Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Iš bylos rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas 300,00 Eur skolos išieškojimą iš skolininko R. K. išieškotojo VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023-08-21 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023-08-23 pareiškimą dėl skolininko R. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-03 nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad kadangi skolininkas ir sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, nustatančią sutuoktinių turto režimą, kad kiekvieno įgytas turtas tiek iki santuokos, tiek po santuokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, išieškotojo prašymą atmetė. Minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta aukštesnei instancijai. Skolininkas R. K. patyrė 1 331,00 Eur atstovavimo išlaidų, teikiant atsiliepimą į pareiškimą byloje dėl turto dalies nustatymo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl įrodinėja, kad šios bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, turi būti priteisiamos kaip žala iš antstolio, nepagrįstai teikus siūlymą išieškotojui kreiptis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu.

7. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

8. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10. Kaip matyti iš bylos, ginčo dėl to, kad antstolis, priimdamas 2023-08-21 siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą dėl areštuoto turto – namo, tvarto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) – skolininko dalies nustatymo, žinojo apie (duomenys neskelbtini) skolininko ir jo sutuoktinės povedybinę sutartį, nekyla. Akivaizdu, kad tiek VĮ Registrų centro informacija, tiek skolininko atstovo elektroninis susirašinėjimas, teikiant ją antstoliui, neginčytinai patvirtina apie šio fakto žinojimą.

11. Kita vertus, priimtinas domėn antstolio atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje dėstomas esminis argumentas, kad povedybinė sutartis ir jos nuostatos turėjo būti kritiškai vertintinos, esant duomenų, kad skolininkui ir jo sutuoktinei sudarant (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį, siūlyme minimam turtui buvo taikomas areštas ir skolininkas bei jo sutuoktinė neturėjo teisės disponuoti areštuotu turtu bei tokiu būdu jį dalintis.

12. Šių atsakovo argumentų kontekste, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą. Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal TAARĮ 4 straipsnio 1 dalį turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis areštavo ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto – namo, tvarto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dalies skolininkui nustatymo. Gyvenamasis namas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti dar 2011 metais ir paskesniais turto areštais, taikytais dar iki (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties sudarymo (antstolio atsiliepimo ieškinį priedas – NTR išrašas su istorija).

14. Tad remiantis nustatytais faktais ir teismų praktikos išaiškinimais, sutiktina su antstolio procesiniu veikimu – siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nekilnojamame turte, kuris povedybinės sutarties sudarymo dieną buvo areštuotas, nustatymo, kadangi toks nekilnojamasis turtas negalėjo būti povedybinės sutarties objektas. Kaip matyti iš NTR išrašo gyvenamasis namas, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), antstolio pasiūlymo surašymo (duomenys neskelbtini) dienai buvo įregistruoti kaip bendroji jungtinė nuosavybė (NTR išrašo 7.9 punktas).

15. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 21 punktą).

17. Teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti antstolio netinkamą, neapdairų, neteisėtą procesinį veikimą, teikiant siūlymą išieškotojui nusistatyti skolininkui priklausančio turto dalį bendrame turte, nėra. Tokios teismo išvados nepaneigia ir (duomenys neskelbtini) priimta teismo nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas atmetė minėto pobūdžio išieškotojo prašymą.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2023-10-03 nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo ir tokį prašymą atmesdamas, visiškai nevertino antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo kaip ir nevertino povedybinės sutarties bei nekilnojamojo turto arešto santykio, atmesdamas išieškotojo prašymą, kas teismo vertinimu nesudaro pagrindo remtis šia teismo nutartimi kaip prejudicija, vertinant antstolio civilinę atsakomybę bei jos įrodinėtinas sąlygas. Kita vertus, teismas atmetė išieškotojo, bet ne antstolio teiktą prašymą dėl turto dalies nustatymo, kai antstolis turi teisę, esant pagrindams, pasiūlyti kreiptis dėl turto dalies nustatymo, o išieškotojas - arba pasinaudoti, arba nepasinaudoti tokia procesine teise, remiantis CPK nuostatomis. Tad tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-03 nutartimi teismui pripažinus išieškotojo VMI prašymą dėl turto dalies nustatymo nepagrįstu, nesudaro pagrindo savaime konstatuoti antstolio procesinių veiksmų neteisėtumą.

21. Vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).

22. Ieškovas, teikdamas ieškinį ir prašydamas priteisti 1331,00 Eur žalos iš antstolio, ją grįsdamas patirtomis atstovavimo išlaidomis, surašant atsiliepimą į pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo (ieškinio priedas – 2023-09-14 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-09-14 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymi, kad nesant neteisėto antstolio veikimo - siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą, nebūtų reikėję ieškovui patirti šių išlaidų. Kadangi buvusiame vykdymo procese bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl toks prašymas ieškovo teigimu aname teismo procese teiktas nebuvo.

23. Teismas nesutinka su tokia ieškovo atstovo dėstoma pozicija dėl negalėjimo (procesinės teisės nebuvimo) reikšti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas vykdymo procese.

24. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas). Tad remiantis formuojama teismų praktika, teigti, nebuvus procesinių ir teisinių galimybių reikšti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiant klausimą dėl ieškovo turto dalies nustatymo bendrame turte, nėra teisiškai pagrįsta. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovo atstovavimo išlaidos patirtos (2023-09-14) dar gerokai iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme (2023-10-03 nutarties priėmimas).

25. Kita vertus, ieškovo ieškinio 11 punkte nurodomi teismų praktikos išaiškinimai neaktualūs šiame kontekste, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 70 punkte kalbama apie antstolio nepagrįstai nurašytų ir pervestų išieškotojui lėšų susigrąžinimą, teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dar daugiau, civilinės bylos 3K-3-203-823/2023 34 pastraipoje taip pat kalbama apie galimybę išieškoti žalą iš antstolio, atlikus tam tikrus neteisėtus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje. Šiuo gi konkrečiu atveju, ieškovas kildina žalą, patirtą dėl turėtų atstovavimo išlaidų kitoje civilinėje byloje, išieškotojui VMI antstolio siūlymo pagrindu reiškus reikalavimą dėl turto dalies nustatymo, t. y. dėl procesinio pobūdžio išlaidų priteisimo, ieškovo teigimu nebuvus teisinės galimybės reikšti procesinio pobūdžio prašymą nagrinėjant klausimą dėl turto dalies nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

26. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, teikiant atsiliepimą į pareikštą reikalavimą vykdymo procese, ieškovo (skolininko aname procese) turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos žala CK 6.249 straipsnio prasme ir išieškomos kaip tiesioginiai nuostoliai.

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

28. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 13 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas).

29. Taigi, bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 36 punktas), ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Teismo vertinimu, ieškovas reikalauja priteisti procesinio pobūdžio nuostolius, kurie įprastai atlyginami ir kaip šiuo atveju galėjo jų atlyginimo klausimas būt sprendžiamas procesinio įstatymo nustatyta tvarka.

30. Teismui nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, pasiūlius išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei įvertinus aptartos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmę, jog tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 35 punktas), sprendžia, jog ieškovo ieškinys atmestinas, pareiškus procesinio pobūdžio nuostolių atlyginimo prašymą, buvus procesinei galimybei patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, išsprendus išieškotojo pareiškimą dėl turto dalies nustatymo. Nepasinaudojus procesine teise tokį prašymą reikšti bei neįrodžius antstolio neteisėto veikimo, akivaizdaus piktnaudžiavimo, atliekant valstybės įgalioto pareigūno funkcijas, ieškovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kitame civiliniame procese iš antstolio kaip nuostolius, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovo ieškinį atmestus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str.).

32. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

33. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija 5,00 Eur sumos, todėl nepriteistinos iš ieškovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. K. ieškinį atsakovui antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.