Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.1.3.3.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2025 m. kovo 24 d.

civilinio bendraatsakovio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), pasak jo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. J. 2023 m. birželio 7 d. apie 8⁰² val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktus, nes, važiuodamas link (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat, atsižvelgiant į pasirinktą važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. N.. Per eismo įvykį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivei D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, to paties automobilio keleivei K. S. sukeltas fizinis skausmas, automobilio vairuotojai A. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisimajame teismo posėdyje kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino, bet pasinaudojo teise tylėti. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. pripažino, kad įvykdė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorai, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Eismo įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje. Surinkti duomenys apie eismo įvykį.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2023 m. birželio 7 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Nubraižytas eismo įvykio vietos 2023 m. birželio 7 d. planas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 22 d. apklausta nukentėjusioji K. S..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. G 945/2023(04) rašoma, kad K. S. kūne nekonstatuota objektyvių išorinių sužalojimo žymių ir/ar skeleto kaulų lūžių.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. G 955/2023(04) teigiama, kad A. N. nustatytos kairio dilbio pjautinės žaizdos. Kaklo raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais radiologiniais tyrimais. Skundai galvos dešinės pusės skausmu ir svaigimu, kaklo skausmu lėtinio pobūdžio. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padaryti vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. G 946/2023(04) nurodyta, kad D. S. padaryti tokie sužalojimai: kairio riešo kaulų (mėnulio ir galvinio) lūžiai, kairiojo kelio odos nubrozdinimas ir kairiojo sėdmens poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl riešo kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. pG 494/2024(04) sakoma, kad D. S. nenustatyta objektyvių kairiojo kelio struktūrinių sužalojimo požymių ir papildomų sužalojimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B..

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 5 d. protokole aprašyta garso įrašo, nukentėjusiajai K. S. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. liepos 14 d. protokole aprašyta garso įrašo, pakartotinai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 18 d. protokole aprašyta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. B.. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė privalomai apdrausta AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje.

Civilinis bendraatsakovis AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. ITCA/23/010798 nurodė, kad nukentėjusiajai K. S. išmokėjo 300 € neturinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai D. S. – 4 200 € neturtinės žalos atlyginimo, padengė 404,98 € gydymosi išlaidų ir sumokėjo 383,78 € turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma; gydymas tęsiamas; nukentėjusiajai A. N. sumokėjo 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo, padengė 183,92 € gydymosi išlaidų, jos gydymas taip pat tęsiamas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai, sukėlus eismo įvykį ir nukentėjusiosioms D. S., A. N., K. S. padarius atitinkamai nesunkų, nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Dėl bausmės skyrimo arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 281 str. 1 d.) (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 2 d., 16 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo, jis (duomenys neskelbtini). Turi oficialaus darbo stažo Lietuvoje 2014-2015 m., 2018 m., 2020 m., 2022-2024 m. Per pastaruosius 5 m. (2019-2024 m.) 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Baudas sumokėjo. Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); draudimo bendrovė nukentėjusiosioms A. N., D. S. ir K. S. sumokėjo išmokas, susijusias su (ne)turtinės žalos atlyginimu (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

BK 39 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad asmuo, padaręs [...] neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra nors viena BK 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). [Be to,] [...] ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/ 2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022).

Antra vertus, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, net ir vienas nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą laiką, sistemingai, versliškai, intensyviai, neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/ 2010).

Kaltinamasis Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimą) susitaikęs su nukentėjusiuoju. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), bet baudžiamieji nusižengimai neužtraukia teistumo (BK 97 str. 1 d.). Bauda išieškota 2019 m. kovo 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti).

Taigi kaltinamasis 2015 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiuoju, nuteisimas 2018 m. už baudžiamąjį nusižengimą nesukelia tokios pasekmės kaip teistumas, 2022 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadinasi, kaltinamasis gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą.

Kaip minėta, teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas tada, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtina padarytos veikos faktą, teisingai nusako šios veikos svarbiausius bruožus, ypatybes ir padarymo aplinkybes. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimo nuoširdumu: jis pripažino kaltę nuo pirmos apklausos momento; paaiškino, kad šviečianti saulė jį apakino ir jis pastebėjo prie šviesoforo stovintį kitą automobilį tik paskutinę akimirką; vairuojamo automobilio stabdymas nepadėjo, vis vien atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir taip įvyko eismo įvykis; išlipęs nukentėjusiųjų teiravosi, kaip jos jaučiasi; skambino automobilio vairuotojai ir keleivėms norėdamas atsiprašyti.

Nors kaltinamasis neatlygino (ne)turtinės žalos, bet jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė nukentėjusiosioms S., A. N. ir K. S. iš karto išmokėjo draudimo išmokas, susijusias su (ne)turtinės žalos atlyginimu (analogiškos praktikos laikosi apygardų teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1A-24-574/2021, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-170-491/2022, 1A-41-491/2024).

Teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 39 straipsnio 1 dalį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarymą bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinių ieškinių papildomai priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. 2023 m. spalio 9 d. civiliniu ieškiniu, patikslintu 2023 m. lapkričio 13 d., prašo iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir kaltinamojo priteisti 512 € turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad per eismo įvykį buvo sugadintas jos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas būtų dvigubai viršijęs rinkos vertę. Civilinio bendraatsakovio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje Ekspertizių skyriaus ekspertas E. G. 2023 m. birželio 16 d. apskaičiavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę. Vardinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 400 €, likutinė vertė – 512 €. Draudikas pervedė skirtumą – 1 888 € (2 400 € vardinė vertė - 512 € likutinė vertė). Civilinio bendraatsakovio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo skyriaus specialistė G. K. 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymu į pretenziją atsisakė mokėti 512 € draudimo išmoką, teigdama, kad automobilio savininkė galėjo realizuoti sveikas (nesugadintas) automobilio dalis. Toks draudiko atsakymas prieštarauja prokuroro L. V. nutarimui. Be to, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. nesugebėtų to padaryti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. civilinio ieškinio dalį dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad per eismo įvykį jai padarytą neturtinę žalą vertina 6 000 €. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo tik 2 000 € draudimo išmoką, susijusią su neturtine žala, ji prašo priteisti skirtumą – 4 000 € (6 000 € - 2 000 €).

Teisiamajame teismo posėdyje 2024 m. sausio 31 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 512 € turtinės žalos atlyginimo už utilizuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo, bet palaikė civilinio ieškinio dalį dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Paaiškino, kad samdė žalos vertintoją A. Ž. ir jiedu nutarė, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. neturtinę žalą vertina 6 000 (€). Draudimo bendrovė išmokėjo 2 000 (€) draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu, bet ji prašo priteisti likusią dalį – 4 000 (€) neturtinės žalos atlyginimo. Papasakojo, kad eismo įvykio metu buvo bedarbė. Tą dieną važiavo į kursus su mintimi, jog greitu laiku gaus darbą. Po eismo įvykio prarado galimybę dalyvauti kursuose ir greičiau įsidarbinti. Įsidarbino tik prieš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Sveikatos sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Geležinė laikrodžio rankena sudraskė ranką. Nuo plėštinių žaizdų liko keli randai ant rankos. Jai labai sutrenkta galva, kaklas. Ilgą laiką po avarijos nevairavo automobilio, vežiojo sūnus. Buvo baimė ir bemiegės naktys, gėrė vaistus. Protarpiais netgi dabar geria vaistus nuo galvos ir kaklo skausmo. Galva svaigsta, pykina. Negali staiga pasukti galvos. Apie 3 mėnesius gydėsi ambulatoriškai. Neaišku, kaip avarijos pasekmės atsilieps ateityje. Dirba, neturi laiko teikti teismui įrodymų, pagrindžiančių civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. 2024 m. kovo 1 d. pranešime nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio dalies dėl 512 € turtinės žalos atlyginimo už utilizuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo atsisakymo (padaryto teisiamajame teismo posėdyje 2024 m. sausio 31 d.). Priminė, kad Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 710 dėl eksploatavimo netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Ji negalėjo išardyti sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parduoti sveikų (nesugadintų) automobilio dalių, atgaudama 512 €, nes gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamų įrankių ir žinių, kaip ardyti automobilį. Jei ji būtų pardavusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelegaliems metalo supirkėjams, nebūtų turėjusi automobilio sunaikinimo pažymėjimo ir nebūtų galėjusi išregistruoti automobilio. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. mano, kad sutaupė draudikui pinigų, nes nesinuomojo pakaitinio automobilio, ir patyrė neįvardinto dydžio nuostolių, nes kol draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką, automobiliai pabrango ir už tą sumą (išmokėtą 1 888 € draudimo išmoką) ji nebegalėjo įsigyti analogiško automobilio.

Kalbėdama apie civilinio ieškinio dalį dėl 4 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. pabrėžė, kad dėl eismo įvykio negalėjo vykti į ((duomenys neskelbtini)) mokymus. Negalėdama pakęsti nežmoniško skausmo, turėjo kvieti GMP ir vykti į ligoninę. Skausmas kankina iki šiol. Be sumušimų, jai padaryta kairės rankos plėštinė žaizda. Žaizda gijo labai ilgai, randas liks visam gyvenimui.

Teisiamajame teismo posėdyje 2025 m. sausio 17 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N., pagrįsdama civilinį ieškinį dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigė, kad iš draudiko gautos 2 000 € draudimo išmokos dalį panaudojo reabilitacijai, masažams, o kitą dalį – kitoms reikmėms. Iki šiol geria vaistus, jei svaigsta galva, jaučia šleikštulį, nesvarumą ir reikia vairuoti transporto priemonę. Vairuodama automobilį patiria baimę. Su psichologe labai ilgai kalbėjosi apie savo nerimą ir baimes. Nepateikė teismui įrodymų, kur ir kiek kartų lankėsi pas psichologą.

Civilinis bendraatsakovis AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje 2023 m. lapkričio 21 d. pranešimu (turėtų būti – atsiliepimu į civilinius ieškinius) su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. civiliniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. birželio 7 d. eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. reikalavimo atlyginti 512 € turtinę žalą teigė, kad po eismo įvykio automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nemažai realizuotinų dalių: priekinė ir vidaus dalys. Draudikas neteikia apgadintų transporto priemonių likučių realizavimo/pardavimo paslaugų ir teisės aktai neįpareigoja jo kompensuoti nukentėjusiam asmeniui šių likučių vertės.

Draudimo bendrovė nukentėjusiosioms mokėjo draudimo išmokas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiųjų reikalavimus ir pateiktus dokumentus. Draudimo išmokų dydžius draudikas apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos).

Vertindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. neturtinės žalos dydį, draudikas atsižvelgė į Įstatymą ir kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos labai skirtingos neturtinės žalos atlyginimo sumos – nuo 150 € iki 2 000 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-6996/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

Įvertinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. sužalojimų pobūdį (galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kaklinės stuburo dalies slankstelių raiščių patempimas, kairio dilbio pjautinė žaizda), sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), sveikatos sutrikdymo trukmę (2 mėn. 11 d.), traumos įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui (negalėjo dalyvauti bendruomenės mokymuose, sportuoti, ilgiau kaip 1 mėnesį nešiojo kaklo įtvarą); medicininiuose dokumentuose įvardintas nukentėjusiosios patirtų traumų diagnozes, liekamuosius reiškinius (galvos skausmai, svaigimas, nerimas, miego sutrikimai, kaklo judesių apribojimas ir skausmai, rankų pirštų tirpimai išnyks, liks tik randas), draudikas išmokėjo maksimalią (paprastai priteistiną) draudimo išmoką – 2 000 €.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. 2023 m. spalio 9 d. civilinis ieškinys, patikslintas 2023 m. lapkričio 13 d., dėl 512 € turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai atmetami.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 251 straipsnio 1 dalis numato, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 22 d.) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 € dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 € dėl žalos turtui.

CK 253 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. 2023 m. birželio 26 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorą L. V., prašydama leisti utilizuoti per eismo įvykį nepataisomai sudaužytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme rašė, kad iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunkiasi tepalai ir teršia gamtą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. neturi kur saugoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudiko ekspertas apžiūrėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir leido jį utilizuoti.

Draudimo bendrovė 2023 m. liepos 4 d. išmokėjo 1 888 € draudimo išmoką, susijusią su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. V. 2023 m. liepos 10 d. nutarimu iš dalies tenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. 2023 m. birželio 26 d. prašymą: leido utilizuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai ji ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateiks dokumentą, įrodantį, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo draudiko ekspertas ir šis leis utilizuoti automobilį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymėjime Nr. 2023/32 rašoma, kad priėmė išmontuoti ir sunaikinti eksploatuoti netinkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. 2023 m. spalio 9 d. draudimo bendrovei pareiškė pretenziją dėl (pernelyg mažos) draudimo išmokos (1 888 €).

AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo skyriaus specialistė G. K. 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymu į A. N. pretenziją nurodė, kad 1 888 € draudimo išmoka už sugadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota remiantis Taisyklėmis. Taisyklių 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. A. N. nusprendė utilizuoti transporto priemonę, nors automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nemažai sveikų (realizuotinų) dalių: nepažeistas automobilio priekis, variklis ir kitos vidaus dalys.

Išnagrinėjęs klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai, teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. V. 2023 m. liepos 10 d. nutarimu neįpareigojo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. utilizuoti sudaužytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš dalies tenkino jos prašymą leisti utilizuoti sudaužytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. savo nuožiūra pasirinko utilizuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitant ir nesugadintas dalis, nors jos galėjo būti išmontuotos ir parduotos, draudimo bendrovė neprivalo padengti sveikų (realizuotinų) sugadinto automobilio dalių. Kalbant apie tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. negalėjo išardyti sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parduoti sveikų (nesugadintų) automobilio dalių, atgaudama 512 €, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), neturi garažo, tinkamų įrankių ir žinių, pažymėtina, kad nereikia suprasti, jog ji asmeniškai turėjo atlikti išvardintus veiksmus. Tretieji asmenys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. prašymu (užsakymu) galėjo ne tik utilizuoti sugadintą transporto priemonę, bet išardyti ir parduoti nepažeistas transporto priemonės dalis, tačiau ji neprašė (neužsakė) tokios paslaugos ir jos negavo. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. tenka su tuo susijusi neigiamų padarinių atsiradimo rizika, t. y. 512 € nuostolis.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).

Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

[...] vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

[...] esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/ 2020).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso 182 straipsnyje nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Jei kuri nors šalis sąmoningai apsunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, abejonės dėl įrodymų pakankamumo aiškinamos šios šalies nenaudai.

Bylos duomenimis, draudimo bendrovė 2023 m. liepos 17 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. apskaičiavo išmokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. N. 133,93 € (78,99 € + 54,94 €) draudimo išmokas, susijusias su turtinės žalos (gydymosi išlaidų) atlyginimu, ir 2 000 € draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. norėtų, kad draudimo išmoka, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu, būtų tris kartus didesnė – 6 000 €.

(duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė D. J. 2023 m. liepos 21 d. rašte rašė, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė A. N. buvo deleguota į bendruomenės lyderių mokymus, kurie vyko 2023 m. birželio 7-9 d. (duomenys neskelbtini). Vykdama į mokymus, A. N. pateko į avariją, buvo sužalota, dėl to nebenuvyko į mokymus, neišklausė paskaitų, dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali dalyvauti bendruomenės savanoriškoje veikloje, skirtoje didinti vaikų užimtumą, ir negalėjo teikti socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms.

Teismas pripažįsta, kad draudimo bendrovė pagrįstai draudimo išmokos, susijusios su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. neturtine žala, dydį apskaičiavo pagal Rekomendacijoje nustatytas gaires ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bei pareigą sumokėti draudimo išmoką visiškai įvykdė 2023 m. liepos 17 d.

Nekvestionuotina, kad eismo įvykio metu ir po to nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. N. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą (išgąstį), nusivylimą netekus galimybės dalyvauti kursuose ir įsidarbinti, baimę vairuojant automobilį, įvairių nepatogumų asmeniniame ir socialiniame gyvenime, suprastėjo miegas, sumažėjo judėjimo galimybės, gydėsi ambulatoriškai, atliko pirminę reabilitaciją. Antra vertus, įvertinęs sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą ir trukmę, liekamuosius reiškinius (liko randas), turtinės žalos dėl gydymosi dydį ir tai, kad eismo įvykio metu nesužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. patirta neturtinė žala nesiekia 6 000 €, todėl jos civilinius ieškinius atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir kaltinamojo papildomai priteisti 4 300 € neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl sužalojimų per eismo įvykį ji nebegalėjo nuvykti į Bendruomeninių lyderių mokymus (duomenys neskelbtini). Negalėjo vairuoti automobilio. Reikėjo prašyti, kad kas nors nuvežtų pas medikus. Negalėjo sportuoti, lankyti jogos užsiėmimų. Po eismo įvykio kankino nemiga, geria ir leidžiasi skausmą malšinančius vaistus. Kadangi nebegalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, ėmė kankinti nesaugumo ir netikrumo jausmas. Dėl kelio skausmo negali važinėti dviračiu. Negalėjo ruošti šeimai maisto, ravėti daržų. Daugiau kaip 2 mėnesius nešiojo gipso įtvarą. Per eismo įvykį išsigando, iki dabar jaučia fizinį skausmą ir nepatogumus, susijusius su gydymusi, dvasiškai išgyvena dėl savo sveikatos. Jai padarytą neturtinę žalą iš viso vertina 8 500 €. Draudimo bendrovė sumokėjo 4 200 € draudimo išmoką, susijusią su neturtine žala. Prašo priteisti skirtumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nereikalauja jokių neturtinės žalos atsiradimo įrodymų, jei nustatoma, kad žmogus patyrė kančią ir nusivylimą.

Teisiamajame teismo posėdyje 2024 m. sausio 31 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. palaikė civilinį ieškinį dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Paaiškino, kad neturtinės žalos, atsiradusios per eismo įvykį, dydį vertina 8 500 (€). Toks neturtinės žalos dydis nurodytas panašiose bylose (negalėjo įvardinti kokiose). Neturtinę žalą sudaro išlaidos ir nepatogumai. Buvo apsodinti sodai, daržai, šiltnamiai. Reikėjo samdyti žmones. Ir buityje nieko negalėjo daryti, turėjo prašyti pagalbos arba samdyti žmones. Negalėjo dalyvauti visuomeninėje veikloje. Laikino nedarbingumo pažymėjimus, dokumentus apie reabilitaciją, vaistų čekius ir kt. (tam tikrą laiką) pateikdavo draudimo bendrovei ir draudimo bendrovė kompensavo (išlaidas). Paskui pareiškė civilinį ieškinį ir nebeteikė draudikui dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Po eismo įvykio lankosi pas (duomenys neskelbtini). Dėl po avarijos atsiradusių baimių, nerimo, panikos atakų (duomenys neskelbtini) rekomenduoja (duomenys neskelbtini), bet ji nėra finansuojama valstybės lėšomis. Plyšo kairio kelio meniskas. Specialistai patarė stebėti, ar kelio meniską reikia operuoti. Gavo siuntimą pas traumatologą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. 2024 m. kovo 1 d. pranešime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, apibendrindamas praktiką, akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 € iki 83 989 €. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 m., todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai per eismo įvykį sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, svyruoja nuo 800 € iki 11 584 € (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/ 2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-149/2016).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. pateikė draudikui medicininius dokumentus dėl kairės kojos kelio sąnario skausmų, tačiau draudikas jų neįvertino. Draudikui pateiktame diagnostinio tyrimo aprašyme nurodytas medialinio menisko užpakalinio rago nedidelis įstrižas plyšimas.

Teisiamajame teismo posėdyje 2025 m. sausio 17 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S., pagrįsdama civilinį ieškinį dėl papildomo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigė, kad stebisi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. pG494/2024(04), pagal kurią nenustatyta jokių kelio struktūrų sužalojimo požymių. Po to eismo įvykio 4 mėnesius buvo laikinai nedarbinga. Gydimas skirtas ne tik dėl riešo, bet ir dėl plyšusio kelio menisko. Dėl sužalojimų ir skausmų gyvenimas tapo nevisavertis: raišavo, atsisakė sporto, nors iki įvykio aktyviai sportavo, praėjo reabilitaciją. Šiuo metu kas 2-3 mėnesius lankosi ir dar ilgai teks lankytis pas (duomenys neskelbtini), gerti raminamuosius vaistus nuo nerimo ir baimių. Jeigu sankryžose iš galo priartėja automobilis, jai kyla stresas, vairavimas sukelia diskomfortą.

Draudikas mokėjo draudimo išmokas kas mėnesį pagal pateiktus dokumentus (įrodančius išlaidas). (Po bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo nagrinėti į teismą) ji nebesikreipė į draudimo bendrovę. Dokumentų (pagrindžiančių reikalavimus) neteikė nei draudimo bendrovei, nei teismui. Kaupia čekius, kvitus tam, kad pasibaigus gydymui, pateiktų juos draudimo bendrovei. Nejaugi kiekvieną kartą siuntinės dokumentus dėl 25-30 €. Nusprendė, kad kai gydymas eis į pabaigą, tada surinks ir pateiks (dokumentus apie gydymąsi). Su draudimo bendrove nebendravo ir nepranešė jiems, kad vėliau pateiks dokumentus (pagrindžiančius išlaidas).

Civilinis bendraatsakovis AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje 2023 m. lapkričio 21 d. pranešimu (turėtų būti – atsiliepimu į civilinius ieškinius) su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civiliniu ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. reikalavimo papildomai atlyginti 4 200 € neturtinę žalą nurodė, kad, vertindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. neturtinės žalos dydį, draudikas atsižvelgė į Rekomendacijos kriterijus ir kasacinio teismo praktiką. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį draudikas turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Pagal Rekomendacijų 4 punktą orientacinis neturtinės žalos dydis, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikata sutrikdoma nuo 3 iki 6 mėnesių, siekia iki 6 MMA. 2023 m. MMA buvo lygus 840 €. Įvertinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. sužalojimų pobūdį (kairio rankos riešakaulių (mėnulio ir galvinio) lūžiai, kairio kelio ir kairio sėdmens sumušimai), sužalojimų sunkumo laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę (4 mėn.), sužalojimų progresavimo tikimybę, iki eismo įvykio buvusių lėtinių degeneracinių pakitimų įtaką bendrai potrauminei sveikatos būklei, traumos įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui; medicininiuose dokumentuose įvardintas nukentėjusiosios patirtų traumų diagnozes bei liekamuosius reiškinius (kairio riešo, plaštakos kontraktūra po reabilitacijos visiškai išnyks, ilgalaikių liekamųjų reiškinių nebus), draudikas išmokėjo beveik maksimalią draudimo išmoką – 4 200 € (5 x 840 €).

Civilinio bendraatsakovio AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo nuomone, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nepagrįstai didelis, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Kai sveikata sutrikdoma nesunkiai, paprastai priteisiama nuo 500 € iki 5 000 € neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/ 2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. civilinis ieškinys dėl 4 200 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai atmetamas.

VSDFV Klaipėdos skyrius apskaičiavo išmokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S. 4 252,73 € ligos išmoką, apimančią periodą nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. spalio 10 d. (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

Bylos duomenimis, draudimo bendrovė 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugsėjo 8 d., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. spalio 23 d. ir 2025 m. vasario 13 d. (t. y. tada ir tol, kada ir kol nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. bendradarbiavo su draudiku ir teikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidas) apskaičiavo išmokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S. 294,48 € (74,07 € + 92,08 € + 19,05 € + 109,28 €) draudimo išmokas, susijusias su turtinės žalos (gydymosi išlaidų) atlyginimu, 618,75 € (383,78 € + 234,97 €) draudimo išmokas, susijusias su turtinės žalos (negautomis pajamomis) atlyginimu, 4 200 € draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu.

Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 € iki 7 240 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/ 2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/ 2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/ 2019, 2K-18-976/2021 ir kt.), o didesni neturtinės žalos dydžiai priteisiami tik nustačius išskirtines aplinkybes arba už tyčiniais nusikaltimais padarytą žalą.

Draudimo bendrovė 2023 m. liepos 24 d. sumokėjo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S. 4 200 € draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. norėtų, kad draudimo išmoka, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu, būtų du kartus didesnė – iš viso 8 500 € (4 200 € + papildomai priteisiant 4 300 €).

Nagrinėjant bylą, teisme daugiausia diskusijų kilo dėl to, ar per eismo įvykį plyšo ar ne nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. kairio kelio sąnario meniskas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. diagnostinio tyrimo aprašyme rašoma, kad atliktas kelio sąnario MRT (magnetinio rezonanso tyrimas). Nustatyti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme teigiama, kad pacientei taikyta 10 d. ambulatorinė medicininė reabilitacija (2023 m. rugsėjo 5-18 d.). Skundžiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 7 d. įvyko eismo įvykis, diagnozuotas kairio riešo riešakaulio lūžimas. Imobilizacija iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Būklės įvertinimas objektyviai: (duomenys neskelbtini). Skausminga čiuopiant (duomenys neskelbtini), plinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Judesiai per (duomenys neskelbtini) riboti visomis kryptimis ((duomenys neskelbtini)), judesiai skausmingi. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Išlieka nuovargis po fizinio krūvio, plaštakos sukaustymas ryte. Siekiant pagerinti judėjimo ir apsitarnavimo funkcijas, smulkiąją motoriką, mažinti skausminį sindromą, didinti judesių amplitudę ir raumenų jėgą, pacientė siunčiama reabilitacijai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Kitaip nei tvirtino nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas L. J. 2024 m. gegužės 7 d. pateikė išvadą Nr. pG494/2024(04), kad nenustatyta jokių kelio struktūrų sužalojimo požymių, susijusių su nutartyje nurodytu įvykiu.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 21 d. rašte sakoma, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. 2005-2010 m. gydėsi (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas pasikartojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasiekta (duomenys neskelbtini). Pacientė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. pablogėjus būklei po auto įvykio. Gydosi jų įstaigos (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Skirtas (duomenys neskelbtini). Negalima prognozuoti gydymo trukmės.

Teismas pripažįsta, kad per eismo įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S., lūžus riešakauliui, kentė didelį fizinį skausmą ir baimę (sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir buvo suspausta iš abiejų pusių); žlugo lūkesčiai, praradus galimybę dalyvauti seminare, patyrė įvairių apribojimų buityje ir profesinėje srityje, nebegali sportuoti, automobilio vairavimas sukelia neigiamas asociacijas, atsirado nesaugumo jausmas, jautrumas, nemiga, gydėsi ambulatoriškai, praėjo pirminę ir antrinę reabilitacijas, taip pat lankosi (ir ateityje lankysis) pas (duomenys neskelbtini). Panašios nurodytoms pasekmės dažnai pasitaiko bylose, kai per eismo įvykį nesunkiai sužalojami žmonės. Teismas neneigia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. (duomenys neskelbtini), tačiau nelaiko, kad (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykio pasekmė ir kad draudimo bendrovė (su kaltinamuoju) turėtų jai už tai kompensuoti, nes nustatyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pakitimai. Teismo nuomone, nėra pagrindo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. neturtinę žalą vertinti net 8 500 € ir priteisti skirtumą nuo išmokėtos draudimo išmokos, todėl jos civilinį ieškinį atmeta.

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir grąžintas V. B., paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 39 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį padarymą.

D. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. N. 2023 m. spalio 9 d. civilinį ieškinį, patikslintą 2023 m. lapkričio 13 d., dėl 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir D. J. atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. civilinį ieškinį dėl 4 300 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai iš civilinių bendraatsakovių AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje ir D. J. atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtą ir grąžintą V. B., palikti jo neribotai nuosavybei;

2) skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.