- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-979-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02368-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 500 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį buvo nusprendusi įsigyti lengvąjį automobilį, tačiau dėl tuo metu turėtų problemų su teisėsaugos institucijomis, savo vardu ji nenorėjo pirkti automobilio. Ieškovei sutiko padėti atsakovas, su kuriuo ieškovė susitarė, kad ji išsirinks automobilį, jis bus nupirktas ieškovės lėšomis ir įregistruotas atsakovo vardu, o atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduos jį ieškovei. Vėliau automobilis bus perregistruotas ieškovės vardu. Atsakovas padėjo ieškovei ne pirmą kartą, todėl atsakovu ieškovė pasitikėjo. Ieškovė surado ją tenkinantį lengvąjį? automobili? Mercedes Benz, kartu su atsakovu nuvyko apžiūrėti ir, kadangi automobilis ieškovę tenkino, nusprendė jį įsigyti. Pinigus už automobilį (4 500 Eur) jam sumokėjo ieškovė. 2022 m. gegužės 9 d. tarp E. K. ir atsakovo buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas už 4 500 Eur įsigijo automobilį. Po automobilio įsigijimo tarp šalių buvo pasirašyta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė turėjo naudotis automobiliu, kol jis bus registruotas atsakovo vardu. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nekalba lietuviškai, panaudos sutartį parengė atsakovas, kuris sutartyje supainiojo panaudos gavėją su panaudos davėju, tai yra vietoj ieškovės panaudos gavėju nurodė save, nors formaliai būdamas automobilio savininku niekaip negalėjo būti panaudos gavėju. Ieškovė, nesuprasdama lietuviškai, šio neatitikimo nepastebėjo. Pagal šalių susitarimą ieškovė turėjo naudotis automobiliu dvejus metus, o po to automobilis turėjo būti perrašytas ieškovės vardu, kaip įgytas išperkamosios nuomos būdu. To patvirtinimui atsakovas parengė ir abi šalys pasirašė „Grąžinimo grafiką“ (nuorašas pridedamas), kuriame išdėstytas 4 500 Eur automobilio kainos išmokėjimas dalimis laikotarpiu iki 2024 m. balandžio 1 d. ir padarytas spausdintinis prierašas po grafiku „išankstinis apmokėjimas 4 500 Eur“, „Apmokėjo: I. K.“ (ieškovės parašas) bei atsakovo prierašas ranka: „apmokėta grynais pinigais“. Šis grąžinimo grafikas patvirtino, kad visą automobilio išperkamąją sumą atsakovas gavo. Po pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo automobilis nuolatiniam naudojimui buvo perduotas ieškovei ir visa? likusi? laika? automobiliu naudojosi ieškovė, kuri jį taip pat remontavo, draudė. 2023 m. vasario 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo smarkiai apgadintas automobilis. Automobilio remontas (atstatymas iki buvusios būklės) buvo pripažintas netikslingu. Atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę ir gavo visa? paskaičiuotą draudimo išmoka? (ieškovės žiniomis apie 4 500 Eur). 2023 m. vasario 25 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilio liekanas atsakovas pardavė A. F. už 2 000 Eur, visas šias lėšas atsakovas pasiliko sau. 2023 m. balandžio 7 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl 4 500 Eur sugrąžinimo ieškovei, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Ieškovė reiškia atsakovui ieškinį dėl 4 500 Eur, sumokėtų už atsakovą, automobilio pirkimo – pardavimo metu, priteisimo. Pinigų gavimą patvirtino E. K. bei atsakovas grąžinimo grafike, nurodydamas, kad grafike nurodyta 4500 Eur suma apmokėta grynais pinigais. Šio ieškovės mokėjimo pagrindu atsakovas nuosavybės teise įgijo automobilį, po eismo įvykio gavo draudimo išmoką ir pardavęs automobilio likučius - papildomai uždirbo 2 000 Eur. Šalių veiksmai po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tai yra panaudos sutarties pasirašymas, automobilio perdavimas ieškovei, grąžinimo grafiko surašymas ir patvirtinimas, kad atsakovui sumokėta visa 4 500 Eur suma rodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo automobilį perrašyti ieškovės vardu po 2024 m. balandžio 1 d., todėl fiziškai nelikus automobilio (susitarimo dalyko), toks susitarimas negalės būti įvykdytas, dėl ko atsakovas šiomis piniginėmis lėšomis disponuoja neteisėtai ir jos priteistinos iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas grąžinimo grafikas yra suklastotas, tokio grafiko atsakovas nesudarė. Transporto priemonė įsigyta atsakovo lėšomis jam atitinkamai įvykdžius prievolę sumokėti transporto priemonės kainą. Transporto priemonę atsakovas įsigijo su tikslu ją perduoti ieškovei neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį. Jokio susitarimo dėl išperkamosios nuomos sutarties sudarymo ir ar sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios terminui pasibaigus nuosavybės teisė į transporto priemonę turėjusi būti perleista ieškovei tarp šalių nebuvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos finansines galimybes įgyti transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 2 833,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės 60,86 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pagal 2022 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas įsigijo automobilį Mercedes Benz. Ši sutartis atsakovės neginčijama. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta panaudos sutartis ir gražinimo grafikas po 187,50 Eur. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė automobilio privalomojo draudimo sutartį, o 2023 m. vasario 20 d. automobilis pateko į eismo įvykį, atsakovo buvo parduotas 2023 m. vasario 25 d. už 2 000 Eur sumą. Liudytojas E. K. paliudijo, kad jam dėl automobilio įsigijimo paskambino vyras, tačiau automobilį pirko ieškovė, ji padavė pinigus, tačiau teismo vertinimu liudytojas vienareikšmiškai nepatvirtino, kad už automobilį buvo sumokėta jos lėšomis. Teismas pažymėjo, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, jog automobilį faktiškai įsigijo atsakovas. Pažymėjo, kad nors atsakovas neigia pasirašęs gražinimo grafiką, tačiau byloje pateikta ekspertizė leidžia tikėti, kad grafiką yra pasirašęs pats atsakovas.
3.2. Dėl sandorio sudarymo nurodė, kad vien šalių pasirašytą grafikas, kuris pagal šalių paaiškinimus niekada nebuvo vykdomas, o ir pačiame grafike nurodžius, kad pinigai sumokėti iš anksto, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tarp šalių susitarimą dėl išperkamosios nuomos. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, kad ji mokėjo automobilio nuomos mokestį atsakovui, duomenų apie nuomos įmokas nėra, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovei automobilį po dviejų metų, nepatvirtina jokie įrodymai. Teismas atsižvelgęs į rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų visumą sprendė, kad šalys sudarė apsimestinį sandorį, tačiau teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad šalys siekė sudaryti išperkamosios nuomos sandorį, nes tam būtina nustatyti šalių valią. Pažymi, jog faktiškai atsakovo vardu registruotu automobiliu ieškovė naudojosi neatlygintinai, o ir pati ieškovė nepaaiškino, ko siekė atsakovas sudarydamas apsimestinį pirkimo – pardavimo sandorį. Nurodė, kad nors ieškovės teigimu atsakovas naudojasi lėšomis neteisėtai, tačiau pati ieškovė ir nurodė, kad lėšos buvo perduotos automobiliui įsigyti, jos buvo tam ir panaudotos, todėl ieškovė nepagrindė, kodėl atsakovas lėšomis disponuoja neteisėtai.
3.3. Nurodė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė tikslą, kurio ji siekė perduodama lėšas atsakovui automobilį įsigyti jo vardu, tai yra jog tuo metu turėjo problemų su teisėsauga. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad ieškovės atžvilgiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta taikyti turto konfiskavimą, taip pat byloje priimtomis nutartimis buvo nustatytas nuosavybės teisių ribojimas į ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad transporto įgijimo momentu ieškovei buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, turto konfiskavimas, o ir vykdomas išieškojimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad net pripažinus įrodytą aplinkybę, kad ieškovė sumokėjo už automobilį, nebūtų pagrįsta tenkinti ieškinį, nes buvo sudaryti apsimestiniai, viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai baudžiamojo poveikio priemonių, priverstinio skolos išieškojimo išvengimui. Teismas sprendė, kad ieškovė piktnaudžiavo teise, sudarė apsimestinius sandorius, siekdama transporto priemonės perleidimui pasibaigus baudžiamosios atsakomybės terminui, todėl ieškinio tenkinimas be kita ko prieštarautų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teigia, kad sprendimo išvados prieštaringos, neatitinkančios byloje surinktų įrodymų visumos, kas lėmė netinkamą tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikaciją. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog ieškovė už atsakovą sumokėjo už automobilio įsigijimą. Teigia, jog šią aplinkybę patvirtina automobilio pardavėjas, kuris liudydamas teisme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jam sumokėjo ieškovė, mano, kad nėra pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kritiškai, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymi, jog skolos gražinimo grafike taip pat fiksuojama, kad atsakovas iš ieškovės yra gavęs 4 500 Eur sumą, lygią tai, kuri sumokėta perkant automobilį. Nurodo, kad atsakovas neigė šį grafiką pasirašęs, tačiau parašo autentiškumą patvirtino byloje atlikta ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįsipareigojo automobilio neatlygintai perleisti po dviejų metų. Teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis, kuriame nurodyta 4 500 Eur automobilio vertė ir skolos gražinimo grafikas 4 500 Eur sumai, kuriame nurodyta, jog jis yra iš anksto apmokėtas ieškovės. Mano, kad teismas kompleksiškai neįvertino šalių susitarimų.
4.3. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė duomenimis apie baudžiamojo poveikio priemones, vykdomą išieškojimą, nurodydamas, kad dėl šių aplinkybių negalėtų tenkinti ieškinio. Ieškovės vertinimu sprendimo motyvai yra dviprasmiški ir sąlyginiai. Pažymi, kad teismas sprendime daro prielaidą apie kitų asmenų, kurie nedalyvavo byloje, teisių pažeidimą, pasisako dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.. Pažymi, kad pagal byloje aptariamas sutartis ne ieškovė, o atsakovas įgijo 4 500 Eur ieškovės sąskaita, todėl iš teismo sprendimo motyvų nesuprantama kodėl sprendimu yra ginamos būtent tokio nesąžiningo asmens teisės. Nurodo, kad jei byloje būtų pripažinti sudaryti sandoriai apsimestiniais, tai pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį teismas turėjo situaciją aiškinti pagal tai, ką šalys iš tikrųjų turėjo galvoje sudarydamos sandorį, tačiau teismas, alternatyviai konstatuodamas apsimestinių sandorių buvimą, šių reikalavimų nesilaikė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas uždavė nemažai klausimų ieškovei dėl ieškinio pagrindo ir teisių gynimo būdo, tačiau jokio konkretaus atsakymo negavo, nes ieškovės atstovas kalbėjo apie tai, kad ieškovė sumokėjo automobilio pardavėjui, kad atsakovas neteisėtai disponuoja ieškovės lėšomis (kurios buvo sumokėtos automobilio pardavėjui). Teismui paklausus iš kokio santykio atsirado prievolė ieškovei, ieškovės atstovas nurodė: „nebeliko daikto, nebegalime ir nėra prasmės prašyti priteisti automobilį pagal panaudos sutartį, kurią reikėt kvalifikuoti kaip pirkimo išsimokėtinai. Sudėjus grafiką ir panaudos, būtų kaip išperkamoji nuoma artimiausia“. Teigia, jog ieškovės atsakovas kalbėjo apie daugybę įvairių galimų teisės gynybos variantų, o šiuo atveju iš teismo klusimų ir daugybės pateiktų atsakymo variantų buvo akivaizdu, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra siejamos su jokiu teisių gynimo būdu, nėra aiškiai siejamos su pareikštu reikalavimu, kadangi ieškinyje neįvardinta, kodėl esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 4 500 Eur.
5.2. Nurodo, kad teismui nustačius, kad realus ieškovės ieškinio faktinis pagrindas yra apsimestinio sandorio pasekmių taikymas, kai klausimą dėl apsimestinio sandorio pasekmių kelia nesąžininga šalis, kurios interesai negali būti ginami, to pakanka ginčo išsprendimui atmetant ieškinį. Todėl, kitos ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės nebeturi reikšmės priimant sprendimą dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o jų analizė nebereikalinga. Nurodo, kad teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną ieškovės argumentą, kuris neturi įtakos bylos išsprendimo rezultatui. Pažymi, jog teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo parodymais kadangi liudytojas liudijo pagal ieškovės prašymą ir pakeitė poziciją suvokęs, kad jam pačiam gali tekti grąžinti ieškovei pinigus. Nurodo, kad ir šalių sudarytame skolos gražinimo grafike nėra jokių užuominų apie tai, kad jis susijęs su automobilio pirkimu.
5.3. Nurodo, kad nors šalių ginčas dėl automobilio kilo tik po 2023 m. vasario 20 d., nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų mokėjusi pagal grafiką. Panaudos sutartyje išspausdinti šalių vardas, pavardė, asmens kodai, automobilis, o skolos gražinimo grafike tik ieškovės inicialai. Nurodo, kad nors ieškovės teigimu ji grafiką pasirašė nemokėdama lietuvių kalbos, tačiau ieškovė Lietuvos Respublikoje gyvena apie 5 metus, o remiantis viešais duomenimis ieškovė atsakinėdavo į SMS žinutes lietuviškai, bendravo lietuvių kalba. Pažymi, kad ieškovė įrodinėdama, kad ji sumokėjo už automobilį nepateikė jokių įrodymų apie pajamas ar lėšas, 2023 m. lapkričio 29 d. pažymoje nėra užuominos apie ieškovas gaunamas pajamas. Mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (pirkėjas) ir E. K. (pardavėjas) 2022 m. gegužės 9 d. sudarė transporto priemonės Mercedes Benz pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsigijo automobilį už 4 500 Eur sumą. Sutartyje nurodyta, kad už parduodamą daiktą sumokėta grynaisiais pinigais. Byloje pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis jį įsigijus buvo registruotas atsakovo vardu. Po eismo įvykio transporto priemonė Mercedes Benz atsakovo buvo parduota pirkėjui A. F. už 2 000 Eur sumą. Sutartyje nurodyta, kad už parduodamą daiktą sumokėta grynaisiais pinigais.
9. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 20 d. pranešimu nustatyta, kad atsakovui priklausiusi transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykį, kurią tuo metu vairavo ieškovė, nurodyta, kad nežinomas automobilis sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs atsakovui priklausančią transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažymėta, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta. Remiantis byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 15 d. draudimo sutartimi nustatyta, jog automobilį nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. apdraudė ieškovė.
10. Ieškovė taip pat byloje pateikė panaudos sutartį, kuria remiantis nustatyta, jog atsakovas suteikė ieškovei teisę naudotis transporto priemone Mercedes Benz kurios vertė yra 4 500 Eur, o ieškovė įsipareigoja gražinti daiktą (automobilį) tokios būklės, koks jai buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą (1.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė įsipareigoja išlaikyti daiktą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (2.2.1. punktas). Panaudos sutartis pasirašyta abiejų šalių. Remiantis ieškovės pateiktu „Gražinimo grafiku“ nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo gražinti ieškovui 4 500 Eur per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d., taip pat padarytas įrašas „išankstinis apmokėjimas 4 500 Eur“ ir „apmokėjo I. K.“, taip pat ranka padarytas įrašas „apmokėta grynaisiais pinigais“.
11. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-250-1122/2022, kurioje 2022 m. sausio 20 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, be kita ko, ieškovė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir ieškovei paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, ieškovei skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ieškovę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei paskirta ieškovei BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant ieškovę per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios išdirbti aštuoniasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, jei ji sutinka.
12. Minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovei, be kita ko, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta konfiskuoti (išieškoti) iš kaltinamųjų solidariai iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 19 875 Eur, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. birželio 8 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi skirtas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į ieškovei priklausančias pinigines lėšas, esančias jos vardu atidarytoje akcinėje bendrovėj „Swedbank“ banko sąskaitoje, kurio terminas iki 2022 m. kovo 10 d., paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
13. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-574/2022 nutarta nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš nuteistųjų R. G. ir I. K. solidariai konfiskuoti (išieškoti) iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 19 875 Eur, pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš nuteistųjų R. G. ir I. K. išieškoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 19 875 Eur lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškant po 9937,50 Eur, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu R. G. paskirtą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, atliekant bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį, tai yra šešis mėnesius, nutarta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 4 d. prašymo dėl 86,67 Eur išlaidų priteisimo netenkinti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
14. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teigia, kad sprendimo išvados prieštaringos, neatitinkančios byloje surinktų įrodymų visumos, kas lėmė netinkamą tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikaciją. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog ieškovė už atsakovą sumokėjo už automobilio įsigijimą, teigia, jog ieškovės įrodinėjamas aplinkybes pagrindžia liudytojo parodymai, pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra panaudos sutartis ir grąžinimo grafikas, kuriose yra nurodyta automobilio vertė.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 4 500 Eur sumą nurodo, kad tokia jai priklausiusi piniginių lėšų suma buvo panaudota automobiliui įsigyti atsakovo vardu. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir ją atstovaujant atstovui, nurodė, kad transporto priemonę buvo siekiama įsigyti ieškovės lėšomis, tačiau atsakovo vardu, kadangi tuo metu turėjo problemų su teisėsauga, buvo pradėtas baudžiamasis procesas, todėl vengdama galimo išieškojimo sugalvojo elgesio modelį (schemą) automobilį įsigyti ne savo, o atsakovo vardu (2023 m. lapkričio 22 d. garso įrašo 04.30 min. – 10.00 min.). Pažymėtina, jog kaip nurodyta nutarties 12 punkte, transporto priemonės Mercedes Benz įsigijimo metu (2022 m. gegužės 9 d.) ieškovės atžvilgiu buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas, dėl ko ieškovė, jos teigimu ir turėjo interesą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ne savo, o kito asmens, šiuo atveju atsakovo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina pažymėti tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas paaiškino, kad šiuo atveju nėra keliami reikalavimai dėl lėšų gražinimo, kurias atsakovas gavo kaip draudimo išmoką už įvykusį eismo įvykį ir automobilio pardavimą 2 000 Eur sumai po eismo įvykio, o šiuo atveju ieškinio reikalavimą sudaro suma, kuri faktiškai buvo sumokėta pardavėjui už automobilį Mercedes Benz, tai yra laiko, jog šiuo atveju ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą automobilio pardavėjui (2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojo, automobilio pardavėjo E. K. parodymus, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad automobilis buvo įsigytas tikslingai jos lėšomis, pažymėjo, kad į teismo posėdį atvykęs liudytojas iš ieškovės žinojo, kokias aplinkybes jis turėtų patvirtinti, liudytojo parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, tai yra pirkimo – pardavimo sutarčiai, pagal kurią transporto priemonė buvo įgyta ir registruota atsakovo vardu. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama.
17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
18. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovė apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo parodymus, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog transporto priemonės pirkėjas buvo ne atsakovas, o ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė automobilio pardavėjo, tai yra liudytojo E. K. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad „(pardavėjas) tikrai yra įsitikinęs, kad I. K. pirko mašiną ir ji padavė mašinos pinigus man (pardavėjui)“, tačiau bylą nagrinėjant teisme, tai yra 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir analogiški pateiktam rašytiniam paaiškinimui, kadangi liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors pinigus už perkamą transporto priemonę jam padavė I. K., tačiau nežino ar pinigai priklausė jai ar (ir) kartu atvykusiam atsakovui J. Ž., paaiškino, kad dėl automobilio apžiūros skambino atsakovas, jis jį apžiūrėjo, o sutartis buvo pasirašyta su pirkėju - atsakovu. Pažymėjo, kad galimai pinigai buvo abiejų atvykusių asmenų, taip pat nurodė, kad į jį dėl rašytinių paaiškinimų kreipėsi ieškovė, kuri padiktavo atsakovo pavardę (2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).
20. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių ir vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog rašytiniai liudytojo paaiškinimai yra parengti ieškovės iniciatyva, į tai, jog teismo posėdžio metu liudytojas neišreiškė neabejotinos pozicijos, kad faktinis automobilio pirkėjas yra atsakovė ir jis aiškiai nurodė, kad nežino kieno lėšos jam buvo faktiškai perduotos, į tai, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas yra atsakovas, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo parodymus, kaip neabejotinai patvirtinančius, jog automobilį savo lėšomis įsigijo ieškovė. Priešingai, teismo vertinimu, šiuo atveju liudytojo parodymai tik patvirtina, kad grynuosius pinigus perkant automobilį jam perdavė atsakovė, tačiau nepatvirtina, jog ji ir buvo automobilio pirkėja ir šią transporto priemonę įsigijo iš asmeninių lėšų savo asmeniniam naudojimui.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad automobilio įsigijimą patvirtina byloje pateikta panaudos sutartis, gražinimo grafikas tai pačiai sumai, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, jog nei panaudos sutartyje, nei „Gražinimo grafike“ nėra aptariamas klausimas dėl automobilio nuosavybės perleidimo ir ar pan.. Šiuo atveju sudaryta panaudos sutartimi ieškovė gavusi automobilį įsipareigojo jį išlaikyti, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (2.2.1. punktas), dėl ko ieškovė ir apdraudė ginčo transporto priemonę (nutarties 9 punktas), o ir be to, panaudos sutartimi ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo automobilį gražinti atsakovui, tai yra buvo sutarta dėl daikto gražinimo ir nei panaudos sutartyje, nei „Gražinimo grafike“ nėra šalių aptarta apie tai, kad automobilis įgyvendinus „Gražinimo grafiką“ bus perleistas ieškovei ir ar pan.. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės dėl lyg galimos išperkamosios nuomos santykių vienpusiškai ir subjektyviai interpretuojant panaudos sutartį ir „Gražinimo grafiką“ vertinamos tik ieškovės prielaidomis tuo, kad šiuose dokumentuose nurodytos tapačios sumos automobilio vertei, tačiau ieškovės pozicija nėra nuosekli, kadangi ieškovė teigia, kad situacija turėtų būti vertinama, kaip ir išperkamoji nuoma, kita vertus, laiko, kad šiuo atveju ji įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį, dėl ko jai turėtų būti atitinkamai iš atsakovo priteista 4 500 Eur suma.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kai jai tokia galimybė pirmosios instancijos teisme buvo sudaryta, jog turėjo pakankamai lėšų (santaupų, pajamų) automobiliui įsigyti, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jog pardavėjui perduota suma 4 500 Eur sumai buvo jos asmeninės lėšos, į tai, kad tokios aplinkybės nepagrindžia nei liudytojo parodymai, nei rašytiniai įrodymai, šią aplinkybę taip pat neigiant ir atsakovui, teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos lėšomis buvo sumokėta už automobilį Mercedes Benz ir tokiu būdu ji įvykdė prievolę už atsakovą, be kita ko pažymint, jog sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nėra ginčijama, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas automobilio pirkėjas, toks automobilio savininkas nurodytas ir automobilio registracijos liudijime (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, darydamas išvadą, jog sudarytas sandoris buvo apsimestinis, tinkamai netaikė CK 1.87 straipsnio sąlygų. Pažymi, kad priešingai teismo padarytai išvadai, ieškovė nepiktnaudžiavo teise, nes ne ieškovė, o atsakovas sudarė (surašė) byloje analizuojamas sutartis ir ne ieškovė, o atsakovas šių sandorių pagrindu įgijo 4 500 Eur ieškovės sąskaita, todėl iš teismo sprendimo motyvų nesuprantama kodėl sprendimu yra ginamos tokio nesąžiningo asmens (atsakovo) teisės.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ir tuo atveju, jei už automobilį faktiškai sumokėjo ieškovė, toks ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi tokie sudaryti sandoriai buvo viešajai tvarkai prieštaraujantys, apsimestiniai, sudaryti ieškovei taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, priverstinio skolos išieškojimo išvengimui, pažymėjo, kad pati ieškovė įrodinėjo, kad sandorius sudarinėjo siekdama išvengti jai taikytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo, priverstinio išieškojimo dėl ko jos teisės priteisiant automobilio kainą (dėl kurios sumokėjimo automobilio praradimo atveju netgi nebuvo susitarta) neginamos, nes toks teismo sprendimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
25. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, jog būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad plačiausia prasme piktnaudžiavimas teise yra asmens elgesys, pažeidžiantis teisės principus. Subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus gali būti pripažintas teisės pažeidimu. Piktnaudžiavimas teise atsiranda tada, kai subjektinė teisė įgyvendinama pažeidžiant jos gyvendinimo sąlygas (ribas) ar priešingai jos paskirčiai. Piktnaudžiavimas teise gali pasireikšti įvairiu asmens elgesiu, tiek tyčine sąmoninga asmens veikla, tiek ir akivaizdžiu nerūpestingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog šiuo atveju teismas, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje, kaip nustatyta nutarties 22 punkte, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ji asmeninėmis lėšomis įvykdė pareigą už atsakovą, tai yra sumokėjo lėšas už įsigyjamą automobilį Mercedes Benz, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes netenkino ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dalyje dėl sandorių apsimestinumo nėra pakankamai išsamūs, tačiau teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju jokie šalių sudaryti sandoriai nebuvo panaikinti, tai nesudaro pagrindo formaliais pagrindais panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
28. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 25-26 punktuose, negalima sutikti su ieškove, kad šiuo atveju būtent atsakovas veikė nesąžiningai ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nepagrįstai apginti šio asmens interesai. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų išvadai, kad automobilis buvo įgytas iš ieškovės asmeninių lėšų, kita vertus, šiuo atveju ieškovės teigiamos aplinkybės jog ji sudarinėjo modelį (schemą) dėl vykstančio baudžiamojo proceso, turto išieškojimo, žinodama, kad jos atžvilgiu taikomas nuosavybės teisių ribojimas, suvokdama tokios schemos veikimo būdą (tai, jog automobilį įregistravus atsakovo vardu iš šio turto nebus išieškoma) įrodinėja tokias aplinkybes kurios niekaip nėra suderinamos nei su geros moralės principais, nei su sąžiningumu, todėl pirmosios instancijos teismas šių ieškovės teiginių kontekste pagrįstai nurodė, kad tokio asmens teisės negali būti ginamos, nes toks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, liudytojo parodymus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės nuostatas, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir (ar) pakeisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 161,60 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Swedbank“ 2024 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 161,60 Eur patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. K. 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo J. Ž. naudai.