Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės – D. M., H. O., K. P., A. S., D. I. ir jų bei nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (Jonavoje) nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, 1 (vienų) metų laikui paskiriant A. K. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku A. K. įpareigojant: 1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

D. I. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant A. I., ir baudžiamoji byla D. I. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

H. O. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant M. D., ir baudžiamoji byla H. O. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. P. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant I. P., ir baudžiamoji byla K. P. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. S., ir baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant I. P., ir baudžiamoji byla D. M. atžvilgiu nutraukta.

Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, žalą atlyginus, nuspręsta nutraukti.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. 3 653,37 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 37 ct) turtinės ir 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui A. D..

Priteista iš kaltinamųjų D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. – iš kiekvieno kaltinamojo po 466,67 (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 67 ct) – proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusysis A. D. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti į teismą, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš D. I., A. K., D. M., H. O., K. P., A. S. 4 070,37 eurų turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 1–15). Nukentėjusysis taip pat prašė iš civilinių atsakovų priteisti 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog keturi kaltinamieji nukentėjusiajam iki paskutinio posėdžio atlygino viso 417,00 eurų. Nukentėjęs sutiko, kad ši suma būtų išskaityta iš jo prašomos priteisti turtinės žalos, dėl ko apylinkės teismas priteisė solidariai iš D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. 3 653,37 eurų (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 37 ct) turtinės ir nustatė 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui A. D..

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

10. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

13. Iš byloje esančio nukentėjusiojo A. D. pareikšto civilinio ieškinio aiškiai suprantami ieškinio reikalavimai, t. y., jog iš D. I., A. K., D. M., H. O., K. P. ir A. S. prašoma solidariai priteisti 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti bei nurodomas civilinio ieškovo manymu egzistuojantis faktinio ieškinio pagrindas (4 t., b. l. 1–7). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau klaidingai nustatė, jog nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Šiame kontekste, svarbu tai, jog teismų praktikoje nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, e3K-3-309-378/2021).

14. Nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kuomet iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas sprendė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant apeliacine proceso tvarka būtina laikytis baudžiamojo proceso teisės principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį). Taigi, skundą padavusio asmens padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva. Visgi, aptariamu atveju svarbu laikytis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, kurie šiuo atveju dominuoja, o apeliacinį skundą pateikusio nukentėjusio asmens teisinė padėtis iš esmės nebus pabloginta.

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo ribų, klaidingai skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas, jog nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kai nukentėjusiojo pareikštame civiliniame ieškinyje aiškiai nurodomas prašomas priteisti 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis. Dėl ko, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis teismas nėra įpareigotas, nevertinant civilinio ieškinio pagrįstumo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį visiškai, juo labiau, kad toks sprendimas aiškiai neatitiktų formuojamos teismų praktikos ir priteistinų neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, dėl pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, visa apimtimi, o ieškinio reikalavimą iš esmės nustatė pats, nors to daryti negalėjo. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kita ko, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, be to, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo A. D. pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, aukštesnysis teismas išsprendžia iš esmės.

17. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Nukentėjusysis pareikšdamas civilinį ieškinį dalyje dėl 20 000,00 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo nurodo, jog kaltinamųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sukeltas fizinis skausmas, nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teigiama, jog nukentėjusysis patyrė didelius skausmus, nepatogumus, baimę, sveikatos sutrikdymo požymius nukentėjusysis jaučia iki šiol, gydymasis dar nėra užbaigtas, laukia tolimesnės operacinės procedūros dėl išmuštų dantų protezavimo ir gydymo. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo valgyti, kalbėti, prarado penkis dantis. Nurodoma, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė neigiamų dvasinių bei psichinių sukrėtimų ir išgyvenimų, fizinį skausmą, kas sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos pateiktą sampratą sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. Žala asmeniui gali būti padaroma ne tik tada, kai tiesiogiai fiziniu kontaktu paveikiamas kūnas, bet ir kai daroma įtaka asmens dvasinei būsenai. Nukentėjusysis fizinį skausmą, pažeminimą ir stiprų emocinį sukrėtimą patyrė staiga visai netikėtai, kuomet nebuvo galima laukti ir tikėtis tokių išgyvenimų. Pažymima ir tai, jog esant tyčinei kaltės formai, asmeniui padaroma didesnė neturtinė žala nei kad neatsargios kaltės atveju, kadangi asmuo sąmoningai siekia sukelti žalingas pasekmes.

19. Teisėjų kolegija, visų pirma atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

21. Iš 2024 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad A. D. nustatyta muštinė paviršinė žaizdelė apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, 22-o danties išmušimas kairės pusės viršutiniame žandikaulyje, 33-44 danties išnirimas apatiniame žandikaulyje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine (1 t., b. l. 88–90). Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl D. I., A. S., K. P., H. O., D. M. ir A. K. bendrų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiojo A. D. patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir patirtos neigiamos emocijos.

22. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis iš esmės palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000,00 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo bei nurodo, jog jam yra išmušti penki priekiniai dantys, jų atkūrimas reikalauja sudėtingų, skausmingų ir brangiai kainuojančių medicininių procedūrų – implantavimo, protezavimo. Nukentėjusysis nurodo, jog tai ne tik estetinė problema, tačiau tai yra susiję su mityba, kalbos funkcija. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis turėjo iškęsti ne vieną dantų operaciją, gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, lydimas nuolatinių nepatogumų. Teisėjų kolegija, iš esmės neturi pagrindo abejoti, jog dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis A. D. išties patyrė stresą bei dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, skausmą bei nesaugumo jausmą.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nukentėjusysis nurodo, jog dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto jis neteko viso penkių priekinių dantų, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog nukentėjusiajam įvykio metu konstatuotas 22-o danties išmušimas kairės pusės viršutiniame žandikaulyje. Be to, konstatuotas 33-io ir 44-o dantų išnirimas apatiniame žandikaulyje. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Specialisto išvada. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis yra pateikęs sąskaitą faktūrą už dantų implantavimą, kurioje nurodoma 1 750,00 eurų suma bei kiekis – 1 (4 t., b. l. 10). Be to, iš 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. birželio 6 d. pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog nukentėjusiajam A. D. buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos (4 t., b. l. 33–34), visgi, iš šių pateiktų duomenų nėra aišku nei kuriems dantims, nei kokiam jų kiekiui buvo atliktas dantų protezavimas bei implantavimas. Nepaisant šių aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajam įvykio metu buvo išmuštas vienas viršutinis priekinis dantis bei A. D. buvo reikalinga atlikti apatinio žandikaulio dantų protezavimą, kadangi jam konstatuoti 33-io ir 44-o dantų išnirimas.

24. Kiekvienu konkrečiu atveju, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą žalą dydžio, privalo vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus, nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019).

25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų. Visgi, svarbu pažymėti, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos. Visgi, pagal teismų praktiką, įprastai nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-227-697/2022, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Be to, iš teismų praktikos matyti, jog tam tikrais atvejais yra nustatomi ir didesni neturtinės žalos dydžiai, t. y. 5 000,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio kairės pusės ir dešinės pusės žandikaulio šakos lūžius (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-923/2025), 5 000,00 eurų suma neturtinei žalai atlygini už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023), 6 000,00 eurų suma neturtine žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje su poodine kraujosruva (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-795/2024), 8000,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio lūžį ir dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-875/2024).

26. Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog didesnė neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įprastai priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, kurie pareikalavo operacinio bei stacionaraus gydymo arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam gyvenimui. Šiuo atveju, nukentėjusiajam konstatuota muštinė paviršinė žaizdelė apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, 22-o danties išmušimas kairės pusės viršutiniame žandikaulyje, 33-io ir 44-o dantų išnirimas apatiniame žandikaulyje. Iš teismų praktikos matyti, jog už išmuštus tris priekinius dantis, nukentėjusiajam asmeniui buvo priteista 4 500,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023).

27. Neabejotina, jog priekinių dantų netekimas sukelia neigiamus išgyvenimus bei lemia pasikeitusią gyvenimo kokybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam ne kartą teko lankytis odontologijos klinikoje, kas sukelia nepatogumus. Pažymėtina tai, jog asmenų smurtinis elgesys sukėlė nukentėjusiajam pakankamai žymius ir ilgalaikius sužalojimus, reikalaujančius tęstinio gydymo, kadangi nukentėjusysis neteko pačių svarbiausių žmogui – priekinių dantų, kas yra svarbu vertinant ne tik estetinį vaizdą, tačiau tai yra svarbu kramtymui, kalbėjimui. Neabejotina ir tai, jog kurį laiką nukentėjusysis išties juto diskomfortą tiek valgydamas, tiek ir kalbėdamas. Iš esmės sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog priekinių dantų netekimas jaunam žmogui išties sukelia nepasitikėjimą savimi, socialine atskirtį. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis dantų atkūrimo procese, atliekant odontologinį gydymą, juto skausmą ir nepatogumus. Taigi, nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis juto tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus.

28. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog dėl suduotų smūgių į veido sritį išliko liekamieji reiškiniai, kadangi nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų prarado savo natūralius priekinius dantis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

29. Aptariamu atveju taip pat svarbu įvertinti ir pačio įvykio aplinkybes. Nors atsiliepime į skundą nurodoma, jog nukentėjusiojo A. D. elgesys įvykio metu nebuvo nepriekaištingas, jis įvykio metu buvo neblaivus, pats kabinėjosi ir mušėsi su kaltinamaisiais, be pagrindo juos įžeidinėjo, tačiau šiuo atveju, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog asmenų neteisėtus veiksmus išprovokavo būtent nukentėjusiojo A. D. elgesys. Neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo išties neblaivus, bylos duomenimis, jam nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir nusikaltimą padariusiems asmenims – K. P., D. I., A. S., A. K., alkotesteriu taip pat nustatytas neblaivumas (1 t., b. l. 195–197). Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog D. I., A. K., H. O., K. P. ir A. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, jog būtent nukentėjusysis būtų žodžiu pradėjęs kibti prie asmenų, kurie panaudojo jo atžvilgiu neteisėtus smurtinius veiksmus, ar kad jis būtų pirmas jiems sudavęs smūgius.

30. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, aptariamu atveju, nėra pagrindo visiškai tenkinti nukentėjusiojo A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis savo neigiamus išgyvenimus vertina 20 000,00 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtine žala, tačiau įprastai, didesnio dydžio neturtinė žala priteisiama už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už sunkaus sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, jog kiekvienu atveju svarbu tinkamai individualizuoti nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, kadangi skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai. Šiuo atveju svarbu įvertinti, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilęs pavojus gyvybei. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ir praėjus po įvykio kiek daugiau nei vieneriems metams, nukentėjusysis jaustų tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų sukelti ilgalaikiai dvasiniai sukrėtimai, dėl ko jam būtų reikalinga specialistų pagalba ar jam būtų kilę tam tikri nerimo sutrikimai, ar jaustų kitus neigiamus psichologinius padarinius. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų liekamieji reiškiniai esmingai trukdytų kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime atlikti įprastus darbus, ar dėl patirtų sužalojimų jam būtų buvęs apribotas judėjimas ar nustatytas mažesnis nedarbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

31. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visi asmenys, kurie pripažinti padarę nusikalstamą veiką, sutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu bei jo neginčijo. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teisme nusikaltimą padarę asmenys nurodė sutinkantys su nukentėjusiojo prašoma priteisti tiek turtine, tiek ir neturtine žala, neįpareigoja teismo būtent tokią sumą ir priteisti nukentėjusiajam. Atsižvelgtina į tai, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas nukentėjusysis dėl pareikšto civilinio ieškinio. Be to, tarp asmenų nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas.

32. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo A. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Manytina, jog 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų suma bus tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. nusikalstamų veiksmų.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą D. M.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 245,83 eurų dydžio išlaidas. 2025 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K., kurias sudaro 216,67 eurai. 2025 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą H. O., kurias sudaro 216,67 eurai. 2025 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą D. I., A. S., K. P., kurias sudaro 104,17 eurai.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

35. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo A. D. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmenims bei nuteistajam buvo paskirti gynėjai Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas, šioje byloje iš nusikaltimą padariusių asmenų priteistas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys bei nuteistasis yra jauno amžiaus, duomenų apie finansinę padėtį nėra. Be to, valstybės paskirti gynėjai nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime apeliacine tvarka buvo atleisti, kadangi asmenys buvo sudarę atstovavimo sutartį su advokatu Arvydu Verpečinsku. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. neišieškotinos.

36. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Mažonas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimą, kuriuo prašoma iš civilinių atsakovų solidariai priteisti 1 150,00 eurų patirtų civilinio ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka (5 t., b. l. 55–56). Prašyme nurodoma, jog už apeliacinio skundo surašymą nukentėjusysis patyrė 1 000,00 eurų išlaidų, o už atstovavimą teisme dalyvaujant teismo posėdžio metu 150,00 eurų. Kartu su prašymu pateikti mokėjimo patvirtinimai, iš kurių matyti, jog A. D. advokatui Linui Mažonui 2025 m. liepos 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo 1 000,00 eurų ir 150,00 eurų už advokato paslaugas (5 t., b. l. 57, 58).

37. Įvertinus tai, jog apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuriame ginčijamas civilinio ieškinio klausimas bei kuris tenkintinas iš dalies, savo interesams atstovauti nukentėjusysis pasitelkė įgaliotąjį atstovą – advokatą, siekiant tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas, bylos apimtį, darytina išvada, kad nukentėjusiojo atstovo prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali, pagrįsta rašytiniais duomenimis bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 pateiktų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo maksimalaus dydžio, todėl ji turi būti atlyginama pilna apimtimi.

38. BPK 105 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadovaujantis šia nuostata būtina įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ir baudžiamojo proceso išlaidas asmenims padariusiems nusikalstamą veiką paskirstyti dalimis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 3 dalimi ir įvertinus tai, kad D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M., kaip pirmosios instancijos teismo nustatyta, bendrais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, todėl nukentėjusiojo A. D. 1 150,00 eurų dydžio proceso išlaidos priteistinos iš nusikaltimą įvykdžiusių asmenų po lygiai, t. y. po 191,66 eurus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

nukentėjusiojo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. D. priteistos neturtinės žalos pakeisti.

Priteisti solidariai iš D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. nukentėjusiajam A. D. 5 000,00 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. 1 150,00 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt) eurų dydžio procesinių išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam A. D., iš kiekvieno po 191,66 (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir 66 ct), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.