Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui antstoliui R. V. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Be to, teismo vertinimu, ieškovas reikalauja priteisti procesinio pobūdžio nuostolius, kurie įprastai atlyginami, ir šiuo atveju jų atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas procesinio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo R. K. ieškinys atsakovui antstoliui R. V., kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo 1 331 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai), visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK 443 straipsnio 6 dalį ir bendruosius teisės principus, taip pat nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos išaiškinimų tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir galbūt neatskleidė bylos esmės, o tai neabejotinai galėjo turėti esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovas antstolis R. V., vykdomojoje byloje Nr. 0179/22/01571 vykdydamas 300 Eur skolos išieškojimą iš skolininko R. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai, priėmė 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. S-23-179-22317 pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

19. Išieškotoja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą dėl skolininko R. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 konstatavęs, jog skolininkas ir jo sutuoktinė 2021 m. spalio 12 d. sudarė povedybinę sutartį, nustatančią sutuoktinių turto režimą, kad kiekvieno įgytas turtas tiek iki santuokos, tiek po santuokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, išieškotojos prašymą atmetė.

20. Šioje byloje ieškovas – skolininkas R. K. teikia įrodymus, jog civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 patyrė 1 331 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimą į pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, ir nurodo, kad šios bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, turi būti priteisiamos kaip žalos atlyginimas iš antstolio, kadangi jis nepagrįstai teikė siūlymą išieškotojai kreiptis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu.

21. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

22. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jokių duomenų, kad ieškovas R. K. civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 būtų teikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, byloje nėra.

23. Antra, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad išieškotoja civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023, antstoliui pasiūlius, pasirinko kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023).

24. Akivaizdu, kad šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 dalyvaujančių asmenų, t. y. pareiškėjos – išieškotojos (prašiusios nustatyti skolininko turto dalį), suinteresuoto asmens – antstolio (taip pat prašiusio nustatyti skolininko turto dalį) ir suinteresuotų asmenų – skolininko ir jo sutuoktinės (prašiusių atmesti pareiškėjos prašymą) – suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl pripažintina byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 neturėjo teisės ir (ar) galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

25. Trečia, prašymų dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis) nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja ir CPK 593 straipsnis (CPK 593 straipsnis 1, 2 dalis, 6 dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

26. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.

27. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-403/2024).

28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 2024 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-403/2024).

29. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 7 straipsnio 2 dalimi, negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos tuo atveju, jeigu antstolis, kreipdamasis į teismą dėl pareiškimų, nustatytų CPK 593 straipsnio 2 dalyje, piktnaudžiavo šia teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Remiantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas vykdymo proceso šalims galėtų būti iš antstolio priteisiamas tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas antstolio piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyto klausimo nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

30. Taigi, atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 neturėjo teisės ir (ar) galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir CPK 593 straipsnio 2 dalies prasme, įskaitant prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio, jei ieškovas manė, kad antstolis piktnaudžiavo savo teisėmis.

31. Ketvirta, kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, ir įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

33. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

34. Bylinėjimosi išlaidos teisės doktrinoje apibrėžiamos kaip įstatyme nustatytų rūšių byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo (valstybės) pozityviosios faktinės ar realios būsimos paprastai piniginės proceso išlaidos, kurios yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, viena vertus, reiškia, kad jei byla nėra iškeliama, pareiškėjo išlaidos (pvz., ieškinio parengimui, įrodymų surinkimui ir kt.) nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Kita vertus, tai taip pat reiškia, kad tarp nagrinėjamos bylos ir išlaidų turi būti tam tikras priežastinis ryšys. Bylinėjimosi išlaidas galima laikyti viena iš turtinių praradimų (nuostolių), susijusių su civiliniu procesu, rūšių (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 25, 27, 31).

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022).

36. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010, 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

37. Taigi, bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016), ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Kita vertus, ne visos išlaidos, kurios susijusios su konkrečių bylų nagrinėjimu, pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidomis laikytinos tik tos išlaidos, kurios nurodytos įstatyme (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 28) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023, kurių atlyginimo prašoma kaip žalos atlyginimo, yra aiškiai priskirtos bylinėjimosi išlaidų kategorijai pagal atitinkamus proceso įstatymus, buvo patirtos teisminio (civilinės bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo) proceso metu ir jų atlyginimo klausimas buvo tiek reglamentuotas atitinkamų proceso teisės normų, tiek galimybė gauti tokių išlaidų atlyginimą remiantis proceso teisės normomis išplaukė ir iš kasacinio teismo suformuotos praktikos. Taigi, ieškovo nurodytos civilinėje byloje Nr. e2VP-17507-1200/2023 patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytų žalos kriterijų, t. y. jos nevertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovo neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos. Vertinant tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš esminių – būtinųjų atsakovo – antstolio deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. žala, todėl nėra pagrindo atsakovui tokią atsakomybę taikyti.

39. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, įskaitant motyvus ir argumentus dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

44. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.