Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D., nuteistojo R. M. (R. M.) ir nuteistojo R. M. (R. M.) gynėjo advokato Pavel Borkovski apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. D. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintas recidyvistu.

M. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirta 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme ir R. M. skirta galutinė subendrinta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atlikta bausmės dalis ir įskaitytini laikotarpiai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. D. ir R. M. nuspręsta skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl advokatų išlaidų priteisimo iš nuteistųjų M. D. ir R. M. netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini, o nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Tokiu atveju yra apibrėžiamos plačiausios apeliacinių skundų ribos, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, įskaitant ir dėl paskirtos bausmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-33-458/2020).

9. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-196-303/2022, Nr. 2K-14-387/2024, Nr. 2K-37-387/2024).

10. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, vėliau sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat išspręsti klausimą, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).

11. BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-489/2022, Nr. 2K-78-1073/2023). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-648/2021, Nr. 2K-48-1073/2023, Nr. 2K-204-719/2023 ir kt.).

Dėl nuteistųjų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

12. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistasis M. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2023 m. spalio 25 d. jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, esančiame Rasų g. 8, Vilniuje, veikdamas kartu su R. M. (R. M.) ir kitais nenustatytais asmenimis, būdamas susitaręs daryti vieną bendrą nusikaltimą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs ir 2023-10-25, 10.21 val. Vilniaus kalėjimo 1-o gyvenamojo korpuso 5-ame aukšte perdavė drausmės grupės nuteistajam R. M. ir tokiu būdu išplatino 18 ml polietileniniame maišelyje supilto skysčio su narkotinėmis medžiagomis – metadonu. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo jį išteisinti jam nepadarius šios nusikalstamos veikos, nes nėra tiesioginių neginčijamų įrodymų patvirtinančių narkotikų perdavimą. Nuteistojo nuomone, kad teismas rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais – byloje nėra DNR tyrimų ar kitų mokslinių duomenų, patvirtinančių narkotikų perdavimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad M. D. perdavė tik tabaką, o metadonas buvo paskirtas gydymo tikslais ir išduodamas tik medicinos punkte, prie gydytojų priežiūros, todėl jo perduoti nebuvo įmanoma.

13. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-240-489/2022). Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be kita ko, nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 straipsnio dispozicijose nurodytų veikų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš juose nurodytų veikų padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-664/2011). BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014).

14. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. D. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. M. D. neneigė, jog yra narkotinės medžiagas vartojantis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. pažymėjo, kad jis kiekvieną dieną geria medicinos centro darbuotojų išduodamą skystą metadoną, o tuo metu, t. y. 2023 m. spalio mėn. jam išduodavo 100 ml. metadono. M. D. teigimu, jis jokių draudžiamųjų medžiagų nei R. M., nei kitiems nuteistiesiems nepardavinėjo, neplatino, todėl savo veiksmuose M. D. kaltės neįžvelgė ir apie narkotikų platinimą nieko nežino (t. 2, b. l. 28 – 30). Nuteistasis pažymėjo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Vilniaus kalėjimo pirmojo korpuso penktame aukšte tam, kad pasižiūrėtų pamokų tvarkaraštį (t. 2, b. l. 28). Pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą, t. y. byloje esančius vaizdo įrašus, M. D. nurodė, kad jis koridoriuje iš savo kišenės išsiimant perdavė R. M. tik arbatą, skystį, bet ne metadoną.

15. Nors nuteistasis M. D. laikėsi pozicijos, kad narkotinių medžiagų neišplatino, o M. D. gynėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad pastarasis niekaip metadono įsigyti negalėjo, nes neturėjo galimybės išsinešti, tai laikytina tik pasirinkta gynybine versija, kuriai prieštarauja kiti byloje surinkti duomenys.

16. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad byloje nustatyta, kad iš įvykio vietoje esančių sumontuotų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog fotolentelėse užfiksuotas narkotinės medžiagos – metadono (polietileninis skaidrus maišelis su skysčiu) M. D. perdavimas R. M.. Nuotraukose matyti, kaip minėtą maišelį su metadonu M. D. tiesiogiai perduoda iš rankos į ranką R. M. ir kaip M. D. nuo lentynos paimą nedidelį paketėlį (t. 1, b. l. 97-102). Atitinkamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 1) kratos metu R. M. kelnaitėse rastas maišelis su skysčiu, 2023 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2423(23) nurodyta, kad maišelyje tirti pateiktame skystyje yra narkotinės medžiagos – metadono. Tirti pateiktuose 18 ml skysčio 0,0067 g. gryno metadono (bazės formoje) (t. 1, b. l. 76-77). Šiuos įrodymus taip pat papildo Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ernestos Visockytės 2023 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1); 2023 m. spalio 25 d. kratos protokolas (t. 1, b. l. 10); 2023 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis (t. 1, b. l. 11-19); 2023 m. spalio 26 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 64-70); 2023 m. lapkričio 21-22 d. kitų objektų apžiūros protokolas dėl 3 vnt. vaizdo įrašų apžiūros iš Vilniaus kalėjimo, adresu Rasų g. 8, Vilnius (t. 1, b. l. 91-102); 2024 m. kovo 1 d. ir balandžio 10 d liudytojų A. M. (A. M.) ir R. J. apklausos protokolai (t. 1, b. l. 42-51) ir kiti įrodymai, kurie yra neprieštaraujantys vienas kitam, sujungti į vieną nuoseklią loginę grandinę.

17. Be to, 2023 m. gruodžio 5 d. gydytojos psichiatrės Svetlanos Glebovos išduotame išraše nustatyta, kad M. D. taikoma farmakoterapija vartojama dozė – 95 ml. metadono (t. 1, b. l. 114). 2024 m. sausio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – LKT PASPS) pažymoje pažymima, kad M. D. gydomas vaistais „Sol. Metadonum Hidrochloridium“ 0,1 proc. (t. 1, b. l. 115). LKT PASPS narkotinių vaistinių preparatų apskaitos knygos skiltyje „Išlaidos“ padaryti įrašai ranka „2025-10-25“ „M. D.“ „100“. (t. 1, b. l. 117).

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nuteistojo M. D. nusikalstama veika pagal nustatytas faktines aplinkybes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašo R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, nenustačius narkotinių medžiagų platinimo tikslo, taip pat pašalinti iš kaltinimo narkotinių medžiagų gabenimo ir įgijimo iš M. D. požymius, taip pat bendrininkavimą.

20. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-187-976/2023).

21. Vadovaujantis teismų praktika, esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014 ).

22. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, paties R. M. parodymus, į aplinkybę, kad pastarasis yra narkotine medžiagas vartojantis asmuo; taip pat į tai, kad pas R. M. rastos narkotinės medžiagos metadono itin nedidelis kiekis (keliasdešimt kartų mažesnį už nedidelio kiekio maksimalią ribą pagal Rekomendacijas), kuris iš esmės nėra tinkamas platinimui, o labiau asmeniniam suvartojimui, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų konstatuoti šio asmens turėtą tikslą platinti narkotines medžiagas, nepakanka.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl narkotinės medžiagos (metadono) įgijimo – turint tikslą ją platinti, netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų nepakanka pašalinti abejonei, kad R. M. narkotinę medžiagą metadoną iš M. D. įgijo, turėdamas tikslą ją platinti. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) ir veiką kvalifikuoti pagal teisiamojo faktiškai disponuotą narkotinės medžiagos kiekį. Tokiu būdu R. M. veika perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį.

24. Nuteistojo R. M. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. M. kaltu dėl narkotinės medžiagos gabenimo. Byloje nustatyta, kad narkotinė medžiaga – 0,0067 g metadono skysčio pavidalu – buvo laikoma apatinėse kelnaitėse, o jos pernešimas į kitą kalėjimo korpusą negali būti laikomas gabenimu baudžiamąja prasme, nes judėjimas vyko toje pačioje kalėjimo teritorijoje, prižiūrint pareigūnui. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad R. M. įgijo metadoną iš nuteistojo M. D. – abu asmenys šį faktą neigia. Todėl iš kaltinimo turėtų būti pašalinti gabenimo ir įgijimo požymiai.

25. Su apeliacinio skundo argumentais dėl medžiagos gabenimo sutiktina. Vadovaujantis teismų praktika, gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. Iš to akivaizdu, kad gabenimo veika pagal kitas nustatytas faktines aplinkybes pastarajam inkriminuota nepagrįstai, dėl to atitinkama aplinkybė šalintina.

26. Vadovaujantis teismų praktika, įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Nepaisant to, kad abu nuteistieji neigė R. M. įgijimo metadono iš M. D., ši teisimųjų pozicija paneigtina byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, kad iš įvykio vietoje esančių sumontuotų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog fotolentelėse užfiksuotas narkotinės medžiagos – metadono (polietileninis skaidrus maišelis su skysčiu) M. D. perdavimas R. M., nuotraukose matyti, kaip minėtą maišelį su metadonu M. D. tiesiogiai perduoda iš rankos į ranką R. M. ir kaip M. D. nuo lentynos paimą nedidelį paketėlį (t. 1, b. l. 97-102). Iš šių duomenų matyti, jog M. D. laikė prie savęs bei platino narkotinę medžiagą (metadoną), o R. M. narkotinę medžiagą (metadoną) įgijo.

27. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. M. gynėjas taip pat apeliuoja, kad teismo išvada dėl nuteistųjų bendrininkavimo yra nepagrįsta, kad nėra įrodymų apie susitarimą daryti nusikaltimą, bendrą veiką ar šių nenustatytų asmenų atliktus veiksmus. Teismo nuosprendyje neaprašytas tariamo susitarimo turinys, pobūdis ar tikslas, todėl išvados dėl bendrininkavimo prieštarauja teismų praktikai, reikalaujančiai aiškiai aprašyti visų bendrininkų veiksmus.

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

29. Akcentuotina, kad abiem bendrininkams inkriminuojamos veikos požymiai turi sutapti, nes kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-697/2016, Nr. 2K-100-1073/2025). Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų apie bendrus M. D. ir R. M. veiksmus, siekiant išplatinti narkotinę medžiagą metadoną. Priešingai, byloje nustatyta, kad R. M. yra narkotikus vartojantis asmuo ir atitinkama medžiaga buvo įgyta asmeniniam pastarojo vartojimui.

30. Pagal tai konstatuotina, kad byloje esančius įrodymus susiejus į vientisą loginę seką, negalima daryti išvados, kad tiek M. D., tiek R. M. atliko bendrus nusikalstamus veiksmus ir abu nuteistieji suvokė, kad nusikalstama veika daroma ne pavieniui, o bendrai. Dėl tos priežasties iš kaltinime nustatytų faktinių aplinkybių abiejų teisiamųjų atžvilgiu šalintina aplinkybė, kad veika padaryta veikiant bendrai, esant M. D. ir R. M. susitarimui daryti vieną bendrą nusikaltimą.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių skyrimo ir bendrinimo

31. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

32. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, kasacinė nutartis Nr. 2K-7-648/2019).

Dėl M. D. bausmės

33. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. D. nusprendė pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė 5 (penkerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. D. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jog M. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atitinkamai buvo įvertinta ir tai, kad M. D., ankščiau yra teistas 43 (keturiasdešimt tris) kartus, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs (t. 1, b. l. 133-189), darbingo amžiaus, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad vartojo narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. D. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgęs į visas nuosprendyje nurodytas aplinkybes bei į nuteistojo M. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

34. Įvertinus aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Šiuo atveju M. D. skirti minimalią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą 2 metų bausmę nėra pagrindo, nes savo noru nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nepadėjo jo išaiškinti, be kita ko, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, M. D. pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jau teistas už analogiškus nusikaltimus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. M. D. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti jam analogiškas neigiamas pasekmes, tačiau nuo nusikalstamo elgesio tai jo nesulaikė. Nurodyta aplinkybė kartu su pasikartojančiais kitais daromais nusikaltimais ir už juos skiriamomis laisvės atėmimo bausmėmis tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog nagrinėjamu atveju M. D. negalėjo būti nustatytas trumpesnis, nei penkerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad M. D. paskirta bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskiriant švelnesnę bausmę. Jokių pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, jos nenurodytos ir apeliaciniuose skunduose, todėl keisti ir švelninti M. D. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę nėra pagrindo.

36. M. D. apeliaciniu skundu prašo įskaityti jau atliktas bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius į bendrą bausmės laiką.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 64 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jo atliktos bausmės dalies. Toks įskaitymas būtų ir nelogiškas, nes, kaip jau minėta, naujai paskirta bausmė pagal BK 64 straipsnio nuostatas yra bendrinama ne su visa anksčiau paskirta bausme, o su bausmės dalimi, kuri nėra atlikta, arba šios neatliktos bausmės dalimi. Anksčiau atlikta bausmės dalis į naujai skiriamą bausmę yra įskaitoma tais atvejais, kai skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės yra bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio nuostatų.

38. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad skundžiamo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio metu 2025 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo neįsiteisėjęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais priimtais sprendimais nebendrino. Kita vertus, kaip matyti iš Liteko duomenų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną atitinkamas sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, dėl to nebendrindamas nuosprendžių, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

39. 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžiu byloje 1A-311-935/2025 Vilniaus apygardos teismas nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti nuteistajam M. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams subendrino su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 21 (dvidešimt vienai) dienai, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 27 d.

40. BK 64 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šiuo atveju, prie M. D. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėtina dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. dveji metai (minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė).

41. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu M. D. paskirtos laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams bausmės dalį (2 metus laisvės atėmimą) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2025 m. lapkričio 17 d.

Dėl R. M. bausmės

42. Perkvalifikavus R. M. veiksmus, atitinkamai R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, iš naujo skiriama bausmė. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą.

43. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. anksčiau teistas 6 kartus (t. 2, b. l. 45-55), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka (ANK 71 str. 2 d., atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje vartojo psichiką veikiančios medžiagos be gydytojo paskyrimo), paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 40-43). Duomenų apie R. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

44. Gynėjo apeliaciniame skunde prašoma pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad jis pripažino baudžiamojo nusižengimo padarymą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), ir skirti arešto bausmę, kurios dydis neviršytų šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį, faktines aplinkybes dėl neteisėtu disponavimu metadonu jis nuosekliai pripažino, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad asmuo pripažino baudžiamojo nusižengimo padarymą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

45. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šiame kontekste, būtina atkreipti dėmesį, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, dėl to atitinkama imperatyvi sąlyga (naujo nusikaltimo padarymas) nėra įgyvendinama, ir ši sunkinanti aplinkybė iš R. M. veikos šalintina.

46. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog R. M. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos įvairių rūšių bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei neprivertė pakeisti gyvenimo būdo, o naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės atlikimo metu. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, jog švelnesnėmis nei areštas bausmėmis nuteistajam pasiekti BK 41 straipsnyje 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nėra galima. Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina mažesnė už vidurkį dvidešimties parų arešto bausmė.

47. Bendrindamas bausmes su Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi R. M. paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausme, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausme, paskirdamas galutinę subendrintą 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaitė Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi atliktą bausmės dalį ir įskaitytinus laikotarpius.

48. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. inkriminuota veika buvo padaryta Vilniaus kalėjime, t .y. pastarajam atliekant bausmę, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes turėjo vadovautis ne BK 63, o 64 straipsnio nuostatomis.

49. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis: Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. 2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. 3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

50. Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis pažymoje apie vykdomą, bausmę Nr. NPS-25-12293, pažymima, kad R. M. likusios neatliktos bausmės dalis 2025 m. spalio 6 d. yra 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų (t. 4, b. l. 177).

51. Šio nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 17 d., atitinkama neatliktos bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 8 (aštuonios) dienos.

52. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (past., - nekeičiant dalinio bausmės sudėjimo būdo, kuris taikytas pirmosios instancijos teismo), prie neatliktos bausmės dalies pridėtina dalis – pusė - šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, kuri pagal BK 65 straipsnio 1 dalies papunktį, prilygintina 10 laisvės atėmimo dienų. Bausmės pradžia, subendrinus nuosprendžius, laikytina šio nuosprendžio paskelbimo diena. Atsižvelgiant į tai, R. M. galutinė ir subendrinta bausmė yra 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 18 (aštuoniolika) dienų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

R. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti R. M. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausme ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi atliktos bausmės dalis ir įskaitytini laikotarpiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartimi R. M. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 10 dienų laisvės atėmimo, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės dalį (2 metus laisvės atėmimo) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (9 (devyneri) metai 1 (vienas) mėnesis) ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pakeisti M. D. veikos nustatytas faktines aplinkybes, pašalinant aplinkybę, kad veiką jis padarė „<...> veikdamas kartu su R. M. <...>“.

Pakeisti R. M. veikos nustatytas faktines aplinkybes, pašalinant faktines aplinkybes – 1) dėl narkotinių medžiagų gabenimo; 2) dėl tikslo turėjimo narkotines medžiagas išplatinti ir bendrininkavimo veikoje, „o būtent, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, esančiame Rasų g. 8, Vilniuje, veikdamas kartu su M. D. ir kitais nenustatytais asmenimis, būdamas susitaręs daryti vieną bendrą nusikaltimą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti“.

Likusią nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.