžio suma reikalinga darbų defektų pašalinimui taip pat nėra detalizuota – jokių dokumentų, patvirtinančių konkrečių trūkumų apimtį, detalią jų šalinimo kainą, nėra pateikta. Priešingai, 2016 m. rugsėjo 18 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo kreditorė UAB „Pilaitės terasos“ buvo nurodžiusi, kad BUAB „Architelio statybos“ atliktų darbų trūkumų šalinimas jai kainavo 27 250,34 Eur. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Pilaitės terasos“ teikiami duomenys yra prieštaringi, nuolat tikslinama nuostolių suma, nepateikiant tam pagrįsti jokių objektyvių įrodymų.

31. Aplinkybė, kad teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje detaliai neaptarė kiekvieno apeliantės į bylą pateikto defektinio akto, kurie BUAB „Architelio statyba“ net nėra pasirašyti; fotonuotraukų (nurodydamas, kad jos nepatvirtina būtent ginčo objekte nustatytų trūkumų); PVM sąskaitų faktūrų (nurodydamas, kad jos prieštaringos) ir kitų rangovų atliktų darbų aktų, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šių dokumentų nevertino kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Apie tai, kad teismas vertino nurodytus duomenis, nurodyta skundžiamos nutarties 20 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2016 m. spalio 10 d. susitarimas, papildomai pridedami defektiniai aktai, fotonuotraukos, kredito sutartis, palūkanų apskaičiavimo ataskaitos, nesudaro pagrindo objektyviai išvadai dėl kreditoriaus patirtų nuostolių realumo ir pagrįstumo, juo labiau, įvertinti patirtų nuostolių dydį. Vien aplinkybė, kad sudarydamos minėtą Susitarimą, šalys aiškiai įvardijo nuostolius su kuriais siejama bankrutuojančios įmonės atsakomybė ir įsipareigojimai kreditorės UAB „Pilaitės terasos“ atžvilgiu, nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditorės UAB „Pilaitės terasos“ nurodytos aplinkybės dėl finansinio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo yra įrodytos. Tuo tarpu, dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų BUAB „Architelio statyba“ atliktų statybos darbų trūkumų egzistavimą, trūkumų pašalinimą ir trūkumų pašalinimo kainą, UAB „Pilaitės terasos“ nepateikė. Pažymėtina, kad šalių 2016 m. kovo 25 d. Rangos sutarties Nr. 2016/03/25–ARS-PT 9.10 punkte įtvirtinta sąlyga dėl nuostolių atlyginimo pati savaime neatleidžia prašančio nuostolių atlyginimo asmens nuo pareigos įrodyti patirtų nuostolių pagrįstumą.

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės pateiktas fotonuotraukas, 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 88 491,16 Eur sumai pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 (duomenys neskelbtini), E korpuse už gruodžio mėn. (pardavėjas UAB „Arkstata“); 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 586,14 Eur sumai pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 korpuse G; 2016 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 843,34 Eur sumai pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 korpuse F, kuriais apeliantas įrodinėja rangovės BUAB „Architelio statyba“ nepasirašytais defektiniais aktais konstatuotų defektų pašalinimo faktą, nurodo, kad 2016 m. spalio 10 d. Susitarimu dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, šalys susitarė nutraukti 2016 m. kovo 25 d. statybos rangos sutartį Nr. 2016/03/25-ARS-PT, tai reiškia, kad Sutarties pasirašymo metu, statybos rangos darbai nebuvo užbaigti. Pagal Statybos rangos sutarties 6.2 p. užsakovė pastebėjus trūkumus, turėjo pareigą įpareigoti rangovę juos pašalinti / ištaisyti per protingą terminą. Užsakovė turėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis pašalinti trūkumus, tik rangovei nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą (Sutarties 6. 6 punktas). Šiuo gi atveju, byloje nepateikti duomenys, kad apeliantė iš viso buvo nustačiusi terminą rangovei darbų trūkumams pašalinti. Šalių pasirašytame 2016 m. spalio 10 d. susitarime dėl rangos sutarties nutraukimo, taip pat nėra numatytas terminas tokiems statybos darbų trūkumams pašalinti.

33. Kita vertus, kaip matyti iš apeliantės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei UAB „Arkstata“ Atliktų darbų aktų, šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai galėtų būti priskirti defektų šalinimo darbams. Tokių darbų šalinimo fakto niekaip nepatvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. Kaip jau nurodyta, šalys nutraukė statybos rangos sutartį, tai reiškia, kad statybos darbai objekte nebuvo užbaigti, todėl nesant apeliantės pateiktų konkrečių duomenų, kad UAB „Arkasta“ atlikto defektų šalinimo, o ne statybos darbų užbaigimo darbus, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nėra realių duomenų, patvirtinančių nuostolių dėl defektų šalinimo darbų atlikimo atsiradimo faktą ir dydį. Pastebėtina ir tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atlikti darbai pagal Statybos subrangos sutartį Nr. ARK/GIR/PIL/2016/10/10, o Atliktų darbų aktuose nurodyta, kad darbai atlikti pagal Statybos rangos sutartį Nr. 2016.

34. Skundo argumentai, kad UAB „Pilaitės terasos“ dėl BUAB „Architelio statybos“ netinkamai vykdytų prievolių turėjo mokėti palūkanas yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Susitarime nurodoma 23 077,43 Eur dydžio esama palūkanų permoka ir 59 600 Eur būsima palūkanų permoka, tačiau nėra aišku kam, kokiu pagrindu, kokios palūkanos mokamos ir kodėl palūkanos skaičiuojamos per UAB „Pilaitės terasos“ nurodytą terminą. Kaip teisingai savo atsiliepime nurodė kreditorė UAB „Legal Balance“, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad UAB „Pilaitės terasos“ priskaičiuotas palūkanų sumas sumokėjo ir tai turėjo atlikti dėl BUAB „Architelio statyba“ kaltės. Be to, apeliantės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti už kokį laikotarpį ir kaip apskaičiuotos palūkanos, kaip jos susijusios su nesavalaikiai atliktais darbais. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantė pripažino, kad palūkanas skaičiavo už per ilgą laikotarpį, todėl sutiko sumažinti savo finansinį reikalavimą dalyje dėl be pagrindo paskaičiuotos būsimos palūkanų sumos.

35. Nesutiktina su apeliante, kad UAB „Legal Balance“ neturi teisinio pagrindo reikalauti keisti jau patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, prašyti išbraukti kreditorius iš kreditorių sąrašo. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas finansinis reikalavimas patvirtintas nesant ginčo iš esmės, bankroto administratoriui patikrinus ir pateikus kreditorinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, todėl bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėja turėjo teisę inicijuoti kreditorinio reikalavimo tikslinimo ar išbraukimo iš kreditorių sąrašo klausimą, atitinkamai pagrindžiant teisinį pagrindą bei įrodant naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir teismo įvertintos, dėl ko patvirtintas kreditorinis reikalavimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų ĮBĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.

37. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.