Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo 12 (dvylikai) mėnesių bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir M. G. paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiu M. G. išaiškinta, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – ją nuspręsta panaikinti.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 352,36 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 36 ct) žalos atlyginimo nutrauktas.

Procesas dėl nukentėjusiojo J. S. atstovo pagal įstatymą M. S. civilinio ieškinio dėl 241,64 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 64 ct) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Nukentėjusiojo J. S. atstovo pagal įstatymą M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas ir jo naudai iš M. G. priteista 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiajam J. S. iš M. G. priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo J. S. pilnametystės nustatytas jo atstovas pagal įstatymą – M. S..

Nuspręsta neišieškoti iš M. G. valstybės naudai 843,33 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 33 ct) valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės Violetos Naujokienės nukentėjusiajam J. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 1 d., apie 16.00 val., gatvėje ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie transporto priemonę – motorolerį vairuojančio nepilnamečio J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą koja spyrė į važiuojantį motorolerį, dėl ko transporto priemonė su ją vairuojančiu J. S. nukrito ant asfaltuotos kelio dangos, po to priėjęs prie nukritusio nukentėjusiojo vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės kūno ir dešinės pusės žandikaulio šakos lūžius, tokiu būdu padarė J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė patvirtinta byloje esančiais ir atlikus sutrumpintą tyrimą ištirtais įrodymais, paties M. G. ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais rašytiniais įrodymais. Spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo teismas sprendė, kad M. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeidinėti, jo požiūris į įstatymus ir jų laikymąsi yra atsainus, teismas nevertino M. G. prisipažinimo ir gailėjimosi kaip nuoširdaus, dėl ko konstatavo, jog byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, į M. G. charakterizuojančius duomenis, kad praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendė, kad jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Be to, apylinkės teismas byloje sprendė ir civilinių ieškinių klausimus ir, nustatęs, kad M. G. atliko mokėjimus pagal Kauno teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį bei nukentėjusio atstovo pagal įstatymą M. S. pareikštą ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, procesą šioje dalyje nutraukė. Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu gautą nukentėjusiojo atstovo 60 Eur kvitą už nukentėjusiajam suteiktą psichologo konsultaciją, pripažino tai nukentėjusiojo patirta turtine žala, kurią priteisė iš M. G.. Teismas taip pat pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau ją sumažino nuo prašomų 8000 Eur iki 5000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis M. G. skundžia jį apygardos teismui ir pateikia du alternatyvius prašymus: 1) priimti naują nuosprendį, kuriuo būtų panaikinta jam skirta bausmė su nustatytais įpareigojimais ir jo atžvilgiu pritaikytos BK 40 straipsnio nuostatos – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; arba 2) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam skirtos bausmės ir sutrumpinti laisvės apribojimo bausmės terminą bei pakeisti įpareigojimus į dalyvavimą elgesio pataisos programoje ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendį laiko neteisėtu ir nepagrįstu dėl laidavimo instituto netaikymo jo atžvilgiu. Tvirtina, kad nepagrįstai nenustatytos jo atžvilgiu trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; savo noru atlyginta nusikalstama veika padaryta žala; geranoriškas padėjimas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą. Tvirtina, kad jam nustatyti ir aiškiai per griežti įpareigojimai bei per griežta paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmė.

4.2. Skunde nuteistasis teigia, kad nėra ginčo, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Anksčiau nėra teistas, prieš 15 metų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per šį laikotarpį daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas yra sumokėjęs. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu, nebūdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nieko neverčiamas kaltės neneigė, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje.

4.3. Kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, o prisipažino tik prispirtas neginčijamų įrodymų. Teigia, kad tokia išvada padaryta remiantis kaltinamajame akte melagingai nurodyta informacija, kadangi 2024 m. gegužės 29 d. apklausos metu jis ne tik prisipažino kaltu, bet ir nurodė, kad kritiškai vertina savo poelgį, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu neiškraipė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nebandė pateisinti savo veiksmų, nekaltino nukentėjusiojo provokuojančiu elgesiu, jo prisipažinimas yra nuoširdus, kadangi jo pozicija dėl kaltės yra nuosekli. Jo gailėjimąsi dėl padarytos veikos įrodo ir jo veiksmai siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir jo motinos, galimos laiduotojos, paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Pažymi, kad 2023 m. spalio 16 d. atsisakė duoti parodymus ne tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar neigdamas kaltę, o dėl vienintelės priežasties – gynėjo nedalyvavimo apklausoje, ką apylinkės teismas nepagrįstai vertino kaip kaltės neigimą, kliudymą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Mano, kad prisipažinimas ir gailėjimasis privalėjo būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip ir aplinkybė, jog jis padėjo teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje, kadangi tai leido teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4.4. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad yra įvykdęs ir kitą laidavimo sąlygą – pagal turtines galimybes yra atlyginęs dalį nusikalstama veika padarytos žalos, nevengia jos atlyginti, teigia, kad dės visas pastangas atlyginti visą priteistą žalą. Teigia, kad teismas įvertinęs šiuos duomenis privalėjo tai pripažinti ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4.5. Dėl kitos laidavimo sąlygos – pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Pakartotinai pažymi, kad jo atžvilgiu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo taikytas dėl nesunkaus nesmurtinio nusikaltimo padarymo, nuo to praėjo 15 metų, jokių naujų nusikaltimų per tą laikotarpį nepadarė, o administracine tvarka baustas už negrubius KET pažeidimus.

4.6. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kad jis sužalojo akivaizdžiai už save silpnesnį ir jaunesnį nepilnametį asmenį. Pažymėjo, jog jam nebuvo žinomas nukentėjusiojo amžius, priešingu atveju nebūtų smurtavęs prieš jį. Skunde nesupranta ir teismo vertinimo dėl jo duotų parodymų turinio ir jo požiūrio į padarytą veiką. Kaip minėjo – jis davė nuoseklius, argumentuotus ir tikrovę atitinkančius parodymus, nemenkino savo kaltės laipsnio, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovo, deda visas pastangas atlyginti žalą. Tvirtina, kad jis nėra žmogus, sistemingai darantis teisės pažeidimus, dirba atsakingą darbą, pagal galimybes padeda artimiesiems, gerai sutaria su bendradarbiais ir aplinkiniais.

4.7. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepripažinęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių paskyrė per griežtą bausmę – nustatė per ilgą laisvės apribojimo bausmės trukmę bei paskyrė nelogiškus įpareigojimus. Teigia, kad teismas šiuos įpareigojimus nustatė neatsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į jo užimamas pareigas bei darbo pobūdį, o būtent, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta naktį, jo padarytas nusikaltimas nėra priskirtas turtinių nusikaltimų kategorijai. Tvirtina, kad yra padorus pilietis, vedantis normalų gyvenimo būdą, dirbantis atsakingą darbą. Taip pat apeliantas pažymi, kad jam dažnai tenka dirbti viršvalandžius, tenka dirbti ir savaitgaliais, įmonės, kurioje dirba, pagrindinė buveinė yra Estijoje, dėl ko dažnai tenka ten vykti. Darbo reikalais tenka dažnai vykti ir į kitas Europos Sąjungos valstybes. Dėl to jam paskirti įpareigojimai yra visiškai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis ir darbo pobūdžiu, sudarantys tikimybę būti atleistam iš darbo, kas apsunkintų ir žalos atlyginimo galimybes.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, klausimas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija nuosprendį dalyje dėl laidavimo instituto netaikymo bei jam skirtos bausmės individualizavimo.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – neobjektyviai įvertino BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laidavimo sąlygų egzistavimą, todėl nepagrįstai atsisakė atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustačius, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visuma, taip pat įvertinus baudžiamojoje byloje pateiktą D. G. prašymą perduoti M. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl M. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir bausmės paskyrimo naikintina, vadovaujantis BK 40 straipsniu, M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutrauktina.

9. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu M. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, jos individualizavimu ir skirtais įpareigojimais, nepasisakys.

Dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų

10. Nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (patvirtinta 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968) numatė, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Vadovaujantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo minėto straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta redakcija). Naujos redakcijos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Šio straipsnio normos pakeitimai vertintini dvejopai, visų pirma, kaip asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas, kadangi panaikinta laidavimo sąlyga, kad asmuo būtų nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą, visų antra, kaip sunkinantis asmens teisinę padėtį, kadangi BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse, vietoje anksčiau nurodomos padarytos žalos, nauja redakcija papildomai išskiria padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą bei nurodo, kad nesant atlygintai minėtai žalai, turi būti nustatytas padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad M. G. laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką ir šios normos panaikinimas naujai įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje jo teisinės padėties nelengvina, tačiau jo teisinę padėti sunkina BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalies pakeitimai, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikytina M. G. palankesnė, iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 40 straipsnio redakcija.

Dėl laidavimo instituto taikymo

14. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad M. G. laidavimas netaikomas, kadangi jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeidinėti, jo požiūris į įstatymus ir jų laikymąsi yra atsainus. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į pačios nusikalstamos veikos įvykdymo vietą, laiką bei aplinkybes, kad tyčiniais veiksmais buvo sužalotas už M. G. akivaizdžiai silpnesnis ir jaunesnis visuomenės narys – nepilnametis, taip pat ir į paties M. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų turinį bei jo požiūrį į savo kaltę, nevertino M. G. prisipažinimo ir gailėjimosi kaip nuoširdaus, dėl ko konstatavo, jog byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. Apygardos teismas išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, išklausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžia, kad šioje byloje egzistuoja visi pagrindai atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri įstatymu priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Į bylą yra pateiktas M. G. motinos D. G. prašymas perduoti M. G. jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto

17. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Be to, baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios nustatytos).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. G. atžvilgiu 2009 m. kovo 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl pasikėsinimo įvykdyti nesunkų nusikaltimą. Kauno apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaltininkui (M. G.) ir nukentėjusiajam susitaikius. Daugiau jokių nusikalstamų veikų iki šioje byloje analizuojamos M. G. nepadarė, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, t. y. jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto

19. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami jau ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar neabejotinai teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko žodžiai, jog jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kiekvienu atveju vertinamas kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ir teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės pripažinimas privalo būti asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-153-976/2018, 2K-212-594/2024).

20. Kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, jį gali rodyti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padėti teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019)

21. Apylinkės teismo nuosprendyje tvirtinama, kad teismas nenustatė būtinosios laidavimo sąlygos – prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tą kategoriškai tvirtino ir kaltinimą palaikiusi prokurorė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra visos sąlygos konstatuoti, jog M. G. prisipažino nesunkiai sutrikdęs sveikatą ir išreiškė gailestį dėl tokių neteisėtų savo veiksmų.

22. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad jis kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 16 d., jis atsisakė duoti parodymus nurodydamas, kad be advokato nieko nekomentuos (2 t., b. l. 88). Vis tik, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokurorė sutiko, kad tokią teisę nuteistasis turėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. G. ikiteisminio tyrimo metu vykusios pirmosios apklausos metu išsakytas atsisakymas duoti parodymus nedalyvaujant jo gynėjui negali būti prilyginama kaltės nepripažinimui ar trukdymui vykdyti ikiteisminį tyrimą.

23. Tiek pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl M. G. prisipažinimo ir gailėjimosi, tiek prokurorė savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nepavyko susisiekti su įtariamuoju. Byloje esančiame Kauno AVPK Kauno m. (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2023 m. spalio 12 d. telefonu buvo bendrauta su M. G., kuris nurodė, kad 2023 m. spalio 13 d. susisieks telefonu papildomai informuoti apie susitikimo tikslų laiką 2023 m. spalio 16 d., tačiau 2023 m. spalio 13 d. bandant susisiekti patikslinti procesinių veiksmų atlikimo laiką – M. G. telefonu neatsiliepė, neperskambino, dėl ko sprendė, jog tikslinga siųsti šaukimą (2 t., b. l. 33). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš apklausos protokolo ir įtarimo, M. G. 2023 m. spalio 16 d. apklausoje vis tik dalyvavo, kas neabejotinai paneigia argumentus, kad M. G. vengė bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, ar atvykti apklausai. Į bylą pateiktas advokato orderis (2 t., b. l. 104) patvirtina, kad susitarimą su gynėja advokate Agne Labutyte Raškeviče M. G. sudarė 2023 m. lapkričio 8 d. Gynėja dar tą pačią dieną išsiuntė pranešimą Kauno AVPK Kauno m. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė apie visus ikiteisminio tyrimo atliekamus procesinius veiksmus ir priimamus sprendimus, susijusius su M. G. – informuoti ją asmeniškai (2 t., b. l. 103). Bylos duomenys nepatvirtina, kad sulaukę duomenų apie įtariamojo pasirinktą gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pakartotinai kvietę M. G. į apklausą.

24. Galutinis įtarimas M. G. pareikštas ir jo, kaip įtariamojo, apklausa buvo vykdoma 2024 m. gegužės 29 d., kurios metu M. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai, parodymus duoti sutiko. Paaiškino, kad išėjo į lauką sudrausminti vaikinų bandydamas juos sustabdyti, buvo vos nepartrenktas vieno iš jų važiuojančio pirmo, ir tada antrą taip gavosi, kad netyčia nuspyrė koja nuo važiuojančios transporto priemonės, motorolerio, bandydamas sustabdyti. Nuo jo smūgio vaikinas susvyravo ir nukrito nuo motorolerio, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais ir jis, apimtas afekto būsenos, jam trenkė į veido sritį vieną kartą dešinės rankos kumščiu. Ir tuomet nuėjo namo. Teigė, kad savo poelgį vertina labai kritiškai, pasižada daugiau nekartoti tokių gyvenimo įvykių, gailisi dėl to, ką padarė, teigė, kad tiek, kiek galės – stengsis atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 120).

25. Teisminio nagrinėjimo metu M. G. parodė, kad pripažįsta kaltę bei paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 16 val. jam nepažįstami, mažai matyti vaikinai – jaunuoliai važinėjo motoroleriais–mopedukais pėsčiųjų takais aplink namus, taip kėlė triukšmą. Vienas kaimynas išėjo jų paraginti taip nedaryti, tuomet jie nuvažiavo į parką, o paskui vėl važinėjo aplink rajoną pėsčiųjų takais ir gatvėmis, keldami nepatogumus žmonėms. Jis išėjo į gatvę juos paraginti taip nedaryti, bet pirmasis važiavęs asmuo nesustojo, nors bandė ranka modamas stabdyti, kad galėtų pasikalbėti, jo vos neužkliudė, antrąjį asmenį – nukentėjusįjį bandė sustabdyt ir nuspyrė nuo motorolerio, vaikinas nukrito nuo jo ant gatvės ir prie jo priėjęs, būdamas sutrikęs, afekto būsenoje, sudavė į veido sritį ir taip sukėlė sužalojimus. Buvo tuo metu įpykęs. Savo poelgį smerkia, kritiškai vertina, niekad gyvenime tokių dalykų nėra buvę, čia pirmas kartas. Visus savo kaltinime išvardytus veiksmus pripažįsta. Pats įvertino savo elgesį, išvadas padarė, pažada teismui, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Nurodė, kad į policiją dėl keliamo triukšmo nesikreipė, kadangi yra kažkada prieš tai skambinę, pareigūnų reagavimo laikas į tokius pranešimus yra ilgas, dėl ko kol pareigūnai atvažiuotų – tų asmenų jau nebūtų. Yra kartą skambinę dėl nepilnamečių sprogdinamų petardų, patys sulaikę ir laukę kol atvažiuos pareigūnai, tada buvo surašyti jiems protokolas, bet pareiškimo neteikė, policija išsiaiškino su vaikų tėvais. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu gynėjo neturėjo, dėl šios priežasties atsisakė duoti parodymus. Jo išsilavinimas vidurinis, teisinio išsilavinimo jis neturi. Su ieškiniu sutinka, palieka spręsti teismui dėl žalos dydžio, po teismo sprendimo įsipareigoja tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlyginti. Suteikus M. G. paskutinį žodį, jis dar kartą paminėjo, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, juos vertina kritiškai ir nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėčio dėl savo veiksmų ir jais sukelto sužalojimo, pačio įvykio, nurodė, kad atstovai nesuteikė nukentėjusiojo kontaktų, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės atsiprašyti.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokurorės išsakyta pozicija, kad M. G. duoti parodymai negali būti pripažinti kaip gailėjimasis, kadangi jis teigė, jog buvo afekto būsenoje. Pažymėtina, kad duodamas parodymus M. G. buvo nuoseklus, jis nurodė visus savo atliktus veiksmus – spyrį į nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę bei nukritus nukentėjusiajam suduotą smūgį į veido sritį. Įvertinus M. G. turimą išsilavinimą (vidurinis) ir nurodytus argumentus, kad jis neturi teisinių žinių, manytina, kad afekto būsenos supratimas kiekvieno asmens, kuris yra ne teisininkas, gali būti suvokiamas skirtingai, todėl tai, kad M. G. nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas afekto būsenoje, negali būti priežastimi tvirtinti, kad jis kaltės nepripažino.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodė ir M. G. gynėja bei ką patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu vykusi nukentėjusiojo įstatyminio atstovo apklausa, ikiteisminio tyrimo metu iš M. G. pusės per nukentėjusiojo atstovą advokatą buvo pateiktas pasiūlymas nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui susitaikyti. Kaip nurodė nukentėjusiojo tėtis – sprendimo dėl susitaikymo ikiteisminio tyrimo metu dar nebuvo priėmęs, todėl apklausos metu atsakyti dėl susitaikymo negalėjo, nurodė, kad galimai sprendimą dėl susitaikymo priims teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 140).

28. Vertinant kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi neabejotinai reikšmės turi ir duomenys, kad M. G. dar iki teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme buvo sumokėjęs tuo metu visą nustatytą prašomą turtinę žalą tiek civilinei ieškovei – Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek ir nukentėjusiajam, dėl ko procesai dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą M. S. civilinio ieškinio dėl 241,64 Eur turtinės žalos atlyginimo nuosprendžiu buvo nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui M. G. pateikė duomenis apie dalies neturtinės žalos atlyginimą – pagal pateiktus bankinius išrašus, nukentėjusiajam atlyginta 600 Eur neturtinė žala.

29. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kad M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, egzistavimo.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyto žalos atlyginimo

30. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, matyti, kad šiai sąlygai nustatyti pakanka ir kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

31. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį, M. G. buvo atlyginęs nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, išskyrus tą, kurią pagrindė papildomai į teisiamąjį posėdį pateiktais dokumentais (60 Eur), taip pat atlyginęs Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos po įvykio gydant nukentėjusįjį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka M. G. ir jo gynėja teismui pateikė duomenis, apie dalies (600 Eur) priteistos neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 155–156).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų egzistavimą, kiek tai susiję su žalos atlyginimu – M. G. atlygino beveik visą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, o iš teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų bei apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad jis įsipareigoja atlyginti visą priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. G. visiškai atlygins iš jo priteistą žalą.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto

33. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitikties BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).???

34. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

35. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas galimybę taikyti laidavimą M. G. atžvilgiu pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą, konstatavo, jog M. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, šią išvadą apylinkės teismas padarė įvertindamas aplinkybę, kad M. G. 2009 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) bei į tai, kad jis 5 kartus baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų nepakanka išvadai, kad M. G. turi atsainų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. G. apeliacinio skundo argumentais, kad pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką jis įvykdė prieš daugiau nei 15 metų, dar būdamas jaunas, vėliau jokių nusikalstamų veikų jis nėra padaręs, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 4 kartus už nustatyto greičio viršijimą ir vieną kartą už tai, kad vairuodamas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Visi penki administraciniai nusižengimai padaryti 2020-2021 metų laikotarpyje.

37. Apylinkės teismas vertino ir M. G. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – panaudotas smurtas prieš nepilnametį asmenį. Teisėjų kolegija sutinka, kad nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius asmenis turėtų būti vertinamos itin atidžiai it laikytinos didesnio pavojingumo nei tapatūs veiksmai prieš pilnametį asmenį, tačiau tuo pačiu sprendžia, kad nukentėjusio asmens amžius neturėtų atimti galimybės kaltininko atžvilgiu taikyti laidavimo instituto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek aukščiau aptarta nusikalstama veika, padaryta 2009 m., tiek administraciniai nusižengimai, nėra susiję su smurtiniais veiksmais ar kitokio pobūdžio veika prieš kitus asmenis.

38. Pažymėtina ir tai, jog kaip pagrindą netaikyti laidavimo instituto apylinkės teismas nurodė M. G. parodymų turinį bei jo požiūrį į nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, M. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, apklausų metu nurodė ir patvirtino visas esmines aplinkybes, kurios nurodytos ir kaltinamajame akte. Jo pozicija buvo nuosekli, nurodė, kad kritiškai vertina ir smerkia savo tokį elgesį, išsakė pažadą teismui, jog daugiau taip nepasikartos, ikiteisminio tyrimo metu siekė su nukentėjusiuoju susitaikyti, teisme nukentėjusiojo ir jo tėčio atsiprašė ir išreiškė gailestį, atlygino beveik visą turtinę ir dalį neturtinės žalos. Visi šie argumentai paneigia apylinkės teismo išvadą, kad M. G. požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymų ir juos pažeidinėti. Priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad M. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Dėl laiduotojo paskyrimo

39. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

40. Sprendžiant, ar D. G. yra verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgtina į tai, kad ji yra M. G. motina, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys, nuoširdus bendravimas, kuris vyksta kone kasdien tiek gyvai, tiek telefonu. D. G. nurodė, kad savo sūnaus elgesio nepateisina, vertina neigiamai, yra įsitikinusi, kad pagal jos turimas asmenines savybes, ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui (3 t., b. l. 49–50). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad niekada su sūnumi problemų neturėjo, panašių įvykių nėra buvę, su sūnumi kalbą įvairiais klausimais, sūnus išgirsta jos nuomonę. Su juo ne kartą kalbėjosi apie įvykį, sūnus labai gailėjosi ir gailisi, pergyveno, nesuprato, kodėl taip pasielgė. Sužinojusi apie įvykį buvo šoke, tokį sūnaus elgesį smerkia (3 t., b. l. 86). M. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su mama yra artimi, apie viską kalbasi, jos klauso (3 t., b. l. 85). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad D. G. neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti UAB „F“ direktorės pareigose.

41. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G., būdama M. G. motina, kaip vienas artimiausių jam asmenų, suprantanti savo, kaip laiduotojos pareigas, bei pasekmes, jei M. G. vėl nusikalstų, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl M. G. perduotinas D. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Dėl proceso išlaidų

42. Byloje gavus nuteistojo M. G. apeliacinį skundą, nuteistajam 2025 m. sausio 21 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Vitalija Smolenskienė (3 t., b. l. 130). Apygardos teisme 2025 m. vasario 6 d. gauta minėtos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 152,08 Eur (3 t., b. l. 149). 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdis atidėtas gavus nuteistojo gynėjos advokatės Agnės Labutytės Raškevičienės, su kuria nuteistasis M. G. sudarė susitarimą, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos iš anksto suplanuotų atostogų. Protokoline nutartimi advokatė Vitalija Smolenskienė atleista nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. G. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, bei nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. G. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jei laidavimo metu jis padarytų naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jei laidavimo metu jis padarytų naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustotų galioti ir būtų sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (152,08 Eur), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. G. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.