- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2-252-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02368-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Nerijus Stukas, Valdas Pumputis
dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Valdui Pumpučiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 500 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį buvo nusprendusi įsigyti lengvąjį automobilį, tačiau dėl tuo metu turėtų problemų su teisėsaugos institucijomis, savo vardu ji nenorėjo pirkti automobilio. Ieškovei sutiko pagelbėti atsakovas, su kuriuo ieškovė susitarė, kad ji išsirinks automobilį, jis bus nupirktas ieškovės lėšomis ir įregistruotas atsakovo vardu, o atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduos jį ieškovei. Vėliau automobilis bus perregistruotas ieškovės vardu. Atsakovas padėjo ieškovei ne pirmą kartą, todėl atsakovu ieškovė pasitikėjo. Ieškovė surado ją tenkinantį lengvąjį? automobili? Mercedes - Benz C220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu nuvyko apžiūrėti ir, kadangi automobilis ieškovę tenkino, nusprendė jį įsigyti. Pinigus už automobilį (4 500 Eur) jam sumokėjo ieškovė. 2022 m. gegužės 9 d. tarp E. K. ir atsakovo buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas už 4 500 Eur įsigijo automobilį. Po automobilio įsigijimo tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė turėjo naudotis automobiliu, kol jis bus registruotas atsakovo vardu. Ieškovė yra Ukrainos pilietė ir nekalba lietuviškai, panaudos sutartį parengė atsakovas, kuris sutartyje supainiojo panaudos gavėją su panaudos davėju, t. y. vietoj ieškovės panaudos gavėju nurodė save, nors formaliai būdamas automobilio savininku niekaip negalėjo būti panaudos gavėju. Ieškovė, nesuprasdama lietuviškai, šio neatitikimo nepastebėjo. Pagal šalių susitarimą ieškovė turėjo naudotis automobiliu dvejus metus, o po to automobilis turėjo būti perrašytas ieškovės vardu, kaip įgytas išperkamosios nuomos būdu. To patvirtinimui atsakovas parengė ir abi šalys pasirašė "Grąžinimo grafiką" (nuorašas pridedamas), kuriame išdėstytas 4 500 Eur automobilio kainos išmokėjimas dalimis laikotarpiu iki 2024 m. balandžio 1 d. ir padarytas spausdintinis prierašas po grafiku "išankstinis apmokėjimas 4 500 Eur", "Apmokėjo: I. K." (ieškovės parašas) bei atsakovo
prierašas ranka: "apmokėta grynais pinigais". Šis Grąžinimo grafikas patvirtino, kad visą automobilio išperkamąją sumą atsakovas gavo. Po pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo automobilis nuolatiniam naudojimui buvo perduotas ieškovei ir visa? likusi? laika? automobiliu naudojosi ieškovė, kuri jį taip pat remontavo, draudė. 2023 m. vasario 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo smarkiai apgadintas automobilis. Automobilio remontas (atstatymas iki buvusios būklės) buvo pripažintas netikslingu. Atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę ir gavo visa? paskaičiuotą draudimo išmoka? (ieškovės žiniomis apie 4 500 Eur). 2023 m. vasario 25 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi automobilio liekanas atsakovas pardavė A. F. už 2 000 Eur, visas šias lėšas atsakovas pasiliko sau. 2023 m. balandžio 7 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl 4 500 Eur sugrąžinimo ieškovei, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Ieškovė reiškia atsakovui ieškinį dėl 4 500 Eur, sumokėtų už atsakovą, automobilio pirkimo – pardavimo metu, priteisimo. Pinigų gavimą patvirtino E. K. bei atsakovas grąžinimo grafike, nurodydamas, kad grafike nurodyta 4500 Eur suma apmokėta grynais pinigais. Šio ieškovės mokėjimo pagrindu atsakovas nuosavybės teise įgijo automobilį, po eismo įvykio gavo draudimo išmoką ir pardavęs automobilio likučius - papildomai uždirbo 2 000 Eur. Šalių veiksmai po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tai yra panaudos sutarties pasirašymas, automobilio perdavimas ieškovei, grąžinimo grafiko surašymas ir patvirtinimas, kad atsakovui sumokėta visa 4 500 Eur suma rodo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo automobilį perrašyti ieškovės vardu po 2024 m. balandžio mėn. 1 dienos, todėl fiziškai nelikus automobilio (susitarimo dalyko), toks susitarimas negalės būti įvykdytas, todėl atsakovas šiomis piniginėmis lėšomis disponuoja neteisėtai ir jos priteistinos iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas grąžinimo grafikas yra suklastotas, tokio grafiko atsakovas nesudarė. Transporto priemonė įsigyta atsakovo lėšomis jam atitinkamai įvykdžius prievolę sumokėti transporto priemonės kainą. Transporto priemonę atsakovas įsigijo su tikslu ją perduoti ieškovei neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį. Jokio susitarimo dėl išperkamosios nuomos sutarties sudarymo ir/ar sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios terminui pasibaigus nuosavybės teisė į transporto priemonę turėjusi būti perleista ieškovei tarp šalių nebuvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos finansines galimybes įgyti transporto priemonę.
3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas paaiškino, kad dėl baudžiamojoje byloje ieškovės atžvilgiu taikytų sankcijų ieškovė savo vardu negalėjo įgyti automobilio, todėl jai pagelbėjo atsakovas, tai jis buvo jau daręs su kitu automobiliu. Ieškovė išsirinko automobilį, ieškovė ir atsakovas susitiko su pardavėju, pinigus sumokėjo ieškovė, tik sandoris įformintas atsakovo vardu. Po kurio laiko šalys sudarė panaudos sutartį, joje supainioti panaudos davėjas, vėliau sudarytas gražinimo grafikas, kuriuo išdėstytas mokėjimas. Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo perduotas ieškovei, ji jį naudojo, draudė, remontavo. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos dvi sutartys: pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovo vardu nupirktas automobilis, kurio kainą sumokėjo atsakovas bei ieškovei automobilis turėjo būti perrašytas išperkamosios nuomos/panaudos pagrindu ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. Automobilio po eismo įvykio neliko, jo perleidimas negalimas, išperkamosios nuomos sutartis neįvykdyta, todėl turi būti grąžinti pinigai sumokėti už automobilį.
4. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad pagal įstatymą negalėjo įgyti automobilio savo vardu, nes turėjo problemų, todėl su atsakovu buvo sudaryta sutartis, kad, kai pagal grafiką bus išmokėta, ieškovė įgis automobilį savo vardu. Atsakovas, kaip ir pirmo automobilio atveju, sutiko padėti ieškovei. Pirmą automobilį ieškovė taip pat negalėjo įgyti savo vardu, todėl jis buvo įgytas atsakovo draugo vardu, vėliau perrašytas atsakovo, dar vėliau – ieškovės vardu. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, žinojo, kad nepaliks jos be pinigų. Ginčo automobilio atveju panaudos sutartį, mokėjimo grafiką ruošė atsakovas. Ieškovė nežinojo, kad tokias sutartis galima sudaryti, atsakovui žodžiu išvertus dokumentų tekstą ieškovė juos pasirašė. Ieškovė nurodė žinojusi, kad po metų sueis baudžiamosios atsakomybės terminas ir ji galės persirašyti automobilį savo vardu. Atsakovas apie ieškovės problemas žinojo, nes pas ieškovę gyveno, jų santykiai buvo draugiški, gal atsakovas ją mylėjo. Su atsakovu susipažino 2019 m. Atsakinėdama į atsakovo atstovo klausimą ieškovė nurodė, kad kitas, raudonas automobilis buvo perrašytas 2022 m. spalio 4 d.
5. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas. Įrodymų, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, pirkėju turėjo būti ieškovė, nepateikta, sandoris neginčijamas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesąžiningo asmens teisės neginamos. Neleidžiama sudaryti sandorių skolų mokėjimų vengimui, o iš spaudos yra žinoma, kad ieškovei buvo taikytas 20 000 Eur turto konfiskavimas. Ieškovė sandorį sudarė siekdamas prievolių išvengimo. Jokios išperkamosios sutarties bei susitarimo, kad automobilis pereis atsakovui sudaryta nebuvo, nes, jei buvo sumokėta kaina, nėra aišku, dėl kokios priežasties ji turi būti dar kartą sumokėta. Atsakovas sumokėjo pinigus automobilio pardavėjui, įgijo automobilį bei panaudos sutartimi jį perdavė naudotis ieškovei. Norėjo, kad ieškovė važinėtų geresniu automobiliu, nes buvo su ieškove sugyventiniai. Kitą, raudoną automobilį, atsakovas persirašė iš kito asmens 2022 m. liepos mėnesį, o ieškovei perleido spalio 4 d.
Nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario ieškovė nereiškė pretenzijų dėl ginčo automobilio perrašymo. Ieškovė neįrodinėja, kad paskolino atsakovui pinigus automobiliui įsigyti. Pareiga perduoti automobilį ieškovei niekur nenustatyta. Atsakovas nepamena grafiko pasirašymo, gal buvo nesąmoningai pasirašyta. Atsakovo telefone nėra išlikusių ieškovės pateiktų žinučių, atsakovas tokio susirašinėjimo nepamena. Atsakovas neįrodinėja, iš kokių konkrečiai pinigų mokėjo už automobilį, tačiau pateikė įrodymus, kad turėjo pajamų. Ieškovė jokių įrodymų apie turėtas pajamas ar pinigines lėšas nepateikė.
6. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad už automobilį buvo sumokėta 5 200 Eur, nes pardavėjas nenorėjo į sutartį įrašyti visos kainos. Perrašius raudoną automobilį atsakovo vardu ieškovei buvo taikyta daug administracinių nuobaudų, todėl dėl ginčo automobilio buvo sudaryta panaudos sutartis, be to, atsakovas nenorėjo, kad jame būtų rasta uždraustų medžiagų, nes ieškovė tuo metu turėjo priklausomybę. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikto susirašinėjimo nepamena, panaudos sutartį ruošė atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Ieškovė į bylą pateikė šiuos rašytinius duomenis: 1) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią 2022 m. gegužės 9 d. E. K. pardavė, o atsakovas įgijo automobilį MERCEDES BENZ C220CDI; 2) tarp šalių sudarytą automobilio MERCEDES BENZ C220CDI panaudos sutartį; 3) gražinimo grafiką, kuriame nurodyta sutarties data 2022 m. gegužės 23 d., grąžinimo pabaiga 2024 m. gegužės 23 d. Pagal jį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. nurodytas įmokų mokėjimas po 187,50 Eur. Nurodyta „Išankstinis mokėjimas 4 500 Eur Apmokėjo: I. K., parašas bei ranka įrašyta „apmokėta grynais pinigais J. Ž.“ ir šalia yra parašas.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė automobilio privalomojo draudimo sutartį. 2023 m. vasario 20 d. automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas. 2023 m. vasario 25 d. atsakovas automobilį pardavė A. F. už 2 000 Eur.
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymas nustatyta, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė atsakovas, automobilis įgytas ir registruotas atsakovo vardu. Į bylą buvo pateiktas rašytinis paaiškinimas, kuriame E. K. nurodė, kad jis tikrai yra įsitikinęs, jog I. K. automobilį pirko iš jo ir padavė jam pinigus, viso 4 500 Eur grynais, J. Ž. tik padėjo apžiūrėti automobilį MB C220 CDI. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad ketindamas parduoti automobilį padavė skelbimą, paskambino vyras, automobilį nusipirko I., ji padavė pinigus, ar tai buvo abiejų pinigai nežino, rašytinius paaiškinimus parašė ieškovės prašymu. Taigi, liudytoju apklaustas E. K. vienareikšmiškai nepatvirtino, kad už automobilį sumokėta ieškovės lėšomis. Liudytojas parodė, kad rašytinius paaiškinimus surašė ieškovės prašymu, į teismo posėdį vykęs liudytojas iš ieškovės žinojo, kokias aplinkybes jis turėtų patvirtinti. Liudytojo parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, tai yra pirkimo – pardavimo sutarčiai, pagal kurią transporto priemonė buvo įgyta ir registruota atsakovo vardu. Todėl E. K. rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdyje teikti parodymai neturi esminės reikšmės šioje byloje.
10. Atsakovas pateikė į bylą banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį jo gautas pajamas, tačiau nepateikė įrodymų, kaip išgrynino/sukaupė automobiliui pirkti reikiamą sumą. Ieškovė į bylą pateikė pažymą, kad ji atlikinėjo kūrinius pagal autorines sutartis 2020 – 2021 metais įmonėje (duomenys neskelbtini)“, bet duomenų, kokias pajamas ji gavo iš minėtos veiklos, kokias lėšas pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ji turėjo, kaip sukaupė/išgrynino automobiliui pirkti būtiną sumą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė, nurodžius, kad ji sumokėjo automobilio kainą, šią aplinkybę turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu aplinkybę, kad automobilį įgijo atsakovas patvirtina į bylą pateikta rašytinė sutartis, kurios ieškovė neginčijo. Taigi, byloje nėra vienareikšmiškų duomenų, kad automobilio kaina buvo mokėta ieškovės lėšomis.
11. Ieškovė teigė, kad pagal šalių susitarimą ieškovė turėjo naudotis automobiliu dvejus metus, o po to automobilis turėjo būti perrašytas ieškovės vardu, kaip įgytas išperkamosios nuomos būdu. Į bylą buvo pateikta tarp šalių sudaryta MERCEDES BENZ C220CDI panaudos sutartis. Kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu ji buvo sudaryta po automobilio įgijimo, sutartyje klaidingai nurodytas panaudotos davėjas ir gavėjas. Byloje nekilo ginčo, kad automobiliu po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo naudojosi, jį apdraudė ieškovė. Tačiau ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovei automobilį po dviejų metų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tik pačios ieškovės paaiškinimai, kurie nagrinėjamu atveju nėra pakankami.
12. Ieškovė į bylą pateikė gražinimo grafiką, kuriame nurodyta sutarties data 2022 m. gegužės 23 d. grąžinimo pabaiga 2024 m. gegužės 23 d., nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. išdėstytas įmokų mokėjimas po 187,50 Eur, nurodyta „Išankstinis mokėjimas 4 500 Eur Apmokėjo: I. K., parašas bei ranka įrašyta „apmokėta grynais pinigais J. Ž.“ ir šalia yra parašas.
13. 2024 m. kovo 12 d. Ekspertizės akte konstatuota, kad ekspertizei pateiktame dokumente „Grąžinimo grafikas“ rankraštinį įrašą „apmokėta grynais pinigais J. Ž.“ parašė J. Ž.. Nustatyti, ar šalia šio įrašo J. Ž. vardu pasirašė J. Ž. ar kitas asmuo nebuvo galima. Atsakovas teigė, kad nepamena tokių įrašų bei parašo sudarymo aplinkybių, tačiau teismo ekspertizės aktas pakankamai patvirtina, kad įrašą „apmokėta grynais pinigais J. Ž.“ parašė atsakovas. Pažymėtina, kad teikdamas lyginamuosius pavyzdžius ekspertizei atsakovas pateikė anglų kalbos užduočių lapus. Viename jų buvo keliolika kartų parašytas tiriamasis įrašas ir pasirašyta, todėl manytina, jog atsakovas ruošėsi lyginamųjų pavyzdžių teikimui, kad jie būtų kuo mažiau atitinkantys tiriamąjį įrašą. Minėti duomenys netiesiogiai patvirtina išvadą, kad tiriamąjį tekstą surašė ir pasirašė atsakovas.
14. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Tačiau vien šalių pasirašytą grafikas, kuris pagal šalių paaiškinimus niekada nebuvo vykdomas, o ir pačiame grafike nurodžius, kad pinigai sumokėti iš anksto, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tarp šalių susitarimą dėl išperkamosios nuomos. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji mokėjo automobilio nuomos mokestį atsakovui (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perleisti ieškovei automobilį po dviejų metų, nepatvirtina jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė į bylą telefono žinutę, kurioje rašoma „Taip, aš padarysiu taip vadinamą išperkamą nuomą. T. y. tarsi tu ją nuomoji ir išperki. Maža ką, aš išvažiuosiu ir tu norėsi mašiną perrašyti, aš tau visus dokumentus paruošiu Pagal dokumentus mašina bus tavo, tik užregistruota mano vardu“, tačiau vien minėta žinutė nėra pakankama patvirtinti tarp šalių buvus susitarimą dėl išperkamosios nuomos, nes, kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė mokėjo nuomos įmokas (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, CK 6.503 straipsnio 1 dalyje, CPK 178 straipsnis). Rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys jau buvo sudarę apsimestinį sandorį dėl kito automobilio įgijimo, 2022 m. rugsėjo 24 d. atsakovas perleido ieškovei automobilį Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, tačiau kiti sandoriai nepatvirtinta ieškovės įrodinėjimo išperkamosios nuomos sandorio sudarymo fakto, nes siekiant pripažinti sandorio sudarymo faktą įrodytu turi būti nustatyta šalių valia jį sudaryti (CK 6.162 straipsnis, CPK 178,185 straipsniai). Be to, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, nėra aišku, kodėl atsakovas dar 2022 m. rugsėjį neperleido ieškovei abiejų automobilių, nors, kaip teigia ieškovė, buvo įsipareigojęs tai padaryti.
15. Minėta, kad bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo įgytas atsakovo vardu, vėliau panaudos sutartimi perduotas naudotis ieškovei. Vadinasi, ieškovė naudojosi atsakovui priklausančiu daiktu neatlygintinai. Ieškovė įtikinamai nepaaiškino, ko siekė atsakovas ieškovės prašymu sudarydamas apsimestinį pirkimo – pardavimo sandorį (CK 1.87, 6.193 straipsniai), vėliau perleisdamas automobilį ieškovei naudojimui neatlygintinai, nes ieškovė neigė tarp šalių buvus artimus santykius.
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad fiziškai nelikus automobilio (susitarimo dalyko), susitarimas dėl automobilio perrašymo negalės būti įvykdytas, todėl atsakovas piniginėmis lėšomis disponuoja neteisėtai ir jos priteistinos iš atsakovo, tačiau pažymėtina, kad ieškovė įrodinėjo, kad perdavė 4 500 Eur atsakovui automobilio pirkimui ir būtent šiuo tikslu jie buvo panaudoti, todėl nėra aišku, kokiomis lėšomis atsakovas disponuoja neteisėtai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 d., 178 straipsnis).
17. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nurodė faktines aplinkybes, o teismas turi kvalifikuoti susiklosčiusį teisinį santykį, kad būtų ieškovei priteista jos prašoma suma. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024). Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė, kad teismas susiklosčiusį teisinį santykį gali kvalifikuoti kaip trečiojo asmens prievolės įvykdymą už skolininką (CK 6.50 straipsnis), tačiau ieškovė ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad ji įvykdė prievolę už atsakovą sumokėti transporto priemonės kainą, bet teigė, kad ji ketino įgyti automobilį, tačiau to nenorėjo padaryti savo vardu, todėl buvo sudarytas apsimestinis automobilio pirkimo – pardavimo sandoris.
18. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė tikslą, kurio ji siekė perduodama pinigus už automobilį pardavėjui - kad automobilis būtų įgytas atsakovo vardu, nes tuo metu ieškovė turėjo problemų su teisėsauga. Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoje byloje Nr. 1-250-1122-2022 ieškovė 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje bei jai paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalyse numatytos baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nuosprendžiu nuspręsta iš ieškovės kartu su kitu kaltinamuoju solidariai konfiskuoti 19 875 Eur. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. birželio 8 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi skirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias jos vardu atidarytoje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurio terminas iki 2022 m. kovo 10 d., paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 9 937,50 Eur skolos, 930,44 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš I. K. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
19. Byloje esantys duomenys apie ieškovės atžvilgiu automobilio įgijimo metu taikytas baudžiamojo poveikio priemones (turto konfiskavimą), vykdomą išieškojimą sudaro pagrindą konstatuoti, kad netgi pripažinus įrodyta aplinkybę, kad ieškovė sumokėjo automobilio kainą nebūtų pagrįsta ieškinį tenkinti, nes 2022 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis, panaudos sutartis bei Gražinimo grafikas (ieškovės vadinamas išperkamąja nuoma) buvo apsimestiniai, viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai (CK 1.81, 1.87 straipsniai), sudaryti ieškovei taikytų baudžiamojo poveikio priemonių, priverstinio skolos išieškojimo išvengimui.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo.CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020).
21. Ieškovė, kaip ji įrodinėja, siekdama išvengti jai taikytų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo, priverstinio išieškojimo, piktnaudžiavo teise, sudarė su atsakovu apsimestinius, viešajai tvarkai prieštaraujančius sandorius dėl lėšų perdavimo ir automobilio įgijimo atsakovo vardu, vėliau, pasibaigus baudžiamosios atsakomybės terminui, jo perleidimo ieškovei (CK 1.87, 1.81 straipsniai). Todėl jos teisės priteisiant automobilio kainą (dėl kurios sumokėjimo automobilio praradimo atveju netgi nebuvo susitarta) neginamos, nes toks teismo sprendimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 ir kt.)
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.
23. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 833,20 Eur (2 483,20 Eur advokato teisinei pagalbai ir 350 Eur už ekspertizę). Todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 2 833,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 60,86 Eur, atmetus ieškinį, jos priteistinos iš ieškovės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 833,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris Eur, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 60,86 Eur (šešiasdešimt Eur, 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.