Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė; taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. G. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. G. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. G. ir I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant iš nuteistųjų solidariai iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 19 875 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2020 m. birželio 2 d., veikdamas bendrininkų grupe su I. K., organizavo bei pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, t. y., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku Ukrainos pilietėms K. M. (K. M.) ir V. S. (V. S.) pasiūlė dirbti prostitutėmis, t. y. teikti seksualines paslaugas, žadėdamas joms už suteiktas seksualines paslaugas atlygį, t. y. iš klientų už prostituciją gautas jų pajamas dalintis tarpusavyje pusiau. K. M. ir V. S. sutikus, organizavo jų prostituciją, t. y. apgyvendino butuose, adresais – (duomenys neskelbtini) (buto numeris tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), interneto portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimus apie teikiamas merginų seksualines paslaugas, vykdė centralizuotą klientų skambučių priėmimą ir užsakymų paskirstymą, informuodami merginas apie kliento atvykimą, iš anksto nurodydami merginoms tikruosius klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius (už valandą – 120 Eur, už pusvalandį – 60 Eur), nurodė darbo grafiką ir darbo laiką bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporciją, pagal kurią kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio, surinkdami iš merginų pinigus – dalį sumos, gautos iš klientų už prostituciją, kuriuos tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje. Tokiu būdu R. G. ir I. K. pelnėsi iš V. S. (V. S.) prostitucijos nuo 2019 m. liepos mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2020 m. birželio 2 d. ir turėjo iš to ne mažiau kaip 7 875 Eur dydžio pajamų, bei pelnėsi iš K. M. (K. M.) prostitucijos nuo 2019 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. birželio 2 d. ir turėjo iš to ne mažiau kaip 12 000 Eur dydžio pajamų.

2. Taip pat, R. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitais būdais platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,678 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,0%) iki 2020 m. birželio 2 d. 19.00 val., kai atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo taikytu solidariu turto konfiskavimu. Solidaraus turto konfiskavimo baudžiamasis įstatymas nenumato, ir tokia konfiskavimo rūšis negali būti taikoma, todėl konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma ne solidariai iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų, bet iš kiekvieno bendrininko atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenis padarant nusikalstamą veiką ir kitas bylos aplinkybes.

3.2. Vadovaujantis teismų praktika, bei BK 72 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, konfiskuotinas tik nustatytus požymius atitinkantis turtas, o teismas privalo įvertintini šios teisinės priemonės taikymo proporcingumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, o jos taikymas individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016).

3.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jam skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimu, paskirtas bausmes sudedant dalinio bausmių sudėjimo būdu. Mano, jog bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama R. G. kaltė bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta iš nusikalstamos veikos gautų lėšų suma bei jų konfiskavimu iš kaltinamųjų solidariai, taip pat teigia, jog teismas, bendrindamas bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, turėjo taikyti bausmių apėmimą, o ne dalinį jų sudėjimą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai, tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, solidarus išieškojimas negalimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atskirais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, o keli asmenys, veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas turtas turi būti išieškotas iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų, tačiau toks turtas turi būti išieškomas ne solidariai, o dalimis. Kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas nustatytas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-292-449/2021, Nr. 1A-342-1020/2021).

12. Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas turto konfiskavimą klausimą, pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių nesilaikė ir nenurodė kokiomis dalimis iš bendrininkų grupe veikusių R. G. ir I. K. turi būti išieškota iš prostitucijos gautų pajamų suma. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistųjų indėlis bendroje nusikalstamoje veikoje buvo iš esmės vienodai aktyvus ir svarbus. Taigi nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į iš esmės vienodą abiejų bendrininkų vaidmenį padarant nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, iš jų kiekvieno lygiomis dalimis turi būti išieškota 19 875 Eur suma, t. y. iš kiekvieno po 9937,50 Eur.

Dėl bausmių bendrinimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

13. Skundu nuteistasis taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Taigi nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos galutinės bausmės dydžio.

14. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, bausmių apėmimą teismas taiko: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirtas 20 metų laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti bausmių apėmimą, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, nei už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų nėra paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, R. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. G. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. G. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui (taip pat ir subendrinimui) reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

16. Pirmosios instancijos teismas aukščiau minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Apylinkės teismas pagrįstai taikė švelnesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę.

17. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apylinkės teismo pridėta bausmės dalis – 3 mėnesiai iš paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 1 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes, sprendžiant dėl bausmių bendrinimo nėra jokio pagrindo.

18. Teismo vertinimu, paskirtų bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais paskirta bausmė turi būti teisinga, o bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, bausmės negali būti mažesnės nei sankcijose nustatytas minimalus atitinkamų bausmių rūšių dydis, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, teismas prideda dalį paskirtos bausmės ir į paskirtą bausmę įskaito atliktos bausmės dalį. Taigi, šiuo pagrindu subendrindamas bausmes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl pridedamos bausmės dalies dydžio, vertindamas visą paskirtą bausmę.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

20. Taigi šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

21. Nors R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis) ir tai atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikalavimus, tačiau tiek nusikalstamą veiką apibūdinantys bei nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis turi augina mažametę dukrą, kuri yra neįgali, nagrinėjamų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pakankamos konstatuoti esant pagrindą atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

22. Ankstesniu teismo nuosprendžiu R. G. skirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam, nagrinėjamu atveju, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra. Taigi R. G. ankstesnis teistumas ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, požiūriu į savo elgesį apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo paskirtos bausmės ir nustatyta jų trukmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau konstatavo, jog, nagrinėjamu atveju, minėto instituto taikyti nėra pagrindo. Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistojo R. G. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. Vilniaus apygardos teismui 2022 m. balandžio 4 d. pateikta pažyma dėl 86,67 Eur išieškojimo iš nuteistojo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be kita ko, skiriant gynėją, nuteistasis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš nuteistųjų R. G. ir I. K. solidariai konfiskuoti (išieškoti) iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 19 875 Eur, pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš nuteistųjų R. G. ir I. K. išieškoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 19 875 Eur lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškant po 9937,50 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt septynis Eur ir 50 ct).

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu R. G. paskirtą 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, atliekant bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį, t. y. 6 (šešis) mėnesius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 4 d. prašymo dėl 86,67 Eur išlaidų priteisimo netenkinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.