Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.3

2025 m. birželio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 39 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. 2023 m. spalio 9 d. civilinis ieškinys, patikslintas 2023 m. lapkričio 13 d., dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir D. J., atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. civilinis ieškinys dėl 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir D. J. atmestas.

Nuosprendžiu išspręsti ir kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. J. 2023 m. birželio 7 d. apie 8.02 val. kelyje A11, ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktus, nes, važiuodamas link Šiaulių, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat, atsižvelgiant į pasirinktą važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojusį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. N.. Per eismo įvykį automobilio „O. A.“ keleivei D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleivei K. S. sukeltas fizinis skausmas, automobilio vairuotojai A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu iki 40 MGL (2 000 eurų). Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius. Kitas teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 39 straipsnio 1 dalis), padarė teisės taikymo klaidų, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nepakankamai įsigilino į faktines šios bylos aplinkybes, neįvertino kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, dėl to padarė neteisingas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

2.2. Nurodo, kad BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra nors viena baudžiamojo kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Susipažinus su 2025 m. kovo 24 d. teismo nuosprendžiu, matyti, kad šiuo atveju yra išpildytos tik dvi būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39 straipsniu, sąlygos, o kita (kaltinamasis turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką) – nėra išpildyta, taip pat nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas.

2.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo 2015 m. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiuoju, nuteisimas 2018 m. už baudžiamąjį nusižengimą, 2022 m. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesukelia tokių pasekmių kaip teistumas, todėl nusprendė, jog kaltinamasis gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą.

2.4. Teigia, kad kaip matyti, šioje byloje pirmosios instancijos teismas BK 39 straipsnyje įtvirtintą sąlygą siejo išimtinai su D. J. teistumu ir nekreipė dėmesio, jog sąvoka „asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turėtų būti aiškinama plačiau ir neturėtų būti išimtinai siejama su tuo, ar asmuo turi neišnykusį teistumą ar neturi, toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką. Iš bylos duomenų matyti, jog D. J. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą (nustatytas 1 metų laidavimo terminas). Nepraėjus 1 metams, t. y. 2023 m. birželio 7 d., D. J. padarė naują neatsargų nusikalstamą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog negalima laikyti, kad D. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Be to, paminėtina, jog iš esmės šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad D. J. nusikalto pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui nagrinėjant bylą dėl 2023 m. birželio 7 d. padarytos naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, teisinės pasekmės, kilusios dėl 2022 m. lapkričio 21 d. padarytos veikos, dar nebuvo pasibaigusios, nes dar nebuvo praėję vieneri metai nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos. Vadinasi, šio nusikaltimo padarymo faktui taip pat turėjo būti suteikta teisinė reikšmė sprendžiant klausimą, ar D. J. nusikalto pirmą kartą.

2.5. Prokuroro manymu, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas įtariamojo veikos įvertinimas ir teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Atkreipia dėmesį į D. J. charakterizuojančius duomenis ir pažymi, kad teismas apskritai nevertino kaltinamojo D. J., kadangi neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis yra daugelį kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus eismo saugumui bei kitus nusižengimus, o tai, prokuroro nuomone, rodo D. J. abejingą požiūrį į Kelių eismo taisykles, jis šias taisykles ignoruoja ir tai nėra vienkartiniai ir atsitiktiniai atvejai. Duomenys patvirtina D. J. neatsakingumą ir abejingumą eismo saugumui, polinkį neįvertinti, jog transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio.

2.6. Taip pat pažymi, kad teismas, atleisdamas D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, net nesprendė klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės - tai baudžiamojo įstatymo nustatytos valstybinės prievartos priemonės, kurios teismo skiriamos baudžiamuosius nusižengimus ar nesunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, ir padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LAT nutartis 2K-253-976/2019).

2.7. Pažymi ir tai, jog teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės yra iš esmės nemotyvuotas. Teismas nuosprendyje tik išdėstė savo poziciją, kodėl laiko D. J. neteistu ir manydamas, jog nėra teisinio imperatyvo draudžiančio jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmė būtent tokį sprendimą. Kaip jau ir buvo minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Ši teismo teisė netaikytina automatiška, o turi būti siejama su tam tikrų aplinkybių visuma, kuri leistų teismui padaryti išvadą, jog baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant asmeniui baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Šiuo atveju teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pažymima, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose numatytus, o taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-478/2024).

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d, nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta atmesti civilinės ieškovės D. S. civilinė ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą: iš atsakovo draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą 4 300 Eur sumą D. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

3.1. Nagrinėjant bylą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. buvo pateikusi civilinį ieškinį ir iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje ir kaltinamojo D. J. papildomai prašė priteisti 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą teisme papildomai buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys dėl eismo įvykio metu D. S. patirtų sužalojimų gydymą jau po draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atlikto išmokėjimo. Pasakytina, kad draudiminė išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo 4 200 Eur buvo išmokėta, kai po eismo įvykio praėjo 30 dienų, ir nukentėjusiosios gydymas dar nebuvo baigtas. Neabejotina, kad tuo metu objektyviai nebuvo galima žinoti, kiek laiko užtruks gydymas, t. y. kokia bus sveikatos sutrikdymo trukmė, pasekmės ir t. t. Nesutikdama su draudimo bendrovės apskaičiuoto ir išmokėta draudimo išmokos suma, nukentėjusioji pateikė ieškinį į bylą, o kopiją – draudimo bendrovei, tačiau atsakymo iš draudimo bendrovės negavo. Tuo tarpu iš bylą nagrinėjusiam teismui pateiktų papildomų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad po to, kai draudimo bendrovė išmokėjo 4 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji į gydymo įstaigą kreipėsi dar net šešis kartus, buvo skiriamas gydymas, buvo nedarbingume, skundėsi papildomai atsiradusiais kairio kelio skausmais, bei sutrikusia psichine sveikata. Nedarbingumo laikotarpis tęsėsi 4 mėn. be pertraukos. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, šias aplinkybes atmetė pasisakydamas, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. kairio kelio sąnario meniskas įplyšo, tačiau nelaiko, kad kairio kelio sąnario menisko įstrižas įplyšimas yra eismo įvykio pasekmė. Toks teismo vertinimas yra visiškai formalus ir netgi prieštaraujantis pats sau.

3.2. Jau minėta, kad nukentėjusios gydymas tęsėsi 4 mėn., kas negali būti ignoruojama nustatant neturtinės žalos dydį, nes gydymo trukmės laikotarpis yra vienas ir kriterijų, vertinant neturtinės žalos dydį. Tačiau šis kriterijus teismo atmestas nemotyvuojant, apsiribojant formaliu pasakymu, kad menisko plyšimas yra eismo įvykio pasekmė. Dar vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų – asmens turėtų galimybių praradimas. Į bylą buvo pateikti dokumentai, tačiau teismas apskritai nieko nepasisakė, sudėdamas tai į vieną bendrą formalų pasisakymą, formaliai įvertino nukentėjusiosios pateiktus medicininius išrašus, t. y. neturtinės žalos nustatymo kriterijus dėl gydymo trukmės bei prarastų galimybių užsiimti sportine veikla, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir nepagrindė bei tinkamai nemotyvavo, dėl ko juos atmetė.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. apeliacinį skundą civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)” prašo nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. S. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismui pateiktame atsiliepime į nukentėjusių D. S. ir A. N. civilinį ieškinį, civilinio atsakovo nuomone, ieškovės atliktas neturtinės žalos dydžio įvertinimas (8'500 Eur) yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principams bei aktualiai teismų praktikai, todėl turi būti mažintinas.

4.2. Nurodo, kad civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)", iki bylos nagrinėjimo teisme, atsižvelgiant į gautą informaciją dėl nukentėjusios patirto sveikatos sutrikdymo, jo masto, gydymo, reabilitacijos bei sužalojimų pasekmių šalinimo procedūrų vykdymą, priėmė sprendimą įvertinti ir išmokėti nukentėjusios patirtą neturtinę žalą. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (aktuali redakcija 2024-05-10 įsakymu Nr. 1K-171), kurių 4.2.3 punkte nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis (kai sveikatos sutrikdymo gydymo laikotarpis nuo 3 iki 6 mėn.) siekia iki 6 MMA (1 MMA dydį 2023 metais sudarė 840,00 Eur suma). Tokiu būdu, draudimo bendrovė, įvertinus kad nukentėjusios sveikatos atstatymas po patirtos traumos užims ilgą laikotarpį, išmokėjo beveik maksimalią, pagal nurodytas rekomendacijas, sumą (5 x 840 = 4'200,00 Eur).

4.3. Teigia, kad ieškovės teiginiai, kad civilinis atsakovas neteisingai įvertino neturtinės žalos dydį, kadangi išmoka buvo išmokėta praėjus 30 dienų po eismo įvykio, o nedarbingumo laikotarpis tesėsi 4 mėn. vertinami kritiškai. Norėtume pažymėti, kad draudimo bendrovės ekspertai, turint ilgametę patirtį tokio pobūdžio bylų administravime, įvertinus nukentėjusios patirtą traumą, iškarto įvertino kad gydymas ir sveikatos atstatymas užims ilgą laiką, todėl ir vertino neturtinės žalos dydį pagal anksčiau minėtų taisyklių 4.2.3 punktą, t. y. vertinant gydymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėn.

4.4. Atkreipia dėmesį kad ieškovės teiginiai dėl papildomos traumos (kairio kelio sąnario menisko įplyšimo) siejimo su eismo įvykiu neatitinka tikrovės. Šis klausimas jau buvo sprendžiamas pirmos instancijos teisme, dėl ko teismo buvo paskirtas papildomas objektų tyrimas ir gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių sk. specialisto išvada ((duomenys neskelbtini))), kurioje kategoriškai nurodoma, kad šis sužalojimas nėra siejamas ir negali būti vertinamas kaip 2023-06-07 eismo įvykio pasekmė.

4.5. Nurodo, kad nėra suprantami ir ieškovės pareiškimai dėl nebendradarbiavimo. Pažymi, kad išmokos nukentėjusiai buvo mokamos pagal pareikalavimus ir teikiamus pagrindžiančius dokumentus, tačiau po 2023-10-23 išmokos nukentėjusioji į draudimo bendrovę nesikreipė, jokių pareiškimų, reikalavimų ar dokumentų žalos / išlaidų kompensavimui neteikė.

5. Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ir jo gynėja advokatė prašė atmesti prokuroro ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus, prokuroras prašė jo apeliacinį tenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. apeliacinis skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. J. kaltės. Tačiau prokuroro apeliaciniu skundu nesutinkama dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais

7. Kaip minėta, D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką atleistas pritaikius BK 39 straipsnio nuostatas. BK 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017).

8. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra išpildytos tik dvi būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalimi, sąlygos, o kita (kaltinamasis turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką) – nėra išpildyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

9. Kaip matyti, skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad D. J. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį susitaikęs su nukentėjusiuoju. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad D. J. gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą.

10. Tačiau, kaip teisingai pastebima prokuroro apeliaciniame skunde, D. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė 2023 m. birželio 7 d., nepraėjus vienų metų laidavimo terminui, kuris buvo nustatytas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, atleidus D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ir nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad baudžiamasis nusižengimas teistumo neužtraukia, tačiau neteisingai interpretavo sąvoką „nusikalstamos veikos padarymas“. BK 10 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Vadinasi, nors BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis) ir, kaip minėta, neužtraukia teistumo, tačiau asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą yra laikomas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad D. J. negali būti laikomas asmeniu, atitinkančiu BK 39 straipsnio 1 dalies 1 p. numatytą sąlygą „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės D. J. skyrimo

11. Konstatavus, kad D. J. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio 1 dalies pagrindu, jis yra pripažįstamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam yra skirtina bausmė.

12. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, laikomas neteistu, tačiau praeityje ne kartą padaręs nusikalstamas veikas, 6 kartus baustas administracine tvarka, net 4 iš jų – už KET pažeidimus. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamai charakterizuoja D. J., rodo jo atsainų požiūrį į taisykles ir jų laikymąsi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo nustatyta D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pagrįstai nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę baudą, baudos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

15. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu D. J. buvo blaivus, vairavo apdraustą, techniškai tvarkingą automobilį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, darytina išvada, kad pats baudžiamasis procesas turėjo poveikį D. J.. Taip pat nenustatyta didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė D. J. neskirtina.

Dėl D. S. padarytos neturtinės žalos dydžio

17. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo AAS „duomenys neskelbtini“ filialo Lietuvoje atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

18. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinių bendraatsakovių AAS „duomenys neskelbtini“ filialo Lietuvoje ir D. J. papildomai priteisti 4 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl sužalojimų per eismo įvykį ji nebegalėjo nuvykti į Bendruomeninių lyderių mokymus Antalieptės mstl., Zarasų r. Negalėjo vairuoti automobilio. Reikėjo prašyti, kad kas nors nuvežtų pas medikus. Negalėjo sportuoti, lankyti jogos užsiėmimų. Po eismo įvykio kankino nemiga, geria ir leidžiasi skausmą malšinančius vaistus. Kadangi nebegalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, ėmė kankinti nesaugumo ir netikrumo jausmas. Dėl kelio skausmo negali važinėti dviračiu. Negalėjo ruošti šeimai maisto, ravėti daržų. Daugiau kaip 2 mėnesius nešiojo gipso įtvarą. Per eismo įvykį išsigando, iki dabar jaučia fizinį skausmą ir nepatogumus, susijusius su gydymusi, dvasiškai išgyvena dėl savo sveikatos. Jai padarytą neturtinę žalą iš viso vertina 8 500 Eur. Draudimo bendrovė sumokėjo 4 200 Eur draudimo išmoką, susijusią su neturtine žala. Prašė priteisti skirtumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nereikalauja jokių neturtinės žalos atsiradimo įrodymų, jei nustatoma, kad žmogus patyrė kančią ir nusivylimą. Apklausiama teisme paaiškino, kad neturtinės žalos, atsiradusios per eismo įvykį, dydį vertina 8 500 Eur. Neturtinę žalą sudaro išlaidos ir nepatogumai. Buvo apsodinti sodai, daržai, šiltnamiai. Reikėjo samdyti žmones. Ir buityje nieko negalėjo daryti, turėjo prašyti pagalbos arba samdyti žmones. Negalėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Laikino nedarbingumo pažymėjimus, dokumentus apie reabilitaciją, vaistų čekius ir kt. pateikdavo draudimo bendrovei ir draudimo bendrovė kompensavo išlaidas. Paskui pareiškė civilinį ieškinį ir nebeteikė draudikui dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Po eismo įvykio lankosi pas psichiatrą. Dėl po avarijos atsiradusių baimių, nerimo, panikos atakų psichiatras rekomenduoja psichoterapiją, bet ji nėra finansuojama valstybės lėšomis. Plyšo kairio kelio meniskas. Specialistai patarė stebėti, ar kelio meniską reikia operuoti. Gavo siuntimą pas traumatologą. Teigė, kad stebisi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. duomenys neskelbtini, pagal kurią nenustatyta jokių kelio struktūrų sužalojimo požymių. Po to eismo įvykio 4 mėnesius buvo laikinai nedarbinga. Gydymas skirtas ne tik dėl riešo, bet ir dėl plyšusio kelio menisko. Dėl sužalojimų ir skausmų gyvenimas tapo nevisavertis: raišavo, atsisakė sporto, nors iki įvykio aktyviai sportavo, praėjo reabilitaciją. Šiuo metu kas 2-3 mėnesius lankosi ir dar ilgai teks lankytis pas psichiatrą, gerti raminamuosius vaistus nuo nerimo ir baimių. Jeigu sankryžose iš galo priartėja automobilis, jai kyla stresas, vairavimas sukelia diskomfortą.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai D. S. padaryto sveikatos sužalojimo mastą, taikytą gydymą, po eismo įvykio bei atliktų operacijų jaučiamas fizines ir psichologines pasekmes, sprendė, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios D. S. nurodyta patirta neturtinė žala nepagrįstai įvertinta 8500 Eur suma ir taip pat sprendė, kad civilinio atsakovo AAS „duomenys neskelbtini“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai išmokėta 4200 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti ir kad nėra pagrindo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. neturtinę žalą vertinti 8 500 Eur ir priteisti skirtumą nuo išmokėtos draudimo išmokos, todėl D. S. civilinį ieškinį atmetė.

20. Civilinio atsakovo AAS „duomenys neskelbtini“ filialo Lietuvoje įgaliotojo atstovo vertinimu, nukentėjusiajai D. S. išmokėtos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra atitinkantis aktualią teismų praktiką.

21. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

22. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

24. D. J.pažeidė KET taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. S.sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. „duomenys neskelbtini‘ nurodyta, kad D. S. padaryti sužalojimai: kairio riešo kaulų (mėnulio ir galvinio) lūžiai, kairiojo kelio odos nubrozdinimas ir kairiojo sėdmens poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl riešo kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. „duomenys neskelbtini“ sakoma, kad D. S. nenustatyta objektyvių kairiojo kelio struktūrinių sužalojimo požymių ir papildomų sužalojimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teigia priešingai.

25. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė D. S. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Pripažintina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant D. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą žalą apeliaciniame skunde nurodoma 8500 Eur suma. Be šių aplinkybių turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kurias paminėjo ir apylinkės teismas, t. y. tai, kad panašios nurodytoms pasekmės dažnai pasitaiko bylose, kai per eismo įvykį nesunkiai sužalojami žmonės. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus ir teisme nukentėjusiosios duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje nurodytus motyvus dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 4200 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja anksčiau aptartai teismų praktikai. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

28. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi D. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gegužės 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš D. J. valstybės naudai priteisti 212,50 Eur už D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, laikydama jį pagrįstu. Gynėjas D. J. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad D. J. atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir nusprendžia neišieškoti valstybei iš D. J. 212,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria D. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį padarymą.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti D. J., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš D. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.