Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. R., O. L., D. N., jų atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko ir civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo vyr. teisininko G. T. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 90 parų; pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė V. Č. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką V. Č. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 9 iki d. 2020 m. lapkričio 11 d. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. Č. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių AVPK saugojimo aikštelėje.

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai E. N. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. N. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai O. L. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. R. 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš nuteistojo V. Č. D. N. – 1 066,70 Eur, O. L. – 1 066,70 Eur, R. R. – 1 470 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Telšių apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 600 Eur, 2022 m. spalio 5 d. pavedimu pervestos advokato Algirdo Juškos, skirtos proceso išlaidoms apmokėti, paskirstytos taip: nustatyta 200 Eur pervesti D. N. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pervesti R. R. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pervesti O. L. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės transportavimo išlaidos – 50,34 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta išieškoti 50,34 Eur iš V. Č. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3.2. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedalys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179- 693/2017 ir kt.). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Generausko apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo G. T. apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

11. Bylos duomenimis, V. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6 dalis), nors iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. Č. buvo teistas, kaip nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, 2018 m. liepos 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. Č. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau teistumas V. Č. buvo išnykęs, todėl jis buvo laikomas neteistu (3 t., b. l. 84–91). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. nesistengė išvengti atsakomybės, savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (3 t., b. l. 121, 126–129, 136–137; 5 t., b. l. 31–34; 6 t., b. l. 88) ir ši aplinkybė yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Č. iki nusikalstamų veikų padarymo 5 metų laikotarpiu administracine tvarka buvo baustas 2 kartus (3 t., b. l. 93–95), po šių nusikalstamų veikų padarymo jis naujų administracinių nusižengimų ir naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o tai rodo, kad pastarasis savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, todėl nesutiktina su prokuroro teiginiais, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje V. Č. charakteristikoje nurodyta, kad skundų dėl pastarojo elgesio seniūnija nėra gavusi (6 t., b. l. 54), byloje nustatyta, kad V. Č. dirba (3 t., b. l. 97; 5 t., b. l. 97–98), yra vedęs, kartu su žmona augina mažametį vaiką (3 t., b. l. 102–103; 5 t., b. l. 91, 92), t. y. turi tvirtus socialinius ryšius, iš jo yra išieškomas išlaikymas dar dviem nepilnamečiams vaikams (5 t., b. l. 95), bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosioms atlygino dalį jų patirtų proceso išlaidų (6 t., b. l. 74), nukentėjusiųjų atsiprašė (5 t., b. l. 32–34, 109–110; 6 t., b. l. 88). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. Č. atžvilgiu bus pasiekti taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo. Atsakant į prokuroro skundo argumentą, kad už analogiškus nusikaltimus teismai paprastai taiko laisvės atėmimo bausmes be jų atidėjimo, pažymima, kad būtent žodis „paprastai“ reiškia, jog yra galimos ir situacijos, kai bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, nuteistiems už analogiškus nusikaltimus, gali būti taikomas. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju minėtų reikalavimų laikėsi.

12. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 3 metams, bei, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, paskyrė nuteistajam pareigas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu V. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Č. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Neabejotina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis prarastų darbą, ryšį su šeima, vaikais, būtų apsunkintas jų išlaikymas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir pagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. Č. atžvilgiu taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.

Dėl civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinio skundo

14. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. G., E. N., O. L., D. N. ir R. R. civilinius ieškinius atmesti. Su teismo sprendimu papildomai priteisti žuvusiojo motinai A. K. iš AB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti civilinės atsakovės atstovas sutiko.

15. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

16. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

17. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. sausio 11 d. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. K., R. G., E. N., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. G., O. L., D. N., R. R. atstovas advokatas R. Lupeika pateikė AB (duomenys neskelbtini) pretenziją, kuria prašė A. K. (žuvusiojo P. N. motinai) sumokėti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. G. (žuvusiojo P. N. sugyventinei) sumokėti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. N. (žuvusiojo P. N. mažametei dukrai) sumokėti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, O. L. (žuvusiojo P. N. dukrai) sumokėti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. N. (žuvusiojo P. N. dukrai) sumokėti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. R. (žuvusiojo P. N. seseriai) sumokėti 1 763,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 75–76). AB (duomenys neskelbtini) išmokėjo: A. K. – 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. G. – 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. N. – 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, O. L. – 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. N. – 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. R. – 1 763,20 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 129; 5 t., b. l. 47–48).

19. Nesutikdamas su civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) išmokėtais žalų atlyginimo dydžiais nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. K., R. G., E. N., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. G., O. L., D. N. ir R. R. atstovas advokatas R. Lupeika pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „L. d.“: A. K. 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 11 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; R. G. – 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 11 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; E. N. – 21 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 21 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; D. N. – 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 14 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; O. L. – 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 14 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; R. R. – 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 7 000 Eur dydžio žalos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat prašė iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą E. N., o iš V. Č. priteisti nukentėjusiosioms D. N., O. L. ir R. R. jų patirtas proceso išlaidas (5 t., b. l. 15–29; 6 t., b. l. 32–34, 35–50). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. N., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. G., atstovas advokatas R. Lupeika atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo E. N. priteisimo iš AB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 111–112, 113, 114–115).

20. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų atstovo pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinės atsakovės AB „L. d.“: nukentėjusiajai A. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai R. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai E. N. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai D. N. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai O. L. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; “ nukentėjusiajai R. R. 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad įvertinus patirtus nukentėjusiųjų išgyvenimus, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: nukentėjusiųjų ir žuvusiojo buvusį ryšį, artumą, emocinius išgyvenimus dėl artimo asmens žūties aplinkybių, paramos netekimą (tai liečia žuvusiojo motiną, jo sugyventinę ir nepilnametę neįgalią dukrą) darytina išvada, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai atitinka teismų suformuotą praktiką ir yra pagrįsti patirtu emociniu skausmu, tačiau šioje byloje, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į didelį paties žuvusiojo P. N. neatsargumą: jis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, po to prašė neblaivų kaltinamąjį vairuoti automobilį, vežti ieškoti prarastos grandinėlės, važiavo neužsisegęs saugos diržo, t. y. paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos žalai padidėti, todėl nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turi būti mažinami 30 procentų. Kaip teisingai apygardos teismo posėdyje pažymėjo civilinės atsakovės atstovas, pirmosios instancijos teismas „mechaniškai“, be jokių motyvų, sumažino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių prašytų priteisti sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius 30 procentų. Nors, kaip minėta, teismas nurodė, kad nustatydamas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydžius atsižvelgia į nukentėjusiųjų ir žuvusiojo buvusį ryšį, artumą, tačiau išsamiau dėl to nepasisakė, konstatavęs, kad įtakos žalai padidėti galėjo turėti paties nukentėjusiojo P. N. veiksmai, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti sumažino 30 procentų, pvz., nustatė, kad nukentėjusiajai R. G. yra padaryta 14 000 Eur neturtinė žala (20 000 – 30 proc.=14 000), o kadangi draudimo bendrovė R. G. jau išmokėjo 9 000 Eur, teismas papildomai priteisė pastarajai iš civilinės atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, be kita ko, yra nurodęs, jog šiais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę ir kt. (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje minėtų aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

22. Nukentėjusiosios R. G. atstovas advokatas R. Lupeika civiliniame ieškinyje nurodydamas, kad nukentėjusiajai R. G. yra padaryta 20 000 Eur neturtinė žala, pažymėjo, jog apklausta ikiteisminio tyrimo metu žuvusiojo P. N. sugyventinė R. G. paaiškino, jog ji su P. N. buvo kartu apie 10 metų, jie buvo susižadėję, tačiau susituokę nebuvo, gyveno kartu, tačiau, kai susipykdavo, P. N. gyvendavo pas savo motiną A. K., prieš eismo įvykį pastarasis taip pat gyveno pas motiną, gimus dukrai E. N., tarp jos (R. G.) ir P. N. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria išspręstas dukters išlaikymo dydis, gyvendamas pas savo motiną, dukrą P. N. lankydavo dažnai. Pastarojo laidotuvėmis rūpinosi jo sesuo R. R., dėl sugyventinio P. N. mirties ji (R. G.) patyrė moralinę žalą, nes liko be sužadėtinio, o dukra – be tėvo (5 t., b. l. 21). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. G., be kita ko, nurodė, kad P. N. dirbo užsienyje, vieną kartą per metus, kai gaudavo atostogas, grįždavo į namus, jai rūpintis dėl pinigų nereikėjo, nes P. N. jų nuolat duodavo, viską pirkdavo dukrai, jie visi trys gyveno iš P. N. pajamų. Grįžęs iš užsienio P. N. apsistojo pas motiną, tačiau būdavo ir pas ją (R. G.) (5 t., b. l. 63–64). Atkreipiamas dėmesys, kad civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, jog P. N. motina A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad jos sūnus P. N. vykdavo dirbti į užsienį, savo šeimos neturėjo, su žmona buvo išsiskyręs, būdamas Lietuvoje gyveno kartu su ja (A. K.), su dukters E. N. motina R. G. P. N. negyveno. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos kaip liudytojos žuvusiojo P. N. dukros O. L. ir D. N. taip pat nurodė, kad jų tėvas su kita moterimi turėjo dar vieną dukrą, tačiau su šia moterimi pastaruoju metu, daugiau nei metus, negyveno (1 t., b. l. 117–118, 139–141). Nukentėjusioji R. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos brolis P. N. dirbo užsienio įmonėje, 2020 m. birželio mėnesį grįžo į Lietuvą, po to išvyko į Švediją. Grįžęs iš užsienio, brolis dalį daiktų pasidėjo pas mamą, dalį – pas ją (R. R.) (5 t., b. l. 59–63). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad žuvusiojo P. N. ir jo dukters E. N. motinos R. G. tarpusavio santykiai nebuvo labai artimi, intensyvūs ir nuoširdūs, jie nuolat kartu negyveno, P. N. dirbo užsienyje, į Lietuvą grįždavo vieną kartą per metus, o grįžęs gyvendavo pas savo motiną A. K., pas ją gyveno ir prieš eismo įvykį, savo daiktus laikė pas motiną ir pas seserį, tarp R. G. ir P. N. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria išspręstas dukters išlaikymo dydis, P. N. laidotuvėmis R. G. nesirūpino, jomis rūpinosi pastarojo sesuo R. R.. R. G. nurodytos aplinkybės, kad ji su P. N. „buvo kartu“ apie 10 metų (tačiau ne visą šį laiką kartu gyveno), dėl sugyventinio P. N. mirties ji (R. G.) patyrė moralinę žalą, nes liko be sužadėtinio (šios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys), jai nereikėjo rūpintis pinigais, nes P. N. jų nuolat duodavo, jie visi trys gyveno iš P. N. pajamų nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y. R. G. ir žuvusiojo tarpusavio santykius vertinti kaip labai artimus ir nuoširdžius.

23. Nors nukentėjusioji R. G. nurodė, kad P. N. nuolat bendravo su jų bendra dukra E. N., jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, dirbdamas užsienyje P. N. su vaiku kasdien bendraudavo per skaipą, šiuos nukentėjusiosios teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip jau minėta, pati R. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad P. N. dirbo užsienyje, į Lietuvą grįždavo tik kartą per metus, grįžęs gyvendavo pas savo motiną, pas ją (R. G.) tik atvažiuodavo, iki įvykio jie nebuvo susitikę tris dienas. Teisėjų kolegija neabejoja tuo, jog dėl tėvo P. N. mirties mažametė nukentėjusioji E. N. patyrė neigiamas emocijas, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina žuvusiojo P. N. bei jo mažametės dukters E. N. buvusio emocinio artumo, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių R. G. nurodytą aplinkybę, kad žuvus P. N., E. N. paūmėjo epilepsijos priepuoliai, t. y. nėra duomenų apie tai, kaip E. N. paveikė tėvo netektis, kokių neigiamų pasekmių dėl to kilo.

24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms, įskaitant ir žuvusiojo P. N. dukras O. L. bei D. N., priteistinos neturtinės žalos dydžius, tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į nukentėjusiųjų ir žuvusiojo buvusį ryšį, artumą, emocinius išgyvenimus dėl artimo asmens žūties aplinkybių, tačiau dėl pastarųjų tarpusavio ryšio, jo pobūdžio, kokybės, intensyvumo, nuoširdumo, pastovumo, bendro gyvenimo trukmės, emocinio artumo visiškai nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios O. L. parodymus, jog tuo metu, kai jos tėvai išsituokė, jai buvo apie 12 metų (įvykio metu nukentėjusioji O. L. buvo 31 metų amžiaus, vadinasi, ji kartu su tėvu negyveno apie 19 metų), ji liko gyventi su mama, apie 16 metų gyvena Vokietijoje, į Lietuvą grįžta kas 2–3 metus, būdama nepilnametė su tėvu bendraudavo telefonu, kelis metus su juo nesimatė (1 t., b. l. 117–118; 5 t., b. l. 65–66). Šios aplinkybės, be kita ko, nurodytos ir civiliniame ieškinyje (5 t., b. l. 15–29). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors nukentėjusiųjų atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog O. L. ir jos tėvas P. N. susitikdavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, kai P. N. važiuodavo ten dirbti, pastarasis O. L. padėjo ne tik patarimais, bet ir pasistatyti namą, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, O. L. paaiškino, jog ji su tėvu nesimatydavo po kelerius metus, jai su vyru statantis namą, tėvas padėdavo tik patarimais, tėvas dirbo Anglijoje, Norvegijoje. Nukentėjusiosios D. N. parodymais, jos tėvams nutraukus santuoką, ji nuo 14 metų, t. y. jau 16 metų, gyvena Vokietijoje (įvykio metu nukentėjusiajai buvo 30 metų), išvykusi su mama ir sese į Vokietiją apie metus laiko su tėvu nebendravo, nors jie ir palaikė ryšius, tačiau labai artimi nebuvo, vienas apie kitą visko tikrai nežinojo (tai nurodyta ir civiliniame ieškinyje), suėjus 18 metų ji pati atvažiuodavo į Lietuvą ir susitikdavo su tėvu, šiuo metu gyvena Vokietijoje su sūnumi ir draugu (1 t., b. l. 139–141; 5 t., b. l. 66). Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina civilinio atsakovo atstovo skundo argumentui, kad nors O. L. ir D. N. santykiai su tėvu buvo šilti, tačiau jų bendravimas iš esmės buvo epizodinis, nes pastarosios ir jų tėvas gyveno ir dirbo skirtingose valstybėse, nukentėjusiosios yra sukūrusios savo šeimas.

25. Nukentėjusioji R. R. nurodė, kad jos ir brolio P. N. santykiai buvo labai geri, ji viską apie pastarąjį žinojo, po brolio mirties du mėnesius buvo nedarbinga, negalėjo eiti į darbą, taip pat patvirtino, kad P. N. 4 metus dirbo užsienyje, iki žūties dirbo Švedijoje, pas ją brolis buvo pasidėjęs dalį daiktų, ji organizavo brolio laidotuves (5 t., b. l. 59–36). Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, tarp jų ir duomenis, patvirtinančius civiliniame ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog R. R. stengėsi padėti išsiaiškinti brolio žūties aplinkybes, taip pat tai, kad būtent ji įvykio vietoje atpažino žuvusįjį P. N., rūpinosi jo laidotuvėmis, neabejotina, kad netikėta brolio mirtis sukėlė R. R. dvasinį sukrėtimą ir skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusioji R. R. ir jos žuvęs brolis P. N. kartu negyveno, dažnai ir artimai bendrauti jie negalėjo, nes P. N. ne vienus metus dirbo užsienyje ir, kaip nurodė R. G., į Lietuvą grįždavo tik per atostogas, vieną kartą per metus, duomenų, kad R. R. ir P. N. būtų palaikę artimus ryšius, pvz., telekomunikacijos priemonėmis, būtų rūpinęsi vienas kitu, turėję bendrų interesų, kartu leidę laisvalaikį, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad po brolio mirties R. R. du mėnesius buvo nedarbinga ir jos sveikatos sutrikimai buvo tiesiogiai susiję su pastarosios išgyvenimais, patirtais dėl įvykusios avarijos ir brolio žūties.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl P. N. mirties visos nukentėjusiosios patyrė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju būtina įvertinti ir nukentėjusiųjų bei žuvusiojo tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Be to, doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

27. Šiuo atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad V. Č. savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad žuvusysis P. N. kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad V. Č. yra neblaivus, pats prašė pastarojo vairuoti automobilį ir jį vežti, važiavo neužsisegęs saugos diržo, tačiau į šias aplinkybes pakankamai neatsižvelgė, t. y. tinkamai neįvertino paties žuvusiojo neatsargumo.

28. Esant visumai nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020), nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021), teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo bendrovės nukentėjusiosioms R. G., E. N., O. L., D. N. ir R. R. išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti (R. G. ir E. N. – po 9 000 Eur, O. L. ir D. N. – po 6 000 Eur, R. R. –5 000 Eur) atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas šias sumas nepagrįstai padidino. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), t. y. dėl nukentėjusiosioms R. G., E. N., O. L., D. N. ir R. R. nepagrįstai padidintų neturtinės žalos dydžių. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo papildomai priteisti žuvusiojo motinai nukentėjusiajai A. K. iš AB (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti civilinės atsakovės atstovas neskundė, sutiko, jog teismas pagrįstai šiai nukentėjusiajai padidino neturtinės žalos dydį iki 14 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

29. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Lupeika, be kita ko, prašė atmetus AB(duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą, iš AB(duomenys neskelbtini)priteisti 600 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į šį skundą, t. y. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. N., O. L. bei R. R. priteisti po 200 Eur, ir pateikė dokumentus, įrodančius jų patirtas išlaidas dėl atsiliepimo surašymo (sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tris mokėjimo nurodymus).

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.). Taigi, esant teisiniam pagrindui, teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidas, jų patirtas advokato, atstovavusio bylą nagrinėjant teismuose, išlaidoms apmokėti, gali išieškoti iš nuteistojo, o ne iš civilinio atsakovo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019).

31. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinius skundus byloje padavė prokuroras ir civilinės atsakovės atstovas ir civilinės atsakovės atstovo skundas yra tenkinamas, iš nuteistojo V. Č., nukentėjusiųjų D. N., O. L. ir R. R. patirtos išlaidos dėl atsiliepimo surašymo negali būti priteisiamos. Be to, nuspręsti išieškoti šių išlaidų atlyginimą yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai E. N. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai D. N. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai O. L. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai R. R. 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. K., R. G., E. N., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą R. G., O. L., D. N. bei R. R. atstovo advokato Romano Lupeikos pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosioms R. G., E. N., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą R. G., O. L., D. N. ir R. R. atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.